Ekonomisto komentaras – apie Vyriausybės religinį fanatizmą

Žodis fanatikas kildinamas iš lotynų kalbos žodžio fanaticus reiškiančio įkvėptą ar sužavėtą asmenį. Fanatizmas bendrai, tai nekritiškas, beatodairiškas tikėjimas kokio nors reikalo, idėjos ar doktrinos teisingumu. Ir būtent kaip religinį fanatizmą aš vertinčiau mūsų dabartinės Vyriausybės ekonominės bei socialinės politikos formavimą.

Tikėjimas mokesčių reformos sėkme

Mokesčių reforma, kuri turėjo karūnuoti pusantrų metų Vyriausybės darbo rezultatus ir kuri buvo pristatyta šių metų balandžio mėnesį pasižymėjo ne tik tuomi, jog ji buvo visiškai ne išdiskutuota su visuomene ir socialiniais partneriais, bet ir buvo absoliučiai neparemta jokiais ekonominiais vertinimais. Kitaip tariant Vyriausybė pristatė ir Seime buldozeriu prastūmė mokestinių įstatymų pakeitimus, kurie buvo ir mano supratimu iki šiol yra visiškai nepagrįsti jokia logika, tyrimais ar ekonominiais skaičiavimais. Tiesiog buvo teigiama, jog mokesčių reforma generuos didesnes namų ūkių pajamas, o tai generuos didesnį vartojimą ir augančią gyventojų gerovę. “Milijardas milijonui” – tapo mūsų finansų ministro moto, visiškai atsisakančio diskutuoti, kokia to milijardo milijonui kaina bus visai visuomenei ilguoju periodu. Finansų ministro tikėjimas de facto tapo pagrindiniu ir vieninteliu reformos pagrindimu. Tiesa, vėliau jau paaiškėjo, jog vienas milijardas taps dviem, o biudžeto skyles užkaišyti pasiryžta įvairiomis priemonėmis, kurių veiksmingumas taip pat nebuvo ekonomiškai įvertintas. Tačiau finansų ministras tiki, jog iš šešėlio ištrauksime visus reikalingus pinigus ir viskas bus gerai.

Tikėjimas magiškais reitingais

Kitas religingas ministras dirba ūkio ministerijoje. Ūkio ministras prieš dvi savaites džiūgavo dėl to, jog Lietuva užėmė 14-ą vietą „Doing Business 2019“ metų reitinge. Na ir kas iš to?
Lietuva užėmė 14 vietą, Estija liko 16, Latvija – 19, Lenkija – 33. Tačiau prasčiau nei Lietuva pasirodė Suomija – 17 , Australija – 18, Islandija – 21, Kanada – 22, Airija – 23, Vokietija – 24, Austrija – 26, o Šveicarija iš vis liko 38. Taigi aplenkėme vienas pažangiausių valstybių pasaulyje. Ir kas iš to? Į Lietuvą pradėjo plūsti tiesioginės užsienio investicijos? Masiškai kuriamos darbo vietos aukštos pridėtinės vertės sektoriuose? Ne, nes ministro tikėjimas indekso svarbumu, irgi tik ideologinis fanatizmas, nesuvokiant, jog be to, kaip mažai reguliavimo (būtent tai matuoja šis indeksas), kur kas svarbesni aspektų verslo plėtrai yra pvz., kokybišką išsilavinimą įgijusi ir sveika darbo jėga, žemas pajamų ir turto nelygybės lygis bei kokybiškos valdžios institucijos.Tačiau viso to šis indeksas nematuoja. Jis buvo sukurtas kaip įrankis, leidęs Pasaulio bankui vykdyti libertarią ekonominę politikos plėtrą besivystančiose šalyse.
O mūsų ūkio ministras šiuo indeksu matuoja savo darbo pažangą, tačiau tikėjimas reguliavimo mažinimu, regis, turi mažai įtakos emigracijos iš Lietuvos srautų mažėjimui.

Viginijaus Sinkevičiaus FB paskyra

Tikėjimas, jog darant daug, kas nors suveiks

Ne ką mažesniu religiniu fanatizmu pasižymi ir premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, nors man iki šiol nėra labai aišku, ar kova su kainomis yra labiau jo idėjinis indėlis, ar visos Vyriausybės kumuliatyvus religiškumo produktas.

Nors bendrai siekis skatinti konkurenciją oligopolinėje rinkoje yra sveikintinas, nors ir pavėluotas kokius 20 metų. Visgi kai kurios dabar siūlomos priemonės yra Vyriausybės radikalaus fanatinio tikėjimo įrodymas. Geriausias to pavyzdys – kuponai (arba “voucheriai”), kuriais siekiama subsidijuoti maisto prekių įsigijimą mažesnėse parduotuvėse ir taip skatinti konkurenciją mažmeninės prekybos sektoriuje. Kuponus planuojama leisti įsigyti visiems, bent jau taip Skirmantas Malinauskas pirmadienį aiškino LRT radijo eteryje. Kuponus tikėtina bus galima įsigyti ir pačiose parduotuvėlėse ar maisto produktais prekiaujančiuose autobusiukuose. Ką visa tai reiškia? Ogi tai, jog patys smulkiųjų parduotuvių pardavėjai bandys visus turimus ar galimus kuponus parduoti savo klientams, nes kiekvienam į paruoduvėlę atėjusiam pirkėjui, pardavėjas bus suinteresuotas parduoti prekių papildomai už tą sumą, kurią dengia valstybė, nedidinat išleidžiamos sumos pačiam pirkėjui. Nuovoka kužda, jog vykdant tokią praktiką kuponų neliks akimirksniu.

Ar dėl kuponų daugiau asmenų pradės lankytis mažose parduotuvėlėse?
Pirmus kelis mėnesius galbūt, bet tikėtinas pastovus kuponų deficitas per porą mėnesių gražins pirkėjus į jiems įprastas apsipirkimo vietas. Tad prognozuočiau, jog mažose parduotuvėlese ir toliau lankysis ten jau dabar įprastai besilankantys pirkėjai, tad vargu ar bus sugeneruoti ilgalaikiai papildomi pirkėjų srautai. Jeigu bus skiriami tik minėti 30 mln eurų per metus –  labai abejoju, jog apytiksliai 1 procentas mažmeninės rinkos apyvartos suteiks smulkiam verslui kokį nors konkurencinį pranašumą.

Taigi, 30 mln eurų konkurencijos mažmeninėje rinkoje nesukurs. Kuponais pasinaudoti galės tiek skurstantys, tiek milijonieriai. Maisto produktų kainų tikėtina tokia priemonė irgi nemažins, o gal netgi padidins. Iš profesionalų Vyriausybės galima būti tikėtis, jog siūlomos priemonės yra labai gerai apsvarstytos, suderintos su socialiniais partneriais bei pagrįstos ekonominio poveikio analize. Deja ne. Tiek ši priemonė, tiek visos kitos Vyriausybės kovos su kainomis priemonės neturi jokio ekonominio ar konkurencinio poveikio vertinimo. Tiesiog aklai tikimasi, jog jos suveiks, aklai tikimasi, kad poveikis bus teigiamas. Aš tai vadinu ne profesionalumu, o religiniu fanatizmu.

“Show me the money”

Dar blogiau, beveik niekas net nekvestionuoja, iš ko bus paimti tie milijonai, reikalingi kuponams finansuoti. 30 milijonu eurų per metus beveik trims milijonams gyventojų, yra mažiau nei euras per mėnesį vienam gyventojui. Socialinių problemų tai neišspręs, konkurencijos nepaskatins, kainų nesumažins. Tuo tarpu valstybės tarnybos tarnautojams numatoma kitais metais skirti irgi apie 30 milijonų atlyginimų didinimui tik, kad skiriama suma nepadidins bazinio valstybės tarnautojų algos dydžio (VTPABD) net tiek, jog padidinimo neprarytų infliacija.

Kur mus nuves toks religinis fanatizmas?

Aš manau, jog jeigu taip ir toliau bus naikinamas viešasis sektorius, pinigai “ištaškomi” galimai visiškai neveiksnioms ir iš anksto neįvertintoms priemonėms, mūsų valdžia galės greitu metu didžiuotis dar geresniais pasiekimais valdžios reguliavimo naikinimą matuojančiuose indeksuose, nes tiesiog nebebus KAS reguliuos. Tačiau nebebus ir KAM mokyti vaikus ir KAM gydyti emigravusių žmonių Lietuvoje paliktus senolius.
Na bet juk nieko tokio, tada galėsime tikėti mes, kad galbūt – kada nors – įr vėl bus geriau…

Žinių radijas – "Ekonomisto komentaras" – 2018-11-14- "Apie Vyriausybės religinį fanatizmą"

5 comments

  1. Iš sistemos vidaus says:

    Perskaičiau, dėkui. Daugybė teisingų išvadų apie sprendimų priėmimo mechanizmo įdomybes mūsų lauke.
    Gaila, kad konstruktyvią kritiką užgožia pabrėžtinai antireliginis angažuotumas. Religija yra visai kitoks pažinimo modusas, kuris, savaime aišku, labai ribotai pritaikomas viešojoje politikoje. Sunku suprasti, kokią žinutę nori pasiųsti autorius demonizuodamas religiją per se.

    • Justas Mundeikis says:

      “Religinis fanatizmas” šio komentaro kontekste nemenkina, arba bent jau neturėjo intencijos menkinti, religijos.
      Siekta tik pabrėžti, jog Vyriausybėje vyrauja beatodairiškas (=fanatiškas) tikėjimas ekonomiškai nepagrįstais sprendimais. Tegul privačiai vienas ar kitas ministras tiki kuo tik nori, tačiau mano supratimu yra svarbu, jog sprendimai valstybės lygmeniu būtų priimami ne religiniu pagrindu, o būtų grindžiami skaičiavimais, logika. Suprantama ir ekonominiuose skaičiavimuose yra daug “religijos” (ideologijos), t.y. tam tikrų prielaidų, bet tada galima diskutuoti apie prielaidų teisingumą. Dabar gi, net to nėra…

  2. Aušra Maldeikienė says:

    Na gal nesąžininga sakyti, kad niekas neklausia iš kur bus tie pinigai paimti. Aš ir toje laidoje, kuri minimą sakiau iš kur.

    • Justas Mundeikis says:

      Taip gerb. Aušra, Jūs klausėte ir dėl to tekste ir parašyta “beveik niekas”. Būtent dėl Jūsų ir įdėjau tą baveik, nes apart Jūsų niekas neklausė.

  3. […] Taigi, visos priemonės be ekonominio ar konkurencinio poveikio vertinimo… bet apie religinį fanatizmą aš jau irgi kalbėjau…. […]

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.