Ekonomisto komentaras – apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus

Praėjusį savaitgalį žmonės susikibę rankomis nuo Seimo iki Švietimo ir mokslo ministerijos mitingavo, palaikė streikuojančius ir ministerijoje nakvojančius mokytojus, kurie reikalauja dialogo o ne diktato, skaidrios bei paprastos užmokesčio sistemos bei adekvataus atlyginimo. Tą pačia dieną, LRT laidoje „Savaitė“ Finansų ministras Vilius Šapoka aiškino jog viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai šiemet augo sparčiau nei privačiame sektoriuje ir absoliučia verte net viršija privataus sektoriaus atlyginimus. Tad šiame komentare apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus pabandysiu paaiškinti, kaip apskaičiuojamas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimas, kodėl svarbus bazinis dydis, kuris aibę metų nebuvo didintas ir kurio augimą pranoks infliacija. Taip pat  argumentuosiu, kodėl nėra prasminga lyginti šalies ir viešojo sektoriaus VDU dydžius.

Kaip apskaičiuojamas valstybės tarnautojų atlyginimas

Beveik kiekvieno viešojo sektoriaus darbuotojo (pvz., tarnautojo ministerijoje, savivaldybėje, mokytojo, bibliotekininko, Seimo nario ar teisėjo, bet ne medikų ar dėstytojų aukštosiose mokyklose) darbo svarbumas įvertintas tam tikru koeficientu, kuris atspindi santykinę atliekamo darbo svarbą. Mokytojų koeficientas svyruoja tarp 5 ir 7, ministerijoje dirbančių specialistų nuo 4 iki 12, Seimo narių siekia apie 20. Šio koeficiento ir bazinio algos dydžio (VTPABD) sandauga ir nulemia pareiginę algą. Bazinis dydis kasmet nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje pasibaigus deryboms tarp vyriausybės ir profesinių sąjungų. Šiais metais bazinis dydis siekia 132.5€, kitais metais jis didėja 1.29 procento. Valstybės tarnautojų atlyginimą papildomai didina darbo stažas, įvairūs priedai, kvalifikacinės klasės.

Atlyginimas = bazinis dydis x koeficientas x kvalifikacinė klasė + priedai

Taigi apibendrintai galima teigti, jog koeficientai- atspindi kiekvienos pareigybės svarbą ir turėtų sukalibruoti viešojo sektoriaus atlyginimų sistemą taip, jog ji būtų suprantama kaip “teisinga”, tuo tarpu bazinis dydis turėtų būti naudojamas kaip instrumentas didinti bendrą viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondą, nes keičiant bazinį dydi neišsikraipo proporcijos atlyginimų sistemoje.

Kodėl nedidėja valstybės tarnautojų bazinis dydis?

Kai Lietuvą užklupo finansinė krizė 2008 metais, bazinis dydis per du kartus buvo sumažintas nuo 141.9 iki 130.5 eurų. Krizė pasibaigė, o bazinis dydis nuo 130.5 iki 132.5 buvo padidintas viso labo tik 2018 m. [Pastaba: krizės laikotarpiu buvo nurėžti ir koeficientai, kurie po krizės turėjo būti atstatyti, tačiau tai daryta sporadiškai]

Nors šalies ekonomika augo, didėjo mokestinės įiplaukos į biudžetą, bazinis dydis iki šių metų nedidėjo, nes jo didinimas daro įtaką ~180 000 viešojo sektoriaus darbuotojų, tad net vieno procento bazinio dydžio didinimas biudžetui kainuoja apie 23 milijonus eurų. Be to, kadangi Seimo narių atlyginimas irgi susietas su baziniu dydžiu, bet koks bazinio dydžio didinimas reiškia politikams poreikį visuomenei aiškinti, ar tikrai Seimo nariai nusipelnė tokio atlyginim bei galimai sėsti prie derybų stalo su socialiniais partneriais ir diskutuoti, ar dabartiniai koeficientai iš esmės yra sudėlioti “teisingai”.
Taigi, politikų reitingai svarbiau, net jeigu nuo to kenčia keli šimtai tūkstančių viešojo sektoriaus darbuotojų.

Profesinių sąjungų svarba

Tačiau reikia nepamiršti, jog sprendimas dėl kitų metų bazinio dydžio priimamas derybose su profesinėmis sąjungomis. Šių metų lapkričio 5 dieną, 3 profesinių sąjungų atstovai padėjo savo parašus ir sutiko, jog bazinis dydis 2019 m. metais didėtų vos vieną ir dvidešimt devynias šimtąsias procento. Savo parašus po nacionaline kolektyvine sutartimi padėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknys ir Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas.

Download (PDF, 614KB)

Visi jie žinojo ir suprato, jog pasirašo po dokumentu, numatančiu, jog bazinės algos didinimą suvalgys infliacija.
Kodėl profesinės sąjungos pardavė viešojo sektoriaus darbuotojus, be protestų, mitingų ar streikų? Nežinau, tad to paklausiau LPSK derybose atstovavusio, buvusio LPSK pirmininko Artūro Černiausko.

Mano Facebook paskyroje Artūras Černiauskas replikavo, jog toks didinimas yra pakankamas, nes darbuotojai naudą pajus per dvigubai didėjantį apmokėjimą už mokymosi atostogas. Jis taip pat parašė turintis savus paskaičiavimus, suprask, pagrindžiančius apsisprendimą sutikti su bazinio dydžio nuvertėjimu.

bet iki šiol, savo skaičiavimų taip ir nepateikė. Tik bandė išsisukinėti, kad jau neva pateikė, arba kad pateikti neturi, nes esąs privatus asmuo.

Gėda, jog į derybas dėl viso viešojo sektoriaus darbuotoju gerovės LPSK siunčia tokį melagį.

Tiesa, už tokį pavadinimą, suprask netiesiogiai, dar ir pagrasino “pabaigsiantis mano karjerą”… ot darbuotojų atstovas nacionalinėse derybose…

Bet dar didesnė gėda turėtų būti, jog prasidėjus mokytojų streikui, LPSK ir “Sandrauga” tarsi atsibudo iš letargo miego ir apimtos absoliučios sklerozės apie praeities nuodėmes ėmė palaikyti mokytojų reikalavimą didinti atlyginimus, o LPSK net pradėjo kalbėti apie algų didinimą visam viešam sektoriui. Šią išversta skūrišką politiką vainikavo LPSK pirmininkės Ingos Ruginienės kalba per „Paskutinio skambučio“ mitingą, kai užlipusi ant scenos ji aiškino jog viešojo sektoriaus darbuotojai nusipelnė turėti orias darbo sąlygas ir orų darbo atlyginimą bei reikalavo, jog Vyriausybė pradėtų kalbas apie visų viešojo sektoriaus darbuotojų gerovę. Keista, jog Inga pamiršo, kad būtent jos parašas puikuojasi po nacionaline kolektyvine sutartimi, kurios dėka mokytojų bazinis atlyginimas kitais metais didėja ne 20 proc., o tik 1.29 proc.

Kodėl (nedidėjant baziniam dydžiui) visgi didėja viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai?

2018 m. spartus viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas buvo nulemtas gegužę stipriai didinamų gydytojų ir slaugytojų atlyginimų. Per paskutinius 3 metus, atlyginimai viešajame sektoriuje didėjo ir dėl to, jog buvo didinimas minimalus atlyginimas (MMA) ir atitinkamai keliami kvalifikuotų specialistų koeficientai., buvo didinami daug neigiamo atgarsio susilaukę kai kurių statutinių pareigūnų pvz., prokurorų atlyginimai. Kasmet vis buvo didinami pavienių profesijų atstovų koeficientai, priklausomai nuo to, kam pavykdavo ko išsireikalauti. Ilgesnį laikotarpį viešame sektoriuje dirbantieji taip pat gaudavo vis didesnius atlyginimus, nes vadovai, norėdami neprarasti darbuotojų, suteikdavo kvalifikacines klasės ar mokėdavo kitokius priedus. Taip pat atlyginimai didėjo ir dėl darbo stažo, už kiekvienus metus po 1 proc. Tačiau, universiteto absolventas atėjęs dirbti į ministeriją į vyr. specialsito poziciją (A12 kategorija) 2009 m būtų gavęs 742.9€ atlyginimą, o 2018 m. – 755€ (+13 eurų). Tad valstybės tarnyba ypač prarado atraktyvumą tarp jaunų profesionalų, kurie neturi kvalifikacinių klasių ar sukaupto daugybės metų darbo stažo.

Ar praminga lyginti šalies su viešojo sektoriaus VDU?

Atsakymas NE, nes priešingai nei privačiame sektoriuje, viešajame sektoriuje dirbančiųjų asmenų profesijos, pareigos bei atsakomybė labai skiriasi. Viešajame sektoriuje dirbantys specialistai, tarsi mūsų šalies smegenys. Ministerijose dirbantys specialistei rengia įstatymų projektus, teismuose sprendžiami kompleksiški teisiniai ginčai, mokyklose, universitetuose auginamos ateities kartos, kurios nulems šalies ateitį. Jeigu atlyginimai šiose srityse per žemi, protingiausios galvos keliauja užsiimti kita veikla, naudinga mažumai, o ne bendram gėriui. Kokios to pasekmės – matome kasdien.

ŽR – "Ekonomisto komentaras" – 2018-12-12 – apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus

9 comments

  1. Mauras says:

    tai ką daryti su tais naujais senų didžiųjų profsąjungų organizacijų vadovais (Ruginienė) bet tokiais pat bedančiais ir konjunktūriniais (smagu važiuoti ant Navicko kupros ir atėjus į mitingą prisijungt prie choro), patenkintais savimi, be jokios lyderystės, net nepastebinčiais ir nekeliančiais klausimų kas vyksta su viešojo sektoriaus atlyginimais?

    Beje, kaip jums “perteklinis” kitų metų biudžetas? Kai suskaičiuoji valstybės, savivaldybių, VSD ir PSD deficitą-perteklių, skelbiamas 200 mln.€ perteklius virsta 875 mln.€ minusu. Gal laikas baigti šitą visuomenės maustymą, prie kurio prisideda ir garbūs bankų ekonomistai?

    • Justas Mundeikis says:

      Ką daryti dėl profsąjungų nežinau, arba aktyviai įsitraukti patiems į jas ir keisti iš vidaus, arba kurti naujas. Neturiu atsakymo. Nedarau reklamos “Solidarumas” profsąjungai, bet po diskusijos apie tai, kad +1.29% bus suvalgytas infliacijos, ši profsąjunga, nors ir dalyvavo derybose, bet atsitraukė ir nepasirašė nacionalinės kolektyvinės sutarties. Galbūt viešumas prisidės prie to, jog ir kitos labiau galvos ką daro.

      Dėl biudžeto: įtariu ES lėšų nepriskaičiavote… Pridėkite nuorodą, iš kur imate skaičius, padėtų atsekant…

      • Mauras says:

        Nuoroda, skaičiai iš šaltinių, kur viskas įskaičiuota.

        Valstybės ir savivaldybių.
        Čia apie XIIIP-2715(2), o dar konkrečiau 2018 m. gruodžio 11 d. Nr. XIII-1717 LRS nutarimas, abu yra priimti 2018.12.11.

        Patvirtinti […] pajamas
        1) 2019 metų – 12 490,2 mln. eurų;
        asignavimus
        1) 2019 metų – 13 576,3 mln. eurų;

        Valstybės ir savivaldybių biudžetų deficitas 1086,1 mln.€

        https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/02c10890fe1a11e89b04a534c5aaf5ce?jfwid=-470ligq1t

        XIIIP-2715(2) – tik valstybės biudžetas, be savivaldybių:
        2019 m. valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudarys 11 mlrd. 696 mln. eurų. Asignavimai viršija pajamas beveik 1 mlrd. 106 mln. eurų.

        https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=263375

        Sodra
        Patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo 2019 metų biudžetą – 4 455 495 tūkst. eurų pajamų, 4 043 431 tūkst. eurų išlaidų (planuojamas metų rezultatas – pajamos viršija išlaidas 412 064 tūkst. eurų) (1 priedas).

        Taigi, 412 mln.€ pliusas.

        https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/cc99c250e9a311e89d4ad92e8434e309#prd
        Apie priėmimą
        https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=263388

        PSDF
        Patvirtinti 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą – 2 059 792 tūkst. eurų pajamų ir 2 059 792 tūkst. eurų išlaidų.

        PSDF pajamų-išlaidų 2019 m. balansas – nulis.
        https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/e60a3e90f88511e895b0d54d3db20123?jfwid=-470ligpfq

        Rezultatas: 674,1 mln.€ bendras viešųjų finansų minusas.

        Pijaras:
        2019 m. biudžete numatytas 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) perteklius. Numatoma, kad 2019 m. pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys 1,5 mlrd. eurų.
        https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=261697

        Iš ko suskaičiuotas 1,5 mlrd€ rezervas, nežino ir nepaaiškina niekas, žurnalistų išsilavinimas netraukia iki tokių klausimų. O 674 mln.€ deficitas virsta 200 mln.€ perteklium. Gryni stebuklai.

      • Mauras says:

        panašu, kad atsakymas keliauja į spamą. Mėginau prieš kelias dienas ir ką tik dabar, bet komentaras neatsiranda.

        • Justas Mundeikis says:

          Ne, tik aš nebuvau spėjęs approv’inti. Kitos savaitės bėgyje atsakysiu dėl skaičių.
          Besidvigubinantį komentarą ištryniau.

          • Mauras says:

            nenoriu pasirodyti įkyrus – šventės. Ar bandysite pasižiūrėti, ar atrodo dėmesio neverta smulkmena?

          • Justas Mundeikis says:

            Gaus atskirą “Ekonomisto komentaro” laidą, nes tamsta aptikote labai gerą, nors ir kiek sudėtingą temą. Tad jeigu pavyks gauti oficialią statistiką iš FinMin iki kitos laidos, tada sausio 23d, arba atitinkamai vasario 6d kalbėsiu apie FinMin alchemiją išgaunant “biudžeto perteklių” bei ar ilgam užteks planuojamų sukaupti rezervų. Atsiprašau, tiesiog tema reikalauja pačiam įsigilinti į daug naujų aspektų, ir nespėjau to padaryti iki švenčių… bet temos nepamiršau 🙂

          • Mauras says:

            super, linkiu sėkmės ir lauksim nuorodos į “Žinių radiją”, tik nesu tikras ar 5 minučių užteks.

            Keista, kad klausimų dėl nesusieinančių šimtų milijonų tarp politikų reklaminių pranešimų ir realių biudžetų niekam nekyla. Nors lyg ir turim opoziciją, o joje ekonomikos ir finansų specialistų.
            Yra buvę ir atvirų duomenų entuziastų pastangos analizuoti biudžetų skaičius, kuriuos Finminas ir toliau sėkmingai publikuoja tik pačia neprieinamiausia analizei forma (pdf).

  2. Mauras says:

    patikslinu – sudėjus visus biydžetus, rezultatas ne plius 200 mln.€, o minus 663 mln.€.

    Valstybės (centrinės valdžios) ir savivaldybių biudžeto deficitas yra 1,075 mlrd.€, VSD (Sodros) planuojamas perteklius yra 412 mln.€, o PSD balansas =0

    Kaip minusas virsta pliusu ir mulkinama visuomenė? Visa tai kūrybiškos finansų apskaitos, vadinamos “struktūriniu postūmiu” dėka.

Leave a Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.