Beveik lygiai prieš metus, naujos darbo apmokėjimo sistemos sunervinti ir beviltiškoje padėtyje save matantys mokytojai užėmė Švietimo ir mokslo ministeriją. Pratūnoję kone mėnesį, jie išprovokavo Vyriausybę imtis veiksmų. Šiandien galima įvertinti Vyriausybės ir Seimo darbą, juolab, jog pradėtas svarstyti biudžetas. Deja rezultatai nuvilia, nes tiek biudžetas, tiek rinkimams besiruošiantys politikai pradeda praktikuoti „atmazinę“ politiką, kai daromi veiksmai darymo vardan, siekiant pavaizduoti veiklą. Kodėl naudoju žodį „atmazas“ - irgi paaiškinsiu.

Atmazas nr. 1 - Vyriausybei nerūpi viešojo sektoriaus darbuotojai

Atmazas nr. .1 – Vyriausybės sukurta „Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengimo komisija“. Kaip ne kartą rašiau, šios komisijos tikslas buvo tiesiog nuraminti įsiaudrinusius viešojo sektoriaus darbuotojus.

Priminsiu, jog pernai mitingavo, streikavo ir visaip kitaip „nederamai“ elgėsi mokytojai, medikai, kultūros darbuotojai ir t.t. Komisiją yra „atmazas“, nes viename iš posėdžių, Ministro pirmininko patarėjas, Vyriausybės vicekancleris D.Matulionis profsąjungiečių paragintas kalbėti ne tik apie tai, kaip paskirstyti finansų ministerijos numatytus kelis šimtus milijonų eurų, bet ir kaip papildomai finansuoti viešojo sektoriaus atlyginimų biudžetą atrėžė, jog tai nėra šios komisijos tikslas.

Taip pat D.Matulionis negalėjo ir neketino diskutuoti su susirinkusiais viešojo sektoriaus darbuotojų atstovais apie tai, kaip reiktų sukurti tvarią viešojo sektoriaus atlyginimų sistemą, nes Lietuvoje nėra renkama atlyginimų, darbo valandų, viršvalandžių ir priedų statistika pagal dirbančiųjų profesijas. Atitinkamai trūksta duomenų analizuoti esamą situaciją tad ir kurti naują sistemos nėra kaip.

Noriu tik priminti, jog pirmus kelis mėnesius vykusiuose posėdžiuose aukštojo mokslo atstovų išvis nebuvo. Nebuvo, nes jų niekas nekvietė. Patys kalti, kad nesusipranta, jog reikia save pačius pakviesti. Ko gero galite įsivaizduoti bazarą, kuris vyko posėdžių metu, kai prie stalo sėdintys įvairių profsąjungų atstovai bandė išsiderėti, kiek iš to riboto biudžeto galia išsipešti atstovaujamiems nariams. Galų gale, nei viena profsąjunga po komisijos išvadomis nebepasirašė.

Tačiau Vyriausybė ir Seimo dauguma suvaidino „demokratijos šventę“, bendradarbiavimą su socialiniais partneriais. Tačiau šis „atmazas“ neliko be pasekmių: buvo sukelti tam tikrų grupių lūkesčiai, jų patenkinimas pradėjo priklausyti nuo to, koks bus 2020 m. ekonomikos augimas.

Ar logiška, jog 2025m. slaugytojai turėtų gauti 1.5 VDU, o mokytojai 1.3 VDU? Bet juk NESISTEMOS taisyti buvo susirinkta… Visas komisijos strategijos dokumentas: spausti čia

Atmazas nr. 2 – regresinė valdžios išlaidų politika ir regresinės mokestinės priemonės

Koalicija LVŽS kainavo labai brangiai, vaiko pinigai didinami nuo 50+20 iki 70+30! Didinimas, kuris 2020 m. kainuos papildomus 189.7 mln eurų. Nenuostabu, kad iškart po koalicijos „vestuvių“ buvo įregistruotas stambios prekybos tinklų mokestis, atgaivinta bankų mokesčio idėja. Pinigų juk reikia!

Pradėkime nuo to, kad koalicinėje sutartyje numatytas vaikų pinigų didinimas yra labai netaiklus. Suprantu, kad valstybei „visi vaikai lygūs“. Taip, tobulame first best pasaulyje gal, bet realybė tokia, jog tokiai lygybei tiesiog neturime pinigų. Pinigų ištaškymą suvaldyti bando Vyriausybė ir SocMin’as paskaičiavę, kad 60+40 būtų pigiau ir efektyviau.

  2019 m. 2020 m. Vyriausybės siūlymas 2020 m. G.Kirkilo siūlymas
Už vaiką 50 60 70
Priedas už vaiką – daugiavaikės šeimos 20 40 30
Priedas už vaiką – su neįgaliu vaiku 20 40 30
Priedas už vaiką – nepasiturinčios šeimos 20 40 30
Biudžeto išlaidos, mln. eurų 294.1 446.5 483.8
Lyginant su 2019 m.   + 152.4 + 189.7
Lyginant su vyriausybės siūlymu     + 37.3

Nepaisant to, jog SRK nepalaikė tokio siūlymo, Seimas apsisprendė priešingai – reikia gelbėti koaliciją, šiandien nubalsuota už G.Kirkilo siūlymą. Reikia pažymėti, jog dabartinis balsavimas nėra galūtinis, o tik tarpinis, nes dabartiniai Seimo sprendimai keliaus atgal į Vyriausybę, kuri turės pateikti antrąjį biudžeto siūlymą. Visgi juoką kelią TSLKD ir kiti opozicijos nariai, balsavę už G.Kirkilo pasiūlymą.

Balsavimo rezultatai už G.Kirkilo pasiūlymą:

Šių nenutaikytų priemonių finansavimui dalinai padengti sugalvoti nauji „lenkiški“ mokesčiai: stambių prekybos centrų ir bankų aktyvų apmokestinimas.

Reiktų būti bepročiu, jog likus metams iki rinkimų, pasiūlytum naikinti mokestines lengvatas, išlygas ir galimybes apeiti mokesčius. Kur kas patogiau, pasiūlyti apmokestinti tuos, kurių tauta ir taip nekenčia, viliantis, kad niekas nepastebės, kas iš tiesų tuos mokesčius mokės. Kaip rodo tyrimai, bankų mokestis gali sąlygoti paskolų kainų augimą, taip labiausiai paveikiant mažiausias pajamas gaunančius asmenis bei smulkų ir vidutinį verslą. Apie tai, jog per sekančią ekonominę krizę, toks mokestis tik dar labiau stabdytų ekonomikos atsigavimą (brangesni kreditai), politikams nerūpi. Dabar ekonomika auga!

Stambių prekybos tinklų mokestis yra ne kas kita, o PVM padidinimas nuo 21 iki 22 proc. Tiesa, renkamasi nedidinti paties PVM, nes dalis PVM įplaukų turi būti pervesta ES. Tad tiek Lenkija, tiek ir Lietuva sumanė pagudrauti. Nenuostabu, kad EK pralaimėjusi kone dėl techninių niuansų Europos Bendrajame teisme, pateikė apeliacinį skundą. Ar maistas pabrangs 1 proc. punktu? Giliai abejoju. Manau, jog stambieji prekybos tinklai, kai kurias prekes, kurias Lietuviai perka visada (pvz., pieno, mėsos produktai), pabrangins labiau, nes šių produktų paklausos elastingumas kainos atžvilgiu ganėtinai nedidelis, kitus produktus, pvz., vaisius, šokoladą, čipsus, tuo tarpu ko gero pabrangs mažiau. Vidutiniškai brangimas gal ir sieks 1 proc. punktą tiek vieniems, tai bus 5 kitiems 0.1 proc. punktai. Deja, labiau nukentės tie, kurių pajamos mažos ir kurie ir taip perka būtiniausią maistą. Seimo narių kliedesiai, apie neva pagerintą konkurencinę aplinką smulkiesiems prekybininkams lai tegul lieka drambliukų svajonių pasaulyje. Niekas dėl 1-2 centų brangesnio litro pieno nesirinks ieškoti, gaišti laiko ir važiuoti į mažesnę parduotuvę, kurioje neradus visų reikiamų produktų, vis tiek teks grįžti į didžiuosius prekybos centrus.

Bet kam visa tai rūpi? Svarbiausia surinksime lėšų ir subalansuosime biudžetą ir tai apdarysime nubausdami tuos, kurių nekenčia tauta!

Atmazas nr. 3 - Mundeiki, pabūk „ekspertu“ dėl „atmazo“

Opozicija sugalvojo, jog dėl stambių prekybos centrų ir banko mokesčio reikia pareikalauti „ekspertinės išvados“. Jog tokiu veiksmu siekiama formaliai stabdyti ar pristabdyti šių mokesčių priėmimą yra suprantama. Kur trukęs kur netrukęs mane apie numatomą „ekspertinio vertinimo“ poreikį informavo vienas Seimo narys, aiškindamas, jog tai tik formalumas, tad pozicijai tiesiog reikalingas „atmazas“, todėl aukšti reikalavimai ekspertiniam vertinimui nekeliami, tiktų kone vienas iš mano jau parašytų blogpost’ų. Taip LRS narys pasakė - „atmazas“, tad ir pasirinkau šiam komentarui šį žodį.

Na, jeigu „ekspertinis vertinimas“ būtų laisva forma, tai tikrai surašyti galiu galimus pliusus ir minusus. Seimo narys kuo puikiausiai žinojo mano neigiamą nuomonę šių mokesčių klausimu, bet yra Seimo valdybos sprendimas ir reikia popieriuko.

Visgi Seimo valdyba suformulavo štai tokius klausimus:

Stambių prekybos tinklų įstatymo projekto vertinimui:

Norintiems susipažinti su visu dokumentu: spausti čia

Ekspertiniam vertinimui duotos 7 dienos, visos išlaidos, susijusios su vertinimu turi būti atliktos iš gauto uždarbio. Tiesa, vykdant apklausą, galima užsiprašyti pageidaujamo atlyginimo, bet ne didesnis nei 300 eurų su PVM.

Aš nekalbėsiu apie tai, jog 1-2 klausimai yra grynai teisniai, į kuriuos gali atsakyti tik europos teisės niunasus išmanantis teisininkas, o ne ekonomistas, nekalbėsiu ir apie tai, jog ekonomistui nėra sudaromos galimybės remtis valstybės disponuojamais (konfidencialiais) duomenimis (pvz., apie prekybos centrų apyvartas, mokesčius ir t.t.), tad realiai reiktų pirkti duomenis iš Registrų centro. Daroma prielaida, jog ekonomistas, iš oro gali pasakyti ko tikėtis, nedarydamas išsamaus tyrimo / analizės. Na bet juk tik „atmazas“.

Aš paskaičiavau, jog bent apytiksliai bandant atsakyti į šiuos klausimus, darant labai supaprastintas analizes ir analizuojant kitų šalių praktiką, darbo būtų apie 60-80 valandų (nevertinant teisinių klausimų). Po 50 eurų į valandą – turėčiau paprašyti bent 3000-4000 eurų + planuojamas išlaidos Registrų centrui. Tokiam darbui reiktų bent 2–4 savaičių.

Ne brangieji, už 300 eurų, joks savęs gerbiantis ekonomistas į tokius klausimus neatsakinės ir juolab, negamins paruoštukų įstatymo projektui. Joks ekonomistas nesiims atlikti teisinio vertinimo, kas neatitinka ekonomisto ekspertizės. Aš suprantų, kad turint daugumą Seime reikia tik “atmazo“ opozicijai, deja, Seimo pozicijai tai tik popieriukas, o man, atliekant nekokybišką darbą už 300 eurų, tai būtų akmuo po kaklu, kuris ilgam nuskandintų mano reputaciją į šikduobės gilumą. Aišku, aš esu labai dėkingas, jog kai reikia „atmazo“, kreipiamasi į mane, bet lai save skandina kas nors kitas.

Atmazas nr. 4 – subalansuotas valstybės biudžetas!

Reikia būti visišku šizofreniku, norint pavadinti planuojamą biudžetą subalansuotu.

Centrinės valdžios biudžetas ir toliau lieka deficitinis, nagi žinote: krašto gynybą, netaiklūs vaiko pinigiai… dar ir atlyginimus viešojo sektoriaus lodoriams reikia didinti.

Bet bėda, įsipareigojimai turėti subalansuotą biudžetą. Mhm… Mokesčių reformos nebepadarysi, mokestinių lengvatų nenaikinsi, juk rinkimai ant nosies, bet hey… VSD ir PSD biudžetai surenka daug pinigų, įpareigokime juos kaupti rezervą! Lai PSDF ir VSDF sukaupia tokį rezervą, kuris reikalingas bendram konsoliduotam valstybės biudžetui subalansuoti. Tada ir Europos komisija neištarkuos V.Šapokai šiknos.

Tokia logika priveda, jog prie šiais metais sukaupto PSDF rezervo 400.7 mln eurų , kitų metų pabaigoje šis rezervas turėtų padidėti iki 601 mln eurų. Išlaidos sveikatos sektoriuje siekia 2100 mln. Taigi rezervas siektų ~28.9% metinių PSDF išlaidų! Toks rezervas reiškia, jog absoliučios kataklizmos atveju, kai į valstybės biudžetą visiškai nesurenkamas nė vienas centas, 4 mėnesius galėtume finansuoti sveikatos sritį. Neįsivaizduoju, kokia kataklizma turėtų grėsti norint turėti tokė rezervą. BVP kritimas ne 20 proc. kaip per krizę, bet 200?

Norintiems susipažinti su visu dokumentu: spausti čia

Smagiausia, kai Sveikatos apsaugos ministras nueina į Seimą ir dar gina tokią nesąmonę… Prancūzijoje, įtariu, mėlyna balta raudona jau plevėsuotų aikštėje virš barikadų, o SAM galvotų, kaip užkamšyti sudaužytus langus


Atmazas nr. 5 – Prezidento siūlymai palauks kitų metų

Lietuvoje, apie 40 proc. pensijinio amžiaus asmenų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. Tai, jog Prezidetui rūpi jo reitingai ir labiau pensininkai, nei vaikų priešmokyklinis švietimas, yra suprantama ir paaiškinama PR požiūriu (išvaryk analitiką iš banko, bet PR’čiko iš ex analitko neišvarysi). Nepaisant to, Prezidentūros siūlymai didinti tam tikrus mokesčius (individualios veiklos, dividendų) yra teisingi, nors ir visiškai nepakankami. Kaip į tokius siūlymus reaguoja BFK pirmininkas V. Ąžuolas? Kaip koks kaimietis vadovaudamas fermoje, veda posėdį, į kurį susirenka tik verslo atstovai, kuriems ir gręsią siūlomos mokestinės naštos padidinimas. Ech kokia nuostaba, jog beveik niekas iš susirinkusiųjų verslo lobistų nepasisako už mokesčių didinimą!

Fermos ūkvedys pradeda aiškinti, jog mokesčių reforma Lietuvoje rengta dvejus metus, daug diskutuota, viskas nuosekliai paruošta, nevalia dabar imti ir per kelias dienas nuspręsti didinti mokesčius!

(Porą metų rengta “mokesčių reforma”)


(Mokesčių didinimas vs šešėlis)

V.Ažuolas pamiršta, kad mokesčių reforma pristatyta visuomenei 2018m balandžio viduryje o priimta 2018 m. birželio mėnesyje. Jokių dviejų metų diskusijoms nebūta! Dar daugiau, siūlomi banko aktyvų ir prekybos centrų mokesčiai ateina lygiai taip pat netikėtai, kaip ir Prezidentūros siūlymai… Bet ne, BFK komitetas pritaria Prezidentūros nuomonei, jog reikia didinti pensijas 3 eurais, bet nepritaria siūlymams iš ko paimti reikiamas lėšas. Prezidento siūlymai nukeliami į pavasario sesiją, ir lai sudaryta darbo grupė užsiima šiais klausimais…

Nustebina ir LSDP atstovė R.Budbergytė, savo labai įdomiu „juokeliu“, jog irgi norėtų išvengti didesnio apmokestinimo SAU:

Visas 2019-11-18 BFK posėdis: spausti čia. Tikrai rekomenduoju pasiklausti edukaciniais tiklsais.

Epilogas

Atmazas po atmazo ir taip visus metus. Mokesčių politikos esminių pagerinimų neturime. Legalaus ir nelegalaus „gyvulių ūkio“ nenaikiname. Visos priemonės be logikos ir paremtos tik emocijomis ir tikėjimu, to pasekoje negalime užtikrinti tvaraus valstybės finansavimo ir atitinkamai, 2020 m. negalėsime užtikrinti ir adekvataus viešojo sektoriaus finansavimo. Po krizės praėjo 10 metų, bet viešajame sektoriuje krizė tęsiasi.

Tai jog S.Malinauskas ŽR eteryje aiškina, jog žiūrėkit, viešojo sektoriaus VDU didesnis nei privataus sektoriaus, suponuoja, kad mokyklose, universitetuose ir ligoninėse galėtų dirbti kasininkai bei sunkvežimių vairuotojai (vienos didžiausių profesijų grupių pagal užimtųjų skaičių privačiame sektoriuje).

Sėkmės!