Pajamų ir turto nelygybės pasaulyje poveikis Lietuvai

Šiame straipsnyje norėčiau apžvelgti 2016-ais metais išaugusio populizmo priežastis. Tikėtina, kad išsikerojęs populizmas JAV, Jungtinėje Karalystėje bei kitose šalyse bus vienas svarbiausių pasaulinės ekonomikos raidos scenarijų perrašančių veiksnių. O tai galimai atsilieps tokioms mažoms ir atviroms (t.y. nuo tarptautinės prekybos priklausančioms) šalims kaip Lietuva.

Pajamų ir turto nelygybė skatina populizmą

Nepaisant 2007 – 2008-ais metais nuvilnijusios pasaulinės ekonominės krizės, kurios metu buvo teigiama, jog bus imtasi priemonių, užkertančių kelią galimam krizės pasikartojimui, situacija beveik nepakito. Finansų rinkos tapo labiau reguliuojamos, pradėti kurti apsauginiai mechanizmai, kai kurios finansų institucijos iki šiol vis dar tebemina teismų slenksčius ir laiko milijardinius atidėjinius baudoms padengti. Tačiau nepavyko pažaboti pasaulinės finansų krizės priežasties: godumo ir su juo koja kojon žengiančios pajamų ir turto nelygybės. Tuo metu, kai pasaulio įtakingiausieji ir turtingiausieji diskutavo, kaip vystysis pasaulio ekonomika, „Oxfam“ paskalbė apskaičiavusi, jog aštuoni pasaulyje turtingiausi asmenys valdo tiek turto, kiek pusė visos žmonijos. Remiantis Tarptautiniu valiutos fondu bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, pajamų ir turto nelygybė kenkia šalių ekonominiam ir darniam augimui. Ne tik kenkia, bet ir sudaro terpę gimti ir vystytis populizmui.

Populizmo JAV rezultatas – prezidentas D. Trump

JAV kristalizavosi dvi populizmo rūšys: progresyvusis ir regresyvusis. Buvusį kandidatą į JAV prezidentus, senatorių Bernie Sanders, kuris atpažinęs augančią nelygybę pateikė būdus, kaip su ja kovoti, galima priskirti prie progresyviųjų populistų. Tuo tarpu JAV vykusius prezidento rinkimus laimėjusį Donald J. Trump galima priskirti prie regresyviųjų populistų. JAV prezidentas, pasinaudojęs susikaupusiu rinkėjų nepasitenkinimu ir nusivylimu, nukreipia šią energiją į „atpirkimo ožius“, tokius kaip: Kiniją, Meksika ar imigrantai, tačiau žada dereguliuoti finansų rinkas ir mažinti mokesčius didžiausias pajamas gaunantiems rinkėjams. JAV prezidento sprendimas, atšaukti Ramiojo vandenyno prekybos sutartį (TPP) bei pradėti derybas dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA) pakeitimų, turės, dėl brangstančių prekių kainų, neigiamų efektų pačiai JAV ekonomikai. Laisvosios prekybos sutartis tarp JAV ir ES (TTIP), tikėtina, niekada net nebus pasirašyta.

Populizmo JK rezultatas – „BREXIT“

Populistai Jungtinėje Karalystėje pasinaudojo dešimtmečiais rusenančia britų neapykanta juos „valdančiam“ Briuseliui. Argumentuodami, jog pasitraukimas iš ES Jungtinei Karalystei nebus finansiškai skausmingas, nes visus sutaupytus pinigus JK galės investuoti šalies viduje, o pasitraukimas nereikš JK priėjimo prie bendrosios rinkos praradimo, populistai taip užliūliavo savo rinkėjus, jog pastarieji nubalsavo už pasitraukimą iš ES. JK premjeras David Cameron atsistatydino, o jo vietą užėmusi Theresa May pranešė, jog sieks pilno pasitraukimo iš ES, be jokių išlygų, kurias turi Norvegija ar Šveicarija, bet atgaunant pilną imigracijos politikos kontrolę. Tai reiškia, jog JK, pasitraukus iš ES, turės iš naujo pradėti derybas dėl prekybos sutarčių. Šioje vietoje svarbu pažymėti, jog ES šalys narės negali vienašališkai vesti jokių prekybos derybų, tad šis procesas, kai bus deramasi ir su ES, ir su JAV, galės prasidėti tik tada, kai JK paliks ES. Šis neapibrėžtumas dėl galimybių prekiauti ES bendrojoje rinkoje pereinamuoju laikotarpiu kelią milžinišką susirūpinimą ir, tikėtina, netrukus pradės neigiamai veikti pačią JK ekonomiką.

Tarptautinė prekyba ir mažos atviros ekonomikos

Lietuva yra labai maža ir viena atviriausių valstybių. Atvirumas skaičiuojamas kaip importuojamų ir eksportuojamų prekių ir paslaugų sumos ir bendrojo vidaus produkto santykis. Lietuvoje 2015-ais metais šalies atvirumo rodiklis siekė 152%. Tai reiškia, jog Lietuvos tarptautinės prekybos apimtis pusantro karto viršijo bendrąjį vidaus produktą.  Estijoje šis rodiklis siekė 154%, Latvijoje – 119%. Tuo tarpu ES vidurkis siekė 84%. Santykinai didelis Lietuvos ir kitų mažų ekonomikų atvirumas turi ir privalumų, ir trūkumų.

Atvirumo teigiami aspektai

Vienas iš privalumų – tai, jog eksportuodama Lietuva gali specializuotis į tam tikrų produktų gamybą ar tam tikrų paslaugų teikimą. Tokia specializacija leidžia kurti prekes ir paslaugas efektyviau, t. y. pigiau, kokybiškiau. Už gaunamas pardavimo kitoms šalims pajamas – pirkti reikiamas, šalyje nepagaminamas prekes ar paslaugas. Šis pakankamai paprastas David Ricard teiginys, jog šalys, specializuodamosios į lyginamąjį pranašumą, gali padidinti savo ekonominę gerovę – aktualus ir šiandien. Pastaruosius 15-a metų tarptautinė prekyba buvo vienas iš pagrindinių elementų, didinančių Lietuvos gyventojų pajamas bei gerovę.

Atvirumo neigiami aspektai

Tačiau ekonomikos atvirumas turi ir neigiamų padarinių. Kuo labiau šalis yra priklausoma nuo tarptautinės prekybos, tuo daugiau darbo vietų yra tiesiogiai priklausomos nuo tarptautinės prekybos tendencijų. Jeigu, kaip pasaulinės finansų krizės metu, mažėja produktų ar paslaugų, kurias Lietuva eksportuoja, paklausa, tai Lietuvoje šiuos produktus gaminančios ar paslaugas teikiančios įmonės susiduria su sunkumais. Įmonės tampa priverstos konkuruoti mažindamos kainas, o tai ne retai vyksta būtent atlyginimų sąskaita. Kuo šalis atviresnė ir kuo daugiau joje darbo vietų priklauso nuo tarptautinės prekybos, tuo labiau sustiprėja algų „karpymo“ efektai, atsiliepiantys vidiniam vartojimui. Mažėjant vidiniam vartojimui, tik į vidinę rinką, o ne į eksportą orientuotos įmonės, susiduria su nepavydėtina situacija, kai turi mažinti kaštus, karpyti atlyginimus ar net atleisti darbuotojus.

JAV prekybos politikos įtaka Lietuvos ekonomikai

Nors Lietuva, kaip jau minėta, yra labai atvira ir maža ekonomika, visgi Lietuvos saitai su JAV nėra glaudūs. 2015-ais metais importas iš JAV sudarė 1.4% viso Lietuvos importo, o eksportas į JAV 4.4% viso eksporto. Tikėtina, jog JAV protekcionistinės prekybos politikos tiesioginė įtaka Lietuvos ekonomikai nebūtų labai reikšminga. Tačiau šioje vietoje būtina paminėti, jog Lietuvos eksportas į ES sudaro 61.3% viso Lietuvos eksporto. Tad jeigu D. J. Trump pradėtų riboti tarptautinę prekybą, tai tiesiogiai atsilieptų visų pirmiausia Kinijai. Mažėjant prekių paklausai Kinijoje, tikėtina, jog įmonės nustotų investuoti į gamybinius pajėgumus, o būtent viena didžiausių Lietuvos eksporto rinkų – Vokietija – ir tiekia gamybos įrengimus Kinijai. Apibendrinant galima teigi, jog JAV prekybos apribojimai paveiktų Lietuvos ekonomiką ne tiesiogiai, o labiau per lėtėjantį pasaulinį ekonomikos vystymąsi ir mažėjančią lietuviškų prekių bei paslaugų paklausą Lietuvos eksporto rinkose.

„BREXIT“ įtaka Lietuvos ekonomikai

2015-ais metais importas iš JK sudarė 3.0% viso Lietuvos importo, o eksportas į JK – 4.5% viso Lietuvos eksporto. Tad galima kelti prielaidą, jog praėjus porai metų nuo JK pasitraukimo iš ES, efektas Lietuvos eksportuotojams bus minimalus. O jeigu Lietuvos eksportuotojai aktyviai sieks ir imsis veiksmų diversifikuojant eksportą į kitas šalis, net ir visiškas prekybos su JK nutraukimas vangiai tiesiogiai paveiktų Lietuvos ekonomiką. Visgi, dėl milžiniško neapibrėžtumo, susijusio su prekybos galimybėmis ateityje, daugelis įmonių JK galimai stengsis susilaikyti nuo perteklinių investicijų. Mažėjanti investicijų paklausa reikš ir taip trapaus euro zonos ekonomikos atsigavimo lėtėjimą. O tai galės neigiamai paveikti lietuviškų prekių ir paslaugų paklausą. Tačiau ten kur yra didelė rizika, galimi ir dideli laimėjimai. „BREXIT“ sukurta nežinomybė dėl prieigos prie bendrosios rinkos skatins daugelį įmonių perkelti visus ar dalį savo pajėgumų į kontinentinę Europą. Dėl finansų sektoriaus atsikraustymo jau konkuruoja Varšuva, Frankfurtas ir Berlynas. Lietuva irgi galėtų pasinaudoti šia unikalia galimybe bei stengtis pritraukti finansų sektoriaus ir pramonės verslą į Lietuvą. Toks gamybinių pajėgumų perkėlimas, o, ypatingai, nukreipiant tokias ateinančias investicijas ne į Vilnių, o kitus miestus bei regionus, galėtų turėti ilgalaikės teigiamos įtakos
Lietuvos ekonomikos raidai.

Apibendrinimas

Kylančios protekcionistinės nuotaikos – tai nevykusios socialinės ir ekonominės politikos rezultatas. Siekiant kovoti ne su pasekmėmis, o su priežastimis būtina šviesti visuomenę, skatinti didesnį visuomenės politinį aktyvumą bei pasiryžimą iš politikų reikalauti atsakingos ir darnios politikos.
Tarptautinės prekybos ribojimai, tikėtina, neigiamai atsilieps pasaulinei ekonomikos raidai, tačiau tikriausiai tiesioginiai efektai Lietuvos ekonomikos vystymuisi bus riboti. Lietuvos prekių ir paslaugų eksportuotojai turėtų atsakingai žvelgti į ateitį ir ruoštis galimiems rizikingiems scenarijams. Visų pirma, kiek galima labiau globaliai diversifikuoti prekių ir paslaugų eksportą. Verslo ir politikos atstovai turėtų atsakingai investuoti 2014-2020-ų metų ES sanglaudos fondo pinigus, siekiant sumažinti visos Lietuvos ekonominius bei socialinius skirtumus bei investuoti į aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką.

 

Download (PDF, 141KB)

Baltic Region Outlook (BRO) – Estonia

Baltic Region Outlook (BRO) – a weekly economic bulletin in English language.  In this week’s Baltic Region Outlook (BRO)  edition – Estonia

Main news topics:

  • Bad weather in Spain pushes up vegetable prices
  • Lithuania plans to introduce minimum needs basket
  • New alternative fuel vehicle registrations in 2016

BRO: Economic Insights

22 out of 28 EU Member States have national minimum wages. Only 6 countries do not have national minimum wages: Austria, Cyprus, Denmark, Finland, Italy, Sweden.

It appears, as if there were three blocks of countries: with minimum wage up to 500, between 500 and 1000 and over 1000 euro. All three Baltic states are in the first group, with the minimum wage up to 500 euro monthly. The gap between the highest and lowest minimum wage payed is between Luxembourg (1998.59) and Bulgaria (235.2) and the ratio is 8.5:1.

If the price differences are taken into account, and minimum wages are expressed in purchasing power standard (PPS), minimum wages in countries with relatively lower prices become relatively higher, whereas minimum wages in countries with relatively higher prices become relatively lower, as the figure 2 shows.

Once the minimum wage is expressed in PPS, the difference between the highest and lowest paid minimum wage shrinks to ratio of 3.3:1

As for policy-making the minimum wage and median wage ratio is of importance, as the economists suggest not to set the national minimum wage higher than 50\% of median wage. Higher minimum wage could damper the demand for labour and thus decrease the economic growth. Unfortunately, Eurostat provides the median data only for the year 2014.

Note: Eurostat data of minimum wages does represent only the gross monthly minimum wages and the true cost of labour may be different due to different additional taxation (e.g. social contributions, income tax paid by employer etc.)

 

Download (PDF, 356KB)

Baltic Region Outlook (BRO) – Latvia

Baltic Region Outlook (BRO) – a weekly economic bulletin in English language.  In this week’s Baltic Region Outlook (BRO)  edition – Latvia.

Main news topics:

  • Euro area GDP +1.7% in 2016, +1.8 in Q4 y-o-y
  • Russian GDP -0.2 in 2016, Polish GDP +2.8 in 2016
  • 21.8% of Latvia’s population at risk of poverty in 2015

BRO: Economic Insights

The Phillips curve links price or wage growth to a measure of economic slack, such as the output gap and provides a framework for analyzing
and forecasting inflation developments.

Phillips curves for Euro area (19), Estonia, Latvia and Lithuania are estimated using the simple linear regression.

The simple framework model explains about 18-20 percent of variation in inflation. The coefficients associated with the gaps, or the “slopes” of the Phillips curve, are significant and their signs are as expected – wider negative gaps are  typically accompanied by lower inflation rates. According to the $R^2$ coefficient, the output and unemployment gap can explain around 18-20\% variation in inflation in this simple framework. The intercepts depict the expected average core inflation rate given a 0-gap from potential GDP. In this scenario, annual core inflation rate in Estonia is estimated at 2.6\%, in Latvia 3.3\% and in Lithuania 2.3\%

Download (PDF, 143KB)

Data: BRO_005_Latvia_2017_02_05

Code:

Baltic Region Outlook (BRO) – Lithuania

Baltic Region Outlook (BRO) – a weekly economic bulletin in English language.  In this week’s Baltic Region Outlook (BRO)  edition – Lithuania.

Main news topics:

  • US Q4 GDP +1.9, UK Q4 GDP +0.6
  • U.S. President pulls out of TPP
  • Brexit needs parliament’s approval
  • Heating up housing market in Lithuania

BRO: Economic Insights

Transparency International released its yearly Corruption Perceptions Index (CPI). Estonia scored highest with CPI of 70 and ranked 22nd , Lithuania scored 59 points and ranked
38th , while Latvia achieved only 57 points and ranked 44th . Poland reached 62 points and ranked 29th. I used a simple linear regression to estimates the results of one CPI point gain on GDP/capita in PPP. The estimated model suggests, that 1 point increase in CPI increases the GDP/capita in PPP by 4.6 %.

Download (PDF, 200KB)

Data: BRO_004_Lithuania_2017_01_30_CPI_GDP

Code:

Baltic Region Outlook (BRO) – Estonia

Baltic Region Outlook (BRO) – a weekly economic bulletin in English language.  In this week’s Baltic Region Outlook (BRO)  edition – Estonia.

Main news topics:

  • Britain chooses “hard” BREXIT
  • Lithuania ahead of Baltic neighbors on Bloomberg Innovation Index
  • Lithuania and Latvia exports decline in Jan-Nov 2017

In the third part of BRO: a brief analysis of the main contributors to annual average inflation in 2016.

Download (PDF, 117KB)

 

Baltic Region Outlook (BRO) – Latvia

Baltic Region Outlook (BRO) – a weekly economic bulletin in English language. BRO is to come out on every Monday. In this week’s Baltic Region Outlook (BRO)  edition – Latvia.

Main news topics:

  • Euro area industrial production up by 1.5 % in November 2016
  • British government considers GBP 1,000 levy for EU guest workers after BREXIT
  • Baltic States: new light-vehicle registrations +14 % in 2016
  • Latvian Finance Ministry for greater tax progressivity

In the third part of BRO: GBP to EUR exchange rate and possible influence in Baltic states trade with the UK patterns.

Download (PDF, 138KB)

Baltic Region Outlook (BRO) – Lithuania

Starting with the year 2017 Lithuanian-Economy.net begins to publish Baltic Region Outlook (BRO) – a weekly economic bulletin in English language. BRO is to come out on every Monday and  will consist of three parts:

  1. Key economic indicators  for either Lithuania, Latvia or Estonia
  2. Economic news from Baltic states, euro area and the world
  3. Economic insight – a section with a brief economic analysis of a contemporary economic topic

The list of economic indicators in not yet final and may adjust during next couple of months. Probably more finance data will be included in the future bulletins.  Economic news are collected from various sources covering economic news in the Baltics. In economic insight part, most contemporary topics are to be covered, starting with increasing inflation in euro area in Decmeber 2016, which together with other robust news on economic recovery in eurozone will fuel discussions on when ECB will start tapering its QE.

The general idea for such a bulletin comes from the time of my internship at DnB Nord bank in Vilnius in 2011.  But compared to the bulletin of DnB Nord,  BRO has more focus on the “Economic insight” part and does not cover Poland every four weeks.

Download (PDF, 494KB)

 

Download: BRO_001_Lithuania_2017_01_09

 

Alkoholinių gėrimų akcizo mokesčio tarifų didinimo vertinimas

Alkoholinių gėrimų akcizo mokestis

Seimas pradėjo nagrinėti alkoholinių gėrimų akcizo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama suvienodinti alkoholinių gėrimų akcizo tarifus. Visuomenėje iškilo daug diskusijų dėl būsimos alkoholinių gėrimų kainos bei dėl to, ar planuojamos biudžeto pajamos iš akcizų mokesčių iš tiesų bus surinktos.
Šiame komentare siekiama apžvelgti planuojamus pakeitimus, įvertinti vartojimo tendencijas ir, taikant supaprastintą skaičiavimą, patikrinti, ar planuojamos biudžeto pajamos atitinka įstatymo projeikto teikėjų keliamus lūkesčius.

Visas komantaras PDF formatu:

Download (PDF, 470KB)

Naudoti duomenys:

Čia galima rasti visus naudotus duomenis: download .xlsx

GPM skaičiuoklė

GPM skaičiuoklė

R. Kuodžio pateiktos skaičiuoklės pagrindu remiantis, pagerinta GPM skaičiuoklė.

GPM skaičiuoklės  svarbūs pakeitimai:
  1. Fiksuoti darbo kaštai, tačiau kintantis atlyginimas “ant popieriaus”. Mažinant darbdavio mokamus mokesčius, didėja alga “ant popieriaus”. Daroma prielaida, darbdaviui svarbiausia visa darbo vietos kaina, nesvarbu ar išmokamas atlyginimas, ar darbo vietos kaina skaidoma į atlyginimą ir mokesčius.
  2. Įtraukta daugiau pajamų grupių, remiantis “SODRA” pateikiama statistika
  3. Paskutinės pajamų grupės vidurkis padidintas tiek, jog atitiktų Finansų ministerijos planuojamą surinkti 2016-ųjų metų GPM (1476 mln. Eur)
  4. Galima keisti šiuos parametrus:
    1. MMM nuo kurio skaičiuojamas NPD (šiuo metu 350 Eur.)
    2. NPD (šiuo metu 200 Eur. per mėnesį)
    3. Darbdavių mokama socialinio draudimo dalį (T_sse_new)
    4. Darbuotojo mokamą sveikatos draudimą (šiuo metu 6% )(T_health_new)
    5. Darbuotojo mokamą pensijų ir soc. draudimą (šiuo metu 3%) (T_ss_new)
  5. Nuspaudus “Run macro” apskaičiuojamas naujas GPM tarifais taip, jog surenkamų mokesčių suma nesiskirtų nuo esamos situacijos (atsidarant excel failą, būtina aktyvuoti macros naudojimą)
Papildoma informacija:

Ši skaičiuoklė remiasi tik “SODRA” pateiktomis vidutinėmis dirbančiųjų draustomis pajamomis, kurios neatspindi visas gaunamas pajamas (pvz., dividendų, palūkanų, pajamų iš nuomos ir t.t.). Patartina šią skaičiuoklė naudoti tik apytiksliai bandant apskaičiuoti GPM tarifą keičiant kitų mokesčių tarifus, jų administravimą arba didinant NPD. Ši skaičiuoklė leidžia didinti tik MMA rodiklį, kuris naudojamas apskaičiuojant NPD dydį. Tačiau neleidžia didinant MMA keisti pajamų/mokesčių struktūros.

Skaičiuoklė:gpm_adjusted

Lietuvos verslininkai nėra godesni?

IQ.lt portale pasirodė Lietuvos laisvos rinkos instituto prezidento, ekonomisto, Žilvino Šilėno komentaras: „Bloga statistika = bloga politika“. Jo autorius teigia, jog neatsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje ir Estijoje vienam gyventojui tenka vienoda BVP dalis, negalima lyginti šiose šalyse dirbančiųjų atlyginimų bei, kad Lietuvos verslininkai nėra godesni ir nemoka mažesnio darbo užmokesčio. Šiame komentare norėčiau paanalizuoti BVP bei atlyginimų statistiką ir įrodyti, jog Eurostat pateikia duomenis, leidžiančius ne tik palyginti Estijoje ir Lietuvoje dirbančiųjų atlyginimus, bet, pasitelkus papildomą statistiką, galima kvestionuoti Ž. Šilėno tezę dėl sąžiningų atlyginimų.

Ž. Šilėno komentaro tikslas yra paneigti šį argumentą: „Štai vienas dažnai linksniuojamas skaičius. Neva Estijos BVP vienam gyventojui toks pat kaip Lietuvos, o vidutinis atlyginimas – aukštesnis. Išvada – Lietuvos verslininkai daug godesni nei Estijos, todėl darbuotojams moka mažiau“. Siekiant įrodyti skaitytojui, jog taip nėra, autorius pasirenka tokią minčių seką:

  1. Lietuvos BVP atitinka Estijos BVP vienam gyventojui tik tada, kai BVP tenkančio vienam gyventojui rodikliai yra lyginami ne eurais, o perkamosios galios standartu (toliau – PGS). Tačiau algos yra lyginamos eurais, o ne PGS, tad algų lyginti negalima;
  2. BVP, tenkantis vienam gyventojui, nėra vidutinio atlyginimo atitikmuo. BVP sudaro gaunami darbo užmokesčiai bei pajamos už įdarbintą kapitalą;
  3. Lietuvoje darbuotojai dirba su mažiau kapitalo nei darbuotojai kitose ES šalyse, todėl Lietuvos dirbantieji sukuria mažiau vertės;
  4. Estijos pramonėje įdarbinta 20 proc. daugiau kapitalo nei Lietuvos pramonėje;
  5. Atlyginimai „atrodo“ mažesni dėl 31 proc. darbdavio mokamos „Sodros“ dalies, kuri dažnai neatsispindi lyginant pajamas, gaunamas skirtingose šalyse neatskaičius mokesčių;
  6. 200 tūkstančių darbuotojų dirba ne pilnu etatu ir daliai jų išmokami atlyginimai vokeliuose, o tai sumažina vidutinį darbo užmokestį oficialioje statistikoje.

Visame šiame ekvilibristiniame minčių kratinyje yra tiesos, tačiau ir apstu autoriaus „tingėjimo“ analizuoti statistinius duomenis. Stebina, jog tokį nepagrįstą komentarą parašo pats „instituto“ prezidentas, tačiau tai jau ne pirmas kartas, kai Ž. Šilėnas pateikia nekompetentingas ekonomines analizes (žr. „LLRI ir MMA“).

Manau, jog analizuojant duomenis, net kai lyginama statistika tik su Estijos duomenimis, visada yra įdomu pažvelgti ir į Latvijos rodiklius. Tad šiame komentare pateikiami visų trijų Baltijos šalių rodikliai.

BVP, tenkantis vienam gyventojui

Bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, tenkanti vienam gyventojui, 2015-ais metais Estijoje siekė 15.600 eurus, Latvijoje – 12.300 eurus, o Lietuvoje – 12.800 eurus (žr. 1 pav.). Tačiau lyginant BVP, tenkantį vienam gyventojui, perkamosios galios standartu[1] (toliau PGS) statistika atrodo kur kas patrauklesnė lietuvio akiai: Estijos BVP, skaičiuojant PGS, siekia 21.400, Lietuvos – 21.100, o Latvijos – 18.500 (žr. 2 pav.). Taigi, jeigu lyginama BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui, ne eurais, o PGS, Estijoje BVP dalis yra vos 1,4 proc. didesnė nei Lietuvoje. Tuo tarpu lyginant eurais, skirtumas siektų 21,9 proc. Read more