Pirmame savo blogposte, eliminavau visas, bet dvi partijas: LSDP ir TS-LKD. Eliminavimo kriterijai buvo: nepagarba žmogaus teisėms bei teisės viršenybei, antidemokratiškumas, rinkiminės programos neturėjimas bei ekonominės logikos stoka. Šiame blogposte analizuoju šių dviejų likusių partijų sveikatos srities rinkimines programas bei viešus pasisakymus. Tekstas yra ilgas, nes priešpastatau abiejų partijų pozicijas mano pasirinktais kriterijais. Rezultatas, t.y. ką turėtų rinktis sveikatos apsaugos darbuotojai, yra aiškus, bet labai priklauso nuo paties rinkėjo sąžiningumo: ar rinkėjui svarbi tik asmeninė gerovė, ar rinkėjui svarbus visas viešasis sektorius? Ar rinkėjas tiki pasakomis, jog nedidinami mokesčių, galėsime finansuoti viešojo sektoriaus plėtrą ir atlyginimus ar visgi rinkėjams jau suprato, kad nemokamų pietų nebūna? Sąžiningumas prieš save ir prieš kitus, štai kas nulems artėjančius rinkimus.

Kaip čia atsidūrėme?

Kodėl po atrankos liko tik dvi partijos: LSDP ir TS-LKD?

• Nepagarba žmogaus teisėms ir antidemokratiškumas iš esmės eliminavo visus radžvilinius, tautinius, alkinius, right-wingerius. Jie norėtų paaiškinti, kaip jūs turite gyventi, kuo tikėti ir kas yra dora ir kas ne. Smurtas artimoje aplinkoje, vaikų mušimas (“auklėjimas”) jiems - ne visuomenės, o “šeimos” reikalas. Net keista kad jie dar nesiūlo sterilizuoti savęs vyru ar moterimi neidentifikuojančio asmens… Bet su laiku, gal dar pasitaisys…

• Rinkiminės programos neturėjimas eliminavo LVŽS, kita vertus, vargu ar programos turėjimas ką nors keistų. 2016m. eidami į rinkimus jie turėjo iš tiesų gerą programą, bet tada į vyriausybę paskyrė neoliberalius “profesionalus”. Ir kad ir kiek L.Kukuraitis ar A.Veryga kalbėtų apie tai, kaip reikia skirti daugiau finansavimo jų kuruojamoms sritims, vienintelis dalykas kurio jie sulaukė iš V.Šapokos buvo špyga. Tad pasikliauti šios partijos kairės pozicija, nematau absoliučiai jokio pagrindo, nes S.Skvernelis ir toliau aiškina, kad “tęs pradėtus darbus”.

• Ekonominės logikos stoka eliminavo Laisvės Partiją ir Liberalų sąjūdį, kai partijos siūlo ne tik nedidinti, bet ir mažinti mokesčius, bet tuo pat metu, jog didins viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus bei finansavimą krašto gynybai - man sprogsta saugikliai. Mano žiniomis mes neturime paslėptų naftos telkinių ar kitų gėrybių, kuriomis galėtume finansuoti tokius pažadus. Tad tokie pažadai visiškai prasilenkia su logika ir jais siekiama nenubaidyti aklų (nemąstančių) mokytojų ir medikų. Būkime atviri, šios partijos taikosi į naivius, nemąstančius, miesto jaunimo “sėdmaišinius” ir “coffee-in’inius” vaikus. Galima būti liberalu jaunystėje ir tikėti pasakomis, bet kažkada reikia iš to išaugti.

Metodika

Abiejų partijų lyginimui naudojuosi abiejų partijų rinkiminėmis programomis ir Jaunųjų gydytojų asociacijos podcast’u.

Prieš pradėdamas vertinimą, apsibrėžiau 14 kriterijų. Kriterijų naudojimas turėtų padaryti abi programas kuo labiau palyginimas. Kriterijų pasirinkimui įtakos turėjo mano asmeninis sveikatos apsaugos sistemos problemų matymas. Mano vertinimo kriterijų pasirinkimas padaro mano analizę labai subjektyvią, tad vieni skaitytojai gali absoliučiai sutikti, kiti matyti visiškai kitas problemas, arba nesutikti su mano vertinimu. Kaip rašiau ankstensiame blogposte, aš esu kairiųjų pažiūrų ekonomistas. Nesakau, jog mano kriterijų apsirinkimas yra vienintelis, geriausias ir teisingiausias, tiesiog jie pasirinkti remiantis mano, kaip ekonomisto aktyviai įsivėlusio į viešojo sektoriaus (švietimo / sveikatos apsaugos) bei profesinių sąjungų, diskusijas. Todėl mano vertinimas ir lieka mano vertinimu, bet tikiuosi, įžvalgos bus naudingos ir tiems, kurie visiškai nesutinka su mano nuostatomis.

Ties kiekvienu kriterijumi cituosiu abiejų partijų rinkimines programas, kurias stengiausi be jokio šališkumo surasti ir parinkti iš abiejų partijų programų. Po kiekvienos citatos seka šaltinis. Jeigu šaltinis ne programa, nurodoma papildomai.

Vertinimo sistema

Ties kiekvienu kriterijumi parašau trumpą savo apibendrinimą bei nurodau, kam kiek balų suteikiau.

Balai skirstomi šia tvarka:

• -2 labai neigiamas vertinimas
• -1 neigiamas vertinimas
• 0 kriterijus yra neminimas, arba ne tiek išsamiai, jog būtų galima įvertinti
• +1 teigiamas vertinimas
• +2 labai teigiamas vertinimas

Atsižvelgiant į tai, jog rinkiminės programos yra tarsi tam tikri pažadai, vertinimas taikomas ir problemos identifikavimui, bendram problemos sprendimui, bet ir konkretiems siūlymams, jeigu tokie pateikiami. Blogpost’o apačioje rasite lentelę su balais ir suminiu įvertinimu.

Vertinimo kriterijai

Trumpai pristatysiu ir keliais sakiniais pakomentuosiu, kodėl pasirinkau šiuos kriterijus. Kiekvienam kriterijui yra priskirtas tam tikras svoris, kuris mano asmeniniu supratimu atspindi kriterijaus svarbumą ir kuris leistų apskaičiuoti svertinį “pažymį”.

1. Sistemos integralumas ir sistemos tikslai
   • 1.1. Prevencija 10%
   Mano supratimu, sveikatos apsaugos koncepcija, kaip ir sako pats pavadinimas, turi būti orientuota į sveikatos išlaikymą / apsaugą ir tik antraeiliškai orientuota į pasekmių šalinimą, t.y. gydymą. Prevencija kainuoja pigiau, nei gydymas, todėl sveika visuomenė yra ir našesnė ir gali skirti "laisvus" finansus kitoms sritims.
   • 1.2. Gyventoju sveikata kaip SAP tikslas 5%
   Sveikatos apsaugos politika turi būti orientuota į rezultatą, t.y. sveiką žmogų, pasveikusį žmogų, o ne patį gydymo procesą. Gydymas, gydytojai, slaugytojai ir t.t. nėra savaiminis SAP tikslas, o priemonė tikslams pasiekti. Gydymo įstaigos turi pradėti diegti kokybės vadybą, tam kad mokytųsi iš padarytų klaidų, o ne jas slėptu po kilimu. Ligoninių vadovavimas turi judėti į sveikatos vadyba baigusių specialistų rankas, nes gydytojai moka gydyti, o ne užsiimti vadybos reikalais.
   • 1.3. Sveikata ne tik SAM atsakomybė 10%
   Labai svarbu suvokti, kad užkrauti "atsakomybės" (kabutėse nes niekas tos atsakomybės iš tiesų neužkrauna...) vien tik SAM negalima. Visuomenės sveikata yra visos vyriausybės atsakomybė, tai ir švietimo ministerijos (sveikatingumo ugdymas) ir ekonomikos (akcizų didinimas, reikiamos infrastruktūros plėtra) bei finansų ministerijos (adekvatus finansavimas) bei socialinės apsaugos ministerijos (socialinė pagalba, integracija) ir t.t. Be horizontalaus problemų matymo ir sprendimo kartu - problemų sprendimo nebus.
2. Tinklas
   • 2.1. Tinklo pavaldumas, planavimas 15%
   Šiuo metu ligoninių steigėjai yra savivaldybės, universitetai. Todėl dėl tinklo iš esmės yra atsakingos savivaldybės, o ne nacionalinė valdžia. Šioje vietoje reikia pripažinti, jog tinklas, kaip struktūrinis vienetas, geriausiai būtų valdomas centrinės valdžios. Šiuo metu neturime tokios kooperacijos tarp savivaldybių ar regionų, jog tinklas reaguotų į kintančius visuomenės poreikius taip greitai ir efektyviai, kaip tai galėtų užtikrinti centrinė valdžia.
   • 2.2. Psichologų prieinamumas 5%
   Nerecituosiu savižudybių statistikos. Siekiant, jog visuomenė būtų ne tik fiziškai sveika, bet ir psichologiškai, turime naikinti stigmą dėl lankymosi pas psichologą ir labai sparčiai plėsti šių paslaugų prieinamumą, ypatingą dėmesį kreipiant į vaikų psichologinę raidą.
   • 2.3. Privatus vs viešasis 5%
   Tendencialiai viešojo sektoriaus (ir ne pelno siekiančio privataus) efektyvumas yra didesni nei privataus sektoriaus. Privatus sektorius nori gauti valstybės finansavimą, bei galėti imti papildomas įmokas, kartu mieliausiai atsirinkdamas "pelningiausias" paslaugas. Tokiu būdu yra išgręžiamas viešasis sektorius. Privatus sektorius gali ko egzistuoti, tačiau tik su sąlygą, jog jame bus netaikomos papildomos įmokos, nebus diferencijuojami "klientai" ir privačios įstaigos turės teikti tam tikrą numatyta paslaugų paketą. Tai reikštų, jog iš tiesų privatus sektorius de facto galėtų egzistuoti tik ten, kur valstybės suteikiamų paslaugų nepakanka ir valstybė negali adekvačiai reaguoti į paklausą.
3. Darbuotojai
   • 3.1. Atlyginimų sistema 10%
   Kai kiekviena ligoninė ar gydymo įstaiga turi savo atlyginimų sistemą, tikėtis skaidraus, aiškaus atlyginimo vargu ar galima. Viena geriausių idėjų man atrodo, jog iš esmės valstybė samdytų gydytoją darbui, jam mokėdama atlyginimą, kuris yra dalis viso viešojo sektoriaus atlyginimo sistemos. Kasmet atlyginimas būtų indeksuojamas, kaip ir visiems viešojo sektoriaus darbuotojams. Tokiu atveju, baigtųsi paklodės tampymas, kai dalis viešojo sektoriaus., pvz., mokytojai ar ministerijų darbuotojai, nukenčia. Medikų interesas turėtų būti visas viešasis sektorius, nes kai nebus kur medikams savo vaikus vesti į darželius, linksma nebus...
   • 3.2. Darbo normos 5%
   Šiuo metu gydytojai ir slaugytojai neturi aiškių darbo normų, kurios apimtų laiką, darbo krūvį ir t.t., kaip ir vieningos darbo laiko apskaitos per skirtingas darbovietes. Tai skatina persidirbimą, perdegimą, klaidas. Griežtos darbo normos su baudomis darbdaviui už jų viršijimą skatintų didinti finansavimą / atlyginimus ir taip pritraukti trūkstamą kiekį darbuotojų į reikiamas profesijas ir reikiamus regionus.
   • 3.3. Darbuotojų kompetencijos 2.5%
   Kompetencijų kėlimas negali būti vien tik pačių gydytojų atsakomybė. Valstybė norėdama turėti aukštos kvalifikacijos ir naujausiomis žiniomis pasižyminčius gydytojus, turi į juos kolektyviai investuoti bei numatyti darbo sutartyse aiškiai laiką, kurį SA darbuotojai turi skirti žinių plėtrai. Tai liečia visus SA sektoriaus darbuotojus, gydytojus, slaugytojus, psichologus, kineziterapeutus ir t.t.
4. Finansavimas
   • 4.1. Finansavimo pajėgumas 20%
   Pagrindinė problema, kodėl A.Veryga negavo bent jau tų 8 proc. BVP, nes V.Šapoka ir S.Skvernelis parodė špygą (na gal labiau ją perdavė koks Investuotojų Forumas ar Verslo konfederacija). Jeigu norime adekvačiai finansuoti visas viešojo sektoriaus sritis, turime didinti perskirstymą (mokesčių ir BVP santykį). Jeigu norime Skandinaviško modelio / kokybės, turime judėtų jų perskirstymo lygio link. Norime braškančios per visas siūles Vokietijos SA, na tada irgi tikslas aiškus. Man norėtųsi Skandinaviškos gerovės valstybės ir atitinkamų mokesčių bei adekvataus perskirstymo, kuris turėtų siekti ~45-55 proc. BVP. Šiuo metu Lietuvoje ~31 proc. Kiek būtų galima pasiekti per 4 metus? Imantis reformų per pirmus metus 38-39 proc. tačiau partijų programose norėtųsi matyti tikslą ~50 proc.
   • 4.2. Neteisingi kaštai, turto valdymo neefektyvumas 5%
   Apart bendro finansavimo pajėgumo (4.1.) labai svarbus apsektas yra teisingo finansavimo už paslaugas klausimas. Šiuo metu VLK teikiamas finansavimas nepadengia visų teikiamų paslaugų kaštų, į kuriuos nėra įtrauktas ir turto nusidėvėjimas. VLK sudaro paslaugų teikimo kvotas, nėra apmokami visi paciento vizitai., pvz., po terapijos, kas naikina paskatas taikyti suteiktos pagalbos monitoringą.
   • 4.3. Pacientų priemokos 2.5%
   Pacientai Lietuvoje turi vienas didžiausių ES priemokų (out-of-pocket payments) už vaistus. Tokių priemokų egzistavimas yra labai regresyvus, nes dažniausiai serga maži vaikai ir senoliai, grupės, kurių tikimybė būti ties skurdo rizikos riba ir taip didžiausios. Visi receptiniai vaistai turi būti finansuojami solidariai, ir tik nereceptiniai vaistai palikti patiems pacientams.
5. Kita
   • 5.1. Open data 2.5%
   Nusipelno atskiro įrašo. Be atvirų duomenų, kokioje ligoninėje yra koks išgyvenamumas, kaip sekasi gydyti ir t.t. Jokios tinklo reformos nebus įmanomos. Kartu atviri duomenys padeda ir kontroliuoti pacientų srautus ir užtikrinti, jog nebūtų patekimo "po blatu" pas gydytojus. Suprantama, tai papildoma administracinė našta, tačiau ją galima minimizuoti pasitelkiant technologijas.
   • 5.2. Kyšiai 2.5%
   Partijos / politikų požiūris į kyšius yra labai svarbus. Ar toleruojama korupcija? Bet koks kyšis yra kyšis, ir galbūt plytelė šokolado neatrodo "baisus nusikaltimas", visgi kokia močiutė matydama, kad Jūs atnešėte šokolado irgi jausis įpareigota, "atsidėkoti". Gydytojai turi gauti atlyginimą už savo darbą, kaip jį gauna ir dėstytojai, gaisrininkai, policininkai. Pabandykite nunešti buteliuką brendžio policininkams, kai pasijaučiate labai dėkingas, kad jie taip rūpinasi visuomenės saugumu ir jus nubaudė bauda, už greičio viršijimą.

Bendras įspūdis

LSDP

Apimtis : 2718 žodžiai (~ 40 proc. TS-LKD programos apimties). Mano darbinę LSDP rinkiminės programos kopiją galima rasti čia. Atsidarius ją akivaizdu, jog partija nesitiki, kad mes, rinkėjai, ją spausdinsimės. Du A4 puslapiai sudėti į vieną (A3) lapą, atsispausdinti namuose, jog būtų patogu skaityti - neįmanoma. Ant viršelio žmonių apsuptas partijos pirmininkas? Mhm… Vis dar gaji kulto poltika? Bet tekste galima rasti ir nukirptų sakinių, tad panašu, jog baigus maketuoti dokumentą, jo perskaityti nesiteikė niekas… Apgailėtina.

Skaityti LSDP programą yra gana sunku. Labai daug turinio sugrūsta į kuo mažiau teksto, tad informacijos bei minčių tankis atrodo didelis. Perskaičius nenumaldomai kyla toks jausmas, jog partijos programos rengėjai surašė VISKĄ ką tik galėjo, vietoj to, jog rinktųsi svarbiausius akcentus. Kas iš visos tos makalynės yra svarbiausia partijai? Kur raudonos linijos? Neaišku. Jau turėjome vieną partiją, su labai daug kairiųjų rinkiminių pažadų, iš kurių gavosi didelis šnipštas.

Štai tokie pasisakymai visgi kelia mano antakį:

Nustatysime, kad apsilankyti pas pirminės sveikatos priežiūros specialistus būtų galima vėliausiai per penkias paras, o sudėtingus tyrimus ir specialistų konsultacijas atlikti – ne vėliau nei per mėnesį.(LSDP programa)

Labai primena lydekai paliepus, man panorėjus… ne nustatyti reikia, o įgyvendinti, su atitinkamais žmogiškaisiais, finansiniais bei techniniais resursais.

TS-LKD

Apimtis: ~6685 žodžiai (pustrečio karto daugiau nei LSDP). Mano darbinę TS-LKD rinkiminės programos kopiją galima rasti čia sveikata, čia ekonomika. Programa galėtų būti geriau formatuota, ir labiau pritaikyta spausdinimui išnaudojant puslapio plotą. Kas man patinka, tai, jog programoje pirma aprašomos tam tikros problemos, tarsi atliekama aiški situacijas apžvalga analizė. Po to seka partijos siūlomi sprendimai. Toks formatas padaro visą tekstą labiau suprantamu ir aiškesniu. Bet panašu, jog ir TS-LKD programa rašyta skubiai, ir čia aptinkama nukąstų sakinių. Apgailėtina.

TS-LKD programoje į akis krenta viena maža, bet labai svarbi detalė - teksto apačioje aiškiai parašyta, kas rengė ir kas prisidėjo prie programos rengimo. To nemačiau kitų partijų programose.

Jog prie sveikatos programos neprisidėjo ekonomistai, galima spręsti iš taikomų nelogiškų skaičiavimų bei medikų tarpe paplitusių klišių, kurios atspindi pasekmes bet ne priežastis, mantrinis kartojimas:

Deja, Lietuvoje vyksta taupymas raginant mažinti lovų skaičių regionų sąskaita, nors tai nėra racionalu. 35 rajonų ir regionų ligoninių išlaikymas kainuoja apie €120 mln., kai tuo tarpu vienos universitetinės ligoninės – apie €150 mln.(TS-LKD programa)

Be to, dabartinė PSDF sistema diskriminuoja dirbančiuosius - kai kuriais skaičiavimais, už draudžiamą asmenį valstybė moka tris kartus mažiau nei vidutinė vieno dirbančio asmens PSD įmoka.(TS-LKD programa)

Į akis be galo krenta TS-LKD noras centralizuoti duomenis (kas tikrai yra gerai) bei juos maksimaliai atverti, įskaitant privačias draudimo bendroves, kas yra labiau nei blogai. Apskritai panašu, jog partijoje nėra asmenų su supratimu apie duomenų apsaugą, tiksliau saugumą. Pacientui nepaliekama teisė pačiam spręsti, kam kokius duomenis norima rodyti. Vokietija buvo pradėjusi kurti panašią sistemą, man regis tai nutraukė. Tiesiog duomenys nebūtų saugūs. Toks “idėjinis aklumas” turėtų būti vertinamas labai kritiškai.

E-sveikata (ESPBI) neatlieka savo vaidmens kaip centrinė sistema, į kurią turėtų „suplaukti“ visi duomenys, o iš jos informaciją gautų kitos institucijos. Tai lemia lėtą kitų institucijų jungimąsi prie šios sistemos ir jos panaudojimą. Šiuo metu ne visos institucijos, tokios kaip Valstybinė ligonių kasa, policija, SoDra, teismai, draudimo įmonės ir daugelis kitų turi galimybę naudotis ESPBI arba sistema gali naudotis tik labai ribotai.

Kaip ir LSDP atveju, TS-LKD programa yra perpildyta gerų norų, pažadų. Kartais jie pakankamai abstraktūs ir aiškus, visgi ne retai, suprantami tik specializuotai publikai ir perdėm konkretūs, antai koks filtras turėtų būti taikomas HB4 lygio ligoninės vėdinime (ar panašiai…).

Vertinimas

1.1. Prevencija

LSDP

+2 punktai. Pabrėžiama prevencijos svarba.

Tačiau, jei mes neinvestuosime į sveikatinimo politikas visuose kituose sektoriuose, mes niekaip negalėsime sumažinti žmonių sergamumą chroninėmis ligomis ir kitais negalavimais.(LSDP programa)

Matydami didžiulius sveikatos netolygumus, spręsime ne tik sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės problemas, tačiau dirbsime ir su socialiniais bei gyvensenos rizikos veiksniais (skurdu, mažu fiziniu aktyvumu, prasta mityba, alkoholio ir tabako vartojimu).(LSDP programa)

TS-LKD

+1 punktas. Pabrėžiama prevencijos svarba, tačiau visa prevencija koncentruojasi į vėžio bei širdies ligų prevenciją.

Kalbama tik apie Vėžio prevenciją? Viką išgydys duomenys?

Todėl siekdami užtikrinti ankstyvą vėžio ir širdies ligų diagnostiką ir gydymą plėsime prevencinių programų skaičių, stiprinsime jų kokybę bei finansavimą ne tik šalies centruose, bet ir regionuose. Peržiūrėsime ankstyvo širdies ir kraujagyslių ligų nustatymo programą ir ją išplėsime įtraukiant ir vyresnio amžiaus žmonių grupes.(TS-LKD programa)

Sieksime, jog ministerijos, gydymo įstaigos, visuomenės sveikatos biurai, nevyriausybinės organizacijos organizuotų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos švietimo kampaniją, kaip keisti mitybos ir gyvensenos įpročius, kaip atpažinti galimas problemas ir laiku kreiptis pagalbos, kaip elgtis kritinėse situacijose ir pan.(TS-LKD programa)

Išnaudodami e-sveikatos sistemos galimybes ir tardamiesi su medikų bendruomene, sukursime ir įgalinsime veikti centralizuotą pacientų kvietimo tikrintis pagal prevencines širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų prevencijos programas sistemą. Tai leis ne tik sumažinti administracinę naštą atskiros ASPĮ, tačiau ir sukurs prielaidas geresniems prevencijos programų rezultatams ir leis pamatyti tikrąjį jų efektyvumą bei geriau panaudoti joms skiriamas lėšas.(TS-LKD programa)

1.2. Gyventoju sveikata kaip SAP tikslas

LSDP

+2 punktai. Programoje kalbama apie standartizuotą kokybę, bet vien standartizuoti metodai, nereiškia vienodos kokybės. Gydymas yra praktikos reikalas, ir chirurgai turintys kelias operacijas per mėnesį, tos kokybės neužtikrins. Visgi orientacija į kokybę jaučiamas visame tekste.

Sukursime vieningą sistemą, kurioje nepriklausomai, ar paslaugos bus teikiamos šalies, regiono ar rajono lygmens gydymo įstaigoje, pacientams bus užtikrinta galimybė gauti vienodai kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pagal nacionaliniu lygiu standartizuotas diagnostikos ir gydymo metodikas.(LSDP programa)

Ilgalaikis į žmones orientuotos ir socialiai atsakingos valstybės tikslas sumažinti pacientų išlaidas sveikatos apsaugai, o ne tik priemokas už valstybės kompensuojamuosius vaistus.(LSDP programa)

TS-LKD

+1 punktas. TS-LKD programoje labai mažai skiriama dėmesio esminiam tikslui - gyventojų sveikatos kokybei. Labiau koncentruojamasi į detalius, pavienius, dažnai atliepiant medikų siaurus interesus, sprendimus.

Sveikatos sistemą turime sutvarkyti taip, kad ji ne trukdytų, o sudarytų geriausias sąlygas mūsų medikų darbui, kad jie būtų kuo mažiau apriboti įvairiausių biurokratinių reikalavimų ir sąlygų.(TS-LKD programa)

Todėl stiprinsime medicinos vadovų studijų programas bei diskutuosime apie galimybes svarbiausioms įstaigoms samdyti aukščiausio lygmens vadovus.(TS-LKD programa)

1.3. Sveikata ne tik SAM atsakomybė

LSDP

+2 punktai. LSDP jau preambulėjė iškelia horizontalią sveikatos apsaugos viziją. Noras įtraukti įvairias ministerijas ir institucijas į koordinuotą veiklą yra labiau nei sveikintinas.

Už nelaimingus atsitikimus gatvėse, traumas ir avarijas pirmiausia atsako ne Sveikatos apsaugos, o Susisiekimo ministras. Už vaikų ir suaugusių nutukimą atsako Žemės ūkio ir Ekonomikos ir inovacijų ministrai. Už alergijas, plaučių sunkius susirgimus atsako Aplinkos ministras, nes žmonės kvėpuoja nešvariu oru, ypatingai didžiųjų miestų automobilių kamščiuose. Už alkoholio, tabako prekybą atsako Ekonomikos ir inovacijų, Finansų ir Užsienio reikalų ministrai. Už tai, kad vaikai, jaunuoliai augtų sveikai atsako Švietimo, mokslo ir sporto bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrai. Už nusikaltimus padarytus girtaujant, nelaimingus atsitikimus atsako Vidaus reikalų ir Teisingumo ministrai.(LSDP programa)

Seimas, Vyriausybė ir savivaldybės turi koordinuoti savo veiksmus tam, kad žmonių sveikata būtų ugdoma, tausojama, gausinama, atstatoma ir apsaugota. Šis horizontalus tikslas privalo būti įtvirtintas visose politikos srityse, susijusiose su maisto kokybe, fiziniu aktyvumu, darbo poilsiu, sveikatos tausojimu, rizikų valdymu, aplinkos švarinimu, triukšmo ir vibracijos mažinimu bei socio-ekonominių ir verslo sveikatinimo kliūčių šalinimu.(LSDP programa)

TS-LKD

+1 punktas. Perskaičius programa, labai jaučiasi kur kas siauresnis (nei LSDP) “sveikatos” suvokimas. Klimato kaita, oro kokybė, maisto kokybė kokybė vietos programoje nelabai randa.

Mums svarbu, kad žmogaus sveikatingumas būtų ne tik individo, bet ir visos visuomenės reikalas. (TS-LKD programa)

Stiprinsime vietos bendruomenes ir seniūnijas, didinsime socialinių darbuotojų skaičių. Skatinsime bendruomeninę pagalbą rizikos šeimoms ir asmenims. Kaip alternatyvą alkoholio vartojimui, skatinsime prasmingo užimtumo, sporto plėtojimą, ypač kaimo vietovėse. Stiprinsime dienos centrų veiklą, raginsime bendruomenes kurti „šiltus kambarius“, kurie spręstų vienišumo, socialinės atskirties problemas.(TS-LKD programa)

Šviesime jaunimą apie alkoholio (bei tabako ir narkotikų) sukuriamą žalą, geriau integruojant sveikos gyvensenos propagavimo priemones į švietimo sistemą (ugdymo turinį). Šviečiant visuomenę bei pagal šį suvokimą performavus socialinę sistemą, galima pasiekti dar nematytų pergalių kovojant su priklausomybių keliamomis problemomis. Sieksime, jog ugdymo programoje atsirastų arba į kitus dalykus būtų plačiau integruojama sveikos gyvensenos disciplina tam, kad mokiniai sužinotų apie sveikatai palankią mitybą, sveiką gyvenimo būdą.(TS-LKD programa)

2.1. Tinklo pavaldumas, planavimas

LSDP

-2 punktai. LSDP iš vienos pusės aiškina, jog tinklas nebus centralizuotas, iš kitos pusės, aiškina, jog sukurs tobulą tinklą. “Sukurti”, kai kūrimas nėra centrinės, o vietinės valdžios atsakingumas - prasilenkia su bet kokia logika. Net dauguma PS pasisako už tinklo centrinį valdymą. Oh well.

Sukursime tvarų, vieningai koordinuojamą ir prieinamą pacientams asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą visuose regionuose.(LSDP programa)

TS-LKD

-2 punktai. TS-LKD vėl detaliau aiškina, kaip ką spręs. Bet kaip galima necentralizavus valdyti tinklą / paslaugas, nepaaiškina. Bet steigs, kurs, diegs… Kaip? Velniai težino (ko gero ir tie nežino…)

Dabartinė pandemija išryškino struktūrinius sistemos trūkumus, tokius kaip lėtas paslaugų kokybės gerėjimas, nepakankamos investicijos į pirminę sveikatos priežiūrą ir negebėjimas pertvarkyti sveikatos apsaugos priežiūros tinklo, kad jis galėtų tapti efektyvesniu ir geriau atliepti gyventojų poreikius.(TS-LKD programa)

Todėl neuždarinėsime, o perprofiliuosime rajonines ligonines - plėsdami tam regionui svarbias paslaugas - globos, slaugos, palaikomojo gydymo, terapijos, psichosomatines ir priklausomybių ligų gydymo paslaugas.(TS-LKD programa)

Tam, kad būtų užtikrintas greitas ir saugus ligonių aptarnavimas bei pervežimas, nustatysime tolygesnį GMP punktų išsidėstymą bei finansuosime po vieną papildomą GMP brigadą.(TS-LKD programa)

Telkdami esamus resursus bei skirdami papildomą finansavimą steigsime kelis onkologijos centrus regionuose. Klaipėdoje steigsime trečią šalyje, modernų onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo centrą.(TS-LKD programa)

2.2. Psichologų prieinamumas

LSDP

-1 punktas. LSDP problema atpažįsta, tačiau tik “išlaikyti” ar padengti kaštus, dabar yra ženkliai per mažai ir parodo partijos per menką orientavimąsi į psichologinę gyventojų gerovę.

… siekdami mažinti sistemos priklausomybę nuo vaistų ir didinti psichologinių psichoterapinių paslaugų prieinamumą visuose regionuose, įskaitant nuotolines paslaugas. Peržiūrėsime įkainius, kad šių paslaugų teikimas nebebūtų nuostolingas gydymo įstaigoms ir galėtume išlaikyti bei pritraukti trūkstamus kompetentingus psichologus ir psichoterapeutus. (LSDP programa)

TS-LKD

+2 punktai. TS-LKD programoje skiriama labai daug dėmesio psichologinei gyventojų gerovei. Tai nestebiną, atsižvelgiant į tai, kad net 2 VU psichologijos profesoriai prisidėjo prie programos rašymo (+ D.Pūras!)

Iki šiol šiai sveikatos sričiai dėmesio buvo skiriama minimaliai, nors būtent psichologinis žmogaus saugumas ir savijauta yra svarbiausias gyvenimo kokybės veiksnys. Psichikos sutrikimams spręsti taikome neproporcingai daug medikamentinio ir stacionaraus gydymo, šių problemų turintys žmonės vis dar susiduria ir su neigiamu mūsų visuomenės požiūriu.(TS-LKD programa)

Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimas būtinas kalbant apie savižudybių, smurto, priklausomybės sutrikimų prevenciją. Ypač tai aktualu regionuose, kaimo vietovėse.(TS-LKD programa)

Pereisime nuo medikamentinio psichinės sveikatos sutrikimų gydymo prie ankstyvos psichikos sutrikimų diagnostikos ir prevencijos. Atsisakysime neveiksmingos ir sovietinius laikus menančios šiandieninės sistemos, kai psichikos sutrikimų klausimas paliekamas daugiausiai psichiatrijos ligoninių žiniai ir yra neproporcingai taikomas medikamentinis ir stacionarus gydymas.(TS-LKD programa)

Stiprinsime psichikos sveikatos centrų komandas, didinsime jų finansavimą. Steigsime priklausomybės ligų skyrius rajoninėse ligoninėse, nes penkių centrų didmiesčiuose jau nebepakanka. Priartinsime psichiatrijos pagalbą prie žmonių – reorganizuosime rajonų ligonines į psichosomatikos, somatopsichiatrijos, kas ypač aktualu senyvo amžiaus pacientams. Steigsime ir plėtosime… (TS-LKD programa)

2.3. Privatus vs. viešasis

LSDP

0 punktų. LSDP programoje visiškai neminimas privatus sektorius bei jo ir viešojo sektoriaus interakcija.

TS-LKD

-2 punktai. Nors teisybę sakant, tiems rinkėjams, kuriems yra svarbus viešasis sektorius, žemiau pateiktos citatos turėtų būti KO kriterijus TS-LKD programoje. Šioje vietoje aiškiai išlenda partijos pro-versliškumas (libertarinė ideologija). Supratimo apie viešojo sektoriaus masto ekonomiją, apie viešojo sektoriaus efektyvumą - nulis. Ši pastraipa realiai iš esmės sunaikiną visą TS-LKD pažangą. Taip, iš esmės paslėptai, gražiai, bet siekiama sunaikinti viešąjį sektorių, skatinti dviejų klasių sveikatos apsaugą. Absurdas! Jau matome kur nuvedė mus konkurencija švietime, bet TS-LKD nepasimoko. Ačiū NE!!!

Užtikrinsime realią bei dirbtinai nevaržomą konkurenciją tarp valstybinių ir privačių įstaigų sveikatos sektoriuje. Tokiu būdu sveikatos apsaugos įstaigos bus skatinamos siekti efektyvesnio paslaugų tiekimo ir jų kokybės gerinimo. Be to, siūlysime dalį ligoninių akcionuoti – pusę akcijų leisti įsigyti darbuotojams, o kitą pusę atskiriems investuotojams.(TS-LKD programa)

Apibrėšime mažos ligoninės statusą, numatysime jos perspektyvą ir vystysime terapijos, slaugos, dienos chirurgijos, skubios pagalbos (su dienos stebėjimo galimybe) funkcijas bei telemedicinos plėtrą tam, kad gydytojai galėtų konsultuoti pacientus nuotoliniu būdu. Sieksime, kad būtų suformuotas stabilus personalas, sudarant tinkamas darbo sąlygas bei pakeliant atlyginimus darbuotojams.(TS-LKD programa)

Savivaldybes raginsime įvairiomis priemonėmis remti privačios pirminės sveikatos apsaugos įstaigų plėtrą.(TS-LKD programa)

3.1. Atlyginimų sistema

LSDP

-1 punktas. LSDP panašu kad visiškai nesiekia imtis esminės viešojo sektoriaus atlyginimų reformos. Todėl atlyginimų susiejimus su finansavimu ir paslaugų apimtimi kelia labai daug abejonių, ypač dėl galimų neigiamų paskatų.

Susiesime medikų pajamų augimą su sveikatos finansavimo didėjimu bei gyventojams teikiamų paslaugų apimties augimu.(LSDP programa)

Kelsime slaugytojų darbo užmokestį.(LSDP programa)

TS-LKD

-1 punktas. Nors TS-LKD ir pamini žodį “atlygio sistema”, siūlymuose sistemos su žiburiu nerasi. Teigiamai vertinu siekį numatyti ilgalaikį atlyginimų augimą, neigiamai, jog rezidentams “pamažu didinsime atlyginimus”.

Būtina teisinga ir motyvuojanti atlygio sistema bei adekvačios darbo sąlygos.(TS-LKD programa)

Numatysime ir įgyvendinsime ilgalaikį visų grandžių medicinos darbuotojų ir pagalbinio medicinos personalo darbo užmokesčio augimo planą.(TS-LKD programa)

Gerinsime gydytojų rezidentų darbo sąlygas: optimizuosime darbo krūvį, pamažu didinsime atlyginimus.(TS-LKD programa)

Skirsime daugiau viešųjų resursų slaugos specialistų rengimui, jų darbo sąlygų gerinimui (ypač atlyginimų didinimui), bei visuomenėje nusistovėjusio požiūrio į šią profesiją keitimui.(TS-LKD programa)

3.2. Darbo normos

LSDP

-1 punktas. Darbo normos numatomos tik slaugytojams. Tai jog būtinas sistemins požiūris per visą SA sistemą, LSDP ignoruoja. Tad panašu, jog programoje savo vietą rado tiesiog vienos grupės skundai. Darbo laiko apskaitos stiprinimas skamba gerai, bet kaip įgyvendinamas, kai tinklas ir darbuotojai nėra “valstybiniai” sunku įsivaizduoti.

Nustatysime tikslesnius ir sveikatą tausojančius darbo krūvius. Didinsime slaugytojų ir jiems talkinančio personalo skaičių.(LSDP programa)

Sustiprinsime įstaigų ir darbuotojų darbo laiko apskaitos kontrolę siekiant užkirsti kelią darbuotojų pervargimui ir perdegimo sindromui taip sumažinant medicininių klaidų tikimybę.(LSDP programa)

TS-LKD

-1 punktas. Darbo normų klausimas, tik pas rezidentus ir slaugos darbuotojus ligoninėse? Sisteminio požiūrio ir siekis imtis esminių reformų - 0.

Gerinsime gydytojų rezidentų darbo sąlygas: optimizuosime darbo krūvį, pamažu didinsime atlyginimus.(TS-LKD programa)

Sudarysime tinkamas sąlygas sunkiausius ligonius slaugyti ligoninėse (didinat paslaugų įkainį ir kartu mažinant krūvius slaugos darbuotojams)…(TS-LKD programa)

3.3. Darbuotojų kompetencijos ir regioninė sklaida

LSDP

+1 punktas. Kaip žada jauniesiems gydytoms regionus padaryti patrauklia darbo vieta, suprantama nutylima. Apie esamų gydytojų kvalifikacijų kėlimą nekalbama.

Užtikrinsime, kad jauniems gydytojams būtų patrauklu dirbti regionuose.(LSDP programa)

Užtikrinsime tolygias darbo sąlygas jauniems specialistams sudarydami galimybes jų tolimesniam profesiniam tobulėjimui ir visapusiškam savarankiškam darbui.(LSDP programa)

TS-LKD

+2 punktai. Kvalifikacijos kėlimas visiems ir praktinis ir bent kažkiek aiškesnė vizija, kaip pritraukti jaunimą į regionus.

Efektyvus gydytojų tobulinimasis turi apimti ne tik teorines (kaip yra dabar VASPVT kuruojant šią sritį), bet ir praktines valandas.(TS-LKD programa)

Sudarysime sąlygas medicinos personalui ir pagalbiniam medicinos personalui tobulinti kompetencijas.(TS-LKD programa)

Bendradarbiaudami su savivaldybėmis finansiškai remsime regionuose dirbančius gydytojus, gydytojus rezidentus, mokėdami priedus prie atlyginimo, sudarydami palankias sąlygas būstui įsigyti.(TS-LKD programa)

4.1. Finansavimo pajėgumas

Kad ir ką skaitėte ir skaitysite, kad ir kokius rinkiminius pažadus girdėjote ar girdėsite, viskas nublanksta ties viena vieta - kaip tai bus finansuojama. 2018m. Eurostat duomenimis mokesčių ir BVP santykis Lietuvoje siekė 30.2 proc. ir buvo vienas žemiausių visoje ES (Airija nesiskaito). Lietuvoje turi būti keičiama mokesčių sistema, judama visuotinio pajamų apmokestinimo bei mokestinių lengvatų naikinimo. 1 proc. BVP išlaidų atitinka ~500 mln. eurų. Norint kelti atlyginimus, plėtoti tinklą, finansuoti paslaugas, būtina didinti mokestines valstybes įplaukas.

Jeigu partijos kalba, jos sieks finsuosti SA sektorių, kaip ES vidurkis (8-10 %), bet didinti finansavimą tik iki 35% (LSDP) arba net jį mažint (TS-LKD), tai manau išvadas reikia pasidaryti patiems. 35% mokesčių ir BVP santykis net negali būti galutinis tikslas Lietuvai, jeigu norime “skandinaviškos gerovės vasltybės modelio”. ES Vidurkis siekia 41 proc., skirtumas ~5 milijardai eurų!

Kaip parodo žemiau esantis grafikas, Lietuvoje jau skiriama santykinai daug lėšų sveikatos apsaugai (% visų išlaidų, y-ašis), tad esmė yra mažame perskirstyme, t.y. %BVP (x-ašis).

LSDP

+2 punktai. Visų pirma, remiantis Eurostat duomenimis - Lietuvoje centrinės valdžias išlaidos sveikatai 2018m. siekė 5.9 proc. Jeigu norime judėti Danijos / Norvegijos link, turime kalbėti apie 9-10 proc. BVP ar net daugiau, nes nors pas mus darbo jėga ir yra dar pigesnė nei Skandinavijos šalyse, visgi vaistų bei įrangos kaina yra europinės. Tad klausimas, kiek LSDP siūlo iš tiesų didinti finansavimą SA sektoriui. 2.1 proc. punktas (iki 8.0 proc. BVP) 2021m. nominalia išraiška reikštų ~1.1 papildomą milijardą eurų. Ar to pakaktų gausiems LSDP pažadams - sunku pasakyti, nes partija nepateikia siūlomų programų kaštų. Pusę šių pinigų numatoma skirti slaugai. Tai vaistams, įrangai, infrastruktūrai ir kitų darbuotojų atlyginimams, tik pusę milijardo beliks? Ulalala. nepaisant to, LSDP visgi ganėtinai aiškiai pasisako už didesnį perskirstymą ir pateikia bent jau apytiksles gaires, kaip to būtų siekiama.

Sveikatos sistemos finansavimą turime didinti bent iki 8 proc. nuo BVP. Šiandien sveikatos sistemos finansavimas (6,7 proc. BVP) yra nepakankamas įvertinant gyventojų poreikius ir lyginant su kitomis ES valstybėmis narėmis. (LSDP programa)

Įvertinę specialistų poreikį, skirsime finansavimą aukštosioms mokykloms rengti kvalifikuotus epidemiologus Lietuvai. (LSDP programa)

Tam, kad padengtume augančias išlaidas slaugos paslaugoms, apsvarstysime galimybes steigti apie pusės milijardo eurų dydžio papildomų slaugos paslaugų finansavimo fondą. (LSDP programa)

Didinsime biudžeto pajamas ir įvesime mokesčių sistemą, paremtą trimis pamatiniais principais. Pirma, visos pajamos turi būti apmokestinamos vienodai – „ne“ privilegijoms apmokestinant pajamas. Antra, suminėms metinėms pajamoms turi būti taikomi progresiniai tarifai. Trečia, mokesčiai turi būti administruojami efektyviai, pasitelkiant gerąsias europines praktikas ir užtikrinant žmonių pasitikėjimą mokestine sistema. Sieksime iki 2024 m. šalies biudžeto pajamas per mokesčių sistemą padidinti iki 35 proc. BVP. (LSDP programa)

Mažinsime gyventojų pajamų apmokestinimą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims bei didinsime apmokestinimą dideles pajamas gaunantiems asmenims. Siesime gyventojų pajamų tarifus su gyventojų gaunamų pajamų dydžiu nepriklausomai nuo pajamų šaltinio (vienodas pajamas gaunantys turi ir vienodai mokėti); didinsime tarifų progresyvumą. (LSDP programa)

Biudžeto pajamos Lietuvoje iš kapitalo ir turto yra kelis kartus mažesnės negu ES vidurkis. Darbo ir kapitalo pajamos turi būti traktuojamos ir apmokestinamos vienodai. Turėtų būti naikinamos mokestinės lengvatos milijoninius pelnus Lietuvoje generuojančioms, bet šalyje mažai investuojančioms įmonėms ir peržiūrimi kapitalo mokesčiai. Įmonių pelno mokesčio tarifas turėtų būti suvienodintas, panaikinant 15 proc. tarifą nebankinėms įmonėms ir grąžinant prieškrizinį 20 proc. pelno mokesčio lygį, galiojantį ir Latvijoje bei Estijoje. Remsime pelno mokesčio lengvatas pelno dalijimuisi su darbuotojais (angl.profit sharing). Kitų ES valstybių narių pavyzdžiu turi būti nustatytas adekvatus ir visiems privalomas turto mokestis (numatant saugiklius socialiai pažeidžiamoms grupėms). Turime siekti, kad Lietuvoje pajamos iš periodinių nekilnojamojo turto (įskaitant žemę) mokesčių atitiktų ES vidurkį. (LSDP programa)

TS-LKD

-2 punktai. TS-LKD nekalba apie mokesčių didinimo poreikį, kuris yra akivaizdus, nes pati partija įvardija, jog trūksta apie 4 proc. punktų (~2 mlrd. eurų). Mini priemonėlėmis to neišspręsime. Partija siūlo moratoriumą, nedidinti mokesčių ir netgi, tam tikrais atvejais juos mažinti. Ekonominės logikos, kaip mažinant mokesčius, rasti 4 milijardus SA finansavimo didinimui, nerasta. TS-LKD, būkit geri, nustokite maišyti priežastis ir pasekmes: tai kad valstybė už savo draudžiamus asmenis nemoka pakankamai, yra pasekmė. Iš tuščios kišenės auksinio skatiko juk neištrauksi! Mąstantiems šis punktas, kaip ir pas Liberalų Sąjūdį bei Laisvės Partiją reiškia viena - KO kriterijus.

Sąrašo, kas yra valstybės draudžiami asmenys, peržiūra yra gera idėja, bet ką reiškia konkrečiai? Tėvai mokės už vaikus? Pensininkai turės daugiau prisidėti? Studentai turės mokėti už save? Naikinamos lengvatos? Neaišku… ir 4 mlrd. ir čia nesukrapštysite.

Privatus sveikatos draudimas yra ilguoju periodu neveikiantis instrumentas. Proveržis libertarinės politikos, kuri naudinga tik dideles pajamas gaunantiems ir NESERGANTIEMS gyventojams ir tik skatina dviejų klasių sveikatos apsaugą ir jos prieinamumą!!! Kraupu ir apgailėtina!!!

Šiandien Lietuva sveikatos apsaugai skiria bene mažiausią finansavimą nuo BVP Europos Sąjungoje – apie 6 proc., kai ES vidurkis – apie 10 procentų.(TS-LKD programa)

Sieksime palaipsniui sulyginti Valstybės draudžiamų asmenų ir savarankiškai į PSDF mokamas įmokas.(TS-LKD programa)

Peržiūrėsime valstybės draudžiamų asmenų sąrašą, išimtis ir lengvatas tam, kad jis taptų skaidresnis ir sąžiningesnis.(TS-LKD programa)

Taip pat sukursime papildomą savanorišką sveikatos draudimą bei aiškiai reglamentuosime papildomus mokėjimus, visiškai panaikinsime nelegalius bei neoficialius atlygius, mokamus įvairiomis formomis. (TS-LKD programa)

Siekdami stabilių reguliacinių ir mokestinių sąlygų Lietuvos verslui, paskelbsime reguliacinių ir mokestinių įstatymų pakeitimų moratoriumą. Kurį laiką nekeisime verslo aplinkai esminę įtaką darančių įstatymų, o tuo metu tarsimės su verslo bendruomenėmis, siekdami susitarimo dėl į ilgąjį laikotarpį orientuotų ir tvarų Lietuvos ekonomikos augimą užtikrinančių reguliacinių sąlygų.(TS-LKD programa)

1. PALANKESNĖ MOKESTINĖ APLINKA AUKŠTĄ PRIDĖTINĘ VERTĘ KURIANČIAI PRAMONEI: Peržiūrėsime mokestinę aplinką aukštos pridėtinės vertės gamybai skatinti.(TS-LKD programa)

4.2. Neteisingi kaštai, turto valdymo neefektyvumas

LSDP

-1 punktas. Tiesiog skurdu. Tai jog VLK taikomi įkainiai turi būti sistemiškai peržiūrimi kartu sprendžiant tinklo klausimą yra aišku visiems. Tik ne LSDP. Čia įkainiai bus peržiūrimi tik psichologinėms paslaugoms.

Peržiūrėsime įkainius, kad šių paslaugų teikimas nebebūtų nuostolingas gydymo įstaigoms ir galėtume išlaikyti bei pritraukti trūkstamus kompetentingus psichologus ir psichoterapeutus. (LSDP programa)

TS-LKD

+1 punktas. TS-LKD labai išsamiai dėsto, kaip ir ką norėtų peržiūrėti paslaugų finansavimo įkainiuose. Už tai būtų galima duoti kone +2 punktus. Visgi, nepriklausoma VLK? Apolitiška? O tai kas priima sprendimus dėl PSD tarifo VLK ar Seimas? Valdybos ir tarybos gražiai skamba, bet naudos tame nematau.

VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASA (VLK) BUS SAVARANKIŠKA INSTITUCIJA, galinčia priimti ekonomiškai pagrįstus ir politiškai nepriklausomus sprendimus. Todėl, remdamiesi Pasaulio banko ir EBPO rekomendacijomis bei sėkminga kaimyninės Estijos patirtimi, suformuosime PSDF tarybą, į kurią įeitų ne tik medikų atstovai, bet ir įvairių socialinių grupių, darbdavių, darbuotojų atstovai, sveiką gyvenimo būdą propa guojančių organizacijų atstovai.(TS-LKD programa)

Todėl įvesime naują ir sąžiningą tvarką taupančią valstybės lėšas taip, kad sveikatos apsaugos įstaigoms būtų apmokama pagal jų teikiamos paslaugos sudėtingumą. Palaipsniui pasieksime, jog pirminei sveikatos priežiūrai skirta suma pakiltų iki 20-25 proc. nuo PSDF.(TS-LKD programa)

Prieš dešimtmetį įvesta apmokėjimo už paslaugas DRG sistema ne visada objektyviai atspindi suteiktų paslaugų sudėtingumą ir kaštus, reikalauja per daug žmogiškųjų išteklių, kodavimas užima daug brangaus medikų laiko, netaupo – o atvirkščiai eikvoja PSDF lėšas. Todėl iš esmės keisime apmokėjimo už paslaugas sistemą, padarysime paprastesnę ir efektyvesnę.(TS-LKD programa)

Sukursime sistemą,kad universitetinėse ligoninėse pirmiausia būtų gydomi sudėtingiausi, bet labai gerai iš PSDF apmokami ligoniai.(TS-LKD programa)

Visose gydymo įstaigose atskirsime pirminio ir antrinio lygio finansavimą, peržiūrėsime antrinio lygio paslaugų finansavimo pobūdį ir įkainius.(TS-LKD programa)

4.3. Pacientų priemokos

LSDP

+1 punktas. LSDP kaip ir pataikauja pensininkams. Užsimena apie dantų profilaktikos vaikams kaštų padengimą. Kaip kairiesiems - per silpna, gerbemieji bičiuliai!

Vyresnio amžiaus žmonėms garantuosime savalaikį gydymą ir visavertę slaugą, kurių netemdys rūpestis kaip įpirkti gydytojo išrašytus vaistus ar rekomenduojamus akinius, susitaisyti dantis. Naikinsime pacientų, sulaukusių 65 metų amžiaus, priemokas kompensuojamiems vaistams. Užtikrinsime senjorų nemokamą vakcinaciją nuo gripo. Jei bus sukurta vakcina nuo COVID-19, ja taip pat nemokamai skiepysim visus Lietuvos senjorus. (LSDP programa)

Visiems vaikams užtikrinsime dantų ėduonies profilaktiką dvigubai padidindami šios srities finansavimą.(LSDP programa)

TS-LKD

+1 punktas. Lozungai yra, konkretumo nulis. Siekis tarp-vasltybiniam vaistų pirkimui geras, įgyvendinamumas (matant kaip mus sekasi su BY atomine), labiau nei kvestionuotinas. Panašu jog TS-LKD neuri jokių rimtų ambicijų, jog didesnė sveikatos priemokų dalis būtų dengiama iš bendro katilo. Tai skriaudžia daugiavaikes šeimas ir pensininkus. Bet labai patinka farmokologijos industrijai.

Susirgęs žmogus neturi laukti vizito pas specialistą kelis mėnesius ar net metus, neturi bijoti, jog ištikus nelaimei greitoji pagalba nespės nusigauti iki jo gyvenamosios vietos, neturi jaudintis, kad pats neišgalės susimokėti už reikiamus vaistus. (TS-LKD programa)

Gydytojas, pasitaręs su pacientu, įvertinęs ligonio būklę, remdamasis gydymo metodikomis ir vaistų registruotomis skyrimo indikacijomis, galės koreguoti gydymą konkrečiais vaistais, o pacientas – įsigyti skirtą vaistą vaistinėje ir sumokėti kainos skirtumą, jei toks bus.(TS-LKD programa)

Suprantant, kad Lietuvos vaistų rinka yra nedidelė ir derybinė galia, siekiant prieinamų inovacinių vaistų kainų Lietuvos gyventojams, nėra stipri, imsimės lyderystės organizuojant bendras regiono šalių derybas su vaistų gamintojais, vykdomos taikant bendrus sveikatos technologijų vertinimo kriterijus, taip gaunant papildomą naudą visoms dalyvaujančioms šalims.(TS-LKD programa)

5.1. Open data

LSDP

+1 punktas. Skurdokai, bet bent jau ne duomenų prieiga privačiam sektoriui, kaip pas TS-LKD.

Užtikrinsime galimybę pacientams realiu laiku palyginti gydymo įstaigų veiklą, laukimo eiles ir teikiamų paslaugų kokybę.(LSDP programa)

Skatinsime pacientus suteikti grįžtamąjį ryšį apie gautų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę (LSDP programa)

TS-LKD

0 punktų. Metinės ataskaitos nėra open data, kuriais galima analizuoti ir vertinti kokybe, valdyti srautus ir t.t. Korporatyvinis matymas reiškia, jog ligoninės lieka pseudo individualistiniame pavaldume.

Numatysime įpareigojimą sveikatos sistemos įstaigoms teikti metines ataskaitas, analogiškas valstybės valdomų įmonių ataskaitoms. Įstaigų veiklai vertinti naudosime tuos pačius standartus ir palyginamus duomenis su privačiu sektoriumi, pritaikydami tarptautinius šių sektorių apskaitos standartus. Užtikrinsime maksimalų šių ataskaitų viešumą bei jas naudosime kaip pagrindą tolesnėms sveikatos sistemos pertvarkoms šalyje.

E-sveikata (ESPBI) neatlieka savo vaidmens kaip centrinė sistema, į kurią turėtų „suplaukti“ visi duomenys, o iš jos informaciją gautų kitos institucijos. Tai lemia lėtą kitų institucijų jungimąsi prie šios sistemos ir jos panaudojimą. Šiuo metu ne visos institucijos, tokios kaip Valstybinė ligonių kasa, policija, SoDra, teismai, draudimo įmonės ir daugelis kitų turi galimybę naudotis ESPBI arba sistema gali naudotis tik labai ribotai

5.2. Kyšiai

Šioja dalyje vertinu Jaunųjų gydytojų podcast’ų turinį.

• JGA podcat’as su LSDP
• JGA podcat’as su TSLKD

LSDP

-2 punktai. S.Čaplinskas pajuokaudamas sako, kad jeigu kas duotų, gal ir imtų. Be to, nepaisant to kad labai stipriai viršijo greitį, džiaugiasi, kad policininkas jį sudrausimo tik 10lt kyšiu. Kaltės matymo - nulis. Čia yra vertybinis dugnų dugnas. D.Šakalienė ir S.Čiaplinksas sutaria, kad žmogiškas ryšys ir padėka - nėra kyšis. Tortas gėlės daktarams yra priimtina. GRAUDU!!!

TS-LKD

-2 punktai. JGA podcaste J.Sejonienė ir J.Džiugelis pasisako prieš kyšius iš esmės, bet nemato esminės problemos, kad “žmogiškai atsidėkoti” būtų leidžiama. J.Džiugeliui šokolado plytelės davimo traktavimas kaip kyšis, atrodo “visiškas absurdas”. Tą pačią dovaną (ne pinigais, bet bilietais ir .t.t) J.Džiugelis iki paslaugos gavimo vadina pakiša, o po, jau leistinu atsidėkojimu. GRAUDU!!!

Balai

Žemiau pateikiu lentelę su surašytais balais. Kiekvienam kriterijui priskiriamas svoris, taip, jog bendra svorių suma siektų 100 proc. Taigi suminis kiekvienos partijos įvertis gali būti nuo -2 iki +2.

Apibendrinus, mano asmeniniu vertinimu laimi LSDP su svertiniu įverčiu +0.33. TS-LKD pralaimi, net nugrimzdama į neigiamą zoną -0.53. Tai nulemia TS-LKD paslėptas noras iš esmės tęsti viešojo sektoriaus tinklo naikinimą ir tai, jog partija dalina pažadus, kartu teigdama, kad dar ir mažins mokesčius, t.y. valstybės galimybes tesėti pažadus. Supaprastintai: pučia miglą į akis ir tikisi, kad daug ir gražaus teksto pasiskaitę visi apsvaigs ir patikės, nebematys už fasado styrančių libertarų ausų.

Nr.	Kriterijus	Svoris	LSDP balai	TSLKD balai
1.1.	Prevencija	10.0%	2	1
1.2.	Gyventoju sveikata kaip SAP tikslas	5.0%	2	1
1.3.	Sveikata ne tik SAM atsakomybė	10.0%	2	1
2.1.	Tinklo pavaldumas, planavimas	15.0%	-2	-2
2.2.	Psichologų prieinamumas	5.0%	-1	2
2.3.	Privatus vs viešasis	5.0%	0	-2
3.1.	Atlyginimų sistema	10.0%	-1	-1
3.2.	Darbo normos	5.0%	-1	-1
3.3.	Darbuotojų kompetencijos ir regioninė sklaida	2.5%	-1	2
4.1.	Finansavimo pajėgumas	20.0%	2	-2
4.2.	Neteisingi kaštai, turto valdymo neefektyvumas	5.0%	-1	1
4.3.	Pacientų priemokos	2.5%	1	1
5.1.	Open data	2.5%	1	0
5.2.	Kyšiai	2.5%	-2	-2
	Suminis įvertis (nuo -2 iki 2)		0.33	-0.53

Galimos koalicijos

• Jeigu koalicija: TS-LKD + liberalai (tikėtina abu + darbo partija (nes irgi dešinės politika)) - pasekmių nenoriu net bandyti įsivaizduoti.
• Jeigu koalicija:LSDP + LVŽS - įdomus scenarijus. Jeigu LSDP turės daugumą, galima tikėtis racionalesnės politikos. Bet tada LVŽS turi būti taip susilpnėjusi, kad T.Tomilino ir G.Palucko ašis nusvertų S.Skvernelio liberalizmą. Ar LVŽS viešajam sektoriui blogiau nei TS-LKD? Nežinau, man atrodo tolygiai. Vertinant SAP nuostatas, A.Veryga JGA podcaste pasirodė racionaliausiai kalbantis iš visų JGA pašnekovų. Bet viskas remsis į mokesčių reformas.
• Jeigu koalicija: LSDP + TS-LKD - amenjuze. Tada du dalykai atrodo garantuoti: tolimesnis LSDP skaidymasis dėl išduotų principų, nes įtariu progresinių mokesčių idėjas LSDP palaidotų. Taip pat per dar sekančius rinkimus dar aktyvensis radžvilinis, alkinis vektorius, per TS-LKD nuėjimą dar labiau link centro kairės. Taigi nebūtų ne tik esminių reformų, bet dar mums padovanotų if lietuviškus AfD.

Apibendrinimas

Jeigu perskaitėte iki čia, sveikinu. Tiek Jus, tiek ir save. Manau esame neblogai susipažinę su dviejų pagrindių partijų SAP programomis.

Ar sutinkate su mano pasirinktais kriterijais, ar sutinkate su mano įverčiais absoliučiai nėra svarbu. Svarbu, jog gerai apgalvotumėte, atmestumėte šabloninį myliu nemyliu vertinimą ir pagalvotumėte, kas Lietuvai būtų geriausia ir Spalio 11 d. eitumėte atsakingai balsuoti.

Skaidrumo dėlei: neturiu jokių asmeninių, finansinių ar dar kokių nors sąsajų su abiejomis partijomis. Stengiausi šį komentarą parengti kuo galima skaidriau, nešališkiau ir objektyviau.

Kam norisi mano lentelės exceliuko, kad pasidėlioti savo įveritinimus, prašau čia.