Šis komentaras skirtas dviem auditorijoms – visuomenei skirta pirma dalis, kurioje aptariu su kokiomis problemomis susiduria švietimo sistema, kodėl dalis švietimo profsąjungų pasitraukia iš kolektyvinės šakos derybų ir kaip korupcija ir abejingumas griauną mūsų tautos ateitį.
2020-03-05 ŠMSM derybų metu viceministrė išsakė mintį, jog teikiami LŠDPS reikalavimai yra „vėjai“, tad antroje dalyje pateiksiu savo teiktus ir LŠDPS perimtus reikalavimus bei argumentuosiu, kodėl šie reikalavimai nėra „vėjai“. Kadangi viceministrė neturi laiko, tai atsakymas jai – taip aš norių (ir tikiuosi didesnė dalis LŠDPS), reformuoti švietimo sistemą, o jeigu reikia ir visą viešąjį sektorių. Neturint kokybiško švietimo sektoriaus – Lietuva ateities neturi ir užuot purkštavusi apie pijarą (dėl filmavimo) ir neįveikiamus dalykus, geriau ji tegul teikia konstruktyvią kritiką, nes imtis darbų reikia dabar. Taip pat noriu pabrėžti, jog šiame komentare aš išsakau tik savo asmeninę nuomonę, kuri nebūtinai atspindi pedagogų, LŠDPS ar kitų asmenų nuomonę. Tai ne asmeninis puolimas prieš ką nors, o visos situacijos kritiška (savi-)refleksija.

Vietoj įvado

Aš jau keletą metų darbuojuosi su profesinėmis sąjungomis, teikiu savo siūlymus, komentuoju, skaitau pranešimus. Kai LŠDPS buvo „užėmusi“ Švietimo ir mokslo ministeriją, keliavau kartu su Seimo nariu T.Tomilinu pasikalbėti ir pabandyti rasti dialogą / kompromisą. Nenuostabu, kad glaudus bendradarbiavimas su profesinėmis sąjungomis apskritai, atvedė mane į LŠDPS (nors kaip ir laisvai samdoma ekspertą).

Nuo vasario mėnesio pabaigos konsultuoju LŠDPS dėl Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties sudarymo, o prasidėjus deryboms, tapau oficialiu LŠDPS derybininku. Mano pagrindinės funkcijos dabar – (padėti) ruošti reikalavimus ŠMSM, konsultuoti ekonominiais, finansiniais klausimais. Bendrai tariant, tai nuostabi patirtis, kai 90 proc. viso rezultato labiau lemia emocijos, o ne objektyvūs faktai ar racionalus mastymas. Tad natūraliai dalyvavimas šiame procese palieka daug įspūdžių (už kadro) ir jų nereflektuoti viešai, būtų gaila, nes manau, kad tokie įspūdžiai gali padėti visuomenei / tiems kurie domisi šiais procesais suprasti, kodėl Lietuvoje švietimo sektorius yra toks nekokybiškas, nereformuotinas, apraizgytas visokiausių, abejones keliančių, voratinklių, kitaip tariant - gilioje, gilioje šikduobėje.

Geriausiai man sekasi reflektuoti chronologiškai. Stengiuosi kuo tiksliau atspindėti faktus, tad jeigu kažką pateiksiu netiksliai, iškart atsiprašau!

2020-02-25 pirmasis posėdis

Pirmojo posėdžio metu, 6 skirtingų švietimo profesinių sąjungų atstovai turėjo suderinti derybų reglamentą. Dauguma klausimų nekėlė ilgų diskusijų.

Tačiau diskusijas įžiebė mano klausimas / prašymas pradėti transliuoti derybas viešai per Youtube. Mano asmenine nuomone, jeigu derasi profsąjungos atstovai ir ministerija dėl viso viešojo sektoriaus (arba jo dalies – švietimo sektoriaus), derybos negali vykti paslapčia, nes liečia ne tik PS narius, o visus darbuotojus. O tu vaikeli… kokia kilo emocijų banga, pasigirdo aiškinimai, jog visiškai nesvarbų, kaip kas ką derasi, svarbus yra rezultatas!

LŠDPS pirmininkas A.Navickas dar netyčia užkaitino emocijas pareiškęs (beje teisiškai visiškai pagrįstai), jog jeigu nebus sutarimo dėl to, kad ŠMSM vykdytų kokybišką video transliaciją, jis pats pradės transliuoti, ydan nebūtų nieko slapto. Į tai su pasikarščiavimu sureagavo Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius A.Aldakauskas pareiškęs, kad jeigu kas nors pradės filmuoti, jis bus pirmas tas, kuris paduos filmuojančius į teismą.

Tada dar reikėjo apsispręsti dėl to, kaip yra priimami sprendimai. E.Milešinas (LŠMPS) pareiškė, jog balsavimas turi vykti 4/6 dauguma, t. y. kai 4 iš 6 profsąjungų nubalsuoja už. Aš ir vėl įkišau savo trigrašį, teikdamas pasiūlymą, jog būtų balsuojama pagal proporcijas, t.y. kiek profsąjunga atstovauja narių, turėtų nulemti atitinkamos profsąjungos balso svorį. O tu vaikeli kvadratu…

LAMPSS pirmininkės reakcija buvo: „Ar Jūs suprantate apie ką Jūs čia kalbate, turbūt nelabai. Čia organizacijos daro susitarimą, o ne nariai. Jūs profesinius svorio koeficientus dar įveskite, profesorius vieną, mokytojas kitą, vaikų darželio auklėtojas trečią <…>“. Širšių lizdas užvirė grynąją ta žodžio prasme.

Na ką aš galiu atsakyti, Briuselyje, Lietuva irgi neturi 1/27 balso priimant visus sprendimus. Vokiečiai nėra vertingesni nei Latviai, Prancūzai neturi jokių koeficientų. Taip, tam tikrais klausimais yra būtinas visuotinis pritarimas, bet dauguma balsavimų, jeigu neapsirinku, vyksta kvalifikuotos daugumos principu, kai nubalsuojama UŽ, kai UŽ balsuoja daugiau nei 55 proc. atstovų ir jie atstovauja daugiau nei 65 proc. Europos gyventojų. Manau, ganėtinai demokratiškas pasiūlymas, tad kodėl jo išsigąst? Kodėl primygtinai, kaip tai darė E.Milešinas reikalauti 4/6 balsavusių daugumos sprendimų priėmimui? Atsakymas gana paprastas – priimti reikiamus sprendimus traukiniu. E.Milešinas žino, jog LŠMPS’ą palaikys mokyklų vadovų PS, LAMPSS, Solidarumas. Sandrauga toks 50/50 kandidatas, na bet juk 4/6 pakanka! Et Voilà!

Po pertraukėlės, kuri buvo duota profsąjungom susitart dėl balsavimo teisių ir transliavimo ir kurią E.Milešinas praleido skambinėdamas valdybai - garbingai pareiškė besitraukiantis iš derybų. Keletą dienų prieš, jis jau numatė, kad vyks „cirkas“ ir gavo valdybos įgaliojimą trauktis ir pradėti dabar galiojančios kolektyvinės šakos sutarties atnaujinimą.

Mokyklų vadovų profsąjunga, esanti neva po LŠMPS skėčiu irgi pareiškė besitraukianti, galbūt… Deja E.Milešinas paklaustas KODĖL traukiasi, išvardinti konkrečių priežasčių negalėjo, atsakė „vyksta cirkas“. E.Milešinui į sąžinę ėmėsi brautis tiek kitų PS, tiek ŠMSM atstovai.

Įsivaizduokite antraštę – per pirmas derybas griūva profsąjungų koalicija. Blogas PR’as tiek ŠMSM tiek pačiam E.Milešinui. Viską mesti, net nepradėjus derybų. Tad E.Milešinas liko…kol kas…

Tuo iš esmės ir baigėsi pirmas susitikimas.

Kokios pirmojo susitikimo pamokos? Demokratiškai priimti sprendimus norisi man ir LŠDPS. Kitoms profsąjungoms, tai nė motais. Net mano pasiūlytas variantas PS suteikti „veto“ teisę, su kuria PS galėtų blokuoti priėmimą tam tikro klausimo maksimaliai dviem savaitėms, per kurias įgautų laiko išdiskutuoti šį klausimą su kitomis PS ir galbūt jas įtikinti savo pozicijos teisingumu, buvo ŠMSM (A.Aldausko) iškastruota – kiekvienai profesinei sąjungai leista iš viso turėti du atidėjimus apskritai per visas derybas. Nepriklausomai, kiek bus klausimų. Taigi jeigu PS išeikvojo savo du atidėjimus, buldozeris važiuoja toliau.

Tikrai nesitikėjau, tokio „kietumo“ iš ŠMSM pusės, bet ko gero čia buvo „bandymas“ išlaikyti E.Milešiną derybose.

Kita skaudi pamoka – profesinės sąjungos, ateinančios derėtis į dėl viso viešojo sektoriaus darbuotojų, kartais kelia nuosavus interesus aukščiau bendrų švietimo sektoriaus interesų.

Kitas nemalonus pastebėjimas, jog kyla abejonių, ar profesinės sąjungos ruošiasi deryboms? Pažvelgus į PS reikalavimus, kyla toks įtarimas, jog dauguma PS perleidžia derybas LŠMPS. Tai labai gerai atskleidžia pateikti siūlymai. Čia sudedu visų siūlymus į ZIP archyvą (visi gauti reikalavimai iki 2020-03-02). Atkreipkite dėmesį į pastovų frazių naudojimą “siekti/ gerinti/tobulinti”… Nenuostabu, kad siūlymas, daryti kassavaitinius visų 6 profsąjungų atstovų susitikimus ir derinti savo pozicijas prieš derybų posėdį ministerijoje nesusilaukė jokio deramo palaikymo… ką derinti, kai kartais net norai nėra aiškūs?

Labas rytas realybe, kai supranti, jog atsibudai ant šachmatų lentos…

Laikotarpis iki antrojo derybų susitikimo

Eidama į pirmą posėdį, LŠDPS dar nebuvo pateikusi savo reikalavimų. Tad sekė kokia gera savaitė juodo darbo ir reikalavimų derinimas su LŠDPS atstovais. Dalyvavau LŠDPS prezidiumo posėdyje, kuriame į nemažą dalį savo teiktų siūlymų (ko siekti derybose) nuolat girdėjau vieną sakinį - „pjauname šaką ant kurios sėdime“.

Na mano atsakymas yra paprastas, rūpintis pjaunama šaka ir ignoruoti pūvantį medį, nevalia. Taip aš esu naivus, optimistas, idealistas, kuriam kažkurios vienos PS narių skaičiaus svyravimas atrodo mažiau svarbus, nei visos švietimo sistemos ir kartu Lietuvos, ateitis. Aš laikausi nuostatos, jog jeigu PS atstovai yra kviečiami derėtis dėl visų (ne tik PS narių) teisių, jie privalo statyti viešą interesą į pirmą vietą. Į ką tik gaudavau atsakymą – „nariai nesupras, pabėgs, o nebus narių, tada nebus ir iš ko ekspertus samdyti“.

Naivaus idealisto ir pragmatiko požiūrio skirtumas. Ko gero bus suprantančių ir idealistą ir pragmatiką. Nekaltas šioje vietoje nei vienas, nei kitas. Aš jau savo bloge rašiau, jog būtina spręsti šią dilemą - kai PS eina derėtis dėl visų, bet žiūri tik savo siauro intereso (“Ekonomisto komentaras – kaip profsąjungos ir vėl ant to paties grėblio lipa” ir Ekonomisto komentaras – apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus). Lygiai ta pati dilema kyla, derybose dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties, kurioje sutariamas bazinis dydis (kuris galioja daugumai viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų skaičiavime), bet kuris nuolat yra mažesnis, nei infliacija. Tiesiog PS pasirašo tokį susitarimą, nes bijo prarasti atostogų dienas PS nariams ir baiminasi, kad šie pereis į tas PS, kurios pasirašė. Mano supratimu, PS Nacionalinės sutarties pasirašymai, kai BD augimas neviršija net kainų lygio augimo, tam kad užsitikrinti PS nariams teikiamą naudą yra ne kas kita, bet korupcija. Tačiau reikia pažymėti, jog į šią dilemą / korupcija, PS pastumi ne kas kitas, o patys politikai, neatskirdami derybų dėl viso viešojo sektoriaus nuo derybų tik dėl PS narių naudos. Taigi jie taiko „skaldyk ir valdyk“ ir jiems sekasi puikiai. Aibę metų BD atsilieka nuo infliacijos, o dėl to kenčia ne kas kitas, o silpniausias PS turintys viešojo sektoriaus darbuotojai!

Kaip bebūtų, po daug derybų, aiškinimo ir be galo daug naktinio darbo – 2020-03-02 LŠDPS pateikė savo reikalavimus. O sekančią dieną, aš jau sėdau ruošti skaidrių pranešimui, kuris buvo numatytas 2020-03-03 BNS’e.

Ir hopla siurprizas - ta versija, kuri jau buvo finalinė ir kuriai reikėjo tik lituanisto ir teisininko pataisymų, buvo „iškastruota“ du kartus. Pirma, dar bendrame dokumente išbraukyti punktai, antra - perkeliant į dokumentą, kuris nusiųstas ŠMSM. Jeigu nebūčiau rengęs skaidrių, o tik būčiau nukeliavęs į BNS’ą, neduok tu dieve būčiau atvėręs burną… apie pakeitimus (dokumento „kastraciją“), nieko nežinojau. Ne man spręsti, ką PS pasilieką. Mano rolė tik patarėjo / eksperto. Bet įsivaizduokite spaudos pranešimo metu, ekspertas būtų pradėjęs kalbėti dalykus, kurių nėra jokiuose „oficialiuose“ dokumentuose?

Oh well, ir vėl pamoka išmokta, sekti kiekvieną dokumentą ir negalvoti, kad turi „originalą“ vien dėl to, kad tam dokumentui bereikėjo tik kalbininko ir teisininko pataisymų. Pasitikėjimas gerai, kontrolė geriau. Dar geriau ko gero būtų, jog visa dirbanti komanda sutartų kaip dirba, kaip komunikuoja, jog tokių nesusipratimų daugiau neįvyktų.

E.Milešinas rocks again

BNS’o spaudos konferencija – net nežinau ką ir komentuoti. Džiaugiuosi, kad prisijungė Sandrauga, nors akivaizdžiai jiems labiau rūpėjo klausimas, kodėl ir kaip jungiamos mokyklos Kazlų Rūdoje, nei bendri abiejų PS interesai derybose. Visgi palaikymas yra gerai!

Labai smagu, jog atėjo ir Filosofijos fakulteto docentė, dr. R.Žiliukaitė, kuri pripažino, jog naudą gauna „zuikiu“, mat nei prisidėjo prie dokumento rengimo, nei FSF’e veikianti profsąjunga yra LŠDPS nariai. Kadangi rengiau skaičiavimus akademikams ir mokslininkams dar 2019 pavasarį, kai Vyriausybė imitavo Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimo strategijos komisijos darbą, tai įtraukti savo darytus skaičiavimus ir dabar - nebuvo sunku.

Tačiau vangus aukštųjų mokyklų PS kūrimasis ir jungimasis į didesnes švietimo PS stebina. Na nestebina, nes tada reikia dalį surenkamų įmokų perleisti, to nenori niekas. O nauda - atstovavimas nacionaliniu lygiu, teisinė pagalba ir t.t., ne visada atrodo verta. Pažiūrėjus į LAMPSS „demokratijos sampratą“ darosi aišku, kodėl sveiko proto akademikai ten ir nestoja, nes įstojus pokyčių iš vdaus ir nepasieksi. Prie visko prisideda dar ir akademikų abejingumas, nuovargis dirbant 3 darbovietėse 2 etatais (taip, akademikai tai iš tiesų sugėba…). Tačiau tokia situacija veda niekur.

Ši baisi fragmentacija, kai kuriasi smulkios PS, kurios nesijungia į didesnius darinius žaloja patį aukštąjį mokslą. Mažos, lokalios PS yra vienareikšmiškai efektyviausios institucijos spręsti įstaigos lygmens problemas, kol tos problemos nėra didelės. Tačiau, kai problemos išauga ir dažnai tampa nacionalinėmis, kaip antai aukštojo mokslo finansavimas, šios smulkios PS tampa bebalsėmis ir beteisėmis kalbėti prie derybų stalo. Kartu nesijungimas lemia, jog didesnės PS neturi pakankamai lėšų ir resursų, taigi pralaimi visi. Todėl mano supratimu reikia arba judėti to link, jog švietimo PS nustotų būti tik mokytojų PS, arba mums reikia kitokių sprendimų tam, jog aukštojo mokslo balsas būtų girdimas nacionaliniu lygiu.

Spaudos konferencijos metu buvo pristatyti ir LŠDPS atliktos apklausos rezultatai. Absoliuti dauguma PS narių (ir ne narių) pasisakė už posėdžių transliavimą, už kvalifikuotą daugumą ir t.t. virš 700 užpildytų anketų per vos kelias dienas – kiekvieno tyrėjo svajonė :) Remiantis šiais rezultatais, bei teisininko išaiškinimu, derybų partneriams ir ŠMSM buvo pasiųstas aiškus signalas – LŠDPS reikalaus transliavimo ir demokratiškai priimamų sprendimų.

Akivaizdu, jog to E.Milešinui jau buvo per daug, vos keliolika minučių prieš spaudos konferenciją buvo išplatintas pranešimas spaudai, jog LŠMPS ir visos kitos 4 profsąjungos traukiasi – kartu ir Sandrauga. Primenu, tuo metu Sandraugos atstovai sėdėjo BNS salėje kartu. Klausimas ar jie irgi traukiasi – buvo visiems kaip perkūnas iš giedro dangaus. NE! Nepaisant šio ne, žiniasklaida jau platino pranešimą, jog LŠDPS lieka viena derybose su ŠMSM dėl naujos švietimo kolektyvinės sutarties. Well played – Milešinas, well played :)

Ką galima iš to išmokti - žiniasklaidos ir visų “partnerių” monitoringas. Tik tokiu būdu “draugų” sprendimo nesužinosi iš salėje sėdinčio žurnalisto.

Antrasis posėdis (2020-02-05)

Keliaujant į antrąjį posėdį buvo neramu – ar Sandrauga tikrai pasirodys? O gal pasirodys visi, įskaitant E.Milešiną? Kuo dar gali būti tikras? Kokia išvis bus darbotvarkė neaišku. Teoriškai numatyta posėdžio trukmė ~ 4 valandos.

Sandrauga atvyko, taigi posėdyje dalyvavo LŠDPS, Sandrauga ir ŠMSM. Posėdį transliavo LŠDPS savo FB tinklapyje, tik garsas, tikrai nekoks.

Posėdžio metu kilo klausimas, ar Sandrauga gali sėdėti ant dviejų kėdžių – dalyvauti derybose su LŠDPS ir kartu su E.Milešinu? Juk tada galėtų rinktis, kur geresnės sąlygos. Tai, jog LŠDPS ateina su visai kitokio pobūdžio reikalavimais nei E.Milešinas, jog LŠDPS taikosi į švietimo sistemos gerinimą, man suponuoja, jog Sandrauga ilgai kompanijos LŠDPS derybose nepalaikys ir jungsis prie E.Milešino. Turint omenyje, jog absoliučios daugumos PS atstovai yra suinteresuoti „bapkėmis“, o ne sisteminiais pokyčiais, ką jau bekalbėti apie viešojo ar švietimo sektoriaus pažangą, toks pasirinkimas nenustebintų. Na bet per šias kelias savaites aš jau ne kartą buvau nustebintas, tad belieka tikėtis…

Prieš posėdį teko pabendrauti ir su ŠMSM darbuotojais, kurie nustebino pareiškimu, jog pilnai palaiko didesnio švietimo finansavimo (proc. BVP) tikslą, tik esą, Švietimo ministras „na negali imti ir reikalauti daugiau pinigų, juk ir kitoms sritims reikia, o V.Šapoka neduoda ir tiek“. Ir kad ir kiek bandžiau aiškinti, jog ne paklodę tampyti, o ją didinti reikia - akivaizdu, jog ši mintis taip ir liko nesuprasta.

Įsivaizduokite, stumia Ukmin’as savo stambaus kapitalo projektų atleidimą nuo pelno mokesčio, o ministrai Monkevičius, Kukuraitis ir Veryga atsistoja ir sako – protestuojam! Pensininkams, gydytojams ir mokytojams reikia pinigų!

ŠMSM klerkai aiškina, kad Vyriausybės tvarumas ir kažkoks mistinis stabilumas šalyje jiems atrodo svarbiau. Tai, kad pas mus už 15 metų apie pusė mokytojų išeis į pensiją ir nevykdydami kompleksinių reformų literaliai skęstame šūdų krūvoje – mažiau svarbu. Tai jau turėjo nuteikti tam, kas laukė posėdžio metu…

Diskusijos metu ŠMSM viceministrė J.Urbanovič atsigręžus į LŠDPS atstovus paklausė: „Kolegos, kokius Jūs čia vėjus prirašėte?…“. Matai viceministrė galvoja galinti paaiškinti, ką gali ir ko negali profesinė sąjunga reikalauti. Atskaitė mums, kaip mažiems vaikams, lekciją apie tai, kad nemato čia mokytojų interesų, garbės ir dar velniai žino ko. Paklausė, ar norime reformuoti visą viešąjį sektorių?

Žemiau pateikiu iškirptas svarbiausias 17 minučių iš 2020-03-05 dienos posėdžio. Garsas nekoks, bet tie kurie nori matyti, kaip viskas vyksta, pamatys tikrąjį vaizdą. Jeigu skiriate laiko skaityti mano ilgus iš išsamius tekstus, skirkite laiko ir šiam video!

J.Urbanovič: Kolegos, kokius Jūs čia vėjus prirašėte? Žiūrėkit, ar Jūs norite viešąjį sektorių transformuoti, mokesčių sistemą keisti, ar … aš nematau čia mokytojų, nematau rūpesčio mokytojų, nematau įvaizdžio formavimo, nematau sąlygų gerinimo. Čia Jūs kalbate apie viešojo sektoriaus transformaciją. Jeigu reikia konsultacijų apie viešąją politiką ir kokį vaidmenį profesinės sąjungos atlieka viešojoje politikoje, kas yra viešojo valdymo modeliai ir kokie veiksniai lemia viešojo modelio transformacijas galima pakalbėti…mano draugiškas patarimas - sukonkretinkite, va Kęstučio pvz. konkretūs reikalavimai…

Sandraugos reikalavimai:

Taip Jolanta, MES norime transformuoti viešąjį (švietimo) sektorių. Profesinės sąjungos negyvena rinkiminiais ciklais, PS turi turėti ilgalaikius tikslus prieš akis, kaip pati teisingai pasakėte, reikalavimuose suguldyti planai net iki 2035 metų. O kas negerai? Gal pasiklausykite savo ministro kalbos Seimo Europos reikalų komitete, kur buvo pristatyta EK ataskaita Lietuvai, kurioje ministras kalba apie būtinybę ne tik optimizuoti tinklą, bet tai daryti socialiai atsakingai, kokybiškai naujinti mokslo turinį, didinti švietimo sektoriaus finansavimą. Tad gal susimastykite, ar Jūsų kompaso ir ministro kompaso rodyklės rodo ta pačia kryptimi?

Man aiškinti apie viešojo sektoriaus sistemas ir t.t. dėkui – nereikia. Aš Jums galiu paaiškinti, kokioje „šūdų duobėje“ mes esame, galiu net statistiką pasitelkt… ir jeigu gyvensime pagal Jūsų siūlomą planą „Po mūsų nors ir tvanas“, tai labai apgailestauju, bet po sekančių rinkimų gal Jūsų ir nebebus, o mes vis dar būsime ir turėsime spręsti tik dar didesnes, t. y. gilesnes problemas.

Štai Jums šiek tiek duobės aromato - LŠDPS vykdytos apklausos 788 respondentų amžiaus histograma.

jaunų mokytojų (iki 40) - 12.1 proc.
40-50 metų amžiaus - 37.4 proc.
50-60 metų amžiaus 42.1 proc.
60-70 metų amžiaus - 8.4 proc.
vidurkis ir mediana ~ 50 metų

Taip suprantu, netikimybinė imtis, self-selection-bias ir t.t., bet statistika ganėtinai neblogai atspindi LT švietimo sistemą, kur per 15 metų į pensiją išeis kone 40-50 proc. pedagogų!!! Bet aišku, galime kalbėti tik apie “siekti/gerinti/tobulinti” ir kažkokį fantasmagorišką “mokytojo įvaizdžio formavimą(???)”.

Bet Jolanta, jeigu Jūs organizuosite viešą paskaitą ir diskusiją apie PS rolė mūsų visuomenėje, aš būsiu pirmas, kuris užsiregistruos!

Tiesa, ŠMSM dar bandė mums ir Darbo kodeksą pacituoti, neva, LŠDPS reikalavimai yra netinkami, leiskite pacituosiu ir aš tą nelemtą 193 str.

193 straipsnis. Kolektyvinių sutarčių turinys

Kolektyvinėje sutartyje šalys nustato darbuotojų darbo, socialines ir ekonomines sąlygas ir garantijas, taip pat abipuses teises, pareigas ir šalių atsakomybę.

Nustatydamos kolektyvinės sutarties turinį jos šalys turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Kolektyvinėse sutartyse, sudaromose nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu, įtvirtintomis darbo teisės normomis galima nukrypti nuo šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ar pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jeigu kolektyvine sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra. Ginčai dėl tokių normų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Nustačius, kad kolektyvinės sutarties sąlyga prieštarauja šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms, ar kolektyvine sutartimi nėra pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra, ji negali būti taikoma, o taikoma šio kodekso ar darbo teisės normos taisyklė. Bet kuriuo atveju kolektyvinė sutartis gali gerinti darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose.

Nacionalinėje (tarpšakinėje), teritorinėje ar šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) kolektyvinėje sutartyje šalys gali aptarti:
1) kelių ar vienos kurios šakos ar teritorijos darbdavių darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo, darbo normų ir kitus su darbo užmokesčiu susijusius klausimus;
2) darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus;
3) darbuotojų užimtumo, profesinio mokymo, perkvalifikavimo klausimus;
4) socialinės partnerystės rėmimo priemones, padedančias išvengti kolektyvinių darbo ginčų; 5) kitas šalims svarbias darbo, socialines ir ekonomines sąlygas;

ŠMSM atstovė perskaitė šias nuostatas ir nutilo…

Pirmos dalies epilogas

Kodėl skęstame šūdų krūvoje - atsakymas yra ganėtinai paprastas. Dauguma profsąjungų, vienokių ar kitokių asmeninių tikslų vedami didina nauda sau - planuoja dalyvauti Seimo rinkimuose, gauna projektėlius ar dar kažkokius susitarimus. Kai labai prireikia, pinigai ištraukiami iš po stalo ir visi būna laimingi – svarbiausia „bapkės“. Bradauskinis mentalitetas ir „vsio zakona“ yra taip gaju, kad net šiurpas krečia. Reikia dar kokių 30 metų, kad situacija pagerėtų. R.Kuodis tokį elgesį vadina korupcija. Nenoras demokratiškai priimti sprendimų, derybų transliavimo vengimas tik iliustruoja, kokie žmonės eina atstovauti viešojo sektoriaus darbuotojų.

Tai, jog į tokias profsąjungas vangiai skuba jungtis kiti, smulkūs, jauni dariniai nestebina. Kam lįsti ten, kur vadovauja Bradauskai? Tačiau nelindimas arba neaugimas daro savo – jaunos, smulkios iniciatyvos neįgauna jokio balso nacionaliniu lygmeniu ir nekeičia esamos situacijos.

Tuo tarpu klerkai ir politinio pasitikėjimo tarnautojai – daro ką išmano, nuolat aiškinti kaip viskas yra neįmanoma, bet niekad neteikia savo konstruktyvių siūlymų, o kaip gi spręsti situaciją. J.Urbanovič, kuri LŠDPS siūlymus išvadino „vėjais“ ir davė „namų darbus“ profsąjungai susisiaurinti reikalavimus, paprašyta raštu pateikti konkrečius paaiškinimus, kurie punktai yra neteisingi, neatitinka darbo kodekso ir t.t. atsakė, jog jeigu norime, galime pasikalbėti, o rašyti nieko nerašys. Štai Jums ir socialinis dialogas.

Tiesa, mano asmenine nuomone, labai abejoju, jog ŠMSM yra apskritai suinteresuota su LŠDPS pasirašyti kokią nors naują sutartį. Su E.Milešinu bus lengviau susitarti, visiems koks kaulas nukris… Tai paaiškina, kodėl išsiaiškinimui, ar Sandrauga gali dalyvauti derybose kartu su LŠDPS reikia net 2 savaičių!!!. Po dviejų savaičių susitiksime aptarti apie ką kalbėsime po dar 2 savaičių? Et voila, mėnesio jau ir nebėra. Per tiek laiko E.Milešinas prastums tai, ką reikia, tai sukurs Sandraugai geresnes sąlygas, o šiose derybose, LŠDPS liks viena. Niurus scenarijus? Galbūt, bet realistinis.

Tačiau kas iš tiesų toliau? Atsakymo nežinau, bet matau tik vieną kelią – šviesti visą visuomenę. Aiškinti kas vyksta su švietimu ir apskritai, su visu viešuoju sektoriumi, diskutuoti, kokių sprendimų mums reikia. Viena tokia diskusija vyks su Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA), jų renginyje Transform. Tačiau mums reikia daugiau viešumo, skaidrumo ir komunikavimo, nes tokios diskusijos yra svarbios ne tik pedagogams, kurie persidirba ir neturi laiko sekti visų derybų ir įsigilinti į niuansus, bet ir visai plačiai visuomenei. Lietuvoje visuomenė yra pasyvi, bet ji nėra buka, ji galbūt visko nežino, bet klausosi. Manau profesinės sąjungos turi prisiimti savo socialinę atsakomybę ir pradėti daryti ir tai, kas negeneruoja narių ar įmokų, tačiau kas generuoja ateitį - skatinti visuomenę tapti protingesne, šviesesne, priimančia pagrįstus sprendimus.

Antroji dalis – siūlymai, kurie buvo ir nebuvo perimti

Ši dalis skirta tik tiems, kas nori susipažinti su mano rekomenduotais, perimtais ir neperimtais reikalavimais deryboms.

Kaip per BNS spaudos konferencija A.Navickas pasakė - LŠDPS neatsižvelgė į visus mano teiktus siūlymus. Dalis siūlymų galbūt buvo per radikali, dalis, galbūt dar nepakankamai išdiskutuota. Tad ši dalis tam, jog aš turėčiau ramią sąžinę, jog pateikiu visuomenei visus savo siūlymus – radikalūs jie ar ne. Skaitykit, galvokit, diskutuokit ir komentuokit! Pasiūlymus rengiau per kelias dienas, gal ir gerai, kad daugiau laiko nebuvo, nes dar Valstybės kontrolės ar OECD ataskaitas būčiau perskaitęs ir rekomendacijas įtraukęs…

Žemiau pateikiu tekstą, kuris koduotas spalvomis:

mėlyna – mano teikti pasiūlymai, kurie buvo perimti LŠDPS reikalavimuose
raudona – mano siūlymai, kurie nebuvo perimti LŠDPS reikalavimuose
juoda – LŠDPS siūlymai

Suprantama, labai griežtai atskirti spalvomis yra sunku. Mastymo procesas vyksta nuolatos, input ateina iš visur: skaitymo, žinių, ataskaitų, bendravimo su mokytojais, LŠDPS ir kitų PS atstovais. Daug „mano“ siūlymų, yra iš „PS vizijos viešajam sektoriui 2020-2035“ projekto, tad stengiausi kuo teisingiau. Nepykite, jeigu ką nors būsiu ne taip pažymėjęs.

Kartu tikiuosi, jog spalvingumas leis įvertinti ir progresyviai mastančių žmonių (ne tik ekonomistų) indėlį ir iš to kylančią (kartais nematomą ar nepastebimą, juk ekonomistai nuolat grasina „nematoma ranka“) naudą.

Dėl reikalavimų deryboms dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga( toliau - LŠDPS) rengiant naują Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį teikia savo reikalavimus. Reikalavimai suskirstyti į šešias temas:

Bendriniai reikalavimai
Darbo laiko ir darbo krūvio normos
Atlyginimai
Švietimo tinklas ir finansavimas
Kiti klausimai
Socialinio dialogo skatinimas

LŠDPS keliamais reikalavimais siekia gerinti Lietuvos švietimo sistemos suteikiamų paslaugų gyventojams kokybę, švietimo sektoriaus skaidrumą ir efektyvumą bei švietimo sektoriaus darbuotojų socialinę gerovę. LŠDPS siūlymuose stengiasi atliepti visų ugdymo formų ir visų švietimo sektoriaus darbuotojų interesus. Šis tekstas yra diskusinio pobūdžio ir neturėtų būti suprastas kaip pažodinis siūlymas naujai švietimo ir mokslo šakos kolektyvinei sutarčiai, taip pat LŠDPS pasilieka teisę tobulinti bei papildyti žemiau nurodytus reikalavimus, atsižvelgdama į derybų eigą ir pasiektus susitarimus dėl atskirų nuostatų.

1. Bendriniai reikalavimai

Šiame skyriuje keliami reikalavimai siejami su naujai sudaromos Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties vykdymu bei pasiekimų vertinimu.

1.1 Sudarant naują šakos kolektyvinę sutartį visi joje keliami tikslai ir siekiai turi būti aiškiai kvantifikuoti, jų įgyvendinimas pagrįstas aiškiomis ir detaliomis priemonėmis, kurių kiekvienai būtų numatytas finansavimo poreikis ir finansavimo šaltinis. Prieš priimant galutinį sprendimą dėl kolektyvinės šakos sutarties pasirašymo pasirašymo, kiekvienai priemonei ŠMSM kartu su kitomis institucijomis bei socialiniais partneriai turi atlikti kaštų ir naudos analizę.

Paaiškinimas:

Šakos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatomi neapibrėžti, nepamatuojami tikslai, nes neįmanoma įvertinti tokių tikslų pasiekimo, įvykdytos pažangos. Todėl iškeliami tikslai turi būti kvantifikuojami ir jų monitoringas turi būti įmanomas kolektyvinės šakos galiojimo laiku.
Kiekvienas šakoje sutariamas tikslas turi atspindėti ilgalaikius / strateginius šalies siekius - gerinti švietimo kokybę bei švietimo ir mokslo darbuotojų darbo sąlygas. Kiekvienam keliamam tikslui, turi būti numatytos konkrečios priemonės, nurodyti jų kaštai, bei atlikta kaštų ir naudos analizė, kuri leistų kolektyvinės šakos sutarties partneriams bei visuomenei įvertinti sutartų priemonių veiksmingumą bei efektyvumą, kurių finansavimui yra naudojami mokesčių mokėtojų sumokami mokesčiai.

1.2. Siekių ir tikslų įgyvendinimas, finansų panaudojimas turi būti detaliai analizuojamas ir vertinamas kartu su profesinių sąjungų specialistais (apimant duomenų mikro lygio dalinimusi). Darbinio lygio (specialistų) grupių susitikimas tarp ŠMSM, FM, SADM ir profsąjungų - kartą per mėnesį.

Paaiškinimas:

Nustačius konkrečius, kvantifikuojamus tikslus, svarbu atlikti nuolatinį tiklsų siekimo vertinimą (monitoringą) bei nuolat vertinti tikslų pasiekimui skiriamų lėšų (asignavimų) panaudojimą. Tai gali atlikti profesinių sąjungų, ŠMSM bei kitų institucijų (SADM, FM) specialistai. Remiantis specialistų darbu būtų rengiama Ketvirtinė pažangos ataskaita (žr. 1.4. punktas). Siekiant užtikrinti analizės galimybes ŠMSM privalo ne tik užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su socialiniais partneriai, bet ir užtikrinti, esant poreikiui, naujos statistikos rinkimą.

1.3. Kartą per metus Valstybės kontrolė turi atlikti nepriklausomą paskirtų lėšų panaudojimo ir efektyvumo vertinimą.

Paaiškinimas:

Siekiant skaidrumo bei visuomenės palaikymo, prieš pradedant sekančios kolektyvinės šakos derybas (atnaujinimo procesą) bet ne vėliau kaip naujų metų sausio-vasario mėnesiais, Valstybės kontrolės auditoriai turi atlikti esamos kolektyvinės šakos lėšų panaudojimo (finansinis auditas), priemonių efektyvumo ir pasiektų tikslų (veiklos auditas) auditą.

1.4. ŠMSM kartu su socialiniais partneriais (žr. 1.2. punktą) bei kitomis institucijomis įsipareigoja kas ketvirtį parengti pažangos ataskaitą (kartu su siūlomomis rekomendacijomis) ir ją pristatyti profesinių sąjungų atstovams, tam kad esant poreikiui būtų galima laiku imtis reikiamų veiksmų.

Paaiškinimas:

LŠDPS, kaip atsakingas socialinis partneris, siekia jog nuolat būtų vykdomas užsibrėžtų tikslų pažangos monitoringas, skirtų lėšų panaudojimo efektyvumo vertinimas ir atitikimas užsibrėžtų tikslų pasiekimui. Nustačius nukrypimus nuo plano, turi būti nedelsiant imamasi reikiamų veiksmų, siekiant užtikrinti plano vykdymą. Labai svarbus ir pačių skiriamų lėšų / asignavimų panaudojimo vertinimas. Tik užtikrinant skaidrų ir efektyvų skiriamų lėšų naudojimą gali didėti pasitikėjimas švietimo sektoriumi bei valstybės institucijomis.

1.5. Kolektyvinėje sutartyje neturi būti lygiuojamasi į ES / EBPO vidurkius. Siūloma pradėti orientuotis į siekiamų šalių vidurkį, pvz., Skandinavijos (Suomija, Švedija, Norvegija, Danija) šalių vidurkį.

Paaiškinimas:

Skandinavija pasižymi dideliu mokesčių ir BVP santykiu. Didelis paskirstymas sąlygoja valstybės galimybes investuoti į švietimą bei mokslą ir siekti kokybiškiausio švietimo pasaulyje. Todėl būtų klaidinga orientuotis į politinių / geografinių šalių vidurkius, o ne į sektinų šalių pavyzdžius.

## 2. Darbo laiko ir darbo krūvio normos

Lietuvoje esama didelių netolygumų klasės dydžio atžvilgiu. Mokslininkai teigia, jog keičiantis moksleivių bei studentų generacijoms, kinta ir poreikiai švietime taikomoms priemonėms bei metodams. Pastebima, jog darbas su jaunimu darosi sudėtingesnis, todėl yra rekomenduojamos mažesnės klasės, šalia pedagogų kvalifikacijos kėlimo priemonių, siekiant išlaikyti arba gerinti švietimo kokybę. Per didelės klasės didina pedagogų patiriamą stresą, mažina dėstymo kokybę. Todėl būtina imtis reguliuoti klasių dydžius bei užtikrinti, jog pedagogai galėtų skirti pakankamai laiko pasiruošimui. Tai galioja visoms ugdymo formoms. Žemiau pateikiami LŠDPS reikalavimai, susiję su darbo laiko ir darbo krūvio normomis.

2.1.Reikalavimas mažinti klasių dydžius juos pritaikant naujos generacijos mokiniams. Šis reikalavimas turi būti įgyvendintas iki 2025 metų. ŠMSM turi parengti ir su profsąjungomis suderinti planą, kaip toks tikslas turėtų būti įgyvendinimas, kartu dalinantis esamos situacijos ir nuolatinio monitoringo duomenimis.</font> Klasių mažinimas turi būti pradėtas nuo 2021 rugsėjo mėnesio naujai sudaromoms klasėms / grupėms. LŠDPS siūlo tokius dydžius ir jų pasiekimo (naujų klasių sudarymo) laiko planą:

2.2 ŠMSM turi inicijuoti tyrimą, kurį atliktų kompetentingi akademikai ir nustatytų koks yra faktinis pasiruošimo pamokoms / aukštųjų mokyklų paskaitoms laiko poreikis. Šie duomenys privalo būti naudojami etatinio apmokėjimo sandaroje nustatant darbo krūvio normas. Tyrimas turi būti pradėtas nedelsiant, bet ne vėliau kaip 2020-09-01 ir apimti visus mokslo metus, t.y. Iki 2021-08-31. Remiantis išankstiniais šio tyrimo duomenimis turi būti nustatomas maksimalus kontaktinio valandų skaičius etate nuo 2021 rugsėjo 1d.(žr. 2.3. punktą.)

Pagrindimas:

Dabartiniai nustatyti laiko pasiruošimui pamokoms / paskaitoms, namų darbų, atsiskaitymų, egzaminų vertinimui, kitoms pedagogų tiesioginėms su mokymu / dėstymu susijusioms veikloms skiriami procentai (valandos) neatitinka realijų. Todėl siekiama, jog taikant mokslinius tyrimus, būtų nustaytas optimalus poreikis užtikrinantys kokybišką pedagogų darbą. Remiantis tokio tyrimo rezultatais turėtų būti formuojamas darbo krūvis ateityje. Siekiant užtikrinti rezultatų savalaikiškumą, tyrimas turi būti kartojamas ne rečiau kaip kartą per 4 metus. Siekiant užtikrinti tyrimo skaidrumą ir taikomų metodų tikslingumą, tyrime turi dalyvauti profesinių sąjungų specialistai.

2.3. Jeigu nebūtų atliktas objektyvus darbo krūvio vertinimas (žr 2.2. punktą), reikalaujama mažinti kontaktinių valandų skaičių etate mokytojams ir pasiekti, kad mokytojo etate (36 val. per savaitę) maksimalus kontaktinių valandų skaičius per savaitę būtų:

nuo 2021-09-01 – 21 val.
nuo 2022-09-01 – 18 val.

2.4. Jeigu nebūtų atliktas objektyvus darbo krūvio vertinimas (žr 2.2. punktą), reikalaujama didinti valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, skaičius (procentais nuo kontaktinių valandų). LŠDPS atliks tikslinę savo narių apklausą, kuria identifikuotų įverčius ir juos pateiks derybų eigoje.

2.5. Nuo 2020-09-01 turi būti pereita prie darbo krūvio skaičiavimo metodikos ne metinėmis, o savaitinėmis valandomis.

2.6. Nuo 2020-09-01 etatas turi būti sudaromas, kai savaitinių kontaktinių valandų skaičius sudaro:

nuo 2021-09-01 – nuo 17 iki 21 valandų
nuo 2022-09-01 – nuo 14 iki 18 valandų

Paaiškinimas:

LŠDPS siekia, jog mokytojas priimtas pvz., pilnam etatui vienais metais, išlaikytų pilną etatą ir tais metais, kai nereikšmingai sumažėja savaitinių kontaktinių valandų skaičius. Sumažėjus savaitinių kontaktinių valandų skaičiui, įstaigos vadovas turi su darbuotoju suderinti ir darbo plane numatyti kitą veiklą, t.y. subalansuoti, jog suminės savaitinės darbo valandos išliktų nepakitusios.

2.7. Nuo 2020-09-01 numatyti ne mažiau kaip 5.4 privalomų nekontaktinių valandų (200 val. per mokslo metus) skaičių veikloms mokyklos bendruomenei, iš kurių (40 val. per mokslo metus) turi būti skirtos profesinio tobulėjimo veiklai įgyvendinti.

2.8. Didinti mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nekontaktinių valandų skaičių etate nuo 3 iki 6 val., nuo 2021 m. kasmet pridedant po 1 nekontaktinę valandą.

3. Atlyginimai

LŠDPS siekia, jog būtų ne tik įgyvendintas “mokytojas - prestižinė profesija” tikslas, bet jog bendrai, į švietimo sektorių būtų pritraukiami gabiausi abiturientai, kitų specialybių absolventai. Šiam tikslui pasiekti būtina užtikrinti, jog švietimo sektoriaus darbuotojų alga būtų konkurencingą, kitaip gabiausieji rinksis kitas profesijas. Todėl LŠDPS išdėsto žemiau nurodytus trumpalaikius ir ilgalaikius reikalavimus švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimams.
3.1. Nustatyti, jog švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimai turi įvykti kiekvienų metų sausio 1d., kartu su įsigaliojančių baziniu dydžiu.

Paaiškinimas:

Skirtingais laikotarpiais kintantys koeficientai bei bazinis dydis sukelia tam tikra neapibrėžtumą su apsunkina statistikos įvertinimą. Todėl būtina, jog visi koeficientai, kaip ir bazinis dydis, minimalus mėnesinis atlyginimas ir kiti keistųsi tuo pačiu metu.

3.2. Nuo 2021-01-01 pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas turi didėti 15 proc.

3.3. Iki 2020-09-30 ŠMSM ir kitos institucijos kartu su profesinėmis sąjungomis turi parengti planą, kuriame būtų numatytas ilgalaikis švietimo ir mokslo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didėjimas taip, kad 2025-01-01 pradedančiųjų bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimas siektų ne mažiau kaip 130 proc. prognozuojamo 2025 metų VDU ir atitinkamai būtų adaptuoti visų švietimo sektoriaus darbuotojų baziniai koeficientai. LŠDPS aktyviai bendradarbiaus ruošiant koeficientų lenteles su ŠMSM ir kitais socialiniais partneriais.

LŠDPS versija:
Kolektyvinėje sutartyje patvirtinti planą, kuriame būtų numatytas ilgalaikis švietimo ir mokslo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didėjimas taip, kad 2025-01-01 mokytojų atlyginimas siektų ne mažiau kaip 150 proc. prognozuojamo 2025 metų VDU ir atitinkamai būtų koreguojami visų švietimo sektoriaus darbuotojų pastovios dalies baziniai koeficientai.

3.4. Turi būti nustatytos aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų grindys nuo 2021-01-01.
LŠDPS laikosi nuostatos, kad akademinis ir aukštos kvalifikacijos neakademinis personalas privalo uždirbti ne mažiau kaip 1.5 VDU nuo 2021 metų. ŠMSM turi parengti teisines gaires tokių grindų nustatymui, jog jos galiotų autonomiją turintiems universitetams. Grindys turi galioti valstybinėms ir savivaldybių valdomoms aukštosioms mokykloms bei institucijoms. LŠDPS siūlo tokį grindų nustatymo laiko planą:

	2021	2022	2023	2024	2025
Pradedantys mokslininkai, lektoriai	1	1.25	1.5	1.75	2
Mokslo darbuotojai, asistentai	1.5	1.75	2	2.25	2.5
Vyresn. mokslo darbuotojai, docentai	2	2.25	2.5	2.75	3
Vyriausieji mokslo darbuotojai, profesoriai	3	3.25	3.5	3.75	4

Aukštosiose mokyklose dirbantys administracinis personalas turi uždirbti ne mažiau nei šalies VDU (prognozuojamas einamaisiais metais) irgi 2021-01-01 metų.

Priedai ir pan. skatinimo išmokos negali sudaryti daugiau kaip 10% metinio bazinio atlyginimo.

3.5. Nuo 2021-01-01 turi įsigalioti profesiniai MMA.

Paaiškinimas:

Atsižvelgiant į tai, jog tam tikrų profesijų darbuotojai didžiąja dalimi dirba viešajame sektoriuje, kur atlyginimų didinimas numatomas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme, būtina užtikrinti, jog viešojo sektoriaus būdingų profesijų darbuotojai privačiame sektoriuje nebūtų palikti nuošalyje. Ekonomikos ir atlyginimų augimas yra tik tada įtraukus (“inclusive growth”), kai augančios ekonomikos vaisiai yra pasiekiami visiems. Todėl siūloma nuo 2021-01-01 įvesti profesinius minimalius mėnesinius atlyginimus toms profesijoms, kurioms yra numatytos grindys viešajame sektoriuje ir kurių profesijų darbuotojai darbuotojai viešajame sektoriuje sudare 60 arba daugiau proc. Visų atitinkamos profesijos dirbančiųjų.

Iki 2020-07-01 ŠMSM ir Sodra turi pateikti ataskaitą, kurioje būtų nurodytos profesijos bei profesijų grupės (LPK 4 ir LKP 6 ženklų kodu), kurių darbuotojai dirbantys viešajame švietimo sektoriuje sudaro 60 arba daugiau procentų. Statistika turi atspindėti šių profesijų gaunamus bazinius etatinius (ekvivalentinius) atlyginimus (be priedų ir priemokų) privačiame ir viešame sektoriuje, darbuotojų skaičius.

Šioms profesijoms / profesijų grupėms nuo 2021-01-01 turi būti nustatyti profesiniai MMA, siekiantys ne mažiau kaip 70 proc. viešajame sektoriuje mokamo atitinkamos profesijos atlyginimų vidurkio, nuo 2022-01-01 ne mažiau kaip 80 proc. ir nuo 2023-01-01 - ne mažiau kaip 90 proc.

4. Švietimo tinklas ir finansavimas

Kaip liudija tarptautinių ir Lietuvos institucijų atliekamos analizės, statiškai Lietuvoje mokinių ir mokytojų santykis, lyginant su Skandinavijos šalimis, lieka ganėtinai žemas. Tačiau esama ir labai didelių netolygumų mokinių / mokytojų santykyje ir pačioje Lietuvoje. Šio dokumento antroje dalyje keliami reikalavimai klasės dydžiui, turėtų padėti sumažinti netolygumus ypatingai tose mokyklose, kur mokinių mokytojų santykis yra labai didelis. Tačiau siekiant įgalinti valstybę imtis reikiamų priemonių sumažinti netolygumus tose mokyklose, kur mokinių / mokytojų santykis yra labai mažas, valstybei turi būti suteiktos atitinkamos kompetencijos. Kartu švietimo sektoriaus nėra pakankamai finansuojamas, kai lyginamasi į autoritetingas Skandinavijos šalis, todėl būtina numatyti ilgalaikį švietimo sektoriaus finansavimo planą.

4.1. Švietimo finansavimas proc. nuo bendrojo vidaus produkto turi siekti Skandinavijos šalių (Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Danijos) vidurkį. Būtina numatyti ilgametį tokio finansavimo planą ir užtikrinti finansavimo šaltinius.

Pagrindimas:

Remiantis Eurostat pateikiamais duomenimis apie valdžios sektoriaus skiriamas lėšas švietimo sektoriui (apimant visas išlaidas, centrinės bei vietinės valdžios), 2018 metais Lietuvoje švietimo sektoriui iš viso buvo skirti 4.6 proc. BVP. EU-28 vidurkis atitinkamu laikotarpiu siekė 4.7 proc. BVP. Tačiau LŠDPS laikosi nuostatos, jog Lietuva turi orientuotis į pažangių (švietimo sektoriuje) šalių (Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos) vidurkį, kuris 2018 metais siekė 6.1 proc. šių šalių BVP.

2 lentelė. Valdžios sektoriaus išlaidos švietimui (GF09 kodas) proc. BVP, 2018 metai, Eurostat duomenys.

Šalis	proc. BVP švietimui
LT	4.6
EU28	4.7
EE	6.2
LV	5.8
SKAND	6.1
FI	5.5
SE	6.9
NO	5.4
DK	6.4

Siekiant užtikrinti galimybę profesinėms sąjungoms aktyviai įsitraukti į tinklo pertvarkos planavimą, pertvarkos vykdymą bei siekiant užtikrinti, jog pertvarkos procesai vyktų skaidriai ir socialiai atsakingai, LŠDPS reikalauja, jog ŠMSM ir Vyriausybė parengtų planą, kaip švietimo tinklas galėtų būti grąžintas į centrinės valdžios atsakomybę iki 2020-12-31 ir dėl tokio grąžinimo būtų apsipręsta kartu su profesinėmis sąjungomis iki 2021-03-01.

Šiame plane turi būti aiškiai numatyta, kokios institucijos ir kaip būtų jungiamos, kaip būtų organizuojamas ir užtikrinamas kokybiškas ugdymas, mokinių pavėžėjimas, kaip ŠMSM ir Vyriausybė užtikrintų pedagogų kvalifikacijos kėlimo, papildomos kvalifikacijos įgijimą, persikvalifikavimą bei galbūt ankstesnį išėjimą į pensiją. Numatant konkrečias priemones, jų finansavimo poreikį.

4.2. Vykdant su profesinėmis sąjungomis sutartą švietimo tinklo optimizavimą, sutaupomos lėšos turi būti nukreipiamos atgal į švietimo sektoriaus finansavimą.

4.3.Švietimo įstaigos vadovas darbuotojų pareiginės algos koeficientus, darbo krūvio skirstymą / skirstymo tvarką suderina su profesine sąjunga ir negali priimti naujų darbuotojų, jeigu dirbantiems to dalyko (ugdymo srities) mokytojams nesudaromas darbo sutartyje numatytas darbo krūvis.

4.4. Švietimo įstaigos vadovas suderina su profesine sąjunga darbo tvarkos taisykles, darbo apmokėjimo sistemą, mokytojo etato sandaros principus, pareiginės algos koeficientų, darbo krūvio skirstymo/skirstymo tvarką, dalyko mokytojo pareigybės aprašymą, tvarkaraščius ir kitus lokalinius teisės aktus, ir padaro juos viešai prieinamus įstaigos tinklapyje.

5. Kiti klausimai

5.1. Švietimo turinys ir pedagogų kompetencijos pagal Suomijos modelį

Paaiškinimas:

21 amžiaus didžiausias iššūkis - neatsilikti ne tik darbo sąlygomis, bet ir mokymo turiniu. LŠDPS siūlo paprastą kelią - kopijuoti tai kas veikia - Suomijos švietimo modelį. ŠMSM turi parengti švietimo turinio ir pedagoginių kompetencijų perėmimo iš Suomijos įgyvendinimo planą, numatant konkrečias priemones, finansavimą. Perėjimo laikotarpis iki 2025 - 2027 metų. Turi būti numatytas Suomijos pedagogų auditas švietimo turiniui ir pedagoginėms kompetencijoms ne rečiau kaip kartą per dvejus metus. Įkurtas glausto turinio bendradarbiavimo kanalas. Per 2025-2035 metų periodą, ne mažiau kaip 50% pedagogų su darbo stažu iki 5 metų turi būti atlikę ne trumpesnę nei 1 mėnesio stažuotę Suomijos švietimo institucijose.

5.2. Iki 2020-08-01 ŠMSM turi sukurti, akredituoti ir kartu su profesinėmis sąjungomis patvirtinti pedagogų kvalifikacijos kėlimo katalogą, iš kurio privalėtų būti renkamasi, kai planuojamas pedagogų kvalifikacijų kėlimas.

Paaiškinimas:

Kataloge turi būti numatytas kurso data, vieta, pavadinimas, trukmė, turinys. ŠMSM kartu su profesinių sąjungų atstovais turi vykdyti siūlomų kvalifikacinių priemonių efektyvumo ir naudingumo monitoringą (ne rečiau kaip du kartus per metus) ir esant poreikiui keisti akredituotų kursų pasiūlą. Vykdant efektyvumo ir naudingumo vertinimus turi būti atsižvelgiama ir į dalyvavusių mokytojų apklausas. Kursai gali būti teikiami nuotoliniu būdu.

Nuo 2021-09-01 įstaigos vadovas tampa atsakingu už jo įstaigos darbuotojų trejų metų kvalifikacijos plano sudarymą bei įgyvendinimą. Kvalifikacijos kėlimo planai turi būti padaryti vieši ir prieinami ŠMSM bei profesinių sąjungų atstovams. Planai gali būti atnaujinami kartą per metus.

5.3. ŠMSM turi inicijuoti ir nuolat vykdyti pedagogų psichologinės būsenos monitoringą.

Paaiškinimas:

ŠMSM kartu su profesinėmis sąjungomis bei psichologijos specialistais turi kartu analizuoti gaunamus monitoringo duomenis (kartą per ketvirtį) ir remiantis surinktais duomenimis imtis neatidėliotinai pedagogų psichologinės gerovės užtikrinimo.

Pedagogai dalį darbo veiklos vykdo iš namų, todėl būtina užtikrinti, jog nuo 2021-09-01 pedagogams būtų sudarytos adekvačios glaimybės šią veiklą vykdyti iš namų:
Padengiant 50% interneto išlaidų, bet ne daugiau kaip 60 eurų per metus
Suteikiant naudojimui namuose:
Ergonominę kėdę
Darbinį stalą
Nešiojamą / stacionarų kompiuterį ir išorinį monitorių

5.4. Biurokratinės naštos mažinimas smulkių pirkimų srityje.

Pedagogams turi būti kompensuojamos patiriamos kanceliarinės išlaidos, bet ne daugiau kaip 10 eurų per mėnesį. Pateikus fiskalinius įsigytų kanceliarinių prekių čekius, suma pervedama kartu su sekančiu atlyginimu.

Pedagogams turi būti kompensuojamas su darbu susijusių knygų įsigijimas (pateikus fiskalinius čekius):
Ikimokyklinis/pradinis ugdymas: ne daugiau 60 eurų per metus
Pagrindinis ugdymas: ne daugiau kaip 120 eurų per metus
Aukštasis mokslas: ne daugiau kaip 200 eurų per metus

5.5. Dirbantiems pedagogams bei turintiems suminį 20 pedagoginio darbo metų stažą asmenims turi būti finansuojami akiniai (ne rėmeliai), bet ne didesnei nei 200 eurų sumai kas penkerius metus.

5.6. Dirbantiems pedagogams turi būti sudaryta 80% lengvata viešajam vietiniam ir regioniniam transportui darbo dienomis keliaujant tarp namų ir darbovietės.

Paaiškinimas:

Siūloma adaptuoti Europoje įprastą “Jobticket” modelį. Tokia nuolaida skatintų pedagogus rinktis viešąjį transportą ir kartu prisidėtų prie ES Green Deal darbotvarkės keliamų tikslų įgyvendinimo.

5.7. Kanceliarinių prekių, knygų įsigijimo, mėnesinio transporto bilieto kontrolę vykdo darbdavys, tačiau visi duomenys turi būti akumuliuojami bendroje sistemoje, taip, jog ŠMSM ir profesinių sąjungų atstovai galėtų identifikuoti tokios sistemos efektyvumą ir teikiamą naudą.

5.8. Sustiprinta pagalba silpniems mokiniams nuo 2021-01-01

Nuo 2020-09-01 turi pradėti veikti monitoringas, pagal kurį būtų nustatomas faktinis pagalbos mokiniui poreikis. Mokytojų skiriama ir su mokyklos vadovybe bei mokinio tėvais suderinta papildoma pagalba mokiniui, sustiprinto paruošimo grupėse, priemonė turi tapti privaloma mokiniui nuo 2021 sausio mėnesio. ŠMSM turi iki 2021-01-01 parengti reikiamus teisės aktų pakeitimus.

Pagalbos mokiniams grupės negali viršyti 8 mokinių. Šios grupės gali būti organizuojamos kelių (geografiškai artimų) mokyklų mokiniams, jeigu yra užtikrinimas mokinių saugus transportas. Detalų poreikį ir priemonės plano įgyvendina, kuris mažintų korepeticijų poreikį, ŠMSM turi pristatyti profesinių sąjungų atstovams iki 2020 spalio mėnesio.

ŠMSM kartu su profesinių sąjungų atstovais turi kas ketvirtį, naudojantis mikro lygio duomenimis) įvertinti suteikiamų paslaugų kokybę ir efektyvumą, esant poreikiui nedelsiant diegti reikiamus pakeitimus šioje sistemoje.

LŠDPS variantas: Sustiprinti pagalbą mokinių pasiekimams gerinti.

5.9. Nuo 2020-09-01 viešinti švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimų statistiką

Paaiškinimas:

Šiuo metu Lietuvoje pradėtas skelbti bazinis atlyginimas darbo skelbimuose. Siekiant didinti švietimo sektoriaus atlyginimų skaidrumą, statistikos pakankamumą ir viešumą, būtina pradėti skelbti kiekvieno viešojo sektoriaus darbuotojo individualią, bet nuasmenintą algą.

Tokios statistikos atsiradimas sudarytų prielaidas profesinėms sąjungoms įvertinti ar tikrai yra laikomasi įstatymų, ar veiksmingai vykdomos švietimo sektoriaus reformos. Mokslininkai, tyrėjai bei akademinės visuomenės nariai taip pat įgautų papildomus įrankius viešojo švietimo būklės monitoringui ir švietimo sektoriaus politikos analizėms. Atlyginimų statistika turėtų būti skelbiama centralizuotai (pvz., ŠMSM arba Lietuvos statistikos departamento tinklapyje), su profesinėmis sąjungomis suderinus skelbiamų duomenų formatą ir prieinamumą. Skelbiami turi būti šie rodikliai:

Savivaldybės pavadinimas

Savivaldybės kodas

Įstaigos pavadinimas

Įstaigos kodas

Profesijos pavadinimas (LPK 6 ženklai)

Profesijos kodas (LPK 6 ženklai)

Darbuotojo individualus / unikalus kodas (nekintantis keičiantis darbovietėms arba dirbant keliose darbovietėse)

Darbuotojo lytis

Darbuotojo amžius

Darbo sutartyje numatytas etatinis valandų krūvis

Darbo sutartyje numatyta etatinio krūvio sandara

Darbo sutartyje numatyta etato dalis

Darbuotojo per atitinkamą mėnesį išdirbtos valandos

Darbuotojo per atitinkamą mėnesį išdirbtos valandos pagal etato sandarą

Darbuotojo per atitinkamą mėnesį išdirbti viršvalandžiai

Bazinis koeficientas

Bazinis atlyginimas už išdirbtas valandas

Atlyginimas už išdirbtus viršvalandžius

Kiti priedai, priemokos, bonusai

Darbo norma (pvz. klasės dydžiai, mokinių skaičius ir .t.t)

Faktinė norma (pvz. klasės dydžiai, mokinių skaičius ir .t.t)

Kiti svarbūs rodikliai

Statistika turi būti viešai skelbiama ir prieinama neribotą laikotarpį. Skelbiami mėnesiniai duomenys. Jeigu įstaigoje yra numatytos bet neužimtos darbo vietos, tokia darbo vieta irgi turi būti skelbiama toje pačioje statistikoje, paliekant individualius asmens duomenis tuščius. Tokia praktika padėtų lengviau ir greičiau rasti numatytas, bet neužimtas darbo vietas. Į statistiką turi būti įtraukiami VISI darbuotojai nedarant jokių išimčių, t.t. Ir pedagoginiai ir nepedagoginiai darbuotojai.

6. Socialinio dialogo skatinimas

Suteikti papildomas kasmetines atostogas profesinės organizacijos nariams 10 darbo dienų.
Profesinių sąjungų atstovaujamųjų ir (arba) valdymo organų narius profesinių sąjungų posėdžiams ir jų pareigoms atlikti atleisti nuo darbo ne mažiau kaip 80 darbo valandas per metus ir už šį laiką jiems mokėti vidutinį darbo užmokestį.
Socialinio dialogo vystymui, darbuotojų atstovavimui, dokumentų derinimui mokytojų etate skirti papildomas valandas (veiklos mokyklos bendruomenei) profesinių organizacijų valdymo organų nariams: pirmininkui (ne mažiau kaip 63 val. per metus), komiteto nariams (ne mažiau kaip 42 vai. per metus), jo pavaduotojui (ne mažiau kaip 50 val. per metus), o kitiems pedagoginiams ir nepedagoginiams darbuotojams sutartas atitinkamo dydžio priemokas.
Darbdavys sudaro sąlygas savo darbuotojų- profesinės organizacijos narių -mokymui ir švietimui. Tam su darbdaviu suderintu laiku jiems turi būti suteikiamos ne mažiau kaip keturios darbo dienos per metus. Už šį laiką darbuotojams paliekamas vidutinis darbo užmokestis už keturias darbo dienas.
Įstaigos vadovas profesinės organizacijos veiklai vykdyti tarpusavio sutarimu suteikia patalpas, kompiuterinę įrangą, spausdinimo, kopijavimo, telefono, interneto paslaugas, skelbimų lentą, transporto priemonę.
Švietimo PS kofinansavimas už visų dirbančiųjų atstovavimą

Paaiškinimas:

Profesinės sąjungos, perimdamos derybas už visus švietimo sektoriaus darbuotojus o ne tik PS narius, taip pat dalyvaudamos įvairaus formato monitoringo, audito, vertinimo darbuose, patiria reikšmingus kaštus samdant reikiamų specialybių darbuotojus.

Siūloma, jog ŠMSM įkurtų fondą, kurio dydis kasmet galėtų siekti 300.000 eurų ir būtų kasmet indeksuojamas kartu su nominaliu BVP augimu. Šiuo fondu PS galėtų pasinaudoti samdant specialistus, kurie dalyvauja kolektyvinės šakos derybose, monitoringo, audito, tyrimų ir kitose šiame dokumento nurodytose vertinimo veiklose. Maksimali suma, kuria galėtų PS pasinaudoti - 300.000 x (PS įmokas mokantys nariai / suma visų švietimo PS įmokas mokančių narių skaičius). Papildomos sąlygos pasinaudoti šia priemone - detali ir vieša metinė finansinė PS ataskaita, visų PS valdymo organų narių vieša ir atvira interesų deklaracija bei detali ir vieša fondo panaudojamų lėšų ataskaita.

Papildomai PS turėtų rinkti PS narių įmokas per centralizuotą institutą (pvz., Sodrą), o narių įmokos neturėtų būti mažesnės nei 1 procentas nuo bruto atlyginimo.
Iš šio paramos fondo negalėtų būti finansuojama einamoji PS veikla.
Tokios priemonės atsiradimas nesukuria jokių privalomų įsipareigojimų PS, tik galimybę, tampant visiškai atviriems ir skaidriems, padengti dalį samdomų specialistų kaštų. Toks PS rėmimas, prisidėtų prie PS darbo kokybės ir socialinio dialogo gerinimo.
Fondo atsiradimas 2021-01-01, iki šio termino paruošiant teisinę bazę, skaidriam PS įmokų deklaravimo procesui, sistemos atsiradimui, kuris būtų privalomas tik fondu norinčioms pasinaudoti PS. Nepanaudotos lėšos lieka fonde ir mažina kitų metų asignavimų poreikį.

Taigi, ar pateikiami vėjai? Man atrodo kad ne!

Reikalaujama mažinti klasių dydį
Reikalaujama atlikti studiją ir nustatyti kiek iš tiesų reikia laiko adekvačiai pasiruoti pamokoms ir paskaitoms, tam kad tie procentai nebūtų imami iš oro
Daug dėmesio skiriama pasirašytos sutarties efektyvumui, siekiant įsivertinti priemones ir jeigu kažkas vyksta negerai, imtis neatidėliotino taisymo
Ženkliai gerinama aukštųjų mokyklų darbuotojų / dėstytojų / mokslininkų atlyginimų situacija
Mokytojams numatomos 40 val. kvalifikacijos kėlimui, kurios turi atsirasti plane.
Siekiama didinti švietimo sektoriaus finansavimą ~ 750 mln eurų per metus (čia vėl nuoroda į Seimo Europos reikalų komiteto posėdį 25-32 min)
Taip pat išsakoma pozicija dėl turinio ir kokybės, siūloma neišradinėti dviračio, o daryti tai, ką jau padarė Estai, kopijuoti Suomiją. Nes švietimo sektorius egzistuoja ne dėl mokytojų, o dėl mokinių!
Taip pat atliepiama mokytojų psichologinė gerovė
Siekiama padėti valstybei mažinti biurokratiją smulkių pirkimų srityje
Atliepiamas ir socialinio dialogo skatinimas: bendri darbai, monitoringas, bendradarbiavimas ir net PS kofinansavimas

Ir suprantama, man vis dar trūksta tų raudonų dalių, kurias LŠDPS nusprendė dabar (kol kas) neteikti ŠMSM:

man yra labai svarbu, jog greitu metu būtų tobulinama pagalba mokiniui sistema. Galbūt mokytojams ir numatomos kelios valandos per savaitę „konsultacijoms“ tačiau veikiančio (juolab tarp kelių mokyklų) mechanizmo, kaip sudaryti sustiprintos pagalbos grupes – mano žiniomis nėra. Švietimo profsąjungos turi prisidėti intelektualiai prie to, jog gerėtų Lietuvos mokinių pasiekimai.
taip pat man labai keista, jog iškastruojamos dalys, kurios numato, jog įstaigos vadovas turi sudaryti 3 metų kvalifikacijos kėlimo planą ir tampa atsakingas už jo įgyvendinimą. Man nesuprantama, kaip kai kurie mokytojai vengia kvalifikacijos kėlimo. Šiais laikas, kvalifikacijas kelti turi visi – gydytojai, psichologai, buhalteriai… o va mokytojai bijo kelti reikalavimus? Aš suprantu, reikia užtikrinti, jog kvalifikacijos kėlimo kursai būtų kokybiškai, ir tai net pats ir siūlau, tačiau bijoti prievolės kelti kvalifikaciją – man nesuprantama.
dar mažiau suprantama, baimė kalbėti apie profesinius /sektorinius MMA šalyje. Taip aš suprantu, profsąjungų narių privačiose institucijose beveik nėra. Bet ar tai pagrindas sakyti, jog privačiose institucijose dirbantys pedagogai profsąjungoms, kurios gauna įgaliojimą derėtis už visą švietimo sektorių – gali nerūpėti? Ideologinis klausimas, aš turiu sau atsakymą, todėl ir teikiau šiuos siūlymus. Ar tikrai reikia derybų dėl sektorinių / profesinių MMA su švietimo bendruomenė? Manau kad ne, reikia sprendimų.
nuostabą man kelia ir tai, jog siūloma dar tik pradėti diskusijas apie būtinybę centralizuoti viešojo sektoriaus tinklus (švietimo, sveikatos). Nekalbu vien tik apie LŠDPS, kalbu apie pasipriešinimą iš įvairių PS, medikai šiuo klausimu ir toli gražu nevieningi. Keista, nes profsąjungos savo esme kaip ir turėtų būti „kairiosios“, o ne neoliberalios, „laissez-faire“ išpažintojos… Švietimo tinklas Lietuvoje yra ir per didelis ir per mažas! Kai kur jis per didelis, kai kur jis per mažas, kai kur jis efektyvus, kai kur ne. Problema, kaip rodo ir Kazlų Rūdos atvejis, kai profsąjungos turi kariauti su pavienių savivaldybių sprendimais - nėra efektyvu. Kur kas efektyviau būtų, jog tinklas būtų perimtas į centrinės valdžios rankas, centrinė valdžia parengtų išsamų tinklo reorganizavimo planą, sakykime 5-10 metų periodui, remiantis demografinėmis tendencijomis numatant kur kokios mokyklos liks, kurios bus jungiamos, kurios apskritai uždaromos, kur kiek ir kaip bus perkvalifikuojami pedagogai, kaip bus padėta kitiems rasti darbą, persikraustyti, arba anksčiau išleidžiama į pensiją. PS turi aktyviai dalyvauti šiame procese. Panaikinant šį punktą, mano supratimu, iš esmės procesas paleidžiamas iš rankų… Mes turime spręsti švietimo tinklo disbalansus socialiai atsakingai, bet nacionaliniu mastu, nes savivaldybių lygiu, nacionalinių problemų neišspręsime. O be to derybos 5-6 profsąjungom su 1 valdžia yra lengvesnės, nei su 60 atskirų valdininkijų. Be to reikia nepamiršti, jog vietinė valdžia negali keisti įstatymų arba darbo kodekso, finansuoti perkvalifkavimo programų, ar organizuoti tarp savivaldybinio bendradarbiavimo, tiesiog interesai ne tie

Pabaigai

Penktadienį dalyvavau EK ataskaitos Lietuvai pristatyme Vilniaus Martyno Mažvydo bibliotekoje. Buvo kraupu. Sėdžiu ir girdžiu, kaip visi nuolat kalba, jog vienintelis būdas siekti Lietuvoje (ir ekonominės) pažangos – gerinti švietimo sistemą. Kalba viceministrai, EK atstovai, kalba net parazituojantį verslą nuo mobilumo paketo ginantys lobistai. Tik va viceministrei tai kažkokie „vėjai“, kurie matyt ir nupūtė E.Milešiną…

Per platformas

arba banko pavedimu:
Gavėjas	Justas Mundeikis
IBAN	LT79 3500 0100 0418 3482
Swift kodas	EVIULT21

Per platformas

arba banko pavedimu:
Gavėjas	Justas Mundeikis
IBAN	LT79 3500 0100 0418 3482
Swift kodas	EVIULT21