Lietuvos verslininkai nėra godesni?

IQ.lt portale pasirodė Lietuvos laisvos rinkos instituto prezidento, ekonomisto, Žilvino Šilėno komentaras: „Bloga statistika = bloga politika“. Jo autorius teigia, jog neatsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje ir Estijoje vienam gyventojui tenka vienoda BVP dalis, negalima lyginti šiose šalyse dirbančiųjų atlyginimų bei, kad Lietuvos verslininkai nėra godesni ir nemoka mažesnio darbo užmokesčio. Šiame komentare norėčiau paanalizuoti BVP bei atlyginimų statistiką ir įrodyti, jog Eurostat pateikia duomenis, leidžiančius ne tik palyginti Estijoje ir Lietuvoje dirbančiųjų atlyginimus, bet, pasitelkus papildomą statistiką, galima kvestionuoti Ž. Šilėno tezę dėl sąžiningų atlyginimų.

Ž. Šilėno komentaro tikslas yra paneigti šį argumentą: „Štai vienas dažnai linksniuojamas skaičius. Neva Estijos BVP vienam gyventojui toks pat kaip Lietuvos, o vidutinis atlyginimas – aukštesnis. Išvada – Lietuvos verslininkai daug godesni nei Estijos, todėl darbuotojams moka mažiau“. Siekiant įrodyti skaitytojui, jog taip nėra, autorius pasirenka tokią minčių seką:

  1. Lietuvos BVP atitinka Estijos BVP vienam gyventojui tik tada, kai BVP tenkančio vienam gyventojui rodikliai yra lyginami ne eurais, o perkamosios galios standartu (toliau – PGS). Tačiau algos yra lyginamos eurais, o ne PGS, tad algų lyginti negalima;
  2. BVP, tenkantis vienam gyventojui, nėra vidutinio atlyginimo atitikmuo. BVP sudaro gaunami darbo užmokesčiai bei pajamos už įdarbintą kapitalą;
  3. Lietuvoje darbuotojai dirba su mažiau kapitalo nei darbuotojai kitose ES šalyse, todėl Lietuvos dirbantieji sukuria mažiau vertės;
  4. Estijos pramonėje įdarbinta 20 proc. daugiau kapitalo nei Lietuvos pramonėje;
  5. Atlyginimai „atrodo“ mažesni dėl 31 proc. darbdavio mokamos „Sodros“ dalies, kuri dažnai neatsispindi lyginant pajamas, gaunamas skirtingose šalyse neatskaičius mokesčių;
  6. 200 tūkstančių darbuotojų dirba ne pilnu etatu ir daliai jų išmokami atlyginimai vokeliuose, o tai sumažina vidutinį darbo užmokestį oficialioje statistikoje.

Visame šiame ekvilibristiniame minčių kratinyje yra tiesos, tačiau ir apstu autoriaus „tingėjimo“ analizuoti statistinius duomenis. Stebina, jog tokį nepagrįstą komentarą parašo pats „instituto“ prezidentas, tačiau tai jau ne pirmas kartas, kai Ž. Šilėnas pateikia nekompetentingas ekonomines analizes (žr. „LLRI ir MMA“).

Manau, jog analizuojant duomenis, net kai lyginama statistika tik su Estijos duomenimis, visada yra įdomu pažvelgti ir į Latvijos rodiklius. Tad šiame komentare pateikiami visų trijų Baltijos šalių rodikliai.

BVP, tenkantis vienam gyventojui

Bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, tenkanti vienam gyventojui, 2015-ais metais Estijoje siekė 15.600 eurus, Latvijoje – 12.300 eurus, o Lietuvoje – 12.800 eurus (žr. 1 pav.). Tačiau lyginant BVP, tenkantį vienam gyventojui, perkamosios galios standartu[1] (toliau PGS) statistika atrodo kur kas patrauklesnė lietuvio akiai: Estijos BVP, skaičiuojant PGS, siekia 21.400, Lietuvos – 21.100, o Latvijos – 18.500 (žr. 2 pav.). Taigi, jeigu lyginama BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui, ne eurais, o PGS, Estijoje BVP dalis yra vos 1,4 proc. didesnė nei Lietuvoje. Tuo tarpu lyginant eurais, skirtumas siektų 21,9 proc. Read more

Techninės serverio problemos

Mieli Lithuanian-Economy.net tinklaraščio skaitytojai,

Deja turiu pranešti blogą naujieną: dėl techninių serverio problemų buvo pilnai ištrintas visas tinklaraštis, įskaitant visus įrašus, komentarus ir failus. Gaila, bet atkurti nebe pavyks, tad darbas pradedamas iš naujo.

server-crash1

Artimiausiu metu planuoju įkelti 2015-ųjų ir 2016-ųjų metų skaitomiausius straipsnius pdf formatu bei dažniau rašyti naujus komentarus.

O idėjų ir naujų temų tikrai netrūksta: BREXIT sprendimas (tai, ko visi bijojo, bet niekas nesitikėjo) sukrėtė ne tik Europos politikus, bet ir finansų rinkas. Kaip ir kas vyks toliau, iš tiesų niekas nežino, tačiau įdomu, ko galima tikėtis iš BREXIT Lietuvai? Kokios tiesioginės ir netiesioginės galimos pasekmės Lietuvos ir Europos ekonomikoms?

O nuo liepos mėnesio 1-os dienos Lietuvoje vėl didinama minimali mėnesinė alga (MMA) iki 380 €. Sodros įmokos didėja, politikai džiūgauja, verslas dūsauja, o tarptautinės institucijos pradeda skambinti pavojaus varpais. Kiek dar galima didinti MMA?

 

Pagarbiai

Justas Mundeikis