Praėjusią savaitę Seimas priėmė Darbo kodekso 25 straipsnio pataisą, kuria numatoma prievolė darbdaviams darbo skelbimuose nurodyti ir darbo vietos atlyginimą arba jo intervalą. Nors iš esmės tokiam žingsniui pritariu, tačiau kaip ekonomistas, matau keletą aspektų, apie kuriuose, manau, Seimo nariai nepagalvojo. Per didelis skubėjimas ir nesitarimas su ekonomistais ilguoju periodu gali turėti ir neigiamų pasekmių darbuotojams.

DK 25 straipsnis

Papildomas 6 punktu, kuris skamba taip:

Darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio, mėnesinės algos) arba pareiginės algos pastoviosios dalies dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

Šie pakeitimai įsigalios netrukus, kai naujasis prezidentas pasirašys priimtą įstatymo pakeitimą, taigi apytiksliai sekančių poros savaičių bėgyje.

Argumentai už viešą atlyginimų skelbimą

Darbo paieškos efektyvumas

Asmuo ieškantis darbo ir matydamas, kad darbo skelbime nurodytas atlyginimas jo netenkina, tiesiog gali nuspręsti nepretenduoti į tokią darbo vietą, taip sutaupydamas tiek savo, tiek darbdavio laiką bei galimai išlaidas kelionei (pvz., jeigu darbo vieta kitame mieste).

Darbdavio ugdymas

Didelės įmonės ne retai perka atlyginimų pagal profesijas informaciją iš specializuotų įmonių, taip siekdamos sužinoti koks yra „teisingas“ arba įprastas rinkos atlyginimas tam tikros profesijos darbuotojui.

Deja tokia informacija nėra lengvai pasiekiama mažoms ir vidutinėms įmonėms. Viešas atlyginimų skelbimas, leistų šioms įmonėms efektyviau adaptuoti savo lūkesčius apie tam tikros profesijos darbuotojų rinkos kainą. Smulkios įmonės matydamos skelbimuose nurodomus reikalavimus gali greičiau priimti sprendimą, jog negalėdamos pasiūlyti pakankamo atlyginimo, turi ieškoti kompromisų pvz., darbo patirties klausimu. Tai galėtų labiau paskatinti mažas įmones priimti nedaug patirties turinčius asmenis į darbą pvz., jaunimą iškart po profesinio mokymo / studijų.

Struktūrinio nedarbo ir emigracijos mažinimas

Nors MOSTA ir pradeda skelbti kokio atlyginimo gali tikėtis tam tikrų studijų krypčių absolventai praėjus 6 mėn. po studijų pabaigos, tokia informacija nėra pakankamai detali.

Darbo skelbimuose nurodomas atlyginimas, gali padėti mokiniams prieš pasirenkant kokią profesiją įgyti, įsivertinti, ar verta rinktis norimą profesiją. Tai jog skelbimuose atlyginimai varijuotų pagal reikalavimų lygį, leistų geriau suprasti ne tik, ko galima tikėtis pabaigus mokslus, bet ir vėlesniuose darbo raidos etapuose.

Prasmingiau pasirinktos profesijos savaime mažintų riziką struktūriniam nedarbui, o kartu su juo ir emigracijos riziką.

Visgi šioje vietoje norėčiau pažymėti, jog pavienių skelbimų ypač retesnėms profesijoms, gali būti per mažai, jog moksleiviai galėtų susidaryti pakankamai gerą pirminį įspūdį, tad mano siūlymas, kurį išsakiau ir ŽR laidoje (link), būtų, jog SODRA arba MOSTA skelbtų vidutinius atlyginimus pagal profesijas remiantis jau turima faktine statistika.

Pajamų nelygybės mažinimas

Derybos dėl atlyginimo savaime nėra blogai, tačiau ne visi asmenys moka vienodai gerai derėtis. Kai kurie žmonės yra ekstravertai, labiau savimi pasitikintys ir „agresyvūs“ derybose, kiti visgi, labiau intravertai, mažiau savimi pasitikintys ir atitinkamai „kuklesni“ derybose. Tai sąlygoja, jog priklausomai nuo individo derybinių savybių, o ne darbo, kuriam darbuotojas samdomas, gebėjimų, gali priklausyti darbuotojo atlyginimas. Mokslinėje literatūroje ne retai toks „derybinis kuklumas“ yra siejamas ir su moteriška lytimi, o tai paaiškina, kodėl ne retai dirbančios tą patį darbą, moterys gauna mažesnius nei vyrai atlyginimus. Viešas atlyginimo skelbimas galėtų prisidėti prie gender pay-gap problemos sprendimo.

Esamų darbuotojų atlyginimų raida

Ne retai nutinka ir taip, jog priėmus darbuotoją, pastarojo atlyginimas dirbant toje pačioje įmonėje, toje pačioje pozicijoje, nekinta aibę metų, nors galbūt tokio darbuotojo „rinkos kaina“ jau būna gerokai padidėjusi. Siekiant padėti tokiems darbuotojams, buvau sukūręs sąžiningo atlyginimo skaičiuoklę, kuri leido matyti, ar darbuotojo atlyginimas neatsilieka nuo rinkos raidos. Skelbimuose nurodoma naujų darbuotojų alga, leistų jau esamiems darbuotojams geriau orientuotis, ar jų darbdavys elgiasi sąžiningai ir atitinkamai kelia ir esamų darbuotojų atlyginimus.

Argumentai prieš viešą atlyginimų skelbimą

Ir nors aš labiau esu linkęs manyti, jog viešas atlyginimų nurodymas turi daugiau pliusų nei minusų, manau, jog prieš priimant šį įstatymą, reikėjo pagalvoti ir kokie galimi tokio įstatymo pakeitimo minusai.

Mažėjanti konkurencija

Vienas iš svarbiausių argumentų prieš viešą atlyginimų skelbimą galėtų būti, jog įmonėms sumažėja atlyginimų palyginimo kaštai ir to pasekoje įmonės gali pradėti labiau orientuotis į kitų įmonių skelbimuose nurodomus atlyginimus ir mažiau konkuruoti. Ypatingai tam tikruose sektoriuose, kuriuose egzistuoja oligopolinės tendencijos, didelių darbdavių skelbiami atlyginimai gali sumažinti paskatas mažesniems darbdaviams didinti atlyginimus, taip atsiejant atlyginimų raidą nuo realios rinkos situacijos.

Tuo pat metu, atlyginimų viešas skelbimas tokiose rinkose labai gerai parodo konkurentams, su kokia situacija susiduria darbdavys ieškodamas naujų darbuotojų. Kiti stambūs rinkos žaidėjai matydami, kad kitas stambus darbdavys nedidina atlyginimų (galbūt dėl pakankamos darbo jėgos pasiūlos), gali nuspręsti irgi nedidinti atlyginimų savo skelbimuose, taip realiai sudarant sąlygas iš esmės neleistinam susitarimui dėl atlyginimo politikos.

Bendrai vertinant, atlyginimų skelbimas gali turėti priešingą rinkos reakciją, nei tikisi Seimo nariai, ne padidinti atlyginimus, o juos įšaldyti arba pristabdytų jų augimą. Todėl labai svarbu būtų užtikrinti tokio priimto įstatymo pakeitimo monitoringą.

Darbo rinka recesijos metu

Atlyginimų suvienodinimas gali sudaryti prielaidas, jog atlyginimai augs lėčiau arba atlyginimų augimas stagnuos ekonomikos ciklui esant augimo atkarpoje. Tačiau dar problematiškiau, tokia vieša informacija gali paveikti darbuotojus ekonominio nuosmukio periodu. Ekonomikos augimui lėtėjant arba smunkant ir įmonėms susiduriant su mažėjančia paklausa, įmonės gali siekti mažinti atlyginimus, prieš imantis atleisti darbuotojus. Viešas atlyginimų skelbimas gali pradėti darbo atlyginimo mažinimo spiralę, kuri nesusidarytų įmonėms neturint tokios informacijos. Problematiška šioje vietoje ir tai, kad skelbiami atlyginimai, labiau atspindi ne rinkos situaciją, o darbdavių pageidavimus.

Skatinamas ekonomikos procikliškumas

Tiek ekonomikai augant, tiek ekonomikai traukiantis, viešas atlyginimų skelbimas skatina tam tikrą procikliškumą. Kai ekonomika auga ir darbdaviai labiau konkuruoja dėl darbuotojų, vieši atlyginimai gali prisidėti prie per spartaus atlyginimų augimo. Lygiai taip pat, ekonomikai traukiantis, atlyginimų viešinimas, gali prisidėti prie spartesnio atlyginimų mažėjimo. Koks stiprius toks viešas atlyginimų skelbimo procikliškumo efektas, sunku įvertinti, tačiau rizika egzistuoja.

Epilogas

Man asmeniškai, labai sunku suprasti, koks buvo konkretus Seimo narių tikslas. Iš vienos pusės, jau dabartiniame Darbo kodekse numatoma, jog kiekvienoje įmonėje, kurioje dirba virš 20 darbuotojų, turi būti darbo apmokėjimo sistema.

Cituoju 140 straipsnio 3 punktą:

<...> Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinamą susipažinti visiems darbuotojams. <...> Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka

Tad, kodėl Seimo nariai, teikdami 25 straipsnio pataisą nenumatė, jog darbo skelbime būtų naudojami būtent 140 straipsnio 3 punkte numatyti minimalūs ir maksimalūs konkrečios pareigybės atlyginimų rėžiai?

Taip, tokia nuostata negaliotų įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 20 darbuotojų. Tačiau Valstybinei darbo inspekcijai būtų labai lengva palyginti, ar skelbimuose nurodomi atlyginimų rėžiai yra tikri, ar fiktyvūs, juos sulyginus su konkrečios įmonės darbo apmokėjimo sistema.

Kontroliuoti skelbimus galėjo būti įpareigotos ir darbo tarybos, kurios suprantama turi teisę disponuoti šia informacija. Bet ne, įstatyme nesinaudojama jau turima teisinė DK baze.

Galbūt vengta tokio sprendimo žinant, jog Lietuvoje įmonėse labai vangiai juda darbo apmokėjimų sistemų kūrimas? Ir galbūt Seimo nariai, vykdydami savo priežiūros funkciją, turėtų daigiau dėmesio skirti jau ir priimtų įstatymų įgyvendinimo priežiūrai?

Iš kitos pusės, labai erzina tai, jog taip skubama priimti įstatymų korekcijas, jog nesusimąstoma, kaip reikės matuoti, ar įstatymo pakeitimas pasiekė savo tikslą, nes nėra suformuojami jokie kvantifikuojami tikslai. Kas, kaip ir kada turėtų galėti įvertinti tokio pakeitimo (ne)naudą?

[Pastaba: šiame epiloge išsakyta mintis yra klaidinga, jos pataisymas čia: http://lithuanian-economy.net/2019/07/19/corrigendum/]

p.S. @Tomas Tomilinas

Tomai, dalį galimų neigiamų pasekmių minėjau ir ŽR laidoje “Dienos klausimas” (2019-01-24), kurioje ir pats kalbėjai, tad nesakyk, kad niekas nesakė :)

Papildymas: ką būčiau siūlęs daryti

1 Darbo skelbimuose darbdavius įpareigoti nurodyti profesijos kodą 6 ženklų lygmeniu (http://profesijuklasifikatorius.lt/?q=lt/profesijos_list)

2 Įpareigojęs Sodrą rinkti 6 ženklų lygmeniu atlyginimų statistiką ir sukurti viešą portalą, kur asmenys galėtų pamatyti, kiek kuriame regione, kokio amžiaus ir lyties darbuotojai atitinkamos profesijos uždirba (gauna draudžiamų pajamų)

Esminis skirtumas, tarp Sodros draudžiamų pajamų ir darbo skelbime nurodomų atlyginimų - Sodros statistika atspindi realią situaciją, o darbo skelbimai, tik darbdavių norus.

Iš dalies ir Vyriausybės komisija dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimo buvo niekinė, nes Sodra nerenka profesijų atlyginimų statistikos 6 ženklų (profesijos), o tai daro tik 4 ženklų (profesijų grupių) lygmeniu.

Patiko komentaras ir nori paremti blogo autorių? Visad gali jį pavaišinti kava .

15% gautų pomeskestinių pajamų metų pabaigoje skiriami labdaringai veiklai.

Citavimo taisyklės: http://lithuanian-economy.net/apie-mane/citavimas/

Per platformas

arba banko pavedimu:
Gavėjas	Justas Mundeikis
IBAN	LT79 3500 0100 0418 3482
Swift kodas	EVIULT21