Raimondas Kuodis pasidalino įdomia kritika, ar kad ir kaip tą nuomonę be pavadinti, esą, Lietuvoje reiktų padėti tik “darbštiems” ir “tikriems” bedarbiams, o ne remti visus tris kvadrantus, nes tada liktų tam vienam kvadrantui (darbštūs + tikri) daugiau pinigų… Raimondas net nubraižė gražią matricą. Šiame trumpame komentare - apie tai, kur mano nuomone klysta LB valdybos pirmininko patarėjas.

Savo Facebook paskyroje R.Kuodis pasidalino šiuo įrašu

Kritika

Kas seka R.Kuodį turėjo būti pastebėję Raimondo nuolatinį norą viską abstrahuoti / makroekonomizuoti. Modeliai savaime nėra blogai (kaip ir ant servetėlių atliekamos KNA…), tik blogai, kai tie modeliai nepaaiškina realybės, o tik ją iškreipia ir veda prie klaidingų išvadų. Dar blogiau, kai tokius modelius naudoja ne koks pirmo kurso bakalauro studentas ar LLRI profanas, o profesorius ir LB valdybos pirmininko patarėjas, nes tada nemaža dalis skaitytojų pasitiki autoritetu. Todėl matydamas tokius “modelius” negaliu nereaguoti ir noriu pateikti savo kritiką.

Mano nuomone, Raimondas eilinį kartą pademonstruoja, jog yra “sotus” (nepradėsiu diskusijos apie tuos LB (galimai) subsidijuojamus kotletukus) [=ne empatiškas] ir ne kairių, kaip ne kurie jo skaitytojai mano, o libertarinių pažiūrų ekonomistas. Nors gal čia nuo nuotaikos priklauso (arba visgi tų kotletukų)?

Hayekas Kuodyje?

Raimondo pateiktoje “analizėje” dominuoja liberatrinės ekonominės doktrinos ideologija - individualizmas. Žmogus, homo economicus, kuris yra laisvas ir priima laisvus sprendimus, optimizuodamas iš visų jam galimų (ekonominės aibės pasirinkimo rezultatų) rinkinių.

Leiskite priminti, jog empirinio libertaro Hayek visuomenės teorija remiasi trejais elementais: individualios laisvės pirmenybe, rinkos mechanizmo pranašumu ir prielaida, jog socialinio teisingumo siekis yra žalingas, nes siekiant lygybės, bus sunaikinama arba apribojama individo laisvė. Hayek sampratoje, teisinga arba neteisinga yra tik tai, kas yra tiesioginė individo ar visuomenės veikimo ar neveikimo pasekmė. Tačiau Hayek taip pat pabrėžė, jog redistribucijos vengimas neprieštarauja nuostatai, jog valstybė privalo padėti susiduriantiems su ekstremaliu skurdu ar badu.

Kategorijose (kvadrante) “Tinginys” ir “Darbštus” (Poor by choice) matau būtent tai - empirinį libertarizmą, nes daroma prielaida, jog žmogaus būsena “tinginys” yra laisvas pasirinkimas, taigi tai jo paties kaltė ir tokiam žmogui valstybės pagalbos nereikia. Šiaip tai yra victim blaming. Na arba žmogus yra “darbštus” ir “tikras” vargšas, na tada galima jam padėti…

Todėl žemiau argumentuosiu, kodėl Raimondo taikomas generalizavimas yra klaidingas. Ir parodydamas, kad šis generalizavimas yra klaidingas, iš esmės paneigiu, paties modelio taikymo viešajame diskurse galimybes. Kai randi bent vieną išimtį iš taisyklės - griuva visas teorinis konstruktas ir kartu su juo darytos išvados. Na bent jau tai vadinama mokslu…

Tinginys+bedarbis

“Tinginių” kategorija suponuoja, kad žmonės yra laisvi rinktis, ir pasak Raimondo, šie laisvai renkasi būti vargšais (Poor by choice). Man kyla abejonių, ar žmogus, kuris turi priklausomybes nuo alkoholio ar kitų svaigalų, yra iš tiesų LAISVAS? Jeigu jis laisvas rinktis, kodėl tada atsisakyti priklausomybių yra taip sunku? Kodėl priklausomybės tada yra “F10.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas” tarptautiniame ligų klasifikatoriuje? Pasirinkimas - liga? Atsibundu, pasirenku, šiandien esu priklausomas nuo alkoholio, rytoj atsibudęs priimsiu naują sprendimą? Ko gero nelabai.

Nors ne ligų klasifikatoriuje (nors gerai paieškojus irgi ko gero galima rasti), tai socialinių bei emocinių gebėjimų neturėjimas, kuris nesusiformavo vaikystėje (~? TLK - ELGESIO IR EMOCIJŲ SUTRIKIMAI, PRASIDEDANTYS VAIKYSTĖJE IR PAAUGLYSTĖJE (F90-F98)). Ar vaikas, kuris užaugo socialinio užribio šeimoje, kuriam vaikystėje tėvai, artimieji, nepadėjo suformuoti socialinių įgūdžių - gali laisvai rinktis savo elgesį, kai šis žmogus suauga? Abejoju. Požiūris į gyvenimą, socialinius santykius, emocinius santykius yra formuojamas vaikystėje, o ne pasiekus 18 metų ir patekus į darbo rinką.

Taigi, jau mažiausiai DVI kategorijos “tinginių”, kurie neva renkasi būti vargšais. Ar galime šias dvi kategorijas priskirti tinginys+tikras kvadrantui? Manau, kad ne. Ar jiems turi padėti valstybė remdama juos socialiai bei teikdama socialines / psichologines paslaugas, manau kad taip.

Ar yra įmanoma kategorija “tinginių”, kurie turi visus socialinius įgūdžius, bet renkasi nedirbti? Manau kad taip. Tik nemanau, jog tai tinginiai.

Lietuvoje yra nemažai vienišų tėvų, kurie augina vaikus ir kurių gaunamos socialinės pašalpos + socialinis būstas + komunalinių įmokų lengvatos viršija sumą pinigų, kuriuos jie uždirbtų dirbdami pvz. kasininkais ar valytojais (ir gaudami MMA arba artima MMA atlyginimą). Ir būkime biedni bet teisingi - dažniausiai tai vienišos mamos.

Užmeskime akį į didelio materialinio nepritekliaus lygį 2019 metais Lietuvoje, kurį aš pavadinčiau tikruoju absoliutaus skurdo rodikliu. (daugiau apie materialinį nepriteklių daugiau čia ir čia)

Taigi, Lietuvoje beveik 18% namų ūkių, kuriuose gyvena vienas saugęs su vienu ar daugiau vaikų, patiria didelį materialinį nepriteklių.

Be to, dar klausimas, o kur palikti be priežiūros mažamečius vaikus?

GPM lengvata auklėms vargu ar čia padeda. Paliksi vaikus vienus namuose - atims vaikus. Net prieš COVID pandemiją, vaikų darželiai, lopšeliai ir mokyklos neteikė pakankamos pasiūlos, jog dirbantys vieniši tėvai galėtų ryte nuvesti ir tik po darbo pasiimti savo atžalas. Vieniši tėvai gali nuspręsti, jog geriau gyventi tik gaunant socialinę pašalpą ir patiems prižiūrėti vaikus, nes pinigų auklei ir taip nėra (dar kartą: ~ kas penkta tokia šeima gyvena ir taip skurde!).

Ar tai geriausias sprendimas vaikams? NE! Vaikams reikia jų amžiaus vaikų specializavimosi, bet čia ne mamos kaltė, o mūsų kaip visuomenės, jog nesugebame užtikrinti reikiamų socialinių paslaugų pasiūlos. Kita vertus, ko stebėtis su ~30% mokesčių ir BVP santykiu?

Tad grįžkime prie klausimo: ar tikrai tokia vieniša mama su mažamečiais vaikais yra LAISVA, priimti geriausius spendimus jos vaikams? Skurde gyvenantys namų ūkiai vargu ar yra tokie laisvi, kaip leistų suprasti Raimondo grafikas.

O ar yra tų tinginių-tinginių, kurie turi visus socialinius įgūdžius, gali ir geba dirbti darbo rinkoje paklausią profesiją, bet nedirba, nes tiesiog, taip patogiau, pakanka? Galbūt yra, bet klausimas kiek būtent? 100? 200? Atsakymo nežinau, bet vargu ar žino ir Raimondas, nubrėždamas šį kvadrantą tokio pat dydžio, kaip visus kitus

Apibendrinant: Raimondo suponuojami “tinginiai” ko gero dauguma atvejų nėra tinginiai laisvu pasirinkimu, o nedirbantys dėl tam tikrų priežasčių. Todėl jų įvardinimas Poor by choice, kai būtent nėra to choice ir yra ne kas kita, bet libertarinės ideologijos indoktrinacija ir šių žmonių problemų, kylančių dėl kolektyvinio visuomenės neveikimo, permetimas tik jiems patiems, ignoruojant mūsų, kaip visuomenės, atsakomybę už mūsų bendruomenės narius. Bet aišku, kam rūpi tie “niuansai”?

Darbštus+Apsimetęs

Nors Raimondo grafike “Darbštus” ir “Apsimetęs” kvadrantas suponuoja tik fiktyvius bedarbius, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje, o neoficialiai dirba, taip ši kategorija nusipelno netekti visų socialinių garantijų, nes ko gero dauguma atvejų, tai tiesiog vagys, visgi šioje vietoje norėčiau pakalbėti apie artimą šiai kategorijai asmenų grupę, kuri galimai irgi patektų pagal Raimondo mąstymą į šį kvadrantą - asmenys slepiantys pajamas nuo antstolių.

Pakalbėkime apie antstolių išskaičiavimus

Jeigu darbo pajamos yra MMA arba mažesnės, antstoliai gali išskaičiuoti 20% pajamų, jeigu keli antstoliai, maksimali suma - 30%. Sumai virš MMA - 50%! Faktiniai pragyvenimo kaštai ir poreikiai? Pfffff….

Žemiau pateikiu lentelę, kurioje taikomas maksimalus išskaitymas (30%) sumai iki MMA, ir 50% sumai virš MMA. Tai pavadinu baziniu scenarijumi. Papildomai pateikiu 3 eilutes, kurios atspindi namų ūkio įplaukas, kai juose gyvena vienas suaugęs ir du vaikai ir gaunami vaiko pinigai plus vidutiniai alimentai.

ScenarijusKategorijaMMATarpinisVDU
BazinisBruto64210831524
Neto468719970
Antsoliai (30%, 50%)-141-266-391
Lieka328453579
Vienišas + 2 vaikaiVaiko pinigai (2x70)140140140
Alimentai (2x200)400400400
Lieka8689931119

Jeigu man kas nors iš Seimo narių, arba kad ir Lietuvos Banko valdybos, logiškai paaiškins, kaip vienam asmeniui gyvenančiam Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir uždirbančiam MMA nepažeidžiant šio asmens orumo išgyventi iš 328€ per mėnesį - būsiu labai dėkingas. Net iš tarpinio varianto 453, dar abejoju, ar galima oriai gyventi.

Tikėtis, kad mažas pajamas gaunantys, nebandys slėpti pajamų nuo antstolių ir dirbti šešėlyje - yra tiesiog idiotiška. Bet ar žmonės kalti, jeigu valstybė naikina jų orumą?

Jeigu antstoliai išieško pinigus iš vienišos mamos / tėvo su dviem vaikais, tai dar šiaip ne taip situaciją gelbsti gaunami alimentai. Bet ką daryti pvz., tiems vienišiems tėvams, kuriems jų ex alimentų nemoka? Tau antstoliai pinigus išskaičiuoja, alimentų negauni ir lieki, pvz., su dviem vaikais ir 468 (=328+140) eurais.

Ar tokia kategorija “Darbštus” ir “Netikras” irgi yra neremtini? Patys kalti, kad turi skolų? Ech ir vėl tie niuansai…

Ir pabaigai…

Raimondas braižo matricą, kurią sudaro dvi kategorijos, su dviem sub-kategorijomis, tačiau net pats Raimondas pripažįstą, kad tinginys+apsimetęs kvadrantas - neegzistuoja. Kitaip tariant, Raimondo schemoje, o t.y. Raimondo teoriniame modelyje - egzistuoja neegzistuojanti būsena.

Ko vertas toks modelis? Sakysite priekabiauju? Taip! Bet čia ir esmė, kad ekonomistai, turėtų gerbti save ir “nepublikuoti” realybės abstrakcijų (=modelių), kurie su realybe nesuderinami, kurie fundamentaliai klaidingi ir kuriuos paanalizavus, jie pradeda byrėti.

Labai norėčiau palinkėti, kad ateityje profesorius ir LB valdybos narys, uždirbantis 12 tūkstančių eurų bruto, būtų labiau empatiškesnis ir tikslesnis dėstydamas savo mintis.

Pabaigai palieku Albert Camus citatą:

“Gana ilgai skurde gyvenęs žmogus tampa jautrus” (S.Bakewell cit. A.Camus, Egzistencialistų kavinėje, p.168)