Ekonomisto komentaras – apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus

Praėjusį savaitgalį žmonės susikibę rankomis nuo Seimo iki Švietimo ir mokslo ministerijos mitingavo, palaikė streikuojančius ir ministerijoje nakvojančius mokytojus, kurie reikalauja dialogo o ne diktato, skaidrios bei paprastos užmokesčio sistemos bei adekvataus atlyginimo. Tą pačia dieną, LRT laidoje „Savaitė“ Finansų ministras Vilius Šapoka aiškino jog viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai šiemet augo sparčiau nei privačiame sektoriuje ir absoliučia verte net viršija privataus sektoriaus atlyginimus. Tad šiame komentare apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus pabandysiu paaiškinti, kaip apskaičiuojamas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimas, kodėl svarbus bazinis dydis, kuris aibę metų nebuvo didintas ir kurio augimą pranoks infliacija. Taip pat  argumentuosiu, kodėl nėra prasminga lyginti šalies ir viešojo sektoriaus VDU dydžius.

Kaip apskaičiuojamas valstybės tarnautojų atlyginimas

Read more

Ekonomisto komentaras – apie chaoso sistemą Lietuvoje

Šiame komentare – apie chaoso sistemą Lietuvoje. Neretai dėl nekokybiško reformų įgyvendinimo yra kaltinami tik ministrai. Visgi pažvelgus giliau galima įžvelgti tam tikrą sistemiškumą – finansavimo, valdymo, o kartu ir politinės atsakomybės išbarstymą, tai, ką aš vadinu chaoso sistema. Problema yra giliai įsišaknijusi ir politiškai komplikuota, tad nesitikėkite, jog komentaro pabaigoje pateiksiu problemos sprendimo būdą. Bet akcentuoti pačią problemą būtiną, kaip ir klausti politikų, kaip jie ją norėtų spręsti. Pateiksiu tris pavyzdžius: švietimo, sveikatos apsaugos ir vaiko teisių apsaugos srityse, kur chaoso sistema labai akivaizdi.

Chaoso sistema švietimo srityje

Read more

Atsibodusi diskusija apie maisto kuponus

Šį pirmadienį dalyvavau LRT laidoje “LRT forumas”. Grįžau gana keistos nuotaikos, nes niekaip nesuvokiau, kokia prasmė skirti 50 minučių diskusijai tik apie maisto kuponus 🤔😱.
Tad šis pustrumpis įrašas, tarsi laidos ir temos refleksija…

LRT – "LRT Forumas" – 2018-11-26 – Diskusija apie maisto kuponus

Aš suprantu, ir net viename savo “Ekonomisto komentare” minėjau, kad lietuviams infliacijos tematika yra svarbi, visgi ko gero visi ekonomistai sutinka, jog maisto kuponai, dabar siūloma forma, nėra prasminga priemonė nei kovoje su kainomis, nei mažinant socialinę atskirtį, nei, ko gero skatinant konkurencingumą. Tad labai stebiuosi, jog laida tematiškai nebuvo padalinta į kelias temines dalis:
– ar kainos iš tiesų drastiškai didėjo?
– ar siūlomos priemonės veiks?
– kodėl Lietuvoje atlyginimai tokie žemi?

Bent jau aš asmeniškai, manau, jog arba Vyriausybės atstovai tikrai tiki kuo kalba, arba tiesiog iš tiesų naudoja maisto kuponų temą tam, kad nukreiptų dėmesį nuo to, kad ši Vyriausybė nesiėmė jokių struktūrinių reformų per dvejus metus, kurios turėtų ilgalaikį teigiamą poveikį šalies ekonomikai ir atlyginimams. Man pilvo jausmas sako, kad yra kur kas lengviau ekonomistus ir žiniasklaidą įtraukti į technines diskusijas, tam kad visi nebematytų bendro vaizdo ir tai sėkmingai daroma… Read more

Ekonomisto komentaras – apie Vyriausybės religinį fanatizmą

Žodis fanatikas kildinamas iš lotynų kalbos žodžio fanaticus reiškiančio įkvėptą ar sužavėtą asmenį. Fanatizmas bendrai, tai nekritiškas, beatodairiškas tikėjimas kokio nors reikalo, idėjos ar doktrinos teisingumu. Ir būtent kaip religinį fanatizmą aš vertinčiau mūsų dabartinės Vyriausybės ekonominės bei socialinės politikos formavimą.

Tikėjimas mokesčių reformos sėkme

Read more

Apie Vilniaus universiteto parsidavimą politikams

Nusprendžiau parašyti apie Vilniaus universiteto parsidavimą politikams.  Lietuvoje universitetai ir politika yra atskirti tam, kad politikai negalėtų daryti įtakos kritiškai universiteto dvasiai, ką garantuoja  ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnis, bet kaip vertinti, kai tą dvasią administruojantys technokratai patys siekia parsiduoti? Gaunasi, jog savo noru, o jeigu savo noru, tai nebe ideologinė “prostitucija”? Kažkaip ar savo ar ne savo noru, bet rezultatas, man regis, tas pats, nes universiteto administracija keliems kandidatams, kaip ant lėkštės, padeda jų rinkėjus ir kojomis sutrypia aukštosioms mokykloms suteikiamą autonomiją.

Štai Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas (kuriame pats šiuo metu studijuoju doktorantūros studijose), spalio 29 dieną pasirašė Partnerystės docento savanoriškos veiklos atlikimo sutartį su Europos parlamentaru, korupcija kaltinamos partijos atstovu ir jau pasiskelbusiu kandidatu į prezidentus Petru Auštrevičiumi. P. Auštrevičius per pirmą savaitę skaitė bent kelias paskaitas skirtingiems universiteto kursams. Read more

Ekonomisto komentaras – apie pensijų reformą

Praėjo 120 dienų po to, kai Seime buldozeriu buvo prastumos mokesčių ir pensijų reformos, tačiau vis dar trūksta aiškumo tiek apie tai, kas ir kodėl buvo padaryta, tiek  apie tai, kam ir kaip  reforma atsilieps. Šiame komentare apie pensijų reformą norėčiau atsakyti į tris klausimus: pirma – kokie yra esminiai pensijų reformos pokyčiai, antra – ar dalyvavimas antroje pakopoje užtikrina orią senatvę ir trečia – ką daryti norint priimti kuo galima teisingesnius investavimo sprendimus. Nekantraujantiems galiu atsakyti iš karto, universalaus ir optimalaus sprendimo nėra. Todėl šiame komentare negalėsiu pateikti konkrečių siūlymų, tačiau stengsiuosi patarti, kaip nepadaryti klaidų priimant sprendimus susijusius su pasiruošimu pensijai.

Svarbiausi pensijų sistemos pokyčiai

Read more

TUI vaistas nuo emigracijos?

Šiandien ryte LRT radijo laidoje „LRT aktualijų studija“ kartu su Ūkio ministru V.Sinkevičiumi ir „Investuok Lietuvoje“ generaliniu direktoriumi M.Katinu diskutavome, ar tiesioginės užsienio investicijos (TUI) yra vaistas nuo emigracijos. Diskusija gavosi padrikoka, bandėme paliesti įvairias darbo rinkos tematikos potemes, tad nesu tikras, ar visas savo mintis perteikiau teisingai, o galbūt ir nespėjau visko paaiškinti dėl laiko stokos. Tad šis įrašas tik papildo mano radijo laidoje išsakytas mintis

Ar TUI gerai?

Read more

Ekonomisto komentaras – apie diržų veržimąsi ekonomikos augimo periodu

Pastaruoju metu,  vis dažniau pasigirsta žinių apie diržų veržimąsi viešajame sektoriuje, nepaisant to, jog gyvename ekonomikos augimo periodu. Pavienės žinutes gali būti interpretuojamos kaip išlaidų “optimizavimas”, visgi, pažvelgus į jų visumą, gali kilti klausimų, ar tai nėra ženklas, jog Finansų ministerija galimai jau dabar susiduria su dideliais iššūkiais siekiant subalansuoti sekančių metų biudžetą.

Ištakos: mokesčių “reforma”

Read more

Renginio anonsas: Diskusija „(Ne)išvengiamas skurdas?“

Spalio 10 d., 17.45 val. dalyvausiu diskusijoje (Ne)išvengiamas skurdas?, kuri vyks po filmo „Nemokamų pietų visuomenė“. Tikiuosi, jog diskusijoje kalbėsime ne tik apie tai, KAS skursta, bet ir KODĖL ir KAIP tai keisti sitauciją Lietuvoje.

Nežinau, ar auditorija galės uždavinėti klausimus, ar vyks tik panelinė diskusija, visgi manau, jog nuobodu nebus

Renginys vyks kino teatre „Pasaka“ ( Didžioji salė, Šv. Ignoto g. 4, Vilnius)

Diskusijoje taip pad dalyvaus Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo vadovė, Inga Kreivėnaitė, dienos centro Padėk Pritapti, veikiančio Vilniaus Naujininkų mikrorajone, vadovė,  o diskusiją moderuos LRT žurnalistas Mindaugas Jackevičius

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/2185539461660241/

Renginio ical failas kalendoriui: skurdas.ical

Pranešimas LSADPS konferencijoje “Sveikatos priežiūros kokybė bei finansavimas”

Šiandien buvau pakviestas dalyvauti Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos Įgaliotinių tarybos posėdyje – konferencijoje, kurioje perskaičiau pranešimą tema “Sveikatos priežiūros kokybė bei finansavimas”.

Pagrindinai pranešimo akcentai:
    • Išvengiamų mirčių Lietuvoje apie 5000 daugiau, nei būtų, jeigu Lietuvoje išvengiamų mirčių rodiklis atitiktų ES vidurkį. Tai atitinka apytiksliai 33 pilnus  Airbus A320 lėktuvus pilnus keleivių.

Read more

“Ekonomisto komentaras” – apie absoliutaus skurdo lygį Lietuvoje

Praėjusią savaitę Lietuvos statistikos departamentas paskelbė absoliutaus skurdo lygio statistiką. Šiame komentare norėčiau atsakyti į tris klausimus: pirma – kas yra skurdas ir kaip jis matuojamas; antra – kokios visuomenės grupės labiausiai susiduria su absoliučiu skurdu; trečia – ar vykdoma politika veiksmingai sumažins skurdo problemą šalyje?

Kas yra skurdas ir kaip jis matuojamas?

Skurdas gali būti suprantamas kaip absoliuti arba santykinė sąvoka.

Absoliutaus skurdo sąvoka apibrėžia mažiausias pragyvenimui reikalingas pajamas, pvz., įvertinant minimalius pragyvenimo poreikius ir kaip šie gali būti pigiausiai patenkinti. Read more

Planas, kaip kovoti su kylančiomis kainomis

Vyriausybėje vyko posėdis, kuriame buvo aptariamas planas, kaip kovoti su kylančiomis kainomis. Šiame komentare apie tai, kaip vertinu tokį planą / darbų sąrašą ir jame minimas darbų sritis.
Svarbu paminėti, jog viešoje erdvėje minimi  darbai, temos, nėra baigtiniai ir tai nėra įstatymų projektų siūlai, kuriuos būtų galima vertinti, tad komentaras labiau apie sritis, į kurias norimą arba nenorima koncentruotis.

Plano siūlymo laikas

Read more

„Ekonomisto komentaras“ – apie euro poveikį kainoms

Praėjusią savaitę garsiai nuskambėjo žinia, jog Lietuvos Mokslo tarybos užsakymu „Baltijos tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad euru Lietuvoje nepatenkinti arba labai nepatenkinti buvo virš 46 proc. respondentų, patenkinti arba labai patenkinti buvo tik apie 21 proc. apklaustųjų. Tokiais apklausos rezultatais spėjo pasinaudoti partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas, europarlamentaras R. Paksas, kuris pasiūlė organizuoti referendumą dėl lito sugrąžinimo. Šis populistinis R.Pakso siūlymas Delfi.lt tinklapyje atliktoje nereprezentatyvioje apklausoje sulaukė gana stipraus palaikymo. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 20 tūkstančių respondentų iš kurių net 30 proc. nurodė palaikantys referendumo dėl lito grąžinimo idėją. Read more

Pranešimo skaidrės konferencijoje “Medikas Lietuvoje – dabartis ir perspektyva”

Dalyvavau Lietuvos Medikų Sąjūdžio ir Lietuvos profesinsė sąjungos “Solidarumas” organizuojamoje konferencijoje “Medikas Lietuvoje – dabartis ir perspektyva”. Šios konferencijos metu skaičiau pranešimą apie tai, kokias problemas matau (kaip ekonomistas) Lietuvos sveikatos srityje. Tai strateginės, vadybinės, demografinės, socialinės bei finansinės problemos. Vien tik atlyginimų didinimas medikams – Lietuvos sveikatos apsaugos efektyvios nepadarys. Tačiau nematyti, jog mūsų sveikatos apsaugos sistema nėra adekvačiai finansuojama, gali tik aklas, arba finansų ministras…

Mano pranešimo skaidrės:

Read more

„Ekonomisto komentaras“ – apie minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje

Pirmoje Žinių radijo laidoje „Ekonomisto komentaras“ bandau atsakyti į tris klausimus apie minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje:

  1. Kiek žmonių uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje?
  2. Ar visada minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas sąlygoja kainų augimą?
  3. Dėl ko šiuo metu nesutaria darbuotojų, darbdavių bei vyriausybės atstovai trišalėje taryboje?

Kiek asmenų uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje? Read more

Apie Lietuvių polinkį (ne-)taupyti

Gatvėje buvau užklaustas TV3 televizijos žinių reporterių apie Lietuvių polinkį (ne-)taupyti ir apie tai, kaip tai sekasi pačiam taupyti…
Kadangi video labai iškarpytas, pateiksiu esminius argumentus kuriuos minėjau:

  • doktorantams gyvenantiems iš stipendijos taupyti nesiseka 😜, bet anksčiau visada turėjau taisyklę, taupyti mažiausiai 25% pajamų
  • apskritai rekomenduojama taupyti tiek, jog namų ūkis galėtų pragyventi bent 6 mėn bei minėjau, jog svarbu taupyti ir senatvei…(po to kai 6 mėn. rezervas jau sukauptas)
  • netaupymo rodiklis Lietuvoje, kai pajamos mažesnės už išlaidas, gali būti netikslus, dėl kelių priežasčių:

Read more

Susitikimas su vidaus reikalų viceministru Arūnu Gražuliu

Šiandien VRM vyko susitikimas su vidaus reikalų viceministru Arūnu Gražuliu, Lietuvos profesinės sąjungos “Solidarumas” atstovais bei įvairų valstybės institucijų atstovais (Migracijos departamento, Lietuvos darbo biržos…). Susitikimo tema – problemos susijusios su darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimu.

Šiame susitikime aš dalyvavau kaip nepriklausomas ekspertas (darbo rinkos ekonomistas), profsąjungos kvietimu.

Profsąjungų atstovai pasisakė šiomis temomis:

Read more

Produktyvumas ir investicijos

Ne retai vartoju argumentą, jog Lietuvos verslo atstovai negali tikėtis didelio darbuotojų “produktyvumo”, kai įmonės nepakankamai investuoja į gamybos pajėgumus. Suprantama, žemas darbuotojų produktyvumas Lietuvoje yra nulemtas ir kitų faktorių, pvz., žemų atlyginimų viešajame sektoriuje, buvusios eksporto orientacijas į rytų rinkas, orientacijos į pigios darbo jėgos ekonominį modelį ir pan.
Visgi produktyvumas ir investicijos stipriai koreliuoja tarpusavyje. Lietuva, kaip besivejanti kitas ekonomikas šalis, turėtų pasižymėti aukštesnėmis investicijomis, nei ES senbuvės.
Pažiūrėjus į žemiau pateiktą grafiką darosi aiškiai, kodėl galimai Lietuvoje atlyginimų vidurkis visada yra mažesnis nei Estijoje ar Latvijoje.

Savo teiginį iliustruoju Eurostat pateikiama statistika:
Read more

Apie nedarbą Lietuvoje

Šiandien Žinių radijo laidoje “Atviras pokalbis” kartu su Darbo biržos direktore Ligita Valalyte ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Valdu Sutkumi buvome pakviesti diskutuoti apie nedarbą Lietuvoje. Nors laidos pradžioje ir pavyko šiek tiek apžvelgti realią situaciją, laida realiai tapo tik vienos DB programos aptarimu. Mano supratimu prelegentas V.Sutkus per daug koncentravosi į pavienio, jam nepatinkančio, atvejo aptarimą, o ne tai, kaip darbdaviai galėtų ateityje labiau prisidėti prie nedarbo mažinimo Lietuvoje, kaip dar labiau skatinti darbdavių atstovų, DB ir Švietimo ministerijos bendradarbiavimą . Visgi kviečiu pažiūrėti laidos įrašą.

Laidos vaizdo įrašas:

Read more

Pranešimo skaidrės: “MMA nustatymo metodika”

Šiandien Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vykusiame susitikime buvau pakviestas  paaiškinti kodėl ir kaip yra arba galėtų būti skaičiuojamas MMA Lietuvoje kitais metais.  Kuo skiriasi skirtingi VDU skaičiavimo metodai ir kurį VDU siūlyčiau taikyti nustatant MMA. Žemiau pranešimo skaidrės: “MMA nustatymo metodika”.

Aš suprantu Lietuvos banko baimes dėl to, jog MMA/VDU santykis, kaip jį skaičiuoja Eurostat, gali viršyti 50% ribą. Nors Lietuvai nėra moksliškai nustatyto “žalingo/nežalingo” santykio dydžio, visgi mano siūlymas būtų “nepersistengti”, nes MMA didinimas veikia ne tik MMA gaunančiųjų pajamas, bet ir 2-4 decilius. Tačiau kartu “bijoti” peržengti 50% riba ir nereiktų. Tačiau tai, mano supratimu – politinis sprendimas.

Šioje prezentacijoje remiuosi Eurostat ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kas norėtų gauti .R kodą, prašau rašyti asmeniškai.  Visos skaičiavimo klaidos – autoriaus atsakomybė. Read more