Kaip V. Šapoka šešėlį mažino… ¯\_(ツ)_/¯

Šią savaitę prasidėjo kasmetinė akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, kuria siekiama visuomenei paaiškinti, ką ji ir taip žino, kad vogti, t.y. nemokėti mokesčių, yra blogai. Šia proga, Darius Matas pakvietė “atviram pokalbiui” apie šešėlį finansų ministrą V. Šapoką, konsultacijų įmonės „Civitta Lithuania“ partnerį Kęstutį Jovaišą bei mane.

V. Šapoka apie žymiai sumažėjusį šešėlį

Nežinau, ar finansų ministras tyčia, ar nežiniomis, bet remdamasis prof. F. Schneider atliktais tyrimais argumentuoja, jog Lietuva padarė nuostabų progresą, per 10 metų sumažino šešėlinės rinkos dalį nuo ~25 iki 15 procentų.

Faktai:
prof. F.Schneider anksčiau naudojo vienokią metodologiją, tačiau ją pakeitė ~2015 metais, ko pasekoje pasikeitė, kaip apskaičiuojamas šešėlis. To pasekoje turime sena laiko eilutę ir naują “adjusted”, tad jokio reikšmingo sumažėjimo nėra

Na nebent finansų ministras remtųsi ekonominės krizės piku, kaip atskaitos tašku 😀

Šapoka iš šešėlio ištraukė 200 mln

Finansų ministras nuolat kalba, jog iš šešėlio 2018m. Ištraukėme 200 mln eurų. Deja, atsivertus, jo paties namų paruošta „LIETUVOS STABILUMO 2019 METŲ PROGRAMOS“ 28 psl. galima matyti, jog finansų ministerija 2018m. planavo surinkti 189 mln. eurų, tačiau surinko tik 171 mln. eurų.

Faktai

Valstybės kontrolės specialistai išanalizavo, kaip finansų ministerija rengė 2018 metų ekonominės raidos scenarijų su 2018m faktu. Buvo nustatyta, jog prielaidos rengiant 2018 planą buvo perdėm pesimistinės, todėl visus “nustebino” didesnis užimtumas, sparčiau nei tikėtasi didėjanti darbo užmokesčio fondas, atitinkamai ir vartojimas…

Jeigu būtų dar kartą pakartojama 2018m prognozė, tačiau su žinomų tam tikru faktų (parametrų) realizavimusi, tada galima bandyti įvertinti, kiek iš tiesų surinkta papildomai mokesčių (nauja prognoze – sena prognoze= iš šešėlio).
Lietuvos stabilumo 2019 metų programos vertinimas, punktas 1.4:

Mokesčių administravimo gerinimo įtaka 2018 m. pajamoms yra mažesnė, nei planuota. Rengiant BP2018 ir VSDFB2018 buvo planuojama, kad dėl mokesčių ir socialinio draudimo įmokų administravimo gerinimo priemonių bus surinkta 189,0 mln. Eur papildomų pajamų. SP2019 nurodoma, kad dėl geresnio mokesčių administravimo 2018 m. buvo gauta 171 mln. Eur gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės mokesčių, akcizų ir socialinio draudimo įmokų.
Faktinis mokesčių ir socialinio draudimo įmokų bazių 5 augimas buvo spartesnis, nei projektuota rengiant BP2018 ir VSDFB2018, bet viršplaninių pajamų negauta. Šių mokesčių plano įvykdymas siekia 100,0 proc., o draudėjų ir apdraustųjų socialinių įmokų planas
įvykdytas 100,5 proc. Fiskalinės institucijos atliktas pagrindinių mokesčių paklaidų įtakos veiksnių išskyrimas rodo, kad dėl geresnės makroekonominės raidos, nei prognozuota 2017 m. rugsėjo ERS, VS sektorius 2018 m. gavo apie 91,0 mln. Eur papildomų pajamų iš GPM, PM ir PVM (ataskaitos 4 priedas). Atsižvelgiant į tai, mokesčių ir socialinių įmokų 2018 m. planas įvykdytas didžiąja dalimi ne dėl administravimo gerinimo priemonių, o dėl spartesnės, nei projektuota,
makroekonominės raidos.

Taigi 91 mln. eurų iš GPM, PM ir PVM, net neskaičiuojant Sodros, iš tų minimų 171! Įtraukus ir Sodros papildomą surinkimą, ko gero paaiškėtų, jog iš šešėlio ištraukėme gal kokius 20-30 mln eurų?

Negana to, VK pažymi, jog jeigu ne geresnė nei tikėtasi ekonomikos raida, mokesčių surinkimo planas nebūtų buvęs įvykdytas!!!

V. Šapokos reakcija:

Gerbiu VK nuomonę, gerbiu jų pasakymą, kad jie save kritiškai vertina, nes per pastaruosius keletą metų finansų ministerijos prognozės buvo žymiai tikslesnės negu VK ir kadangi VK neturi kompetencijos kovoje su šešėliu,tai tas vertinimas yra labai paviršinis.

Vien jau tai pasižiūrėjus, kad atlyginimų fondas auga tik dėl makro ekonominių priežasčių, jau aiškiai indikuoja padarytą grubią klaidą, nes manau, kad tarp daugelio specialistų yra konsensusas, jog nemaža priežastis, jog oficialūs atlyginimai auga, ne tik dėl ekonomikos, bet ir dėl to, kad mažėja mokėjimas atlyginimų vokeliuose, čia nemažą įtaką padarė Sodros grindų įvedimas ir VK to neneigia, tai aš manau, ačiū už nuomonę, bet aš manau kad finansų ministerijos ekspertų kompetencija yra žymiai aukštesnė.

Na ministras gal ir būtų teisus, jeigu vartojimas irgi nebūtų augęs sparčiau, nei tikėtasi. Matot, kai pajamas iš šešėlio ištrauki į šviesą, tai reikia susimokėti mokesčius. Todėl atitinkamai disponuojamos pajamos, kurias namų ūkis gali išleisti vartojimui mažėja. Taip kad jeigu šioje vietoje būtų reikšmingas “ištraukimo iš šešėlio” faktas, tai DUF didėtų, o vartojimas ne :). Ir tai, jog iš tų 91 mln eurų, 60 mln eurų yra PVM paklaida, o GPM tik 17 mln eurų, PM – 14 mln eurų, parodo, jog šešėlis čia nelabai prie ko….

Bet tai, kad finansų ministras kvestionuoja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios audito institucijos kompetencija… siaubas. Kad VK galbūt ne taip tiksliai prognozuoja BVP, tai tebūnie, jų informacijos šaltiniai mažesni, nei FinMin, bet kad VK nemokėtų dekompozicijos padaryti, tai čia jau skandalas.. būtų… jeigu ministru nebūtų žmogus, kuriam nusispjaut į tai, kad Lietuvos mokesčių sistemą padarė dar regresyvesne! Taigi manau, tai labiau tokia – “Ką noriu, tą girdžiu, ko nenoriu, ignoruoju” reakcija.

Kas dar laidoje buvo įdomaus?

Laidoje taip pat kritikavau nepakankamą GPM progresyvumą, kuris neatsveria Sodros įmokų lubų, kaip vieną iš “Gyvulių ūkio” formų Lietuvoje, aiškinau, jog ilguoju periodu, būtent didelis viešasis sektorius mažina šešėlinės rinkos dalį
Goel, R. K., Saunoris, J. W., & Schneider, F. (2017). Drivers of the Underground Economy around the Millienium: A Long Term Look for the United States:

After performing a battery of diagnostic time series tests, results show that interesting economic, political and external influences on the long term spread of the U.S. shadow economy (Table 4). Specifically, among economic factors, greater GDP raised the underground sector while greater openness to foreign trade and a larger government lowered it. …

Turning to the short-run influence of these variables (Table 5), the results suggest some remarkable differences. That is, greater openness to foreign trade and a large government worked to increase the size of the shadow economy in the short run, while higher inflation reduced it. Moreover, the size of the shadow economy revealed counter-cyclical behavior following changes in GDP…

Kviečiu pasiklausyti viso pokalbio:

2 comments

  1. Skaitytojas says:

    “Na ministras gal ir būtų teisus, jeigu vartojimas irgi nebūtų augęs sparčiau, nei tikėtasi. Matot, kai pajamas iš šešėlio ištrauki į šviesą, tai reikia susimokėti mokesčius. Todėl atitinkamai disponuojamos pajamos, kurias namų ūkis gali išleisti vartojimui mažėja.”

    Ar tikrai taip yra? Kiek man teko susidurti žmonės, kurie nemažai uždirba iš šešėlio, didelę dalį savo pinigų taip pat išleidžia šešėlyje. Tokiu atveju, kaip suprantu, jie yra nematomi vartojimo statistikoje. Tai nėra naturalu galvoti, kad jei žmonės išeina iš šešėlio, tai ir nemažą dalį savo išlaidų taip pat iš ten perkelia? Tai tos pajamos gal ir sumažėja, bet dabar didesnė jų dalis negrįšta atgal į šešėlį.

    • Gintaras says:

      Nelabai matau logikos, kad žmogus gaudavęs vokelyje atlyginimą ir mašiną remontuojantis “garažiuke”, pradėjęs gauti mažesnį (nes reikia sumokėti mokesčius) ar tokį patį (nes algos pakėlimas nuėjo į tai, kad alga pasidarė “balta”) atlyginimą nustotų naudotis garažiuko paslaugomis ir dabar jau patenkintas važiuotų į Melgą.

Leave a Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: