Kaip V. Šapoka šešėlį mažino… ¯\_(ツ)_/¯

Šią savaitę prasidėjo kasmetinė akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, kuria siekiama visuomenei paaiškinti, ką ji ir taip žino, kad vogti, t.y. nemokėti mokesčių, yra blogai. Šia proga, Darius Matas pakvietė “atviram pokalbiui” apie šešėlį finansų ministrą V. Šapoką, konsultacijų įmonės „Civitta Lithuania“ partnerį Kęstutį Jovaišą bei mane.

V. Šapoka apie žymiai sumažėjusį šešėlį

Nežinau, ar finansų ministras tyčia, ar nežiniomis, bet remdamasis prof. F. Schneider atliktais tyrimais argumentuoja, jog Lietuva padarė nuostabų progresą, per 10 metų sumažino šešėlinės rinkos dalį nuo ~25 iki 15 procentų.

Faktai:
prof. F.Schneider anksčiau naudojo vienokią metodologiją, tačiau ją pakeitė ~2015 metais, ko pasekoje pasikeitė, kaip apskaičiuojamas šešėlis. To pasekoje turime sena laiko eilutę ir naują “adjusted”, tad jokio reikšmingo sumažėjimo nėra

Read more

Ekonomisto komentaras – kaip profsąjungos ir vėl ant to paties grėblio lipa

Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose bei kai kuriose žiniasklaidos priemonėse nuvilnijo naujiena apie Lazdijų rajono savivaldybės viešosios įstaigos „Lazdijų švietimo centras” projektų koordinatoriaus darbo skelbimą. Jame nurodomos pareigos apima: rengti ES struktūrinių fondų bei kitų nacionalinių ir tarptautinių programų lėšomis finansuojamus projektus, administruoti ir kontroliuoti įstaigos įgyvendinamus projektus, rengti ir paramą administruojančioms institucijoms teikti finansines ir veiklos projektų įgyvendinimo ataskaitas. Reikalavimuose nurodytas aukštasis universitetinis išsilavinimas, puikūs informacijos rengimo ir pristatymo lietuvių kalba įgūdžiai, puikūs darbo su kompiuteriu, duomenų sisteminimo, analizavimo ir interpretavimo įgūdžiai, mokesčių administravimo bei viešųjų pirkimų įstatymų išmanymas.

Reikalavimai nemaži, o atlyginimas – vos 300 eurų iki mokesčių už pusę etato. Didesnės etato dalies viešoji įstaiga pasiūlyti negali. Priminsiu, jog šiuo metu minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje siekia 555 eurus. Taigi projekto koordinatoriaus pozicija jeigu būtų siūloma dirbti pilnu etatu, minimalų mėnesinį atlyginimą viršytų vos 45 eurais. Read more

Nepriklausoma rinkimų naktis su Aušra Maldeikiene ir Armėnu

Kaip ir anonsuota dalyvavau pokalbių maratone “Nepriklausoma rinkimų naktis”.  Šiek tiek pergyvenau dėl pokalbio, nes man, kaip blog’eriui, o ne stream’eriui, lėtai susidėlioti mintis, gerai viską apgalvoti yra labiau priimtina, nei patekt į diskusiją, apie nežinią ką ir live reaguoti… Bet išgyvenau 🙂 .

Su Armėnu patauškėjom, be tabu, įtariu gavosi toks keistas miksas, kai kliuvo Nausėdai, Mauricui, bankų PR’čikams ir ECB  už neva “apolitiškumą”… Tos 15 min pokalbio pralėkė taip greit, jog pasijuto kaip kokios 5…. Read more

Anonsas: Nepriklausoma Rinkimų Naktis

Šį sekmadienį (2019-05-12) dalyvausiu “Nepriklausoma Rinkimų Naktis”, pakvietė Aušra, sakė bus proga padiskutuoti apie politiką/ ekonomiką/rinkimus. Pažiūrėjus kas dar susirinks, darosi aišku, jog nuobodu tikrai neturėtų būti:

  • Viktoras Bachmetjevas
  • Mark Adam Harold
  • Aurelijus Katkevičius
  • Raimondas Kuodis
  • Mindaugas Lapinskas
  • Romas Lazutka
  • Irmina Matonytė
  • Justinas Mickus
  • Ingrida Šimonytė
  • Oleg Šurajev

Tikslios programos nežinau, bet bet viskas prasideda 20 val. ir truks ko gero iki tol, kol sužinosime rinkimų ir referendumo rezultatus.  Tad kviečiu arba ateiti gyvai, arba klausytis live per “Armėno radiją”. Read more

Pranešimo skaidrės LPS konferencijoje

Lietuvos profesinė sąjungos “Solidarumas” šiemet švenčia savo veiklos trisdešimtmetį. Buvau pakviestas perskaityti pranešimą apie darbo rinką bei darbuotojų apsaugą. Kadangi mobilumo paketas jau pakankamai diskutuojama tema, pasirinkau kiek pavojingą temą, pakalbėti apie tai, kas laukia darbo rinkos per ateinančius keliasdešimt metų ir kaip matyčiau profesinių sąjungų veiklą šiame periode. Read more

Jūsų pagerėjo situacija? Patariat žmonėms eiti į Seimą? – A.Mazėtis

Šiandien turėjau trumpą pokalbį su Delfi.lt žurnaliste Dalia Plikūne, apie tai kodėl kairioji politika Lietuvoje bei pasaulyje yra tokia silpna bei kodėl, visuomenė nėra politiškai aktyvi. Manau dalį mano minčių galėsite perskaityti rytoj delfi.lt portale, visgi pilietinio aktyvumo klausimas nėra trivialus. Mano supratimu, visuomenės politinis neaktyvumas yra politinio idiotizmo bei žemo lygio žiniasklaidos pasekmė. Todėl paklaustas, ar manau, jog kažkas greitai pasikeis, atsakiau ne. Vos po kelių valandų A.Mazėtis parodė, jog gal ne be reikalo esu toks pesimistas. Read more

Apie artėjančią Lietuvos aukštojo mokslo mirtį

Leiskite būti atviram, Lietuvos aukštojo mokslo sistema niekada nebeatsigaus, niekada nebebus tokia kokybiška, kaip buvo kadaise. Nostalgijos persmelktos kai kurių profesorių, dekanų bei rektorių galvos, anksčiau ar vėliau bus pakeistos naujesnėmis plikėmis, bet „išsvajotosios žemės“ Lietuva daugiau niekada nebepasieks.

Todėl mano patarimas visam mąstančiam jaunimui, kuris turi galimybę išvykti studijuoti svetur: bėkit kol galit, įgykit kuo geresnį, platesnį išsilavinimą ir neužverkite sau ateities horizontų pasirinkdami studijas Lietuvoje. Yra daug tų, kurie bandys Jus užliūliuoti gražiomis kalbomis, reklaminiais lankstinukais, lipdukais ar visokiais renginiais ir aiškinimais apie „šviesų rytojų“, bet nesileiskite vedami aklų…

Šis komentaras, mano asmeninė Lietuvos aukštojo mokslo ne-sistemos refleksija. Ji remiasi mano patirtimi, todėl nebūtinai yra objektyvi ar teisinga. Tačiau manau beveik 5 metų praktika šioje srityje leidžia daryti tam tikrus apibendrinimus. Tačiau svarbiau nei pati refleksija, jog skaitytojai pamatytų kiek yra skirtingų sistemos agentų su skirtingais tiklsais (ekonomistai veikėjus vadina agentais). Hierarchijos trūkumas, agentų su skirtingais tikslais ir siekiais gausa ir lemia, jog sistema yra stabilioje būsenoje ir ko gero joje ir liks.
Pastaba: komentare naudoju terminą universitetas, nors turėčiau vartoti terminą aukštoji mokykla, kadangi diskutuoju problemas, kurios yra būdingos abiejų rūšių institucijoms (universitetams ir kolegijoms). Read more

V.Sinkevičius: “Rezultatas yra?”, R.Musnickas: “Rezulatas. Nėra”… arba kaip vyriausybė kainas “suvaldė” :)

Anksčiau vertinau ministrą V.Sinkevičių kaip jauną, mąstantį, progresyvų politiką. Su ideologija, bet mąstantį. Tačiau kuo toliau, tuo labiau ūkio ministras V.Sinkevičius man atrodo grimsta į ideologinį liūną, kai tikima ne faktais ar skaičiais, o tuo, kuo norima tikėti. Ir tai labai liūdina, juolab, jog ministrui talkina R.Rojaka. Alternatyva, ministras laiko save visagaliu (allmighty), bet tada jau problemos kur kas rimtesnės… Read more

Ekonomisto komentaras – kaip “elitazzz” nebemato realybės

Šiame komentare, apie ryškėjančią visuomenės poliarizacijos problemą. Save aukštesnei-vidurinei klasei priskiriantis Lietuvos “elitas” atitrūksta nuo realybės: Vilniaus elitui kyla klausimas, kuo pakeisti atsibodusias citrinas, Vilniaus elitas pašiepia turto nesukaupiančius, nuosavo verslo neturinčius piliečius, tuo tarpu kone kas antras namų ūkis Lietuvoje negalėtų padengti 280 eurų nenumatytų išlaidų iš savo lėšų.

Materialinis nepriteklius nuosaikiai mažėja dėka pensijų indeksavimo, vaiko pinigų bei ekonomikos augimo, tačiau nepakankamai sparčiai, jog būtų naikinamos galimybių nelygybės augančioms kartoms. Elitas turi nustoti gyventi savo burbule, nes faktų ignoravimas anksčiau ar vėliau prives prie socialinių bei politinių pokyčių, kurie nebus naudingi nei visai visuomenei, nei pačiam “elitui”. Read more

“Tautos akanamistas” G.Nausėda debunked

Jau ne vienas pažįstamas klausė, kada pabandysiu debunk’inti Nausėdą. Priešingai nei Aušra Maldeikienė, aš šio pliurpalų meistro “genialių” citatų nerenku, nekatologizuoju, tad kažkaip visad trūko tokios medžiagos, kad sėst, karpyt ir komentuot. Bet pagaliau, tokią medžiagą ant padėkliuko pristatė pats G.Nausėda, kai sudalyvavo “Kitokie pasikalbėjimai” laidoje ir prisikalbėjo tiek, jog sukarpiau net 14 video atraižų. Tikrai rekomenduoju pažiūrėti visą video, nes į menkaverčius nusipezėjimus dėmesio nekreipiau. Read more

Laiškas profsąjungiečiams ir ne tik

Mieli dėstytojai, medikai, mokytojai ir kiti profesinių sąjungų nariai ir ne nariai. Kas su Jumis yra negerai? Jūs skundžiatės, kad atlyginimai viešajame sektoriuje per žemi, skundžiatės, kad vykdomoji valdžia ignoruoja duotus pažadus, jog vyriausybė vilkina sprendimus, arba vietoj darbų kuria beprasmes komisijas, kurių nauda tiki tik pats premjeras, bet kai reikia parodyti savo aktyvumą, parodyti pilietiškumą, drybsote ant sofų, numojate ranka ir sakote „ai, o kam?“… Read more

Susitikimas su šventąja trejybe, arba “do it yourself” viešajam sektoriui

Aš tikrai, labai norėčiau sudėlioti viską, ką premjeras / kandidatas į prezidentus / seimo narys S.Skvernelis šiandien kalbėjo, į loginius sakinius. Deja tam tiesiog šią akimirką trūksta laiko. Tad žemiau pateiksiu tik pagrindines mintis, kurios užstrigo bei visą susitikimo garso įrašą. Visgi manau, jog visą esmę galima išgirsti ir šiose 12oje minučių, nes S.Skvernelis paklaustas kalba apie TAX/GDP, gydytojų 3VDU ir dėstytojų atlyginimus. Susitikimo metu, manau apie gydytojų VDU buvo bandyta kalbėti bent kokius 3 kartus. Apie neadekvatų viešojo sektoriaus finansavimą, regis irgi 2-3 kartus. Tad labai rekomenduoju, deja skirti, tas 2.5 valandos, ir bent jau šiek tiek įsiklausyti į kandidato mintis. Read more

Hey emigrante, grįžk, “darbo surasime, statybose” (-S. Jakeliūnas)

Seimo Biudžeto ir finansų komitete, šiandien buvo pristatoma FinMin makroekonominė prognozė bei Valstybės kontrolės atliktas prognozės auditas. LB valdybos kėdės akivaizdžiai (bent jau mano nuomone) siekiantis, plunksnas it povas kedenantis, BFK pirmininkas S.Jakeliūnas labai šmaikščiai “pajuokavo”, kad pasisako už hard Brexit, nes taip pavyktų susigrąžinti dalį emigravusių. Į tai, kur ir kaip integruotume su šeimomis grįžtančius, kokį darbą Lietuvos ekonomika jiems galėtų pasiūlyti, S.Jakeliūnas  replikavo: “darbo surasime, statybose”. Read more

Šapoka, gal laikas pradėt dirbti savo darbą?

Šiandien EK atstovybė Lietuvoje organizavo renginį skirtą 2019 m. šalies ataskaitos bei Sanglaudos politikos 2021-2027 m. planavimo pradžios pristatymui. Vilius Šapoka, IR VĖL ne tik nepasivargino pats pasirodyti, bet nesugebėjo atsiųsti ir nei vieno politinio pasitikėjimo įgaliotinio (viceministro).

Vienintelis pasirodęs renginyje “politinis”- ūkio viceministras M.Skuodis, kuris iš esmės aiškino, kaip pas mus viskas gerai, o jeigu dar ne gerai, tai jau parengti teisės aktai , kurie tuoj tuoj būs įgyvendinti ir gyvenimas pagerės.

Kadangi antroje renginio dalyje diskusijoje dalyvavo Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorius Paulius Baniūnas (pareigybės aprašas), teko, vietoj Šapokos, kalti šį klerką prie sienos. Šapoka, gal laikas pradėti dirbti savo darbą ir vaikščioti į Seimo komitete vykstančius EK ataskaitos pristatymus bei atitinkamai į EK pristatymus plačiajai publikai? O gal tamstai reikia priminti, kas yra politiko darbas? Read more

Kandidatų į prezidentus debatų refleksija

Šią savaitę, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, vyko gana įdomūs kandidatų į prezidentus debatai. Debatus organizavo Lietuvos aktorių gildija, Lietuvos medikų sąjūdis, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija,
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga bei #PaskutinisPrioritetas.

Man šie debatai pasirodė gana įdomūs dėl to, jog kandidatai šiek tiek daugiau atskleidė apie save, nei tai pavykdavo padaryti iki šiol. Tad šiame komentare bandysiu reflektuoti, kaip debatus mačiau aš, tiesa, kiek netikėtai vietoj “paprasto” klausytojo tapęs “debatų vertintoju” ar “ekspertu”, nors tokiu kompetetingu tikrai nesijaučiu. Taip pat komentare norėčiau paaiškinti, kodėl pačioje pabaigoje uždaviau tam tikrus klausimus apie mobilumo paketą, ‘qualified majority voting’ ir ES finansavimo susiejimą su ES teisės viršenybės principais. Read more

Ekonomisto komentaras – apie Lietuvos verslo siekį išsirankioti razinas Europinėje bandelėje

Šiame komentare norėčiau pakomentuoti tai, ką būtų galima pavadinti Lietuvos verslo bandymu išsirankioti razinas iš Europinės bandelės.

Yra tam tikrų dalykų, kurie mums Europoje labai patinka: laisvas darbo jėgos, kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimas. Jūs galite parašyti knygą besimėgaudami Vilniaus vaizdais pro savo langą, o pardavinėti jas internetų Anglijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse. Su uždirbtais pinigais galite keliauti po visą ES ir Jums ne tik nereikės stovėti muitinės patikros punktuose, bet dažniausiai net ir valiutos keitimo bus galima išvengti. Dar labiau mus džiugina ir tie keli milijardai eurų, kurie kasmet pasiekia Lietuvą, keliskart daugiau, nei įmokame patys į bendriją. Taigi esame išlaikytiniai, besimėgaujantys bendrosiomis gėrybėmis, bet kartu su nauda ateina ir įsipareigojimai. Įsipareigojimai laikytis tam tikrų taisyklių ir nepiktnaudžiauti. Bet va ties tuo ir baigiasi mūsų meilė Europai, tiksliau tų, kurių piktnaudžiavimą Europa bando užkardyti. Read more

Kandidatų į prezidentus diskusija ir „Aušros Maldeikienės traukinys“ komitetas

Norėčiau visus, kurie domisi viešojo sektoriaus gerove, o kartu ir Lietuvos gerove,  pakviesti sudalyvauti organizuojamoje kandidatų į prezidentus diskusijoje. Diskusiją organizuoja “Paskutinis prioritetas”, LMS, LSDA, LŠDPS, et al. Manau, jog atsižvelgiant į tai, jog auditorijoje bus daug akademikų, politikams “prasimuilinti” abstrakčiomis frazėmis nepavyks…
Tad tikiuosi, pagaliau sulauksime tokių atsakymų kaip: kokį konkretų socialinį kontraktą siūlo I.Šimontė, ar G.Nausėda pagaliau apsispręs nori jis mažinti ar didinti viešąjį sektorių ir daug kitų, iki šiol neatsakytų klausimų. Read more

Nustokime būti mandagūs! Reikalaukime kokybės!

Nežinau, kiek Jūsų, skaitančių mano blogą, kartais turite tą tuštumos jausmą: kai viskas, kas vyksta aplinkui, pradeda atrodyti surealiai, kai nuo visko, kas vyksta viešame gyvenime norisi vemti, po to ką nors aprėkti, iškeikti visais įmanomais necenzūriniais žodžiais, bet tada suprantate, kad tai nieko nekeičia, niekam neįdomu ir traukinys juda toliau savo vėžiomis. Būtent tokį jausmą turiu, po praėjusios žurnalo „Valstybė“ organizuotos “Lietuvos ekonomikos konferencijos“.

Šis mano komentaras – savitas rėkimas ir reikalavimas, kad visuomenė įjungtų smegenis, klausytų, galvotų, nustotų būti mandagi, besišypsanti visiems ir visad ir pradėtų rėkti, reikalauti gauti kokybę. Gauti kokybę iš žiniasklaidos, gauti kokybę iš politikų…
Nustokime būti mandagūs! Reikalaukime kokybės! Read more

2019-02 tarptautinė migracija

Iš vienos pusės sutinku, didėja imigracijos srautai į Lietuvą, tad neto migracija po truputi tampa teigiamą, tačiau, ar gali politikai kalbėti apie tai, jog gerėja padėtis Lietuvoje, nepaaiškindami, kodėl emigracijos srautai iš Lietuvos neslopsta?

Naujausiais (preliminariais) Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metų vasario mėnesio migracijos srautai:

  • imigracija 3225
  • emigracija 2924
  • neto migracija 301

Read more

Ekonomisto komentaras – apie tai, kaip verslo lobistai ir bankų PR’čikai mums smegenis pudrina

Praėjusią savaitę, Žinių radijo laidoje “Ekonomika šiandien”, kurią veda verslo interesų lobizmu Lietuvoje užsiimančio Laisvos Rinkos Instituto vadovas, Žilvinias Šilėnas bandė visaip pašnekovų pagalba perteikti keturias žinias apie pajamų nelygybės situaciją Lietuvoje:

  1. Pajamų nelygybės Lietuvoje nėra, tai tik statistinis miražas
  2. Jeigu pajamų nelygybė egzistuoja, kalti patys darbuotojai
  3. Jeigu pajamų nelygybė egzistuoja, tai nieko tokio, galbūt Lietuviai turi daug turto
  4. Progresiniai mokesčiai nesprendžia jokių problemų

Kartu į tą pačią dūdą iš esmės putė ir vienas iš laidos pašnekovų, Luminor banko PR’čikas (deja sąžinė neleidžia sakyti ekonomistas) Žygimantas Mauricas. Read more

Winnie the Pooh į prezidentus!

Šiandien premjeras S.Skvernelis paskelbė savo Lietuvos ateities viziją bei rinkimo štabą. Jeigu Winnie the Pooh (Mikė Pūkuotukas) būtų tai daręs, būtume bent galėję atsipalaiduoti ir smagiai pasijuokti. Tačiau pasiklausius S.Skvernelio vizijos Lietuvai, darosi neaišku, ar S.Skvernelis supranta, į kokį postą kandidatuoja? Ar nesumaišė datų, 2019-ųjų su 2020-ais? Politinės Lietuvos, kaip ES narės vizijos – neaptikta. Kaip ir šiaip, logikos tarp žodžių ir ligšiolinių kandidato/premjero veiksmų.

Kandidato vizija Lietuvai galima sutrumpinti taip: Read more

Europos komisijos ataskaitos Lietuvai pristatymas Seime

Praėjusią savaitę Europos Komisija paviešino kasmetinę Lietuvos ataskaitą, kurioje apžvelgiama ekonominė padėtis, Lietuvai skirtų rekomendacijų įgyvendinimo pažanga bei reforminiai prioritetai. Apie tai, kaip ataskaitoje minimas socialinių problemų nesprendimas  gali atsiliepti mūsų demokratijai, jau aptariau blogpost’e Ekonomisto komentaras – apie mirtiną kokteilį liberaliai Lietuvos demokratijai. Kovo 8d., Europos komisaras Vytenis Andriukaiti pristatė Lietuvos ataskaitą Seime, Europos reikalų komiteto posėdyje. Labai rekomenduoju pažiūrėti šį komiteto posėdžio įrašą! Read more

Ekonomisto komentaras – apie mirtiną kokteilį liberaliai Lietuvos demokratijai

Šiandienos komentaras – mano socioekonominių bei politinių sąsajų refleksija bei perspėjimas politikams: chroniška pajamų nelygybė, viešojo sektoriaus nefinansavimas bei politikavimas vietoj politikos yra mirtinas kokteilis liberaliai Lietuvos demokratijai. Tad nenustebkite, jog 2020m. į Seimą atkeliaus nacionalistinių pažiūrų partijos, kaip tai nutiko kitose šalyse. Lietuva, kad ir kokia unikali, nėra tokia unikali… Read more

Ekonomisto komentaras – apie viešojo sektoriaus dydį

Skaitytojai, kurie seka naujienas mano tinklaraštyje, tikrai jau skaitė apie naujausią Vyriausybės sudarytos “Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti” komisijos posėdį, kuriame VRM ministras E.Misiūnas siūlė Seimo nariui A.Sysui, pasisakančiam už komisijos darbo tiesioginę transliaciją, nesicirkinti ir kuriame paaiškėjo, jog Vyriausybė jau dabar žino, kiek skirs 2020 m. viešojo sektoriaus atlyginimų didinimui t.y. 200 mln. eurų, tad klausimo KIEK nebėra, liko tik klausimas KAIP padalinti.
Finansinio apynasrio dėka derybos dėl didesnio bazinio dydžio ar darbuotojų koeficientų tampa spektakliu. Gaila, kad profsąjungos sutinka vaidinti šiame spektaklyje ir savo tokiu pasirinkimu de facto legitimizuoja tokią Vyriausybės veiklą.

Read more

Bailios profsąjungos, cirko nekenčiantis VRM ministras ir skaičiai iš oro

VRM ministras: “… jeigu mes norime cirkintis, tai važiuojam į Seimą cirkintis, mes atėjom dirbt.”
Va supratote, Jūs visi viešojo sektoriaus darbuotojai? Kad Jums rūpi kas ir kaip atstovauja Jūsų interesus, VRM ministrui yra **** (patys sugalvokite ką norite vietoj žvaigždučių). Komisijos posėdžio transliavimas VRM ministrui yra cirkas ir tokį cirką Seimo nariui A.Sysui jis siūlo daryti Seime, o ne Vyriausybėje. Sakyčiau labai profesionalus profesionalo požiūris į demokratiją. Ir tai tik vienas, iš šiandienos Vyriausybės sudarytos “Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti” komisijos posėdžio, perliukų. Read more

Ekonomisto komentaras – Ko tikėtis viešojo sektoriaus darbuotojams iš Vyriausybės komisijos?

286* tūkstančiai asmenų Lietuvoje dirba viešajame sektoriuje ir šių darbuotojų ateities atlyginimų raida (šiuo metu) sprendžiama Vyriausybės sudarytoje “Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti” komisijoje. Šiame komentare apie tai kaip ir kodėl sudaryta tokia komisija ir ko tikėtis viešojo sektoriaus darbuotojams iš komisijos darbo. Read more

Apie universalias bazines pajamas (radijo komentaras)

Darius Matas, Žinių radijo laidoje “Dienos klausimas” kvietė diskutuoti apie vėl įsižiebusią Universalių bazinių pajamų (toliau – UBI) idėją. Tad trumpai perteikiu pagrindinius laidoje išsakytus argumentus.

Ar UBI teisingas ir reikalingas instrumentas?

R.Kuodis atmeta UBI idėją argumentuodamas, jog žmonija turėtų siekti pilno įdarbinimo, kokybiškų darbo vietų ir panašiai. Kitaip tariant, žmonija turėtų siekti, jog robotizacija palengvintų darbą žmonėms, o ne juos pakeistų…
Tačiau nėra aišku, kaip žmonijai reiktų sustabdyti robotizaciją. Deja faktai byloje, kad globalizacija ir robotizacija priverčia darbuotojus imtis daugiau (kartais net 2-3) mažiau apmokamus ir prastesnės kokybės darbus. Aš nelabai tikiu, jog žmonijai pavyktų susitarti dėl robotizacijos taisyklių. Read more

Mano pranešimas LMS narių susirinkime

Sekmadienį (2019-02-03) V.Kasiulevičiaus kvietimu dalyvavau LMS narių susirinkime. Aš tikiuosi, jog labai LMS narių nenuvyliau, nes nepapasakojau, kaip laimėti derybas, kiek galima didinti finansavimą ar panašiai. Pranešimu ir diskusijos metu siekiau kiek kitų tikslų:

1. Reflektuoti, kaip aš matau viešojo sektoriaus “sukilimą” ir kokias pamokas manau, turėtų šio sukilimo dalyviai išmokti ateičiai

2. Pristatyti Vyriausybės paviešintą siūlymą komisijai.
Šios dalies pristatyme man buvo svarbu ne tai, jog klausytojai sužinotų kas tame pasiūlyme, bet suprastu, “su kuo turi reikalų”, koks yra mastymas, koks yra vyriausybės “tipas”, tam kad galėtų geriau suprasti, ko tikėtis arba tiksliau, ko nesitikėti ateityje. Read more

Atsakymas Indrei Makaraitytei

Gerbiama Indre, dėkoju už Jūsų komentarą po mano gana kritišku blog-post’u “Kodėl nesutikau “sudirbt” L.Kukuraičio per LRT laidą ‘Dienos tema’“, kuriame aš paliečiau iš esmės net tris temas:

  1. bendrai žemą žurnalistų ekonomikos žinių lygį (švietimo sistemos problema)
  2. konkrečiai E.Jakilaičio palikimą Lietuvos diskusinėse laidose, ką pavadinau „Jakilaitis style“ (žurnalistų kultūros problema)
  3. ir konkrečiai iš Jūsų gautą pasiūlymą dalyvauti laidoje ir oponuoti ministrui L.Kukuraičiui, arba antrinti Jums ginant idėją, jog tam tikri priimti sprendimai  yra administracinių resursų švaistymas (propagandos problema)

Aš suprantu, jog mano blog-post’as yra galimai skausmingas  Jums o gal net ir visai žiniasklaidos bendruomenei, galbūt net suprantamas kaip puolimas, ar menkinimas. Anaiptol, neketinu menkinti, tačiau kaip ekonomistų bendruomenė, taip ir žiniasklaidos bendruomenė Lietuvoje turi savų problemų, o pastarųjų ignoravimo kaina labai didelė – demokratijos erozija šalyje. Jūs parašėte gana išsamų komentarą, ir manau būtų teisinga, jeigu aš skirčiau pakankamai laiko atsakyti į Jūsų išsakytas mintis. Žemiau pateikiu pasirinktas Jūsų komentaro citatas ir bandysiu į jas reaguoti. Read more

Viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimo darbo grupės cirkas

Šiandien ir vėl posėdžiavo viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimo darbo grupė, kurios tikslas nustatyti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimo raidos gaires iki 2025 m. Šiame susitikime dalyvavau ir aš. Mano įspūdis – slogus. Nežinau, ar Vyriausybės atstovams trūksta kompetencijos organizuojant tokius darbo “procesus”, ar tiesiog norima vilkintį procesą tol, kol visiems atsibos.

Šiandienos pagrindiai įspūdžiai:

Read more

Kodėl nesutikau “sudirbt” L.Kukuraičio per LRT laidą “Dienos tema”

Šiame komentare pjausiu šaką, ant kurios pats sėdžiu – kritikuosiu kai kurių LRT žurnalistų darbo etiką ir paaiškinsiu, kodėl nesutikau “sudirbt” L.Kukuraičio per LRT laidą “Dienos tema”.

Priešistorė

Kai pirmą karta paskambino Audrius Matonis iš LRT ir pakvietė į laidą “Dienos tema” pakalbėti apie 2019 m. biudžetą, man tai buvo premjera, pirmas debiutas nacionalinio transliuotojo eteryje. LRT naujas veidas patiko, dalyvavau ir “Dienos tema”, kurią vedė Rita Miliūtė bei Vladimiras Laučius,  per “LRT forumą”  oponavau maisto kuponų įdėjai. Read more

Gal nustokime mulkinti visuomenę dėl to, kas sumoka mokesčius?

Gal nustokime mulkinti visuomenę, dėl to, kas sumoka mokesčius į biudžetą? Aš suprantu, kad VMI ko gero “taip pateikė”, o 15min.lt “taip perteikė” ir kad “suneša” nėra labai apibrėžtas terminas, nes neaišku, “sumokėjo” ar “pervedė”, bet manau žinutė skaitytojams yra aiški – verslas suneša t.y. sumoka didžiąją dalį mokesčių. Kurmi, tu kurmi… Read more

Ar korupcijos suvokimo ataskaita – šaltas dušas Vyriausybei ir valdantiesiems?

Transparency International paskelbė naujausią (2018 m.) korupcijos suvokimo indeksą. Galima būtų teigti, kad naujienų nebuvimas, yra gera naujiena, nes Lietuvos rezultatai jau keturis metus iš eilės tokie pat – 59 balai (skalėje nuo 0 iki 100, kur 0 suvokiama kaip labai daug korupcijos, 100 – labai mažai korupcijos). Kita vertus, turime užduoti sau klausimą, ar turint dvejus metus „profesionalų“ Vyriausybę, siekiančią skaidrumo ir tvarkos viešajame sektoriuje, naujienų nebuvimas yra iš tiesų gera naujiena?

Read more

Vyriausybės patyčios iš viešojo sektoriaus darbuotojų

Lapkričio ir gruodžio mėnesį Švietimo ir mokslo ministeriją užėmę mokytojai privertė sunerimti Vyriausybę bei valdančiąją daugumą – artėja rinkimai, o viešojo sektoriaus grupės viena po kitos (medikai, mokytojai, gaisrininkai) pradeda vis garsiau reikšti nepasitenkinimą, traukia į mitingus ir kitaip galimai gadina reitingus prieš rinkimų maratoną 2019-2020-ais metais. Ką daryti? Sprendimas – sušaukti grupę ir iki savivaldybės rinkimų paskelbti džiugią žinią: sutarta, algos viešojo sektoriaus darbuotojams augs. Sutarta bus su profesinėmis sąjungomis, netgi opozicinėmis partijomis. Šachas ir matas, pasakytų kai kas Seime… Kaip ir buvo galima tikėtis, labiau gresia ne šachas ir matas, o viešojo sektoriaus krachas…

Preliudija

Read more

Apie viešą atlyginimų skelbimą

Šiandien per Žinių Radijo laidą “Dienos klausimas” buvo gvildenama tema, ar būtų prasminga, jog darbdavys darbo skelbime šalia visų pageidavimų pretendentams nurodytų ir darbo vietos atlyginimą. Diskusijai įtakos turėjo Seimo nario T.Tomilino teikiamas projektas. Apie viešą atlyginimų skelbimą aš kalbu jau paskutinius porą metų, nes įžvalgiu daug pliusų. Dalį jų, paminėjau ir “Dienos klausimo” laidoje.

Tiesioginė nauda abiems pusėms

Read more

Ekonomisto komentaras – apie didelių skaičių apgavystes

Prieš geras dvi savaites perskaičiau Hans Rosling knygą “Faktų galia”. Šiame komentare trumpai apie pačią knygą bei kaip pritaikyti knygoje pateikiamus pasiūlymus praktikoje, pvz., vertinant politikų pasisakymus bei naujienas žiniasklaidoje bandant demaskuoti didelių skaičių apgavystes.
Knyga prasideda nuo gana paprasto, kaip gali iš pradžių pasirodyti, 13-os klausimų apie pasaulį testo. Štai keli klausimų pavyzdžiai: Read more

Apie turto nelygybę Lietuvoje

Šiandien InfoTV paėmė trumpą interviu apie neegzistuojančią turto nelygybės statistiką Lietuvoje. Kadangi reportaže tik kelios sekundės viso mano teksto, manau verta papildyti tuo, kas netilpo į reportažą apie turto nelygybę Lietuvoje.

Gini koeficientas – nelygybės matas

Pajamų ar turto nelygybė gali būti įvertinta GINI koeficientu, kuris parodo kaip stipriai yra išreikšta nelygybė. Gini koeficiento reikšmė gali svyruoti nuo 0 iki 100 punktų, jeigu reikšmė lygi – 0, tada pajamos arba turtas yra pasiskirstęs vienodai visiems asmenimis, jeigu reikšmė lygi – 100, visomis pajamomis ar turtu disponuoja vienas asmuo.

Read more

Kodėl aš palikau socialinius tinklus

2019 sausio 1 dieną parašiau savo Facebook  paskyroje, jog palieku šį bei kitus socialinius tinklus. Whatsapp, Instagram, Twitter ištryniau dar tą pačią dieną, Facebook eilė atėjo šiandien. Šiame komentare, apie tai, kodėl nusprendžiau taip pasielgti, kokius matau tokio pasirinkimo pliusus ir minusus bei apskritai, šiek tiek minčių apie socialinius tinklus.  Galbūt šis komentaras labiau primins “išpažintį” sau pačiam, bet galbūt tai kartu padės ir skaitytojams stabtelėti ir susimastyti apie savo gyvenimą, teikiamus prioritetus ir įsivertinti, ar socialinių tinklų pliusai, jiems atsveria galimus minusus.

Socialinių tinklų nauda

Read more

Ekonomisto komentaras – Ar bankai sukuria pinigus “iš oro”?

Dauguma tikėtina žino, jog teisę spausdinti piniginės kupiūras bei kaldinti monetas turi teisę tik vyriausybė arba jos įgaliotas centrinis bankas. Tačiau grynųjų pinigų kiekis bendrame pinigų kiekyje, sudaro tik apie 3-5 %.  Iš kur atsiranda pinigai? – virš šimtmečio trunkanti ideologinė diskusija tarp ekonomistų. Dalis jų mano, jog bankai sukuria pinigus “iš oro”. Kiti ekonomistai tam prieštarauja. Šiame komentare apžvelgsiu šimtmetį trunkančios diskusijos raidą bei pristatysiu prof. Richard Werner atliktų eksperimentų rezultatus. Read more

Valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio (VTPABD) indeksavimo metodika

Seimas priėmė naują Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriame yra panaikinamos kvalifikacinės klasės bei numatomas kasmetinis pareiginės algos (VTPABD) didėjimas 1 procentu už kiekvienus išdirbtus metus viešajame sektoriuje. Tačiau bazinio dydžio kasmetinis didinimas ir toliau išlieka priklausomas nuo dvišalių derybų baigties tarp profesinių sąjungų bei vyriausybės atstovų. Taip pat iki šiol nėra atsakyta, kaip ir kada bus siekiama atstatyti 2008-2009 m. sumažintą ir nuo to laikotarpio beveik nebedidintą bazinį dydį bei kaip suprantamas “atstatymas į prieškrizinį lygį”.

Tikslas

Šiame diskusiniame straipsnyje Read more