Šis post’as - kvietimas susitikti visus viešojo sektoriaus atstovus nacionaliniu lygmeniu bendrai ir produktyviai diskusijai dėl 2021-2030 metų viešojo sektoriaus situacijos ir galimybės koordinuoti veiksmus 2020 metų pavasario derybose su Vyriausybe. (Prašau aktyviai dalintis!)

Balandžio mėnesį parašiau „Laišką profsąjungiečiams ir ne tik“. Po šio post’o nepastebėjau ne tik jokių veiksmų, bet ir jokios diskusijos profesinių sąjungų (toliau - PS) tarpe. Tuo tarpu praėjusią savaitę, kai streikavo Vilniaus Universitetas, studentų judėjimas Šauksmas bei Paskutinis prioritetas organizavo „Aukštojo mokslo bendruomenės asamblėją“. Asamblėjos video įrašas, jeigu kas nors ištveria tiek žiūrėti, gali tapti arba mokymo medžiaga paaiškinančia demokratijos minusus, arba melatonino pakaitalu prieš miegą.
Šis post’as yra mano pirmojo laiško PS tęsinys ir kvietimas susitikti viešojo sektoriaus atstovus bendrai ir produktyviai diskusijai dėl 2021-2030 metų viešojo sektoriaus situacijos ir galimybės koordinuoti veiksmus 2020 metų pavasario derybose su Vyriausybe.

Kodėl asamblėja nepavykusi?

Mano nuoširdžiu supratimu asamblėja nepavyko dėl to, jog joje susirinko švietimo, kultūros, sveikatos sektoriaus atstovai ir diskutavo apie kažką ir nieką. Diskusijos metu buvo bandoma pagimdyti diskusijos punktus ir priimti kažkokius sprendimus. Pirmu diskusiniu klausimu tapo: „Kada ir koks turėtų būti sekantis protestas?“, atsiprašau mielieji, bet kaip galima planuoti protestą, kai neaišku dėl ko yra protestuojama? Protesto renginiai už mėnesio nepaveiks dabartinio biudžeto priėmimo ir neturės poveikio dar neprasidėjusioms pavasario deryboms dėl 2021 m. biudžeto. Taigi, visų pirma reikia diskutuoti apie idėjas, kurios vienytų visus, diskutuoti ir rasti kompromisus, kurie tenkintų daugumą, tam, kad prie idėjos galėtų jungtis kuo daugiau viešojo sektoriaus, o ne tik švietimiečių, atstovų.

Kodėl dabar?

Jau kelerius metus talkinu įvairioms PS, NVO, judėjimams ir matau, jog šiuo metu pradeda užsimegzti progresyvūs elementai. Kaip progresyvius elementus pavadinčiau tuos judėjimus, PS ar iniciatyvines grupes, kurios ne tik šaukia, jog nori didesnių atlyginimų koeficientų jų atstovaujamiems darbuotojams, bet ir supranta, jog su tokia ne-sistema, kurią dabar turime, pažangos viešajame sektoriuje nepasieksime. Viešojo sektoriaus PS, mano supratimu, turi siekti ne tik gerinti savo atstovaujamų darbuotojų darbo sąlygas, bet turi matyti ir bendresnį kontekstą, visą viešąjį sektorių kaip visumą ir svarbiausia, savo sektoriaus teikiamų paslaugų kokybę.

Šiuo metu aš talkinu dviem judėjimams – medikams ir švietimiečiams, besiruošiantiems pavasarį pradėti diskusijas su Vyriausybę dėl 2021 metų biudžeto, kolektyvinių sutarčių ir t.t. Abiejose grupėse matau esant daug bendrumų, kurių pagrindinis – ilgalaikės tvarios strategijos siekis. Tačiau tikiu, jog šie bendrumai, nesvetimi ir kitoms PS. Mano supratimu, ateinantys metai yra politiškai palankiausi PS siekti, jog Vyriausybė inicijuotu tikrus darbus (apie tai žemiau), nes artėjantys rinkimai sudaro galimybes demokratinėmis priemonėmis įgauti derybinius svertus, kurių po to ketverius metus PS vėl nebeturės. Tai reiškia, jog tikros struktūrinės reformos ir vėl išnyktų iš politinio horizonto 4 metams – mano supratimu per didelė kaina, vertinant situaciją, kurioje esame.
Dabar reikia inicijuoti šių reformų paruošiamuosius darbus!

Susitikimo turinys

Aš siūlyčiau susitikti visų viešojo sektoriaus nacionalinio lygio PS atstovus diskusijai, kurios metu paaiškėtų ar pavyktų rasti kompromisus ir jeigu, tai kokius, jog 2020 metų pavasarį derybas su Vyriausybe (dėl strateginių tikslų viešajame sektoriuje) vestų viena skėtinė organizacija, arba jog bent jau pozicijos tarp PS būtų maksimaliai derinamos ir vieningos.

Mano giliu įsitikinimu, jeigu dėl strateginių tikslų derėtųsi viena organizacija, turinti ne 1000 ar 2000 narių, o 20.000-50.000 ir galinti pagrąsinti protestais (ir streikais?), dabartinė Vyriausybė būtų įpareigota sėsti prie derybų stalo, prie kurio nebeveiktų taktika „skaldyk ir valdyk“. Prie to paties derybų stalo, mano supratimu, turėtų sėdėti ir opozicinių partijų atstovai, kurie turėtų turėti teisę aktyviai dalyvauti diskusijoje, tam, kad ir kokia susidarytų 2020/2024 metų Seimo valdančioji dauguma, susitarimų pasiektų 2020 metais būtų laikomasi ir taip būtų užtikrinimas pradėtų darbų bei politikos (ir reformų) tęstinumas.

Manau, jog pirmas susitikimas galėtų būti skirtas žemiau išvardytų punktų aptarimui. Kartu su kvietimu, kurį išsiųsiu elektroniniu paštu artimiausiu metu ir kuriuo prašysiu PS tarpusavyje dalintis, išsiųsiu ir dvi nuorodas

• pirmą - registracijos į susitikimą
• antrą - klausimų aptarimui.

Labai norėčiau, jog kiekvienos PS atstovai atvyktų pagalvoję apie šiuos punktus ir tai sudarytų sąlygas produktyviai diskusijai. Tikiuosi, jog pirmojo susitikimo metu paaiškės, kurios PS ateityje matytų galimybę įsipareigojančiai dalyvauti tolimesniuose susitikimuose ir kuriais klausimais yra galimas pozicijų derinimas. Šie klausimai nėra galutiniai ir iki 2019-12-18 užsiregistravę dalyviai galės praplėsti diskusinius klausimus.

1. Viešojo sektoriaus atlyginimų sistema

Mano supratimu, Vyriausybė turėtų būti įpareigota užsakyti studiją, kurioje būtų sudėlioti visų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų koeficientai į vieną sistemą ir kuri atspindėtų profesijų lygmeniu visų profesijų santykinę svarbą. Tokias studijas parengia į tai specializuojančios įmonės, turinčios užsienio šalių duomenis, bet kartu atsižvelgiančios į Lietuvos realijas. Vyriausybė turėtų būti įpareigota užsakyti tokią studiją VISOMS viešojo sektoriaus profesijoms, kartu įtraukiant ir PS atstovus ekonomistus darbiniu lygmeniu.

Turint atlyginimų SISTEMĄ, kiekvienais metais, PS arba skėtinės organizacijos tikslu taptų nebe „koeficientų išsimušimas“, o vieningas bazinio dydžio didinimas. Tokia sistema sumažintų „skaldyk ir valdyk“ taktikos pritaikymą, nes sąžininga ir subalansuota sistema reikštų, jog didinant BD, atlyginimas proporcionaliai augtų visiems vienodai ir taip būtų neiškraipoma pati sistema. Ši atlyginimų sistema reikštų, jog būtų galima turėti ir vieną vienintelį viešojo sektoriaus atlyginimų įstatymą. Suprantama, toks siūlymas turi ir savo minusų, vienas jų - PS veiklos susiaurinimas.

Suprantama, atlyginimų strategijoje galima numatyti visų profesijų atlyginimų augimo tikslus iki 2030 metų, juos sudėliojant metiniais etapais, pradžioje turėtų vykti adaptacija jog kintant BD būtų pasiekti nustatyti koeficientai, o vėliau būtų didinimas BD, jį indeksuojant su VDU / produktyvumo + infliacijos dydžiais.

Po 5 metų turėtų įvykti pakartotinė atlyginimų sistemos išorinė peržiūra.

2. Tinklo sistemos strateginės vizijos 2020-2030 parengimas

Reikia pripažinti, jog dabartinis švietimo, sveikatos apsaugos ir kiti tinklai nebėra efektyvūs, t. y. negali užtikrinti teikiamų viešų paslaugų kokybės. Todėl svarbu, jog Vyriausybė pradėtų rengti ir iki tam tikro sutarto laikotarpio parengtų tinklo optimizavimo planą.

PVZ: mes galime prognozuoti, kuriame mieste ir kiek turime mokytojų, kada jie išeis į pensiją, mes galime santykinai prognozuoti ir mokinių skaičių. Remiantis 4.3. punkte sutartomis ir nustatytomis normomis, Vyriausybė turėtų parengti planą, kada ir kurios mokyklos bus uždaromos, kurių miestelių ar kaimų vaikai turės būti vežami į kurias mokyklas. Kartu šiame plane, turi būti numatoma kiek ir kurie mokytojai turės būti atleisti, jeigu apskritai (atsižvelgiant į mokytojų amžiaus struktūrą – tai gali būti net nebūtina), kaip bus padedama mokytojams įgyti naujas ar papildomas kvalifikacijas (pvz., matematikos mokytojas dirbantis dabar tik 0.5 etato, galėtų įgyti fizikos mokytojo kvalifikaciją ir dirbti pilnu etatu), kaip planuojama padėti esant poreikiui darbuotojams persikraustyti, arba įgyti kitas profesijas (pagalbiniam personalui)…

Kadangi PS dalyvautų šio plano rengime, būtų siekiama užtikrinti ne tik efektyvumą, bet ir socialinę valstybės atsakomybę. Kartu galėtų būti prasminga aptarti PS ar skėtinės organizacijos poziciją, kas turėtų būti atsakingas už tinklo valdymą, ar toliau laikytis keistos sistemos, kai pinigai ateina iš centrinio biudžeto, o tinklą valdo savivaldybės, ar visgi siekti įstatymų pakeitimų, jog tinklo struktūra būtų valdoma centriniu būdų.

3. Darbo normos

Tiek medikams, slaugytojams, ugniagesiams, mokytojams ir kitų profesijų atstovams yra būtinos darbo normos, be kurių atlyginimai taptų popieriniai. Svarbu numatyti ir sudėlioti, remiantis gerąja tarptautine praktika, tokias normas, kaip pacientų skaičius, tenkantis vienai slaugytojai, vaikų skaičius tenkantis vienam mokytojui, mokytojų ir pagalbininkų santykis ir t.t. Nesiplėsiu per daug, manau dauguma sutiks, jog turi būti siekiama darbo normų įvedimo, paliekant konkretų jų suderėjimą PS lygmeniui, bet vieningai darant spaudimą jų atsiradimui.

4. PS reguliavimas, finansavimas ir kiti klausimai

• Akivaizdu, jog kai valstybė įstatymuose numato, kad PS dalyvauja derybose dėl BD, valstybė įpareigoja PS atstovauti ne tik savo narių, bet ir viešąjį interesą, tačiau šiam tiklsui nesuteikia jokių finansinių, teisinių ir kitų resursų. Tai yra netoleruotina ir tai būtina keisti.

• Manau, jog būtų prasminga inicijuoti teisines pataisas, jog įvairiuose formatuose dalyvaujančių PS balsavimo teisės būtų pradėtos vertinti pagal atstovaujamų asmenų skaičių. Man atrodo nenormalu, kai trišalėje taryboje PS turi apylygį balsų svorį, nepriklausomai nuo atstovaujamų asmenų skaičiaus. Su šia problema, siejasi kita problema - kaip teisiškai teisingai ir verifikuojamai žinoti, kiek PS atstovauja asmenų.

• Nors valdantieji džiaugiasi sudarę sąlygas PS gauti 1% GPM mokesčio, mano supratimu, siekiant skatinti PS aktyvumą ir teikiamų paslaugų kokybę, valstybė turi PS remti finansiškai. Aš labai gerai galėčiau įsivaizduoti, jog valstybė prisidėtų antra tiek, kiek iš savo narių įmokų surenka PS. Toks ar panašus mechanizmas, skatintų PS konkurenciją ir tam tikrą sektorinę PS konsolidaciją.

• Bebriškumas PS yra vis dar ganėtinai gajus, todėl galėtų būti prasminga apsvarstyti ir tokius klausimus, kaip PS etikos kodeksas, kuriame būtų numatyta be kita ko ir įsipareigojimas PS teikti metines finansines ir veiklos ataskaitas, PS valdybų narių interesų deklaracijas, PS įsipareigojimą atsisakyti ministerijų dalinamų „tyrimų užsakymų“, kuriais dabar Vyriausybė perka PS lojalumą, kartu numatant laikotarpį iki kurio etikos kodekso besilaikančios PS pereitų tik prie narių įmokų (ir galimai atitinkamai antra tiek valstybės finansavimo)

• Galimai prasminga būtų apsvarstyti ir Viešojo sektoriaus skėtinės PS kūrimą. Šiai skėtinei organizacijai galėtų būti pavesta vesti derybas su Vyriausybe dėl strateginių klausimų, kuriais rastas kompromisas.

Organizaciniai klausimai:

• Susitikimas numatomas 2019-12-21 dieną (šeštadienį). Susitikimas šeštadienį turėtų leisti visiems diskusiniams klausimams skirti pakankamai laiko.
• Susitikimo laikas nuo: ~10:00 iki kol baigsime :)
• Kvietimas registracijai Google Form: spausti čia, arba žr. žemiau
• Dalyvių registracija iki 2019-12-18 (24:00)
• Diskusinių klausimų failas atviras iki 2019-12-18 , 24:00 val. Detalesnės instrukcijos bus persiųstos užsiregsitravusiems asmenims el. paštu
• Susitikimo vieta: Vilniaus Universiteto centriniai rūmai / Saulėtekis / kurios nors PS patalpos. Konkreti vieta bus pranešta patvirtinimo email’e 2019-12-19 atsižvelgiant į užsiregistravusių dalyvių skaičių. Sieksiu rasti optimaliausią variantą parkavimo / diskusinės erdvės, neutralumo klausimu.
• Kavos / maisto nebus, bet per pertrauką tikėtina bus galima įsigyti kavos iš kavos aparato. Susitinkam ne valgyt, o diskutuoti.
• Susitikimas protokoluojamas ir galimai daromas diskusijos video įrašas, kuris bus paviešintas. Manau, jog kai diskusijos liečia VISUS viešojo sektoriaus darbuotojus, tokios diskusijos negali būti slaptos.
• PS, judėjimai kurie kviečiami: visi, atstovaujantys viešojo sektoriaus darbuotojus nacionaliniu lygmeniu
• Pirmojo susitikimo tikslas aptarti pagrindinius klausimus, suprasti ką turime omenyje, tam, kad iki sausio vidurio PS savo viduje galėtų priimti sprendimą, ar tęsti šiuos susitikimus ir siekti vieningos pozicijos / skėtinės organizacijos kūrimo.

Kviečiu šias ir kitas profsąjungas susitikti:

• LPSK
• LŠDPS
• LMS
• LŠMPS
• NPPSS
• Solidarumas
• Paskutinis prioritetas
• Šauksmininkai
• …

Data	Laikas	Tikslas
2019-12-12	21:00	Registracijos atidarymas
2019-12-14	23:59	Diskusinių klausimų pateikimas internete, su galimybe užduoti klausimus, pildyti ir komentuoti.
2019-12-18	23:59	Registracijos į susitikimą pabaiga
2019-12-18	23:59	Diskusiniu klausimų pildymas internete
2019-12-19	12:00	Dalyvių registracijos patvirtinimas el. paštu ir finalinių susitikimo klausimų persiuntimas
2019-12-21	10:00	1. Susitikimas: Aptarti rūpimus klausimus, galimybes siekti bendradarbiavimo
2020-01-11	10:00	2. Susitikimas: PS nusprendusios derinti pozicijas susitikimas ir pozicijos derinimas, sprendimas dėl skėtinės organizacijos
2020 vasaris		Diskusijos su Vyriausybe inicijavimas

---

---

O prie ko čia aš?

Už šio ir galimai sekančių kelių susitikimų organizavimą man niekas nemoka. Tiesiog aš turiu viziją, jog ateinantys metai gali tapti lūžio metais ir noriu padėti PS rasti bendrą kalbą ir jog PS eitų vieningai atstovauti viešojo sektoriaus interesų. Savo rolę matau tik kaip telkiančio ir nepriklausomo moderatoriaus, kuris galimai su savo pragmatiška nuomone padėtų rasti bendrus sąlyčio taškus bendrojo gėrio labui.