TUI vaistas nuo emigracijos?

Šiandien ryte LRT radijo laidoje „LRT aktualijų studija“ kartu su Ūkio ministru V.Sinkevičiumi ir „Investuok Lietuvoje“ generaliniu direktoriumi M.Katinu diskutavome, ar tiesioginės užsienio investicijos (TUI) yra vaistas nuo emigracijos. Diskusija gavosi padrikoka, bandėme paliesti įvairias darbo rinkos tematikos potemes, tad nesu tikras, ar visas savo mintis perteikiau teisingai, o galbūt ir nespėjau visko paaiškinti dėl laiko stokos. Tad šis įrašas tik papildo mano radijo laidoje išsakytas mintis

Ar TUI gerai?

TUI savaime nėra nei gerai, nei blogai. TUI gali būti naudingos vertinant iš ekonominės, socialinės prizmės, tačiau taip pat gali būti ir nenaudingos. Kuri TUI naudinga kuri ne? Nežinau ir abejoju ar kas nors iš tiesų žino, nes nėra atliekamos kaštų ir naudos analizės, o viešai prieinamos informacijos apie visas TUI pritraukimo sandorio detalės nėra. Apie tokių skaičiavimų trūkumą jau rašiau savo blog-poste “Ar tikrai LEZ naudingi Lietuvai?”.Tad tiek skirtingų TUI projektų į LEZ, tiek pačių LEZ socialinio ir ekonominio naudingumo klausimas, mano supratimu, nėra atsakytas ir lieka labiau religinio požiūrio reikalu: „tikiu arba netikiu“.

Nepatogi diskusija = populizmas

Regis, laidos metu kiek nuklydome kalbėdami apie darbo rinką bei imigraciją į lankas. Už nepatogių klausimų kėlimą apie imigraciją, buvau švelniai apkaltintas populizmu, tačiau nematau nepatogių klausimų kėlime jokio populizmo, nes kalbu netik apie ekonominius dėsnius, bet ir apie politines bei socialines realijas. Tad šioje vietoje norėčiau labiau išplėtoti savo laidos metu išsakytas mintis, apie tai, kaip TUI projektai gali paveikti darbo rinką trumpuoju ir ilguoju periodu bei kodėl svarbu kalbėti ir apie protinga imigracijos politiką.

Poveikis darbuotojams trumpuoju periodu

Trumpuoju periodu, bet koks naujos gamyklos atidarymas didina darbo jėgos paklausą, o atsižvelgiant į tai, jog darbo jėgos pasiūla trumpuoju periodu yra ribota (neelastinga), tai sąlygoja atlyginimų didėjimą. Didesnius atlyginimus gauna ne tik naujoje įmonėje pradedantys dirbti asmenys, bet ir asmenys jau dirbantys kitose to paties regiono ar tos pačios ekonominės šakos įmonėse. Tiesa, poveikis atlyginimams nėra momentinis bei priklauso nuo tokių faktorių kaip darbuotojų organizuotumas, profesinių sąjungų kokybė, kada vyksta įmonėse darbo pokalbiai, kurių metu deramasi dėl sekančių metų atlyginimo ir t.t.
Augantys atlyginimai gerina gyvenimo kokybę, didina vartojimo galimybes, padeda kovoje su socialinėmis problemomis bei tikėtina padeda mažinti emigraciją. Suprantama, viena įmonė, kurioje bus įsteigtos 1000 naujų darbo vietų, neišspręs emigracijos problemos dėl per didelio emigracijos masto (2017 m. emigravo 47925 asmenys, imigravo 20368).

Poveikis darbuotojams ilguoju periodu

Prognozuoti, kaip kis darbo rinka ir darbuotojų situacija ilguoju periodu, yra kur kas sudėtingiau dėl to, jog prie ekonominių kintamųjų prisideda įvairūs politiniai (ir ne tik) faktoriai. Pats esu dalyvavęs Trišalės tarybos posėdžiuose ir matęs, kaip darbdavių atstovai laikosi įsikandę teisės kone neribotai įsivežti žemos kvalifikacijos darbuotojus iš trečiųjų šalių. Tai parodo, jog ilguoju periodu modeliuoti tik ekonominius veiksnius nevalia. Tad labai keista, jog pradedant kalbėti apie politines realijas, esu kaltinamas populizmu 🙂 Bet tebūnie… Tai nekeičia fakto, jog Lietuvos pramonė – daugybę metų investavo ir lyg šiol per mažai investuoja į gamybos pajėgumus bei žmogiškąjį kapitalą. Nuo pat nepriklausomybės, Lietuvos ekonomikos „arkliukas“ buvo ir tebėra – pigi darbo jėga. Tad vertinant įspūdžius iš Trišalių tarybų posėdžių, norom nenorom kyla klausimai: ar augant darbo paklausai ir atlyginimams, nebus siekiama dar labiau liberalizuoti imigracijos politikos? Ir kaip toks liberalizavimas paveiktų darbo rinką?
Suprantu, jog tam tikra imigracija, gali būti svarbi ir reikalinga, jog nebūtų stabdomas ekonomikos augimas, tačiau per didelė pigesnės darbo jėgos imigracija gali neskatinti įmonių investuoti į savo gamybos atnaujinimą ir plėtrą bei stabdyti atlyginimų augimą, kas savaime skatintų emigracija. Tad Lietuvai reikia protingos imigracijos politikos, o ne siekių pasižymėti “geriausios legalios imigracijos Vidurio-Rytų Europos regione” sąlygomis, nacionalinės svarbos sprendimus priimant vice-ministro, o ne Seimo lygmenyje.

Kitas svarbus klausimas, ar sukuriamos darbo vietos tik gamyboje ar ir moksliniuose tyrimuose? Protai o ne rankos ateityje nulems šalių vystymosi greitį. Todėl labai svarbu suvokti, jog egzistuoja tam tikra rizika, jog tos darbo vietos, kurios šiuo metu kuriamos pramonės sektoriuje, už 20-30 metų gali tiesiog nebeegzistuoti. Todėl, kai kalbame apie TUI, man pirmas kylantis klausimas yra tas: ar bus darbo tik rankom, ar ir protams? Ar Lietuvoje bus tobulinami produktai, kuriamos inovacijos, ar vietinė darbo jėga bus reikalinga tik valdyti stakles?
Ir priešingai nei Ministras V.Sinkevičius suprato, šiuo aspektu neturiu omenyje, kad Marijampolėje ar Kaune atsidarys „pasenę“ fabrikai, o tik pabrėžiu svarbą to, jog būtų siekiama pritraukti ne tik gamybos įmones, bet siekti, jog kartu būtų perkeliami ir šių įmonių tyrimų centrai. Tai padėtų ruoštis darbo rinkos iššūkiams, su kuriais susidursime po 20-30 metų.

Dar trumpai apie imigraciją, arba kodėl ekonomistai bei institucijos yra “akli kurmiai”

Šioje vietoje, matau poreikį kiek praplėsti šią potemę: imigracija savaime nėra bloga ir ne visi imigrantai dempinguoja atlyginimus. Tačiau Lietuvoje turime unikalią situaciją, kai jokia institucija negali pasakyti, kiek šiuo metu, iš kurių šalių, kokios specialybės darbuotojų, kokiose įmonėse, kokius darbus ir už kokį atlyginimą dirba. Neturint tokių žinių, kurias planuojama pradėti sistemiškai kaupti tik nuo 2020 metų (?), nėra įmanoma įvertinti imigracijos iš trečiųjų šalių poveikio Lietuvos darbo rinkai.

Ministras Sinkevičius radijo laidos metu teigė, jog atlyginimai Lietuvoje auga, todėl (neva) nevalia kalbėti apie atlyginimų dempingavimą. Tačiau ekonomistams rūpi ne tai ar apskritai augo atlyginimai ar neaugo, o tai kiek jie būtų augę jeigu nebūtų imigracijos iš trečiųjų šalių, t.y skirtingų scenarijų vertinimas. Galbūt be imigracijos, transporto sektoriaus darbuotojų atlyginimai būtų augę tiek, jog būtų pritraukta dalis emigravusių darbuotojų į Lietuvą? Sunku vertinti, kai esi aklas, nes neturi duomenų.

Imigrantų teisės bei integracija

Kitas svarbus emigracijos potemės klausimas – darbuotojų iš trečiųjų šalių teisės. Jos šiuo metu realiai yra neginamos, o integracijos politikos Lietuva neturi. Būtent užsieniečių ( ir ne tik iš trečiųjų šalių) integracija yra susijusi ir su socialiniais kaštais, kuriuos laidos pašnekovai šiandien mielai ignoruotų. Reikia nepamišti, jog kviečiami atvykti darbuotojai, o atvyksta žmonės.

Imigracija vs bedarbiai ir asmenys su negalia

Lieka ir dar vienas aspektas, imigracijos politika turėtų būti taip sureguliuota, jog pirma skatintų darbdavius rinktis perkvalifikuoti vietinius bedarbius bei įdarbinti asmenis su fizine negalia. Būtent asmenų su negalia integracija yra, mano supratimu, vienas svarbesnių ateities darbo rinkos politikos klausimų.

LRT aktualijų studija
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013704941/lrt-aktualiju-studija-2018-10-24-09-05#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=3060000

LRT – “LRT aktualijų studija” – 2018-10-24 – Apie TUI poveikį emigracijai ir darbo rinkai

LRT – "LRT aktualijų studija" – 2018-10-24 – Apie TUI poveikį emigracijai ir darbo rinkai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.