Ar korupcijos suvokimo ataskaita – šaltas dušas Vyriausybei ir valdantiesiems?

Transparency International paskelbė naujausią (2018 m.) korupcijos suvokimo indeksą. Galima būtų teigti, kad naujienų nebuvimas, yra gera naujiena, nes Lietuvos rezultatai jau keturis metus iš eilės tokie pat – 59 balai (skalėje nuo 0 iki 100, kur 0 suvokiama kaip labai daug korupcijos, 100 – labai mažai korupcijos). Kita vertus, turime užduoti sau klausimą, ar turint dvejus metus „profesionalų“ Vyriausybę, siekiančią skaidrumo ir tvarkos viešajame sektoriuje, naujienų nebuvimas yra iš tiesų gera naujiena?

Dar labiau neramina, tai, jog atotrūkis tarp Lietuvos ir Estijos didėja, t. y. Estijoje suvokiamos korupcijos yra mažiau, nei Lietuvoje, ir mažėjo, ypač per paskutinius dvejus metus.

Korupcijos suvokimo indeksas 2018, pasirinktos šalys. Duomenys iš: https://www.transparency.org/cpi2018

Korupcijos suvokimo indeksas 2018, Europos šalys. Duomenys iš: https://www.transparency.org/cpi2018

Ar korupcijos suvokimo ataskaita – šaltas dušas Vyriausybei ir valdantiesiems? Abejoju, nes sekančių dviejų metų rinkimų maratonas, vargu ar leistų iš esmės imtis „nepopuliarių“ sprendimų. Partijų viduje, IMHO, imtis pokyčių nėra nei noro, nei galimybių (nėra jaunimo, kuris galėtų keisti partijų struktūrą, valdyseną), bet ir tas verslas, kuris yra pripratęs prie viešųjų pirkimų gaunamos naudos ir kuris tikėtina turi pakankamai galios daryti įtaką politikams, nebus suinteresuotas esminiais pokyčiais.
Taigi, iki susimatymo kokiais 2022m (?), nes iki tol, pokyčių , t. y. naujienų vargu ar bus.

One comment

  1. Mauras says:

    Pirmiausia, apie korupciją Lietuvoje kalbėti reikia, ir reikės dar ilgai. Tačiau kaip kalbėti, ir svarbiausia – ką daryti, kad konkrečioje realybėje (ji ir reitingai gali turėti nedaug bendro) jos būtų mažiau?

    Taigi, nemenkinant pačios problemos ir dalies TILS veiklos, mano kritiški pastebėjimai apie šiandienos pasirodymą žiniasklaidoje. Transparency Intl Lietuvos skyrius, kadaise įkurtas ALF ir turintis aiškų laisvosios rinkos pėdsaką genetikoje, kalba apie korupciją ir viešina KSI ar kitus viešus reitingus ar duomenis, kurie padeda skaidrinti. Pagrindinis naratyvas – korupcija yra (Lietuvos) viešojo sektoriaus savybė, jo korumpuotumą vertina nekvestionuojami, užsienyje sėdintys ekspertai ir verslo lyderiai (kaip klientai). Apie verslo dalyvavimą korupcijoje TILS garsiai nekalba, jam evoliucionuoti nuo bandančio nusipirkti įstatymo pataisą ar leidimą statybai nesiūlo, veiksmų verslo sąmoningumui kelti – kad nesiūlytų ir neieškotų greičiusio kelio – matomos pastangos nežymios, apsiriboja konsultacijomis katu su STT. Kaip sėdint užsienyje gali susidaryti Lietuvos korupcijos suvokimą, kurio pagrindu mūsų žiniasklaida ir reitingo žiniuonis Muravjovas buria, ką čia mums daryti, nežinau, tai viena didžiausių paslapčių.

    Apie KSI. IMHO tai yra visiškai sintetinis rodiklis, kuris skirtas išėjimui į žiniasklaidą, tai proga padiskutuoti ar padejuoti. Suklijuotas kaip composite indicator iš kintamo skaičiaus kitų reitingų, jis nieko nepasako, kur didžiausia problema, ir kokie matomi prioritetai, veiksmai, kad reali situacija, o ne sintetiniais rodikliais iš neaiškių šaltinių piešiama jos iliustracija gerėtų. Kas pas mus problema? Korumpuota buitis-viešos paslaugos, tipo gydytojai-policija? korumpuoti pirkimai, kur ką nors nusiperka verslas? korumpuoti politikai? korumpuota žiniasklaida?. Eik, išsiaiškink kad gudrus.

Leave a Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: