Baltic Region Outlook (BRO) – Lithuania

Starting with the year 2017 Lithuanian-Economy.net begins to publish Baltic Region Outlook (BRO) – a weekly economic bulletin in English language. BRO is to come out on every Monday and  will consist of three parts:

  1. Key economic indicators  for either Lithuania, Latvia or Estonia
  2. Economic news from Baltic states, euro area and the world
  3. Economic insight – a section with a brief economic analysis of a contemporary economic topic

The list of economic indicators in not yet final and may adjust during next couple of months. Probably more finance data will be included in the future bulletins.  Economic news are collected from various sources covering economic news in the Baltics. In economic insight part, most contemporary topics are to be covered, starting with increasing inflation in euro area in Decmeber 2016, which together with other robust news on economic recovery in eurozone will fuel discussions on when ECB will start tapering its QE.

The general idea for such a bulletin comes from the time of my internship at DnB Nord bank in Vilnius in 2011.  But compared to the bulletin of DnB Nord,  BRO has more focus on the “Economic insight” part and does not cover Poland every four weeks.

Download (PDF, Unknown)

 

Download: BRO_001_Lithuania_2017_01_09

 

Alkoholinių gėrimų akcizo mokesčio tarifų didinimo vertinimas

Alkoholinių gėrimų akcizo mokestis

Seimas pradėjo nagrinėti alkoholinių gėrimų akcizo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama suvienodinti alkoholinių gėrimų akcizo tarifus. Visuomenėje iškilo daug diskusijų dėl būsimos alkoholinių gėrimų kainos bei dėl to, ar planuojamos biudžeto pajamos iš akcizų mokesčių iš tiesų bus surinktos.
Šiame komentare siekiama apžvelgti planuojamus pakeitimus, įvertinti vartojimo tendencijas ir, taikant supaprastintą skaičiavimą, patikrinti, ar planuojamos biudžeto pajamos atitinka įstatymo projeikto teikėjų keliamus lūkesčius.

Visas komantaras PDF formatu:

Download (PDF, 470KB)

Naudoti duomenys:

Čia galima rasti visus naudotus duomenis: download .xlsx

GPM skaičiuoklė

GPM skaičiuoklė

R. Kuodžio pateiktos skaičiuoklės pagrindu remiantis, pagerinta GPM skaičiuoklė.

GPM skaičiuoklės  svarbūs pakeitimai:
  1. Fiksuoti darbo kaštai, tačiau kintantis atlyginimas “ant popieriaus”. Mažinant darbdavio mokamus mokesčius, didėja alga “ant popieriaus”. Daroma prielaida, darbdaviui svarbiausia visa darbo vietos kaina, nesvarbu ar išmokamas atlyginimas, ar darbo vietos kaina skaidoma į atlyginimą ir mokesčius.
  2. Įtraukta daugiau pajamų grupių, remiantis “SODRA” pateikiama statistika
  3. Paskutinės pajamų grupės vidurkis padidintas tiek, jog atitiktų Finansų ministerijos planuojamą surinkti 2016-ųjų metų GPM (1476 mln. Eur)
  4. Galima keisti šiuos parametrus:
    1. MMM nuo kurio skaičiuojamas NPD (šiuo metu 350 Eur.)
    2. NPD (šiuo metu 200 Eur. per mėnesį)
    3. Darbdavių mokama socialinio draudimo dalį (T_sse_new)
    4. Darbuotojo mokamą sveikatos draudimą (šiuo metu 6% )(T_health_new)
    5. Darbuotojo mokamą pensijų ir soc. draudimą (šiuo metu 3%) (T_ss_new)
  5. Nuspaudus “Run macro” apskaičiuojamas naujas GPM tarifais taip, jog surenkamų mokesčių suma nesiskirtų nuo esamos situacijos (atsidarant excel failą, būtina aktyvuoti macros naudojimą)
Papildoma informacija:

Ši skaičiuoklė remiasi tik “SODRA” pateiktomis vidutinėmis dirbančiųjų draustomis pajamomis, kurios neatspindi visas gaunamas pajamas (pvz., dividendų, palūkanų, pajamų iš nuomos ir t.t.). Patartina šią skaičiuoklė naudoti tik apytiksliai bandant apskaičiuoti GPM tarifą keičiant kitų mokesčių tarifus, jų administravimą arba didinant NPD. Ši skaičiuoklė leidžia didinti tik MMA rodiklį, kuris naudojamas apskaičiuojant NPD dydį. Tačiau neleidžia didinant MMA keisti pajamų/mokesčių struktūros.

Skaičiuoklė:gpm_adjusted

Lietuvos verslininkai nėra godesni?

IQ.lt portale pasirodė Lietuvos laisvos rinkos instituto prezidento, ekonomisto, Žilvino Šilėno komentaras: „Bloga statistika = bloga politika“. Jo autorius teigia, jog neatsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje ir Estijoje vienam gyventojui tenka vienoda BVP dalis, negalima lyginti šiose šalyse dirbančiųjų atlyginimų bei, kad Lietuvos verslininkai nėra godesni ir nemoka mažesnio darbo užmokesčio. Šiame komentare norėčiau paanalizuoti BVP bei atlyginimų statistiką ir įrodyti, jog Eurostat pateikia duomenis, leidžiančius ne tik palyginti Estijoje ir Lietuvoje dirbančiųjų atlyginimus, bet, pasitelkus papildomą statistiką, galima kvestionuoti Ž. Šilėno tezę dėl sąžiningų atlyginimų.

Ž. Šilėno komentaro tikslas yra paneigti šį argumentą: „Štai vienas dažnai linksniuojamas skaičius. Neva Estijos BVP vienam gyventojui toks pat kaip Lietuvos, o vidutinis atlyginimas – aukštesnis. Išvada – Lietuvos verslininkai daug godesni nei Estijos, todėl darbuotojams moka mažiau“. Siekiant įrodyti skaitytojui, jog taip nėra, autorius pasirenka tokią minčių seką:

  1. Lietuvos BVP atitinka Estijos BVP vienam gyventojui tik tada, kai BVP tenkančio vienam gyventojui rodikliai yra lyginami ne eurais, o perkamosios galios standartu (toliau – PGS). Tačiau algos yra lyginamos eurais, o ne PGS, tad algų lyginti negalima;
  2. BVP, tenkantis vienam gyventojui, nėra vidutinio atlyginimo atitikmuo. BVP sudaro gaunami darbo užmokesčiai bei pajamos už įdarbintą kapitalą;
  3. Lietuvoje darbuotojai dirba su mažiau kapitalo nei darbuotojai kitose ES šalyse, todėl Lietuvos dirbantieji sukuria mažiau vertės;
  4. Estijos pramonėje įdarbinta 20 proc. daugiau kapitalo nei Lietuvos pramonėje;
  5. Atlyginimai „atrodo“ mažesni dėl 31 proc. darbdavio mokamos „Sodros“ dalies, kuri dažnai neatsispindi lyginant pajamas, gaunamas skirtingose šalyse neatskaičius mokesčių;
  6. 200 tūkstančių darbuotojų dirba ne pilnu etatu ir daliai jų išmokami atlyginimai vokeliuose, o tai sumažina vidutinį darbo užmokestį oficialioje statistikoje.

Visame šiame ekvilibristiniame minčių kratinyje yra tiesos, tačiau ir apstu autoriaus „tingėjimo“ analizuoti statistinius duomenis. Stebina, jog tokį nepagrįstą komentarą parašo pats „instituto“ prezidentas, tačiau tai jau ne pirmas kartas, kai Ž. Šilėnas pateikia nekompetentingas ekonomines analizes (žr. „LLRI ir MMA“).

Manau, jog analizuojant duomenis, net kai lyginama statistika tik su Estijos duomenimis, visada yra įdomu pažvelgti ir į Latvijos rodiklius. Tad šiame komentare pateikiami visų trijų Baltijos šalių rodikliai.

BVP, tenkantis vienam gyventojui

Bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, tenkanti vienam gyventojui, 2015-ais metais Estijoje siekė 15.600 eurus, Latvijoje – 12.300 eurus, o Lietuvoje – 12.800 eurus (žr. 1 pav.). Tačiau lyginant BVP, tenkantį vienam gyventojui, perkamosios galios standartu[1] (toliau PGS) statistika atrodo kur kas patrauklesnė lietuvio akiai: Estijos BVP, skaičiuojant PGS, siekia 21.400, Lietuvos – 21.100, o Latvijos – 18.500 (žr. 2 pav.). Taigi, jeigu lyginama BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui, ne eurais, o PGS, Estijoje BVP dalis yra vos 1,4 proc. didesnė nei Lietuvoje. Tuo tarpu lyginant eurais, skirtumas siektų 21,9 proc. Read more

Techninės serverio problemos

Mieli Lithuanian-Economy.net tinklaraščio skaitytojai,

Deja turiu pranešti blogą naujieną: dėl techninių serverio problemų buvo pilnai ištrintas visas tinklaraštis, įskaitant visus įrašus, komentarus ir failus. Gaila, bet atkurti nebe pavyks, tad darbas pradedamas iš naujo.

server-crash1

Artimiausiu metu planuoju įkelti 2015-ųjų ir 2016-ųjų metų skaitomiausius straipsnius pdf formatu bei dažniau rašyti naujus komentarus.

O idėjų ir naujų temų tikrai netrūksta: BREXIT sprendimas (tai, ko visi bijojo, bet niekas nesitikėjo) sukrėtė ne tik Europos politikus, bet ir finansų rinkas. Kaip ir kas vyks toliau, iš tiesų niekas nežino, tačiau įdomu, ko galima tikėtis iš BREXIT Lietuvai? Kokios tiesioginės ir netiesioginės galimos pasekmės Lietuvos ir Europos ekonomikoms?

O nuo liepos mėnesio 1-os dienos Lietuvoje vėl didinama minimali mėnesinė alga (MMA) iki 380 €. Sodros įmokos didėja, politikai džiūgauja, verslas dūsauja, o tarptautinės institucijos pradeda skambinti pavojaus varpais. Kiek dar galima didinti MMA?

 

Pagarbiai

Justas Mundeikis