Apeliavimas į demokratinius socialistus šioje šalyje dėl būsimo finansų ministro

Prieš savaitę pasklido gandas, jog galimai iš pareigų trauksis dabartinis finansų ministras V.Šapoka. Toks pasitraukimas būtų buvęs logiškas žingsnis LVŽS ruošiantis kitiems Seimo rinkimams, vertinant sudarytą naująją koalicijos sutartį bei prezidento G.Nausėdos iškeltus “gerovės valstybės” tikslus. Tačiau netrukus džiaugsmą nutraukė premjeras ir sekančią dieną, tautos AKANAMISTAS-MESIJAS Daukanto aikštėje. Šis komentaras – apeliavimas į demokratinius socialistus šioje šalyje imtis viešų ir garsių raginimų keisti finansų ministrą.
Read more

Corrigendum

Savo paskutiniame blogpost’e “Ekonomisto komentaras – Apie viešą algų skelbimą darbo skelbimuose” padariau klaidą. Dėkoju Tomui Tomilinui už persiųstą SRDK teisinį išaiškinimą. Šiame blogpost’e pasitaisymas (corrigendum)

Mano klaida

Read more

Ekonomisto komentaras – Apie viešą algų skelbimą darbo skelbimuose

Praėjusią savaitę Seimas priėmė Darbo kodekso 25 straipsnio pataisą, kuria numatoma prievolė darbdaviams darbo skelbimuose nurodyti ir darbo vietos atlyginimą arba jo intervalą. Nors iš esmės tokiam žingsniui pritariu, tačiau kaip ekonomistas, matau keletą aspektų, apie kuriuose, manau, Seimo nariai nepagalvojo. Per didelis skubėjimas ir nesitarimas su ekonomistais ilguoju periodu gali turėti ir neigiamų pasekmių darbuotojams.
AUDIO:

Read more

Blogo apklausos pirminiai rezultatai

Dėkoju visiems mano blogo skaitytojams, kurie jau sudalyvavo apklausoje. Kaip ir minėjau paskutiniame blogost’e, rezultatus rinksiu iki rugpjūčio mėnesio pradžios / vidurio.

Iki šiol sulaukiau 82 respondentų atsakymų, iš kurių jau galiu daryti preliminarias išvadas: Read more

Liepos mėnesio blogo naujienos, skaitytojų apklausa

Šiame 25 min video paliečiu dvi svarbias temas: praėjusį blogpost’ą, nes manau, jog buvo žmonių, kurie neteisingai suprato mano motyvaciją ir manė, jog mano tikslas “monetizuoti” savo “žinomumą” bei antroje dalyje aptariu, kokių projektų galėčiau imtis naujo sezono metu.

Taip pat argumentuoju, kodėl nesirenku padaryti blogo turinio mokamo, tačiau mielai kviečiu skaitytojus pavaišinti mane kavos puodeliu paaukojant per Paypal, Patreon arba tiesiogiai. Read more

Homofobai LSDP tarpe?

Praėjusį penktadienį LSDP garbės pirmininkas Delfi.lt portale paviešino gana įdomią poziciją: TS-LKD ir LSDP užurpavęs neoliberalizmas griauna partijų identitetus ir tokia A.Sakalo Lietuvos politinės padangės savirefleksija tarsi ir būtų savalaikė, jeigu argumentai, naudojami jo komentare, nedarytų gėdos kairiajai ideologijai ir neindikuotų, apie homofobų LSDP tarpe liekanas.

Read more

Apie viešo diskurso nebuvimą, akademikų įkainius ir mano viešos veiklos ateitį

Jau kuris laikas bręsta poreikis priimti tam tikrus sprendimus, kurie susiję su mano dalyvavimu viešame diskurse. Taigi šiame blogpost’e apie tai, kodėl mano supratimu, turime tiek mažai  viešai besireiškiančio intelektualaus elito, apie akademikų įkainius bei apie nusimatančius mano “viešos veiklos” pokyčius ir ateities planus. Read more

Atsakymas fondų lobistui Š.Ruzgiui: Renkuosi Sodros 10-500€

Prieš pat liepos 1d, iki kurios (imtinai) galima spręsti, kaip pasirinkti dėl kaupimo antroje pakopoje, netyla už ir prieš argumentai. Savo argumentus už ir prieš išdėsčiau Žinių radijo laidoje “Dienos tema”. Taip pat pokalbio metu indikavau 4 grupes asmenų, kurie turėtų suklusti ir pasiskaičiuoti. Universalaus sprendimo nėra. Kiekvienas turi vertinti savo individualią situaciją ir spręsti pats. Taip, tai yra sunku, ne tik dėl neapibrėžtumo dėl ateities , bet ir dėl to, kokiais finansiniais analfabetais esame tapę… Read more

Apie reikalavimų visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas suvienodinimą

ŠMM paskelbė siekianti suvienodinti priėmimo reikalavimus visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. Aptarti šios aktualijos pakvietė į InfoTV 10 min pokalbiui. Nors siekis atsirinkti geresnius studentus ir yra suprantamas, visgi po tokiu siekiu slypi ir didėjanti jaunimo galimybių nelygybė šalyje.

Kaip rašo ŠMM: Read more

Ekonomisto komentaras – Apie mano laidą, pensijas ir paslėptą reklamą

Šis yra paskutinis mano komentaras, kurį rengiu bendradarbiaudamas su Žinių Radiju. Šįkart trumpai apie mano laidą, kaupimą pensijai antroje pensijų pakopoje ir paslėptą reklamą, kurią stumia influenceriai viešoje erdvėje.

“Ekonomisto komentaras”

Nuo praėjusių metų rugsėjo, aš kas dvi savaites prisėsdavau ruošti 7-10 minučių trukmės komentaro. Nors teisiškai, Žinių Radijas ir galėtų nesutikti su mano komentaro turiniu, apribojimų jokių aš negavau, bet negavau ir absoliučiai jokios finansinės naudos. Visi 20 išėjusių komentarų buvo pro bono (už dyką) Read more

Atsakymas Saugirdui Vaitulioniui ir kitiems idiotams

Koks tai à la “socialiniuose tinkluose aktyvus nuomonės formuotojas” (- delfi.lt) sužinojęs, kokią pensiją gauna jo mama pašiurpo. Aš, ekonomistas, doktorantas, dėstantis universitete perskaitęs šio ponaičio tekstą irgi pašiurpau – nuo ponaičio bei kai kurių jo komentarą socialiniame tinkle komentuojančių idiotizmo lygio.

Kadangi tokie à la „influenceriai“ labiau sukelia dulkes, nei padaro kokią nors tvarką, pabandysiu trumpai dekomponuoti išsakytas mintis (originalus šaltinis, Saugirdo FB post’as) Read more

Ekonomisto komentaras – Ar sekantis diržų veržimasis bus socialiai atsakingas?

Tarptautinio valiutos fondo ataskaitoje pažymima, jog Lietuva perdėm optimistiškai planuoja valstybės biudžeto balansą. Jeigu dėl prastėjančios ekonominės padėties tektų veržtis diržus, ar šis veržiamasis būtų socialiai atsakingas? 2 priemonės,  kurias būtų galima įgyvendinti nors ir šiemet, neplėsti NPD bazės, o ją siaurinti bei siaurinti vaiko pinigų gavėjų ratą iki tų šeimų, kurios iš tiesų neturi ką valgyti, tikėtina padėtų suvaldyti viešuosius finansus, bet ar Vyriausybė aukos savo rinkiminius projektus prieš artėjančius 2020 m.  rinkimus? Read more

Ačiū už knygas

Kad gerai sutariu su Aušra Maldeikiene, manau niekam ne naujiena. Bet kai Aušra pakvietė pažiūrėti, kokios jos turimos knygos, kurioms jai trūksta vietos, mane domintų, tai pasijaučiau kaip mažas vaikas žaislų parduotuvėje (taip kadaise egzistavo specializuotos žaislų parduotuvės!).  Štai grįžau su šiomis nuostabiomis knygomis, kurios ne tik įdomios (“On Ethics and Economics” manau perskaitysiu dar šiandien 🙂 ), bet manau pravers ir ruošiant ekonomikos kursus.

AČIŪ, miela Aušra 🙂 Read more

EK rekomendacijos Lietuvai

Šiandien buvo pristatytos EK rekomendacijos Lietuvai, kuriose, kaip ir paskutinius aibę metų, nieko naujo.  Visgi manau, į kai kuriuos punktus reikia atkreipti dėmesį ir skaityti tarp eilučių. Šia tema pakalbėjom trumpai su Viktoru Jakovlevu per InfoTV. Per įžanginį reportažą Premjeras kalbėjo, jog regis tai paskutiniai metai, kai gaunamos tokios rekomendacijos. Nesusilaikiau nepajuokavęs, jog šiam Premjerui tai paskutinė tokia ataskaita tik tokiu atveju, jeigu jis iš tiesų žada atsistatydinti 🙂 Read more

Ekonomisto komentaras – apie deficitinį valdžios sektoriaus perteklių

Šių metų pradžioje vienas mano blogo skaitytojas uždavė klausimą, kaip taip išeina, jog sudėjus visus atskirus valstybės biudžetus, niekaip negaunamas valdžios sektoriaus perviršis, kuriuo taip didžiuojasi mūsų finansų ministras Vilius Šapoka? Šiame komentare atsakysiu į šį klausimą bei padiskutuosiu, ką reiškia tokia skaičių alchemija viešojo sektoriaus darbuotojams.

Šių metų finansų ministerijos parengtoje, Europos komisijai skirtoje, Lietuvos stabilumo programoje rašoma: Read more

Ieškau NVO norinčių vasarai priimti ekonomikos studentus praktikai

Šiuo metu baigiu dėstyti duomenų analizės įvadą ir turiu išties, labai daug gabių ir protingų studentų. Nepaisant to, jog jie dar tik pirmakursiai, net 6 studentai būtų suinteresuoti per vasarą atlikti praktiką (ne-universitetinę, o savanorišką).  Kadangi studentų daugiau nei tikėjausi, ieškau NVO, kur reikėtų pagalbininkų vasaros metu.

Kokie yra mano studentai: Read more

Kas laimės Prezidento rinkimus?

Padarykime prielaidą, jog šiandien tiek I.Šimonytė, tiek G.Nausėda surinks tiek pat balsų (tarpusavio santykyje), kaip ir per pirmą turą, t.y. nei vienas negaus balsų iš kitų partijų, arba jeigu gaus, tai nepakeis judviejų gautų balsų tarpusavio santykio.
Įvertinus aktyvumą iki 18 val, ir truputi paskaičiavus…. tiesa, dabartiniame skaičiavime trūksta aktyvumo rodiklių iš užsienyje esančių konsulatų…. tačiau gaunamas toks galimas rinkimų rezultatas: Read more

Kaip V. Šapoka šešėlį mažino… ¯\_(ツ)_/¯

Šią savaitę prasidėjo kasmetinė akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, kuria siekiama visuomenei paaiškinti, ką ji ir taip žino, kad vogti, t.y. nemokėti mokesčių, yra blogai. Šia proga, Darius Matas pakvietė “atviram pokalbiui” apie šešėlį finansų ministrą V. Šapoką, konsultacijų įmonės „Civitta Lithuania“ partnerį Kęstutį Jovaišą bei mane.

V. Šapoka apie žymiai sumažėjusį šešėlį

Nežinau, ar finansų ministras tyčia, ar nežiniomis, bet remdamasis prof. F. Schneider atliktais tyrimais argumentuoja, jog Lietuva padarė nuostabų progresą, per 10 metų sumažino šešėlinės rinkos dalį nuo ~25 iki 15 procentų.

Faktai:
prof. F.Schneider anksčiau naudojo vienokią metodologiją, tačiau ją pakeitė ~2015 metais, ko pasekoje pasikeitė, kaip apskaičiuojamas šešėlis. To pasekoje turime sena laiko eilutę ir naują “adjusted”, tad jokio reikšmingo sumažėjimo nėra

Read more

Ekonomisto komentaras – kaip profsąjungos ir vėl ant to paties grėblio lipa

Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose bei kai kuriose žiniasklaidos priemonėse nuvilnijo naujiena apie Lazdijų rajono savivaldybės viešosios įstaigos „Lazdijų švietimo centras” projektų koordinatoriaus darbo skelbimą. Jame nurodomos pareigos apima: rengti ES struktūrinių fondų bei kitų nacionalinių ir tarptautinių programų lėšomis finansuojamus projektus, administruoti ir kontroliuoti įstaigos įgyvendinamus projektus, rengti ir paramą administruojančioms institucijoms teikti finansines ir veiklos projektų įgyvendinimo ataskaitas. Reikalavimuose nurodytas aukštasis universitetinis išsilavinimas, puikūs informacijos rengimo ir pristatymo lietuvių kalba įgūdžiai, puikūs darbo su kompiuteriu, duomenų sisteminimo, analizavimo ir interpretavimo įgūdžiai, mokesčių administravimo bei viešųjų pirkimų įstatymų išmanymas.

Reikalavimai nemaži, o atlyginimas – vos 300 eurų iki mokesčių už pusę etato. Didesnės etato dalies viešoji įstaiga pasiūlyti negali. Priminsiu, jog šiuo metu minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje siekia 555 eurus. Taigi projekto koordinatoriaus pozicija jeigu būtų siūloma dirbti pilnu etatu, minimalų mėnesinį atlyginimą viršytų vos 45 eurais. Read more

Nepriklausoma rinkimų naktis su Aušra Maldeikiene ir Armėnu

Kaip ir anonsuota dalyvavau pokalbių maratone “Nepriklausoma rinkimų naktis”.  Šiek tiek pergyvenau dėl pokalbio, nes man, kaip blog’eriui, o ne stream’eriui, lėtai susidėlioti mintis, gerai viską apgalvoti yra labiau priimtina, nei patekt į diskusiją, apie nežinią ką ir live reaguoti… Bet išgyvenau 🙂 .

Su Armėnu patauškėjom, be tabu, įtariu gavosi toks keistas miksas, kai kliuvo Nausėdai, Mauricui, bankų PR’čikams ir ECB  už neva “apolitiškumą”… Tos 15 min pokalbio pralėkė taip greit, jog pasijuto kaip kokios 5…. Read more

Anonsas: Nepriklausoma Rinkimų Naktis

Šį sekmadienį (2019-05-12) dalyvausiu “Nepriklausoma Rinkimų Naktis”, pakvietė Aušra, sakė bus proga padiskutuoti apie politiką/ ekonomiką/rinkimus. Pažiūrėjus kas dar susirinks, darosi aišku, jog nuobodu tikrai neturėtų būti:

  • Viktoras Bachmetjevas
  • Mark Adam Harold
  • Aurelijus Katkevičius
  • Raimondas Kuodis
  • Mindaugas Lapinskas
  • Romas Lazutka
  • Irmina Matonytė
  • Justinas Mickus
  • Ingrida Šimonytė
  • Oleg Šurajev

Tikslios programos nežinau, bet bet viskas prasideda 20 val. ir truks ko gero iki tol, kol sužinosime rinkimų ir referendumo rezultatus.  Tad kviečiu arba ateiti gyvai, arba klausytis live per “Armėno radiją”. Read more

Pranešimo skaidrės LPS konferencijoje

Lietuvos profesinė sąjungos “Solidarumas” šiemet švenčia savo veiklos trisdešimtmetį. Buvau pakviestas perskaityti pranešimą apie darbo rinką bei darbuotojų apsaugą. Kadangi mobilumo paketas jau pakankamai diskutuojama tema, pasirinkau kiek pavojingą temą, pakalbėti apie tai, kas laukia darbo rinkos per ateinančius keliasdešimt metų ir kaip matyčiau profesinių sąjungų veiklą šiame periode. Read more

Jūsų pagerėjo situacija? Patariat žmonėms eiti į Seimą? – A.Mazėtis

Šiandien turėjau trumpą pokalbį su Delfi.lt žurnaliste Dalia Plikūne, apie tai kodėl kairioji politika Lietuvoje bei pasaulyje yra tokia silpna bei kodėl, visuomenė nėra politiškai aktyvi. Manau dalį mano minčių galėsite perskaityti rytoj delfi.lt portale, visgi pilietinio aktyvumo klausimas nėra trivialus. Mano supratimu, visuomenės politinis neaktyvumas yra politinio idiotizmo bei žemo lygio žiniasklaidos pasekmė. Todėl paklaustas, ar manau, jog kažkas greitai pasikeis, atsakiau ne. Vos po kelių valandų A.Mazėtis parodė, jog gal ne be reikalo esu toks pesimistas. Read more

Apie artėjančią Lietuvos aukštojo mokslo mirtį

Leiskite būti atviram, Lietuvos aukštojo mokslo sistema niekada nebeatsigaus, niekada nebebus tokia kokybiška, kaip buvo kadaise. Nostalgijos persmelktos kai kurių profesorių, dekanų bei rektorių galvos, anksčiau ar vėliau bus pakeistos naujesnėmis plikėmis, bet „išsvajotosios žemės“ Lietuva daugiau niekada nebepasieks.

Todėl mano patarimas visam mąstančiam jaunimui, kuris turi galimybę išvykti studijuoti svetur: bėkit kol galit, įgykit kuo geresnį, platesnį išsilavinimą ir neužverkite sau ateities horizontų pasirinkdami studijas Lietuvoje. Yra daug tų, kurie bandys Jus užliūliuoti gražiomis kalbomis, reklaminiais lankstinukais, lipdukais ar visokiais renginiais ir aiškinimais apie „šviesų rytojų“, bet nesileiskite vedami aklų…

Šis komentaras, mano asmeninė Lietuvos aukštojo mokslo ne-sistemos refleksija. Ji remiasi mano patirtimi, todėl nebūtinai yra objektyvi ar teisinga. Tačiau manau beveik 5 metų praktika šioje srityje leidžia daryti tam tikrus apibendrinimus. Tačiau svarbiau nei pati refleksija, jog skaitytojai pamatytų kiek yra skirtingų sistemos agentų su skirtingais tiklsais (ekonomistai veikėjus vadina agentais). Hierarchijos trūkumas, agentų su skirtingais tikslais ir siekiais gausa ir lemia, jog sistema yra stabilioje būsenoje ir ko gero joje ir liks.
Pastaba: komentare naudoju terminą universitetas, nors turėčiau vartoti terminą aukštoji mokykla, kadangi diskutuoju problemas, kurios yra būdingos abiejų rūšių institucijoms (universitetams ir kolegijoms). Read more

V.Sinkevičius: “Rezultatas yra?”, R.Musnickas: “Rezulatas. Nėra”… arba kaip vyriausybė kainas “suvaldė” :)

Anksčiau vertinau ministrą V.Sinkevičių kaip jauną, mąstantį, progresyvų politiką. Su ideologija, bet mąstantį. Tačiau kuo toliau, tuo labiau ūkio ministras V.Sinkevičius man atrodo grimsta į ideologinį liūną, kai tikima ne faktais ar skaičiais, o tuo, kuo norima tikėti. Ir tai labai liūdina, juolab, jog ministrui talkina R.Rojaka. Alternatyva, ministras laiko save visagaliu (allmighty), bet tada jau problemos kur kas rimtesnės… Read more

Ekonomisto komentaras – kaip “elitazzz” nebemato realybės

Šiame komentare, apie ryškėjančią visuomenės poliarizacijos problemą. Save aukštesnei-vidurinei klasei priskiriantis Lietuvos “elitas” atitrūksta nuo realybės: Vilniaus elitui kyla klausimas, kuo pakeisti atsibodusias citrinas, Vilniaus elitas pašiepia turto nesukaupiančius, nuosavo verslo neturinčius piliečius, tuo tarpu kone kas antras namų ūkis Lietuvoje negalėtų padengti 280 eurų nenumatytų išlaidų iš savo lėšų.

Materialinis nepriteklius nuosaikiai mažėja dėka pensijų indeksavimo, vaiko pinigų bei ekonomikos augimo, tačiau nepakankamai sparčiai, jog būtų naikinamos galimybių nelygybės augančioms kartoms. Elitas turi nustoti gyventi savo burbule, nes faktų ignoravimas anksčiau ar vėliau prives prie socialinių bei politinių pokyčių, kurie nebus naudingi nei visai visuomenei, nei pačiam “elitui”. Read more

“Tautos akanamistas” G.Nausėda debunked

Jau ne vienas pažįstamas klausė, kada pabandysiu debunk’inti Nausėdą. Priešingai nei Aušra Maldeikienė, aš šio pliurpalų meistro “genialių” citatų nerenku, nekatologizuoju, tad kažkaip visad trūko tokios medžiagos, kad sėst, karpyt ir komentuot. Bet pagaliau, tokią medžiagą ant padėkliuko pristatė pats G.Nausėda, kai sudalyvavo “Kitokie pasikalbėjimai” laidoje ir prisikalbėjo tiek, jog sukarpiau net 14 video atraižų. Tikrai rekomenduoju pažiūrėti visą video, nes į menkaverčius nusipezėjimus dėmesio nekreipiau. Read more

Laiškas profsąjungiečiams ir ne tik

Mieli dėstytojai, medikai, mokytojai ir kiti profesinių sąjungų nariai ir ne nariai. Kas su Jumis yra negerai? Jūs skundžiatės, kad atlyginimai viešajame sektoriuje per žemi, skundžiatės, kad vykdomoji valdžia ignoruoja duotus pažadus, jog vyriausybė vilkina sprendimus, arba vietoj darbų kuria beprasmes komisijas, kurių nauda tiki tik pats premjeras, bet kai reikia parodyti savo aktyvumą, parodyti pilietiškumą, drybsote ant sofų, numojate ranka ir sakote „ai, o kam?“… Read more

Susitikimas su šventąja trejybe, arba “do it yourself” viešajam sektoriui

Aš tikrai, labai norėčiau sudėlioti viską, ką premjeras / kandidatas į prezidentus / seimo narys S.Skvernelis šiandien kalbėjo, į loginius sakinius. Deja tam tiesiog šią akimirką trūksta laiko. Tad žemiau pateiksiu tik pagrindines mintis, kurios užstrigo bei visą susitikimo garso įrašą. Visgi manau, jog visą esmę galima išgirsti ir šiose 12oje minučių, nes S.Skvernelis paklaustas kalba apie TAX/GDP, gydytojų 3VDU ir dėstytojų atlyginimus. Susitikimo metu, manau apie gydytojų VDU buvo bandyta kalbėti bent kokius 3 kartus. Apie neadekvatų viešojo sektoriaus finansavimą, regis irgi 2-3 kartus. Tad labai rekomenduoju, deja skirti, tas 2.5 valandos, ir bent jau šiek tiek įsiklausyti į kandidato mintis. Read more

Hey emigrante, grįžk, “darbo surasime, statybose” (-S. Jakeliūnas)

Seimo Biudžeto ir finansų komitete, šiandien buvo pristatoma FinMin makroekonominė prognozė bei Valstybės kontrolės atliktas prognozės auditas. LB valdybos kėdės akivaizdžiai (bent jau mano nuomone) siekiantis, plunksnas it povas kedenantis, BFK pirmininkas S.Jakeliūnas labai šmaikščiai “pajuokavo”, kad pasisako už hard Brexit, nes taip pavyktų susigrąžinti dalį emigravusių. Į tai, kur ir kaip integruotume su šeimomis grįžtančius, kokį darbą Lietuvos ekonomika jiems galėtų pasiūlyti, S.Jakeliūnas  replikavo: “darbo surasime, statybose”. Read more

Šapoka, gal laikas pradėt dirbti savo darbą?

Šiandien EK atstovybė Lietuvoje organizavo renginį skirtą 2019 m. šalies ataskaitos bei Sanglaudos politikos 2021-2027 m. planavimo pradžios pristatymui. Vilius Šapoka, IR VĖL ne tik nepasivargino pats pasirodyti, bet nesugebėjo atsiųsti ir nei vieno politinio pasitikėjimo įgaliotinio (viceministro).

Vienintelis pasirodęs renginyje “politinis”- ūkio viceministras M.Skuodis, kuris iš esmės aiškino, kaip pas mus viskas gerai, o jeigu dar ne gerai, tai jau parengti teisės aktai , kurie tuoj tuoj būs įgyvendinti ir gyvenimas pagerės.

Kadangi antroje renginio dalyje diskusijoje dalyvavo Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorius Paulius Baniūnas (pareigybės aprašas), teko, vietoj Šapokos, kalti šį klerką prie sienos. Šapoka, gal laikas pradėti dirbti savo darbą ir vaikščioti į Seimo komitete vykstančius EK ataskaitos pristatymus bei atitinkamai į EK pristatymus plačiajai publikai? O gal tamstai reikia priminti, kas yra politiko darbas? Read more

Kandidatų į prezidentus debatų refleksija

Šią savaitę, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, vyko gana įdomūs kandidatų į prezidentus debatai. Debatus organizavo Lietuvos aktorių gildija, Lietuvos medikų sąjūdis, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija,
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga bei #PaskutinisPrioritetas.

Man šie debatai pasirodė gana įdomūs dėl to, jog kandidatai šiek tiek daugiau atskleidė apie save, nei tai pavykdavo padaryti iki šiol. Tad šiame komentare bandysiu reflektuoti, kaip debatus mačiau aš, tiesa, kiek netikėtai vietoj “paprasto” klausytojo tapęs “debatų vertintoju” ar “ekspertu”, nors tokiu kompetetingu tikrai nesijaučiu. Taip pat komentare norėčiau paaiškinti, kodėl pačioje pabaigoje uždaviau tam tikrus klausimus apie mobilumo paketą, ‘qualified majority voting’ ir ES finansavimo susiejimą su ES teisės viršenybės principais. Read more

Ekonomisto komentaras – apie Lietuvos verslo siekį išsirankioti razinas Europinėje bandelėje

Šiame komentare norėčiau pakomentuoti tai, ką būtų galima pavadinti Lietuvos verslo bandymu išsirankioti razinas iš Europinės bandelės.

Yra tam tikrų dalykų, kurie mums Europoje labai patinka: laisvas darbo jėgos, kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimas. Jūs galite parašyti knygą besimėgaudami Vilniaus vaizdais pro savo langą, o pardavinėti jas internetų Anglijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse. Su uždirbtais pinigais galite keliauti po visą ES ir Jums ne tik nereikės stovėti muitinės patikros punktuose, bet dažniausiai net ir valiutos keitimo bus galima išvengti. Dar labiau mus džiugina ir tie keli milijardai eurų, kurie kasmet pasiekia Lietuvą, keliskart daugiau, nei įmokame patys į bendriją. Taigi esame išlaikytiniai, besimėgaujantys bendrosiomis gėrybėmis, bet kartu su nauda ateina ir įsipareigojimai. Įsipareigojimai laikytis tam tikrų taisyklių ir nepiktnaudžiauti. Bet va ties tuo ir baigiasi mūsų meilė Europai, tiksliau tų, kurių piktnaudžiavimą Europa bando užkardyti. Read more

Kandidatų į prezidentus diskusija ir „Aušros Maldeikienės traukinys“ komitetas

Norėčiau visus, kurie domisi viešojo sektoriaus gerove, o kartu ir Lietuvos gerove,  pakviesti sudalyvauti organizuojamoje kandidatų į prezidentus diskusijoje. Diskusiją organizuoja “Paskutinis prioritetas”, LMS, LSDA, LŠDPS, et al. Manau, jog atsižvelgiant į tai, jog auditorijoje bus daug akademikų, politikams “prasimuilinti” abstrakčiomis frazėmis nepavyks…
Tad tikiuosi, pagaliau sulauksime tokių atsakymų kaip: kokį konkretų socialinį kontraktą siūlo I.Šimontė, ar G.Nausėda pagaliau apsispręs nori jis mažinti ar didinti viešąjį sektorių ir daug kitų, iki šiol neatsakytų klausimų. Read more

Nustokime būti mandagūs! Reikalaukime kokybės!

Nežinau, kiek Jūsų, skaitančių mano blogą, kartais turite tą tuštumos jausmą: kai viskas, kas vyksta aplinkui, pradeda atrodyti surealiai, kai nuo visko, kas vyksta viešame gyvenime norisi vemti, po to ką nors aprėkti, iškeikti visais įmanomais necenzūriniais žodžiais, bet tada suprantate, kad tai nieko nekeičia, niekam neįdomu ir traukinys juda toliau savo vėžiomis. Būtent tokį jausmą turiu, po praėjusios žurnalo „Valstybė“ organizuotos “Lietuvos ekonomikos konferencijos“.

Šis mano komentaras – savitas rėkimas ir reikalavimas, kad visuomenė įjungtų smegenis, klausytų, galvotų, nustotų būti mandagi, besišypsanti visiems ir visad ir pradėtų rėkti, reikalauti gauti kokybę. Gauti kokybę iš žiniasklaidos, gauti kokybę iš politikų…
Nustokime būti mandagūs! Reikalaukime kokybės! Read more

2019-02 tarptautinė migracija

Iš vienos pusės sutinku, didėja imigracijos srautai į Lietuvą, tad neto migracija po truputi tampa teigiamą, tačiau, ar gali politikai kalbėti apie tai, jog gerėja padėtis Lietuvoje, nepaaiškindami, kodėl emigracijos srautai iš Lietuvos neslopsta?

Naujausiais (preliminariais) Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metų vasario mėnesio migracijos srautai:

  • imigracija 3225
  • emigracija 2924
  • neto migracija 301

Read more

Ekonomisto komentaras – apie tai, kaip verslo lobistai ir bankų PR’čikai mums smegenis pudrina

Praėjusią savaitę, Žinių radijo laidoje “Ekonomika šiandien”, kurią veda verslo interesų lobizmu Lietuvoje užsiimančio Laisvos Rinkos Instituto vadovas, Žilvinias Šilėnas bandė visaip pašnekovų pagalba perteikti keturias žinias apie pajamų nelygybės situaciją Lietuvoje:

  1. Pajamų nelygybės Lietuvoje nėra, tai tik statistinis miražas
  2. Jeigu pajamų nelygybė egzistuoja, kalti patys darbuotojai
  3. Jeigu pajamų nelygybė egzistuoja, tai nieko tokio, galbūt Lietuviai turi daug turto
  4. Progresiniai mokesčiai nesprendžia jokių problemų

Kartu į tą pačią dūdą iš esmės putė ir vienas iš laidos pašnekovų, Luminor banko PR’čikas (deja sąžinė neleidžia sakyti ekonomistas) Žygimantas Mauricas. Read more

Winnie the Pooh į prezidentus!

Šiandien premjeras S.Skvernelis paskelbė savo Lietuvos ateities viziją bei rinkimo štabą. Jeigu Winnie the Pooh (Mikė Pūkuotukas) būtų tai daręs, būtume bent galėję atsipalaiduoti ir smagiai pasijuokti. Tačiau pasiklausius S.Skvernelio vizijos Lietuvai, darosi neaišku, ar S.Skvernelis supranta, į kokį postą kandidatuoja? Ar nesumaišė datų, 2019-ųjų su 2020-ais? Politinės Lietuvos, kaip ES narės vizijos – neaptikta. Kaip ir šiaip, logikos tarp žodžių ir ligšiolinių kandidato/premjero veiksmų.

Kandidato vizija Lietuvai galima sutrumpinti taip: Read more

Europos komisijos ataskaitos Lietuvai pristatymas Seime

Praėjusią savaitę Europos Komisija paviešino kasmetinę Lietuvos ataskaitą, kurioje apžvelgiama ekonominė padėtis, Lietuvai skirtų rekomendacijų įgyvendinimo pažanga bei reforminiai prioritetai. Apie tai, kaip ataskaitoje minimas socialinių problemų nesprendimas  gali atsiliepti mūsų demokratijai, jau aptariau blogpost’e Ekonomisto komentaras – apie mirtiną kokteilį liberaliai Lietuvos demokratijai. Kovo 8d., Europos komisaras Vytenis Andriukaiti pristatė Lietuvos ataskaitą Seime, Europos reikalų komiteto posėdyje. Labai rekomenduoju pažiūrėti šį komiteto posėdžio įrašą! Read more

Ekonomisto komentaras – apie mirtiną kokteilį liberaliai Lietuvos demokratijai

Šiandienos komentaras – mano socioekonominių bei politinių sąsajų refleksija bei perspėjimas politikams: chroniška pajamų nelygybė, viešojo sektoriaus nefinansavimas bei politikavimas vietoj politikos yra mirtinas kokteilis liberaliai Lietuvos demokratijai. Tad nenustebkite, jog 2020m. į Seimą atkeliaus nacionalistinių pažiūrų partijos, kaip tai nutiko kitose šalyse. Lietuva, kad ir kokia unikali, nėra tokia unikali… Read more

Ekonomisto komentaras – apie viešojo sektoriaus dydį

Skaitytojai, kurie seka naujienas mano tinklaraštyje, tikrai jau skaitė apie naujausią Vyriausybės sudarytos “Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti” komisijos posėdį, kuriame VRM ministras E.Misiūnas siūlė Seimo nariui A.Sysui, pasisakančiam už komisijos darbo tiesioginę transliaciją, nesicirkinti ir kuriame paaiškėjo, jog Vyriausybė jau dabar žino, kiek skirs 2020 m. viešojo sektoriaus atlyginimų didinimui t.y. 200 mln. eurų, tad klausimo KIEK nebėra, liko tik klausimas KAIP padalinti.
Finansinio apynasrio dėka derybos dėl didesnio bazinio dydžio ar darbuotojų koeficientų tampa spektakliu. Gaila, kad profsąjungos sutinka vaidinti šiame spektaklyje ir savo tokiu pasirinkimu de facto legitimizuoja tokią Vyriausybės veiklą.

Read more

Bailios profsąjungos, cirko nekenčiantis VRM ministras ir skaičiai iš oro

VRM ministras: “… jeigu mes norime cirkintis, tai važiuojam į Seimą cirkintis, mes atėjom dirbt.”
Va supratote, Jūs visi viešojo sektoriaus darbuotojai? Kad Jums rūpi kas ir kaip atstovauja Jūsų interesus, VRM ministrui yra **** (patys sugalvokite ką norite vietoj žvaigždučių). Komisijos posėdžio transliavimas VRM ministrui yra cirkas ir tokį cirką Seimo nariui A.Sysui jis siūlo daryti Seime, o ne Vyriausybėje. Sakyčiau labai profesionalus profesionalo požiūris į demokratiją. Ir tai tik vienas, iš šiandienos Vyriausybės sudarytos “Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti” komisijos posėdžio, perliukų. Read more

Ekonomisto komentaras – Ko tikėtis viešojo sektoriaus darbuotojams iš Vyriausybės komisijos?

286* tūkstančiai asmenų Lietuvoje dirba viešajame sektoriuje ir šių darbuotojų ateities atlyginimų raida (šiuo metu) sprendžiama Vyriausybės sudarytoje “Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti” komisijoje. Šiame komentare apie tai kaip ir kodėl sudaryta tokia komisija ir ko tikėtis viešojo sektoriaus darbuotojams iš komisijos darbo. Read more

Apie universalias bazines pajamas (radijo komentaras)

Darius Matas, Žinių radijo laidoje “Dienos klausimas” kvietė diskutuoti apie vėl įsižiebusią Universalių bazinių pajamų (toliau – UBI) idėją. Tad trumpai perteikiu pagrindinius laidoje išsakytus argumentus.

Ar UBI teisingas ir reikalingas instrumentas?

R.Kuodis atmeta UBI idėją argumentuodamas, jog žmonija turėtų siekti pilno įdarbinimo, kokybiškų darbo vietų ir panašiai. Kitaip tariant, žmonija turėtų siekti, jog robotizacija palengvintų darbą žmonėms, o ne juos pakeistų…
Tačiau nėra aišku, kaip žmonijai reiktų sustabdyti robotizaciją. Deja faktai byloje, kad globalizacija ir robotizacija priverčia darbuotojus imtis daugiau (kartais net 2-3) mažiau apmokamus ir prastesnės kokybės darbus. Aš nelabai tikiu, jog žmonijai pavyktų susitarti dėl robotizacijos taisyklių. Read more

Mano pranešimas LMS narių susirinkime

Sekmadienį (2019-02-03) V.Kasiulevičiaus kvietimu dalyvavau LMS narių susirinkime. Aš tikiuosi, jog labai LMS narių nenuvyliau, nes nepapasakojau, kaip laimėti derybas, kiek galima didinti finansavimą ar panašiai. Pranešimu ir diskusijos metu siekiau kiek kitų tikslų:

1. Reflektuoti, kaip aš matau viešojo sektoriaus “sukilimą” ir kokias pamokas manau, turėtų šio sukilimo dalyviai išmokti ateičiai

2. Pristatyti Vyriausybės paviešintą siūlymą komisijai.
Šios dalies pristatyme man buvo svarbu ne tai, jog klausytojai sužinotų kas tame pasiūlyme, bet suprastu, “su kuo turi reikalų”, koks yra mastymas, koks yra vyriausybės “tipas”, tam kad galėtų geriau suprasti, ko tikėtis arba tiksliau, ko nesitikėti ateityje. Read more

Atsakymas Indrei Makaraitytei

Gerbiama Indre, dėkoju už Jūsų komentarą po mano gana kritišku blog-post’u “Kodėl nesutikau “sudirbt” L.Kukuraičio per LRT laidą ‘Dienos tema’“, kuriame aš paliečiau iš esmės net tris temas:

  1. bendrai žemą žurnalistų ekonomikos žinių lygį (švietimo sistemos problema)
  2. konkrečiai E.Jakilaičio palikimą Lietuvos diskusinėse laidose, ką pavadinau „Jakilaitis style“ (žurnalistų kultūros problema)
  3. ir konkrečiai iš Jūsų gautą pasiūlymą dalyvauti laidoje ir oponuoti ministrui L.Kukuraičiui, arba antrinti Jums ginant idėją, jog tam tikri priimti sprendimai  yra administracinių resursų švaistymas (propagandos problema)

Aš suprantu, jog mano blog-post’as yra galimai skausmingas  Jums o gal net ir visai žiniasklaidos bendruomenei, galbūt net suprantamas kaip puolimas, ar menkinimas. Anaiptol, neketinu menkinti, tačiau kaip ekonomistų bendruomenė, taip ir žiniasklaidos bendruomenė Lietuvoje turi savų problemų, o pastarųjų ignoravimo kaina labai didelė – demokratijos erozija šalyje. Jūs parašėte gana išsamų komentarą, ir manau būtų teisinga, jeigu aš skirčiau pakankamai laiko atsakyti į Jūsų išsakytas mintis. Žemiau pateikiu pasirinktas Jūsų komentaro citatas ir bandysiu į jas reaguoti. Read more

Viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimo darbo grupės cirkas

Šiandien ir vėl posėdžiavo viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimo darbo grupė, kurios tikslas nustatyti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimo raidos gaires iki 2025 m. Šiame susitikime dalyvavau ir aš. Mano įspūdis – slogus. Nežinau, ar Vyriausybės atstovams trūksta kompetencijos organizuojant tokius darbo “procesus”, ar tiesiog norima vilkintį procesą tol, kol visiems atsibos.

Šiandienos pagrindiai įspūdžiai:

Read more

Kodėl nesutikau “sudirbt” L.Kukuraičio per LRT laidą “Dienos tema”

Šiame komentare pjausiu šaką, ant kurios pats sėdžiu – kritikuosiu kai kurių LRT žurnalistų darbo etiką ir paaiškinsiu, kodėl nesutikau “sudirbt” L.Kukuraičio per LRT laidą “Dienos tema”.

Priešistorė

Kai pirmą karta paskambino Audrius Matonis iš LRT ir pakvietė į laidą “Dienos tema” pakalbėti apie 2019 m. biudžetą, man tai buvo premjera, pirmas debiutas nacionalinio transliuotojo eteryje. LRT naujas veidas patiko, dalyvavau ir “Dienos tema”, kurią vedė Rita Miliūtė bei Vladimiras Laučius,  per “LRT forumą”  oponavau maisto kuponų įdėjai. Read more

Gal nustokime mulkinti visuomenę dėl to, kas sumoka mokesčius?

Gal nustokime mulkinti visuomenę, dėl to, kas sumoka mokesčius į biudžetą? Aš suprantu, kad VMI ko gero “taip pateikė”, o 15min.lt “taip perteikė” ir kad “suneša” nėra labai apibrėžtas terminas, nes neaišku, “sumokėjo” ar “pervedė”, bet manau žinutė skaitytojams yra aiški – verslas suneša t.y. sumoka didžiąją dalį mokesčių. Kurmi, tu kurmi… Read more

Ar korupcijos suvokimo ataskaita – šaltas dušas Vyriausybei ir valdantiesiems?

Transparency International paskelbė naujausią (2018 m.) korupcijos suvokimo indeksą. Galima būtų teigti, kad naujienų nebuvimas, yra gera naujiena, nes Lietuvos rezultatai jau keturis metus iš eilės tokie pat – 59 balai (skalėje nuo 0 iki 100, kur 0 suvokiama kaip labai daug korupcijos, 100 – labai mažai korupcijos). Kita vertus, turime užduoti sau klausimą, ar turint dvejus metus „profesionalų“ Vyriausybę, siekiančią skaidrumo ir tvarkos viešajame sektoriuje, naujienų nebuvimas yra iš tiesų gera naujiena?

Read more

Vyriausybės patyčios iš viešojo sektoriaus darbuotojų

Lapkričio ir gruodžio mėnesį Švietimo ir mokslo ministeriją užėmę mokytojai privertė sunerimti Vyriausybę bei valdančiąją daugumą – artėja rinkimai, o viešojo sektoriaus grupės viena po kitos (medikai, mokytojai, gaisrininkai) pradeda vis garsiau reikšti nepasitenkinimą, traukia į mitingus ir kitaip galimai gadina reitingus prieš rinkimų maratoną 2019-2020-ais metais. Ką daryti? Sprendimas – sušaukti grupę ir iki savivaldybės rinkimų paskelbti džiugią žinią: sutarta, algos viešojo sektoriaus darbuotojams augs. Sutarta bus su profesinėmis sąjungomis, netgi opozicinėmis partijomis. Šachas ir matas, pasakytų kai kas Seime… Kaip ir buvo galima tikėtis, labiau gresia ne šachas ir matas, o viešojo sektoriaus krachas…

Preliudija

Read more

Apie viešą atlyginimų skelbimą

Šiandien per Žinių Radijo laidą “Dienos klausimas” buvo gvildenama tema, ar būtų prasminga, jog darbdavys darbo skelbime šalia visų pageidavimų pretendentams nurodytų ir darbo vietos atlyginimą. Diskusijai įtakos turėjo Seimo nario T.Tomilino teikiamas projektas. Apie viešą atlyginimų skelbimą aš kalbu jau paskutinius porą metų, nes įžvalgiu daug pliusų. Dalį jų, paminėjau ir “Dienos klausimo” laidoje.

Tiesioginė nauda abiems pusėms

Read more

Ekonomisto komentaras – apie didelių skaičių apgavystes

Prieš geras dvi savaites perskaičiau Hans Rosling knygą “Faktų galia”. Šiame komentare trumpai apie pačią knygą bei kaip pritaikyti knygoje pateikiamus pasiūlymus praktikoje, pvz., vertinant politikų pasisakymus bei naujienas žiniasklaidoje bandant demaskuoti didelių skaičių apgavystes.
Knyga prasideda nuo gana paprasto, kaip gali iš pradžių pasirodyti, 13-os klausimų apie pasaulį testo. Štai keli klausimų pavyzdžiai: Read more

Apie turto nelygybę Lietuvoje

Šiandien InfoTV paėmė trumpą interviu apie neegzistuojančią turto nelygybės statistiką Lietuvoje. Kadangi reportaže tik kelios sekundės viso mano teksto, manau verta papildyti tuo, kas netilpo į reportažą apie turto nelygybę Lietuvoje.

Gini koeficientas – nelygybės matas

Pajamų ar turto nelygybė gali būti įvertinta GINI koeficientu, kuris parodo kaip stipriai yra išreikšta nelygybė. Gini koeficiento reikšmė gali svyruoti nuo 0 iki 100 punktų, jeigu reikšmė lygi – 0, tada pajamos arba turtas yra pasiskirstęs vienodai visiems asmenimis, jeigu reikšmė lygi – 100, visomis pajamomis ar turtu disponuoja vienas asmuo.

Read more

Kodėl aš palikau socialinius tinklus

2019 sausio 1 dieną parašiau savo Facebook  paskyroje, jog palieku šį bei kitus socialinius tinklus. Whatsapp, Instagram, Twitter ištryniau dar tą pačią dieną, Facebook eilė atėjo šiandien. Šiame komentare, apie tai, kodėl nusprendžiau taip pasielgti, kokius matau tokio pasirinkimo pliusus ir minusus bei apskritai, šiek tiek minčių apie socialinius tinklus.  Galbūt šis komentaras labiau primins “išpažintį” sau pačiam, bet galbūt tai kartu padės ir skaitytojams stabtelėti ir susimastyti apie savo gyvenimą, teikiamus prioritetus ir įsivertinti, ar socialinių tinklų pliusai, jiems atsveria galimus minusus.

Socialinių tinklų nauda

Read more

Ekonomisto komentaras – Ar bankai sukuria pinigus “iš oro”?

Dauguma tikėtina žino, jog teisę spausdinti piniginės kupiūras bei kaldinti monetas turi teisę tik vyriausybė arba jos įgaliotas centrinis bankas. Tačiau grynųjų pinigų kiekis bendrame pinigų kiekyje, sudaro tik apie 3-5 %.  Iš kur atsiranda pinigai? – virš šimtmečio trunkanti ideologinė diskusija tarp ekonomistų. Dalis jų mano, jog bankai sukuria pinigus “iš oro”. Kiti ekonomistai tam prieštarauja. Šiame komentare apžvelgsiu šimtmetį trunkančios diskusijos raidą bei pristatysiu prof. Richard Werner atliktų eksperimentų rezultatus. Read more

Valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio (VTPABD) indeksavimo metodika

Seimas priėmė naują Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriame yra panaikinamos kvalifikacinės klasės bei numatomas kasmetinis pareiginės algos (VTPABD) didėjimas 1 procentu už kiekvienus išdirbtus metus viešajame sektoriuje. Tačiau bazinio dydžio kasmetinis didinimas ir toliau išlieka priklausomas nuo dvišalių derybų baigties tarp profesinių sąjungų bei vyriausybės atstovų. Taip pat iki šiol nėra atsakyta, kaip ir kada bus siekiama atstatyti 2008-2009 m. sumažintą ir nuo to laikotarpio beveik nebedidintą bazinį dydį bei kaip suprantamas “atstatymas į prieškrizinį lygį”.

Tikslas

Šiame diskusiniame straipsnyje Read more

Ekonomisto komentaras – apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus

Praėjusį savaitgalį žmonės susikibę rankomis nuo Seimo iki Švietimo ir mokslo ministerijos mitingavo, palaikė streikuojančius ir ministerijoje nakvojančius mokytojus, kurie reikalauja dialogo o ne diktato, skaidrios bei paprastos užmokesčio sistemos bei adekvataus atlyginimo. Tą pačia dieną, LRT laidoje „Savaitė“ Finansų ministras Vilius Šapoka aiškino jog viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai šiemet augo sparčiau nei privačiame sektoriuje ir absoliučia verte net viršija privataus sektoriaus atlyginimus. Tad šiame komentare apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus pabandysiu paaiškinti, kaip apskaičiuojamas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimas, kodėl svarbus bazinis dydis, kuris aibę metų nebuvo didintas ir kurio augimą pranoks infliacija. Taip pat  argumentuosiu, kodėl nėra prasminga lyginti šalies ir viešojo sektoriaus VDU dydžius.

Kaip apskaičiuojamas valstybės tarnautojų atlyginimas

Read more

Ekonomisto komentaras – apie chaoso sistemą Lietuvoje

Šiame komentare – apie chaoso sistemą Lietuvoje. Neretai dėl nekokybiško reformų įgyvendinimo yra kaltinami tik ministrai. Visgi pažvelgus giliau galima įžvelgti tam tikrą sistemiškumą – finansavimo, valdymo, o kartu ir politinės atsakomybės išbarstymą, tai, ką aš vadinu chaoso sistema. Problema yra giliai įsišaknijusi ir politiškai komplikuota, tad nesitikėkite, jog komentaro pabaigoje pateiksiu problemos sprendimo būdą. Bet akcentuoti pačią problemą būtiną, kaip ir klausti politikų, kaip jie ją norėtų spręsti. Pateiksiu tris pavyzdžius: švietimo, sveikatos apsaugos ir vaiko teisių apsaugos srityse, kur chaoso sistema labai akivaizdi.

Chaoso sistema švietimo srityje

Read more

Atsibodusi diskusija apie maisto kuponus

Šį pirmadienį dalyvavau LRT laidoje “LRT forumas”. Grįžau gana keistos nuotaikos, nes niekaip nesuvokiau, kokia prasmė skirti 50 minučių diskusijai tik apie maisto kuponus 🤔😱.
Tad šis pustrumpis įrašas, tarsi laidos ir temos refleksija…

LRT – "LRT Forumas" – 2018-11-26 – Diskusija apie maisto kuponus

Aš suprantu, ir net viename savo “Ekonomisto komentare” minėjau, kad lietuviams infliacijos tematika yra svarbi, visgi ko gero visi ekonomistai sutinka, jog maisto kuponai, dabar siūloma forma, nėra prasminga priemonė nei kovoje su kainomis, nei mažinant socialinę atskirtį, nei, ko gero skatinant konkurencingumą. Tad labai stebiuosi, jog laida tematiškai nebuvo padalinta į kelias temines dalis:
– ar kainos iš tiesų drastiškai didėjo?
– ar siūlomos priemonės veiks?
– kodėl Lietuvoje atlyginimai tokie žemi?

Bent jau aš asmeniškai, manau, jog arba Vyriausybės atstovai tikrai tiki kuo kalba, arba tiesiog iš tiesų naudoja maisto kuponų temą tam, kad nukreiptų dėmesį nuo to, kad ši Vyriausybė nesiėmė jokių struktūrinių reformų per dvejus metus, kurios turėtų ilgalaikį teigiamą poveikį šalies ekonomikai ir atlyginimams. Man pilvo jausmas sako, kad yra kur kas lengviau ekonomistus ir žiniasklaidą įtraukti į technines diskusijas, tam kad visi nebematytų bendro vaizdo ir tai sėkmingai daroma… Read more

Ekonomisto komentaras – apie Vyriausybės religinį fanatizmą

Žodis fanatikas kildinamas iš lotynų kalbos žodžio fanaticus reiškiančio įkvėptą ar sužavėtą asmenį. Fanatizmas bendrai, tai nekritiškas, beatodairiškas tikėjimas kokio nors reikalo, idėjos ar doktrinos teisingumu. Ir būtent kaip religinį fanatizmą aš vertinčiau mūsų dabartinės Vyriausybės ekonominės bei socialinės politikos formavimą.

Tikėjimas mokesčių reformos sėkme

Read more

Apie Vilniaus universiteto parsidavimą politikams

Nusprendžiau parašyti apie Vilniaus universiteto parsidavimą politikams.  Lietuvoje universitetai ir politika yra atskirti tam, kad politikai negalėtų daryti įtakos kritiškai universiteto dvasiai, ką garantuoja  ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnis, bet kaip vertinti, kai tą dvasią administruojantys technokratai patys siekia parsiduoti? Gaunasi, jog savo noru, o jeigu savo noru, tai nebe ideologinė “prostitucija”? Kažkaip ar savo ar ne savo noru, bet rezultatas, man regis, tas pats, nes universiteto administracija keliems kandidatams, kaip ant lėkštės, padeda jų rinkėjus ir kojomis sutrypia aukštosioms mokykloms suteikiamą autonomiją.

Štai Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas (kuriame pats šiuo metu studijuoju doktorantūros studijose), spalio 29 dieną pasirašė Partnerystės docento savanoriškos veiklos atlikimo sutartį su Europos parlamentaru, korupcija kaltinamos partijos atstovu ir jau pasiskelbusiu kandidatu į prezidentus Petru Auštrevičiumi. P. Auštrevičius per pirmą savaitę skaitė bent kelias paskaitas skirtingiems universiteto kursams. Read more

Ekonomisto komentaras – apie pensijų reformą

Praėjo 120 dienų po to, kai Seime buldozeriu buvo prastumos mokesčių ir pensijų reformos, tačiau vis dar trūksta aiškumo tiek apie tai, kas ir kodėl buvo padaryta, tiek  apie tai, kam ir kaip  reforma atsilieps. Šiame komentare apie pensijų reformą norėčiau atsakyti į tris klausimus: pirma – kokie yra esminiai pensijų reformos pokyčiai, antra – ar dalyvavimas antroje pakopoje užtikrina orią senatvę ir trečia – ką daryti norint priimti kuo galima teisingesnius investavimo sprendimus. Nekantraujantiems galiu atsakyti iš karto, universalaus ir optimalaus sprendimo nėra. Todėl šiame komentare negalėsiu pateikti konkrečių siūlymų, tačiau stengsiuosi patarti, kaip nepadaryti klaidų priimant sprendimus susijusius su pasiruošimu pensijai.

Svarbiausi pensijų sistemos pokyčiai

Read more

TUI vaistas nuo emigracijos?

Šiandien ryte LRT radijo laidoje „LRT aktualijų studija“ kartu su Ūkio ministru V.Sinkevičiumi ir „Investuok Lietuvoje“ generaliniu direktoriumi M.Katinu diskutavome, ar tiesioginės užsienio investicijos (TUI) yra vaistas nuo emigracijos. Diskusija gavosi padrikoka, bandėme paliesti įvairias darbo rinkos tematikos potemes, tad nesu tikras, ar visas savo mintis perteikiau teisingai, o galbūt ir nespėjau visko paaiškinti dėl laiko stokos. Tad šis įrašas tik papildo mano radijo laidoje išsakytas mintis

Ar TUI gerai?

Read more

Ekonomisto komentaras – apie diržų veržimąsi ekonomikos augimo periodu

Pastaruoju metu,  vis dažniau pasigirsta žinių apie diržų veržimąsi viešajame sektoriuje, nepaisant to, jog gyvename ekonomikos augimo periodu. Pavienės žinutes gali būti interpretuojamos kaip išlaidų “optimizavimas”, visgi, pažvelgus į jų visumą, gali kilti klausimų, ar tai nėra ženklas, jog Finansų ministerija galimai jau dabar susiduria su dideliais iššūkiais siekiant subalansuoti sekančių metų biudžetą.

Ištakos: mokesčių “reforma”

Read more

Renginio anonsas: Diskusija „(Ne)išvengiamas skurdas?“

Spalio 10 d., 17.45 val. dalyvausiu diskusijoje (Ne)išvengiamas skurdas?, kuri vyks po filmo „Nemokamų pietų visuomenė“. Tikiuosi, jog diskusijoje kalbėsime ne tik apie tai, KAS skursta, bet ir KODĖL ir KAIP tai keisti sitauciją Lietuvoje.

Nežinau, ar auditorija galės uždavinėti klausimus, ar vyks tik panelinė diskusija, visgi manau, jog nuobodu nebus

Renginys vyks kino teatre „Pasaka“ ( Didžioji salė, Šv. Ignoto g. 4, Vilnius)

Diskusijoje taip pad dalyvaus Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo vadovė, Inga Kreivėnaitė, dienos centro Padėk Pritapti, veikiančio Vilniaus Naujininkų mikrorajone, vadovė,  o diskusiją moderuos LRT žurnalistas Mindaugas Jackevičius

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/2185539461660241/

Renginio ical failas kalendoriui: skurdas.ical

Pranešimas LSADPS konferencijoje “Sveikatos priežiūros kokybė bei finansavimas”

Šiandien buvau pakviestas dalyvauti Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos Įgaliotinių tarybos posėdyje – konferencijoje, kurioje perskaičiau pranešimą tema “Sveikatos priežiūros kokybė bei finansavimas”.

Pagrindinai pranešimo akcentai:
    • Išvengiamų mirčių Lietuvoje apie 5000 daugiau, nei būtų, jeigu Lietuvoje išvengiamų mirčių rodiklis atitiktų ES vidurkį. Tai atitinka apytiksliai 33 pilnus  Airbus A320 lėktuvus pilnus keleivių.

Read more

“Ekonomisto komentaras” – apie absoliutaus skurdo lygį Lietuvoje

Praėjusią savaitę Lietuvos statistikos departamentas paskelbė absoliutaus skurdo lygio statistiką. Šiame komentare norėčiau atsakyti į tris klausimus: pirma – kas yra skurdas ir kaip jis matuojamas; antra – kokios visuomenės grupės labiausiai susiduria su absoliučiu skurdu; trečia – ar vykdoma politika veiksmingai sumažins skurdo problemą šalyje?

Kas yra skurdas ir kaip jis matuojamas?

Skurdas gali būti suprantamas kaip absoliuti arba santykinė sąvoka.

Absoliutaus skurdo sąvoka apibrėžia mažiausias pragyvenimui reikalingas pajamas, pvz., įvertinant minimalius pragyvenimo poreikius ir kaip šie gali būti pigiausiai patenkinti. Read more

Planas, kaip kovoti su kylančiomis kainomis

Vyriausybėje vyko posėdis, kuriame buvo aptariamas planas, kaip kovoti su kylančiomis kainomis. Šiame komentare apie tai, kaip vertinu tokį planą / darbų sąrašą ir jame minimas darbų sritis.
Svarbu paminėti, jog viešoje erdvėje minimi  darbai, temos, nėra baigtiniai ir tai nėra įstatymų projektų siūlai, kuriuos būtų galima vertinti, tad komentaras labiau apie sritis, į kurias norimą arba nenorima koncentruotis.

Plano siūlymo laikas

Read more

„Ekonomisto komentaras“ – apie euro poveikį kainoms

Praėjusią savaitę garsiai nuskambėjo žinia, jog Lietuvos Mokslo tarybos užsakymu „Baltijos tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad euru Lietuvoje nepatenkinti arba labai nepatenkinti buvo virš 46 proc. respondentų, patenkinti arba labai patenkinti buvo tik apie 21 proc. apklaustųjų. Tokiais apklausos rezultatais spėjo pasinaudoti partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas, europarlamentaras R. Paksas, kuris pasiūlė organizuoti referendumą dėl lito sugrąžinimo. Šis populistinis R.Pakso siūlymas Delfi.lt tinklapyje atliktoje nereprezentatyvioje apklausoje sulaukė gana stipraus palaikymo. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 20 tūkstančių respondentų iš kurių net 30 proc. nurodė palaikantys referendumo dėl lito grąžinimo idėją. Read more

Pranešimo skaidrės konferencijoje “Medikas Lietuvoje – dabartis ir perspektyva”

Dalyvavau Lietuvos Medikų Sąjūdžio ir Lietuvos profesinsė sąjungos “Solidarumas” organizuojamoje konferencijoje “Medikas Lietuvoje – dabartis ir perspektyva”. Šios konferencijos metu skaičiau pranešimą apie tai, kokias problemas matau (kaip ekonomistas) Lietuvos sveikatos srityje. Tai strateginės, vadybinės, demografinės, socialinės bei finansinės problemos. Vien tik atlyginimų didinimas medikams – Lietuvos sveikatos apsaugos efektyvios nepadarys. Tačiau nematyti, jog mūsų sveikatos apsaugos sistema nėra adekvačiai finansuojama, gali tik aklas, arba finansų ministras…

Mano pranešimo skaidrės:

Read more

„Ekonomisto komentaras“ – apie minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje

Pirmoje Žinių radijo laidoje „Ekonomisto komentaras“ bandau atsakyti į tris klausimus apie minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje:

  1. Kiek žmonių uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje?
  2. Ar visada minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas sąlygoja kainų augimą?
  3. Dėl ko šiuo metu nesutaria darbuotojų, darbdavių bei vyriausybės atstovai trišalėje taryboje?

Kiek asmenų uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje? Read more

Apie Lietuvių polinkį (ne-)taupyti

Gatvėje buvau užklaustas TV3 televizijos žinių reporterių apie Lietuvių polinkį (ne-)taupyti ir apie tai, kaip tai sekasi pačiam taupyti…
Kadangi video labai iškarpytas, pateiksiu esminius argumentus kuriuos minėjau:

  • doktorantams gyvenantiems iš stipendijos taupyti nesiseka 😜, bet anksčiau visada turėjau taisyklę, taupyti mažiausiai 25% pajamų
  • apskritai rekomenduojama taupyti tiek, jog namų ūkis galėtų pragyventi bent 6 mėn bei minėjau, jog svarbu taupyti ir senatvei…(po to kai 6 mėn. rezervas jau sukauptas)
  • netaupymo rodiklis Lietuvoje, kai pajamos mažesnės už išlaidas, gali būti netikslus, dėl kelių priežasčių:

Read more

Susitikimas su vidaus reikalų viceministru Arūnu Gražuliu

Šiandien VRM vyko susitikimas su vidaus reikalų viceministru Arūnu Gražuliu, Lietuvos profesinės sąjungos “Solidarumas” atstovais bei įvairų valstybės institucijų atstovais (Migracijos departamento, Lietuvos darbo biržos…). Susitikimo tema – problemos susijusios su darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimu.

Šiame susitikime aš dalyvavau kaip nepriklausomas ekspertas (darbo rinkos ekonomistas), profsąjungos kvietimu.

Profsąjungų atstovai pasisakė šiomis temomis:

Read more

Produktyvumas ir investicijos

Ne retai vartoju argumentą, jog Lietuvos verslo atstovai negali tikėtis didelio darbuotojų “produktyvumo”, kai įmonės nepakankamai investuoja į gamybos pajėgumus. Suprantama, žemas darbuotojų produktyvumas Lietuvoje yra nulemtas ir kitų faktorių, pvz., žemų atlyginimų viešajame sektoriuje, buvusios eksporto orientacijas į rytų rinkas, orientacijos į pigios darbo jėgos ekonominį modelį ir pan.
Visgi produktyvumas ir investicijos stipriai koreliuoja tarpusavyje. Lietuva, kaip besivejanti kitas ekonomikas šalis, turėtų pasižymėti aukštesnėmis investicijomis, nei ES senbuvės.
Pažiūrėjus į žemiau pateiktą grafiką darosi aiškiai, kodėl galimai Lietuvoje atlyginimų vidurkis visada yra mažesnis nei Estijoje ar Latvijoje.

Savo teiginį iliustruoju Eurostat pateikiama statistika:
Read more

Apie nedarbą Lietuvoje

Šiandien Žinių radijo laidoje “Atviras pokalbis” kartu su Darbo biržos direktore Ligita Valalyte ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Valdu Sutkumi buvome pakviesti diskutuoti apie nedarbą Lietuvoje. Nors laidos pradžioje ir pavyko šiek tiek apžvelgti realią situaciją, laida realiai tapo tik vienos DB programos aptarimu. Mano supratimu prelegentas V.Sutkus per daug koncentravosi į pavienio, jam nepatinkančio, atvejo aptarimą, o ne tai, kaip darbdaviai galėtų ateityje labiau prisidėti prie nedarbo mažinimo Lietuvoje, kaip dar labiau skatinti darbdavių atstovų, DB ir Švietimo ministerijos bendradarbiavimą . Visgi kviečiu pažiūrėti laidos įrašą.

Laidos vaizdo įrašas:

Read more

Pranešimo skaidrės: “MMA nustatymo metodika”

Šiandien Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vykusiame susitikime buvau pakviestas  paaiškinti kodėl ir kaip yra arba galėtų būti skaičiuojamas MMA Lietuvoje kitais metais.  Kuo skiriasi skirtingi VDU skaičiavimo metodai ir kurį VDU siūlyčiau taikyti nustatant MMA. Žemiau pranešimo skaidrės: “MMA nustatymo metodika”.

Aš suprantu Lietuvos banko baimes dėl to, jog MMA/VDU santykis, kaip jį skaičiuoja Eurostat, gali viršyti 50% ribą. Nors Lietuvai nėra moksliškai nustatyto “žalingo/nežalingo” santykio dydžio, visgi mano siūlymas būtų “nepersistengti”, nes MMA didinimas veikia ne tik MMA gaunančiųjų pajamas, bet ir 2-4 decilius. Tačiau kartu “bijoti” peržengti 50% riba ir nereiktų. Tačiau tai, mano supratimu – politinis sprendimas.

Šioje prezentacijoje remiuosi Eurostat ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kas norėtų gauti .R kodą, prašau rašyti asmeniškai.  Visos skaičiavimo klaidos – autoriaus atsakomybė. Read more

Kas bus mokesčių pertvarkos laimėtojai?

Žinių radijo laidoje “Dienos klausimas” kartu su R.Rudzkiu, R. Kuodžiu, bei kitais pašnekovais ir klausytojais diskutavome apie tai, kam bus naudinga ir ar bus naudinga Seimui pateikta mokesčių reforma.

Mano mintys nuo 1:02:20…

Šaltinis: Žinių radijas – “Dienos klausimas” – 2018.06.06 – “Kas bus mokesčių pertvarkos laimėtojai?”

Žinių radijas – "Dienos klausimas" – 2018.06.06- "Kas bus mokesčių pertvarkos laimėtojai?"

Daugiau apie mokesčių reformą: http://lithuanian-economy.net/2018/05/08/pirminis-mokesciu-reformos-vertinimas/

Pirminis mokesčių reformos vertinimas

Balandžio 16 d. LR vyriausybės atstovai parengė pranešimą: “Kodėl žmonėms bus geriau gyventi įgyvendinus 6 reformas?“. Sekančią dieną po pristatymo, visuomenė buvo pakviesta susipažinti su planuojamais mokesčių sistemos pokyčiais ir šešėlio mažinimo pasiūlymais bei išreikšti savo nuomonę Finansų ministerijos tinklapyje. Siekiant padėti visuomenei geriau įvertinti planuojamą mokesčių reformą tinklapyje buvo patalpintas konsultacinis dokumentas “Mokesčių pokyčiai ir šešėlio mažinimas“, kuriame Finansų ministerija pristatė mokesčių reformos tikslus bei planuojamus mokesčių pakeitimus. Deja šiame dokumente pateikti Finansų ministerijos planai yra sunkiai suprantami ne tik plačiajai visuomenei, bet net ir ekonominį išsilavinimą turintiems asmenims. Read more

Šešių valandų darbo diena – utopija ar realybė

Žinių radijo laidoje “Dienos klausimas” kartu su G.Palucku., D. Arlausku bei klausytojais diskutavau apie tai, ar šešių valandų darbo diena – utopija ar realybė.

Aurimas kiek nukreipė temą link darbo laiko skaičiavimo ir “atsijungimo” nuo darbo. Taip, nėra lengva “atsijungti”, bet stengtis reikia, kitaip gresia psichologinės problemos, į kurias šiais laikais nekreipiamas deramas dėmesys.

Taigi, šiek tiek apie Keynes’ą, produktyvumą ir t.t. Tikėjausi daugiau papasakoti apie mažas investicijas į kapitalą bei išsilavinimą… na bet gal kitą kartą…

Žinių radijas – "Dienos klausimas" – 2018.05.02- "Šešių valandų darbo diena – utopija ar realybė"

Besidomintiems šia tema siūlau skaityti: Read more

Ar tikrai LEZ naudingi Lietuvai?

Prieš porą savaičių ūkio viceministras Marius Skuodis savo “Facebook” paskyroje pasidalino “Investuok Lietuvoje” agentūros skaidre, kurioje nurodoma, jog investicijos į laisvąsias ekonomikos zonas (LEZ) Lietuvoje siekė 62 mln. eurų, o mokesčių buvo arba dar bus surinkta 298 mln. eurų. Taigi naudos koeficientas, remiantis “Investuok Lietuvoje” analitikų teigimu – 4.8 karto. Tokie pozityvūs rezultatai man sukėlė nuostabą, tad pasidomėjau, kaip buvo atlikti skaičiavimai. Šiame komentare trumpai apie tai, kas yra LEZ, kokias prielaidas taiko „Investuok Lietuvoje“ analitikai, skaičiuodami investicijų į LEZ naudą, bei kodėl negalima aklai pasitikėti tokių skaičiavimų rezultatais.

Šaltinis: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10156328546553205

LEZ

Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) paskirtis – sudaryti palankias mokesčių sąlygas užsienio ir šalies ūkio subjektams, steigti tarptautinės prekybos, gamybos, finansų įmones, taip skatinant užsienio investicijų pritraukimą bei darbo vietų steigimą Lietuvoje. LEZ steigimą ir jų veiklą reglamentuoja “Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas” bei atskiri kiekvieno LEZ įstatymai, kuriuose numatoma LEZ konkreti veikla, struktūra ir t.t. Read more

Sodros įmokų lubų įtaka efektyviam mokesčių tarifui

Vakar besiruošdamas TV pokalbiui apie LR Vyriausybės pristatytą „mokesčių reformą“ atlikau ad-hoc paskaičiavimus kokia galėtų būtų Sodros įmokų “lubų” įtaka efektyviam mokesčių tarifui ir pasidalinau skaičiavimų rezultatais savo facebook paskyroje. Šiame įraše norėčiau trumpai pasidalinti kaip atlikau skaičiavimus bei kokias prielaidas taikiau. Taip pat pateikiu patį Excel failą, norintiems „pasižaisti“ su skaičiukais.

Išvados ne technikams

Siūlomos Sodros įmokų “lubos” padarytų mokestinę sistemą regresine, t.y. dideles pajamas gaunančių darbuotojų bendra mokestinė našta, lyginant su bendrais darbo vietos kaštais (ITR – imputed tax rate) būtų mažesnė, nei darbuotojų gaunančių vidutinį atlyginimą.

Mokesčių reformos kritika

Mano kritika apie mokesčių (ne-)reformą išsakyta Info Diena laidoje:

Justas Mundeikis – Komentaras apie Vyriausybės pristatytą mokesčių (ne-)reformą

Techniniai skaičiavimo aspektai

Pagrindiniai Vyriausybės 6 reformų mokesčių reformos punktai, kurios bandžiau perkelti: Read more

2017 metų gyventojų materialinis nepriteklius Lietuvoje

Lietuvos statistikos departamentas šią savaitę paskalbė naujausią Lietuvos gyventojų materialinio nepritekliaus statistiką. Nors gyventojų materialinis nepriteklius vidutiniškai mažėjo, tam tikroms socialinės grupėms jis didėjo. Rūpinimąsi  šeimomis deklaruojančiam socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui ši statistika turėtų apkartinti gyvenimą, tiesa, tik jeigu turėtume normalią žiniasklaidą, t. y. žurnalistus, o ne reporterius, kurių dėmesio nepatraukė didėjantis vaikų bei šeimų su vaikais didelis materialinis nepriteklius. Read more

Sąžiningo atlyginimo skaičiuoklė

Trumpa skaičiuoklės istorija

Kai dirbau vienoje Lietuvoje veikiančioje akcinėje draudimo bendrovėje, susidūriau su labai įdomiu faktu: Lietuvoje atlyginimai nėra indeksuojami. Todėl, pavyzdžiui, 2010-ais metais į darbą už 1000 eurų atlygį priimtas darbuotojas dar ir 2017-ais metais galėjo gauti tą patį, 1000 eurų siekiantį, atlyginimą. Jeigu darbuotojas, dirbdamas toje pačioje įmonėje nekilo karjeros laiptais arba nekeitė darbovietės, tada jam įrodyti, jog darbdavys turi didinti atlyginimą – buvo beveik „misija neįmanoma“, nes neretai išgirsdavo tokius argumentus: „O tu dabar daugiau kažko padarai? Kodėl Tau reiktų mokėti daugiau? Kaip padidėjo tavo vertė mūsų įmonei?“ ir panašiai.
Tad kaip sužinoti, kiek uždirba kiti? Kokiu būdu įvertinti, kaip kinta vidutiniai atlyginimai draudimo sektoriuje? Siekiant padėti kolegoms atsakyti į rūpimus klausimus, dar dirbamas draudimo bendrovėje sukūriau ir pradėjau su bendradarbiais dalintis šia skaičiuokle: Read more

Laiškas Sodros įmokų “lubų” proponentams

Atsižvelgdamas į tai, jog užsienio investuotojai (šįkart per Seime vykusią diskusiją su Šiaurės šalių investuotojais) nuolat akcentuoja Sodros įmokų “lubų” būtinybę ir galimą naudą Lietuvos darbo rinkai, nusprendžiau parašyti žemiau pateiktą laišką visų didžiausių asocijuotų verslo organizacijų atstovams.

Inicijuoju projektą – „Talents-for-Lithuania“. Šio projekto tikslas yra rinkti informaciją apie laisvas darbo vietas, kurių mėnesinis atlyginimas viršija 5 VDU (4250 euro prieš mokesčius), skelbti šią informaciją, platinti ją tarp JAV, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje bei kitose šalyse gyvenančių lietuvių ir tokiu būdu skatinti emigravusius tautiečius grįžti dirbti į Lietuvą. Read more

SEB banko vyresniojo ekonomisto klišių fontanas

Prieš porą savaičių delfi.lt portale perskaičiau straipsnį apie Lietuvos darbo rinką. Tada į akis krito Tado Poviliausko, SEB banko vyriausiojo analitiko (senior economist) pasisakymas apie neefektyvų viešųjų paslaugų sektorių, per mažą valstybės bei privataus sektoriaus bendradarbiavimą bei siūlymas bendravimu su emigrantais paraginti juos grįžti dirbti į Lietuvą. Nusprendžiau paskatinti viešą diskusiją savo Facebook paskyroje, pateikdamas T. Poviliauskui 7 klausimus. Tačiau atsakymai, kuriuos gavau el. paštu – tikras klišių fontanas.

Read more

“Sodros” lubų labirintais

Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje daugėja pasisakymų apie tai, jog Lietuvoje būtinos „Sodros“ įmokų lubos, nes tik joms atsiradus Lietuvos verslo atstovai galės pritraukti talentingus, gabius darbuotojus arba juos išlaikyti. Apie tai ne kartą rašė ir kalbėjo P. Kunčinas. Taip pat šios idėjos lobizmu nuolatos užsiima ir „Lietuvos Laisvosios Rinkos Institutas“ („LLRI“) bei „Investuotojų forumas“. Tad tikriausiai nieko nestebina, kad kai Premjero patarėju tapo buvęs „Investuotojų Forumo“ lobistas, kad ir pats Ministras Pirmininkas praėjusių metų rugpjūčio 4-ą dieną kaip papūgėlė užtraukė „Investuotojų Forumo“ dainelę, nei suprasdamas kas yra ta „geometrinė progresija“, nei įžvelgdamas savo paties argumentų prieštaravimus. (Premjero įrašas „Facebook“ paskyroje). Praėjusią savaitę verslo atstovai (šįkart Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje pirmininkas ir kiti rūmų nariai) vėl mynė Lietuvos finansų ministro slenkstį, ragindami pagaliau įvesti tas „Sodros“ įmokų lubas.

Tad šiame komentare pateikiami samprotavimai apie galimas tokios fiskalinės politikos pasekmes, analizuojama, kam būtų naudingesnės „Sodros“ lubos ir svarstoma, ar padėtų „Sodros“ įmokų lubų įvedimas kurti naujas darbo vietas arba konkuruoti dėl darbuotojų tarptautinėje rinkoje. Taip pat apžvelgiamos galimos „Sodros“ įmokų lubų alternatyvos: gyventojų pajamų mokesčio (GPM) atostogos bei supaprastintas studijas Lietuvoje baigusiųjų, ne ES šalių piliečių, įdarbinimas. Read more

Apie psichologų praktinės veiklos licencijavimą

Nusprendžiau parašyti apie psichologų praktinės veiklos licencijavimą po TTK posėdžio, kurio metu buvo uždegta žalia šviesa įstatymo projektui keliauti į plenarinę salę. Kadangi mano įrašus apie psichologų licencijavimą skaito ir psichologijos studentai, įrašas gal gausis kiek ilgokas, bet pateiksiu daugiau papildomos informacijos kas vyksta ir ko tikėtis ateityje.

1. Koks yra dabartinis įstatymo projektas?

Read more

Kaip Lietuvoje stengiamasi apriboti psichologų teikiamą pagalbą

Šiuo metu buvusi socialdemokratė R. Šalaševičiūtė kartu su Lietuvos psichologų sąjunga (toliau LPS) stengiasi „prastumti“ įstatymo projektą, kuris pabrangintų ir apribotų psichologinių paslaugų prieigą bei sukurtų lesyklėlę saviems. Prisidengiant noru “gerinti psichologinių paslaugų kokybę” yra kuriama licencijavimo monopolija, kurią perims Lietuvos psichologų sąjunga. Pastaroji šiuo metu atstovauja tik vieną trečdalį Lietuvoje konsultacijas teikiančių psichologų. Tad šiame komentare kalbama apie “stumiamą” įstatymo projektą XIIIP-685 bei galimas jo ekonomines pasekmes. Read more

Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną minint

Šį sekmadienį, rugsėjo 10-ą dieną, minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Nors savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau ši problema išlieka labai opi. Šiame komentare norėčiau trumpai apžvelgti, kas paskatina žmones pasitraukti iš gyvenimo, su savižudybėmis susijusią statistiką bei pateikti gaires, kaip atpažinti rizikos grupei priskiriamą asmenį bei suteikti jam pagalbą. Read more

Micro:bit akcijos ekonomika

Technologinis progresas nepavejamai šuoliuoja ne žingsniais, o myliomis: JAV ketinama legalizuoti kompiuterių valdomus automobilius, kompiuteriai laimi ne tikimybėmis, bet intuicija paremtus žaidimus tokius kaip GO, padeda daktarams parinkti teisingą vėžio gydimą atsižvelgiant į pasiento genotipus ir t.t. Tuo tarpu dauguma Lietuvos darbdavių dar snaudžia, išnaudodami pigios darbo jėgos paunksmės teikiamą šešėlį, o „valdžia“ švietimo srityje daro nedarymą. Tuo metu kai vienas politikos veikėjas užsigeidė visus vaikus aprūpinti tautiniais drabužiais, Povilas Poderskis pradedėjo agituoti visus Lietuvos penktokus aprūpinti Micro:bit’ais tam, kad vaikai susidomėtų programavimu. Tai ateityje didintų tikimybę, jog jie rinktųsi studijuoti tiksliuosius mokslus, o juos baigę gautų didesnes pajamas. Taip galėtų būti kovojama su socialine atskirtimi Lietuvoje, bei skatinanamas technologinis šalies vystymąsįs. Šiame komentare trumpai apie tai, kas yra tas Micro:bit ir kokia Micro:bit akcijos ekonomika. Read more

Nelaimingi atsitikimai darbe – ne tik asmeninė nukentėjusiųjų tragedija

Šio straipsnio tikslas – apžvelgti Lietuvoje įvykstančių nelaimingų atsitikimų darbe tendencijas, atsakyti į klausimą, kurie ekonominės veiklos sektoriai yra pavojingiausi darbuotojams, identifikuoti, dėl kokių priežasčių dažniausiai įvyksta nelaimingi atsitikimai darbe bei įvertinti nelaimingų atsitikimų svarbą Lietuvos ekonomikai. Read more

Pajamų ir turto nelygybės pasaulyje poveikis Lietuvai

Šiame straipsnyje norėčiau apžvelgti 2016-ais metais išaugusio populizmo priežastis. Tikėtina, kad išsikerojęs populizmas JAV, Jungtinėje Karalystėje bei kitose šalyse bus vienas svarbiausių pasaulinės ekonomikos raidos scenarijų perrašančių veiksnių. O tai galimai atsilieps tokioms mažoms ir atviroms (t.y. nuo tarptautinės prekybos priklausančioms) šalims kaip Lietuva. Read more

Baltic Region Outlook (BRO) – Estonia

Baltic Region Outlook (BRO) – a weekly economic bulletin in English language.  In this week’s Baltic Region Outlook (BRO)  edition – Estonia Read more

Baltic Region Outlook (BRO) – Latvia

Baltic Region Outlook (BRO) – a weekly economic bulletin in English language.  In this week’s Baltic Region Outlook (BRO)  edition – Latvia. Read more

Baltic Region Outlook (BRO) – Lithuania

Baltic Region Outlook (BRO) – a weekly economic bulletin in English language.  In this week’s Baltic Region Outlook (BRO)  edition – Lithuania. Read more

Baltic Region Outlook (BRO) – Estonia

Baltic Region Outlook (BRO) – a weekly economic bulletin in English language.  In this week’s Baltic Region Outlook (BRO)  edition – Estonia. Read more

Baltic Region Outlook (BRO) – Latvia

Baltic Region Outlook (BRO) – a weekly economic bulletin in English language. BRO is to come out on every Monday. In this week’s Baltic Region Outlook (BRO)  edition – Latvia. Read more

Baltic Region Outlook (BRO) – Lithuania

Starting with the year 2017 Lithuanian-Economy.net begins to publish Baltic Region Outlook (BRO) – a weekly economic bulletin in English language. BRO is to come out on every Monday and  will consist of three parts:

  1. Key economic indicators  for either Lithuania, Latvia or Estonia
  2. Economic news from Baltic states, euro area and the world
  3. Economic insight – a section with a brief economic analysis of a contemporary economic topic

Read more

Alkoholinių gėrimų akcizo mokesčio tarifų didinimo vertinimas

Alkoholinių gėrimų akcizo mokestis

Seimas pradėjo nagrinėti alkoholinių gėrimų akcizo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama suvienodinti alkoholinių gėrimų akcizo tarifus. Visuomenėje iškilo daug diskusijų dėl būsimos alkoholinių gėrimų kainos bei dėl to, ar planuojamos biudžeto pajamos iš akcizų mokesčių iš tiesų bus surinktos.
Šiame komentare siekiama apžvelgti planuojamus pakeitimus, įvertinti vartojimo tendencijas ir, taikant supaprastintą skaičiavimą, patikrinti, ar planuojamos biudžeto pajamos atitinka įstatymo projeikto teikėjų keliamus lūkesčius. Read more