Šiame komentare mažiau apie ekonomiką, daugiau apie filosofiją, etiką ir moralę. Mano ekonominės minties istorijos žinios vis dar ribotos, tad šis komentaras neturėtų būti vertinamas kaip baigtinės mano mintys, o tik kaip tam tikra minčių momento fotografija, momento kuris gali kisti, momento, kuris gali būti kvestionuojamas ir diskutuojamas. Visgi man yra svarbu diskutuoti moralinius klausimus, su kurias susiduriame kasdien, nepaisant to, jog į kai kuriuos klausimus, vis dar neturime atsakymų, o į kai kuriuos iš jų, vieno teisingo atsakymo būti ir negali. Šiame komentare apie tai, kas yra “ekonomistas” ir kokia ekonomisto sąžinės kaina.

Intro

Lietuvoje ir apskritai pasaulyje “ekonomistai” mėgaujasi kažkokiu mistiniu visuomenės pripažinimu. Ekonomikos veikimas daugumos akimi yra kažkokia “magija”, kurią atskleisti gali tik “išrinktieji”. Jų nuomonės visad išklausoma, net alternatyvi “Nobelio premija” įsteigta ekonomikos mokslui. Tačiau labai retai susimąstoma, kas būtent yra ekonomistas. Ar tikrai ekonomistai nusipelno tiek dėmesio, pagarbos ir aklo pasitikėjimo jais? Ne retai pamirštama, jog ir ekonomistai gali siekti ir asmeninės naudos, paslėpdami tokius siekius po “nepriklausomumo skraiste”.

Kas yra “Ekonomistas”?

“Kas yra ekonomistas” - atrodo paprastas klausimas, tačiau pradedant galvoti, pasidaro aišku, kad paprasto atsakymo į šį klausimą nėra.

Edukacija vs. praktika

Man atrodo, pirma reiktų apspręsti, ar priedėlis “ekonomistas” prie vardo, turėtų atspindėti žmogaus įgytą išsilavinimą, ar tuo metu vykdomą praktinę veiklą.

2018 metų rudenį važiavau su taksi iš LRT į VU. Vairuotojas buvo maždaug 50 metų fizikos mokslų daktaras, su kuriuo kelionės metu labai smagiai kalbėjomės apie Lietuvos švietimo sistemą, apie matematinį studentų ir visuomenės raštingumą, studijas ir t.t. Iš tiesų, pokalbis buvo labai įdomus, tačiau išlipęs iš taksi, uždaviau sau klausimą, ar aš kalbėjausi su “taksistu” ar su “fizikos daktaru”?

Tai, jog žmonėms prie vardo mes priskiriame profesinį priedėlį, man regis yra labiau sietina su veikla, kurią jie vykdo. Juk po susitikimo su A. Kubiliumi, niekas nesakytų - diskutavau su fiziku? Manau kur kas labiau tikėtinas variantas “diskutavau su Seimo / Europos parlamento nariu”. Tai kodėl kitaip elgtis su ekonomistais? G.Nausėda pvz., nutraukė savo darbą SEB’e 2019 rudenį ir pagal faktinę veiklą, tapo bedarbiu. Nepaisant to, daugumoje rinkiminio periodo TV ir radijo laidų jis buvo pristatomas kaip “ekonomistas - kandidatas į prezidentus”, o ne “bedarbis - kandidatas į prezidentus”.

Ekonomistas nėra akademinis laipsnis pasiekiamas universitete, kaip daktaras, ar habilituotas daktaras. Todėl, pabaigus mokslus (disertaciją) ir nurodomas tik dr. vardas pavardė. Tiesa, Vokiečiai, ypač baigę mokslus ‘60-’80 metais yra labai linkę naudoti pseudo laipsnį “diplomuotas ekonomistas”, kur visgi pagrindą sudaro žodis “diplomuotas”. Tačiau tokiu vardo praturtinimu remiamasi tik užsiimant atitinkama veikla, pvz., ekonomistai naudojasi “diplomuoto ekonomisto”, inžinieriai - “diplomuoto inžinieriaus” prierašais. Tačiau bakalauro ir magistro studijų pakopoms pakeitus diplomo studijas bei vis labiau plintant dr. , “diplomuotųjų” ratas siaurėja ir manau, gana greit išnyks.

Taigi, asmeniškai aš bučiau linkęs įvardinti profesiją pagal tai, kuo asmuo užsiima, o ne pagal tai, kokius mokslus asmuo yra baigęs. Tačiau šioje vietoje kyla sekantys klausimai – kokia praktika turėtų būti tapatinama su ekonomisto profesija?

Filosofiniai-ekonomistai ir kiekybiniai-ekonomistai

Mano supratimu, ekonomistas yra tas asmuo, kuris nepriklausomai nuo įgyto išsilavinimo galvoja ir analizuoja tai kaip ir kodėl veikia žmonių ar žmonių grupių tarpusavio santykiai, kai yra vykdomi prekių ar paslaugų mainai, kuris analizuoja visuomenių santvarkas per tam tikrą specifinę prizmę ir kuris, visų pirma, yra filosofas.

Matymas, analizavimas ir interpretavimas man atrodo neatsiejamos “ekonomisto” darbo pobūdžio dalys. Adam Smith pagal išsilavinimą buvo socialinis filosofas, tačiau jis stebėjo aplinką, analizavo aplink vykstančią veiklą ir perteikė tai savo darbe “The Wealth of the Nations”. Dabar A.Smith vadinamas vienu iš didžiųjų ekonomistų.

Galima diskutuoti, ar šiais laikais, kai atsiranda didelį duomenų srautai, ekonomistams tampa būtinos tam tikros duomenų analizės kompetencijos ir kokią svarbą buvime ekonomistu dabar turi užimti “filosofija” vs. “analitika”. Gali būti, jog šiais laikais, gilėjant specializacijoms, ekonomistas gali būti ir filosofas, analizuojantis visuomenės veikimo principus, tačiau gali būti ir kiekybinis ekonomistas, kuris bando patikrinti, ar turimi duomenys atitinka iškeltas hipotezes apie tai, kaip iš tiesų veikia pasaulis. Tačiau skirtis tarp filosofijos ir ekonometrijos nėra labai plati, mat kiekvienoje kiekybininko testuojamoje hipotezėje esama ir filosofinio turinio - suformuluotos mintys apie tai, kaip iš tiesų veikia pasaulis.

Mano dabartiniu supratimu ekonomistu laikau tik tuos asmeninis, kurie arba užsiima filosofija, arba atlieka mokslinius tyrinėjimo darbus, kurių rezultatai yra aprašomi moksliniuose darbuose. Kitaip tariant arba tai ekonominės minties formuotojai, arba suformuluotų minčių testuotojai.

Ekonomistai be ideologijos?

Tai, jog filosofiniai ekonomistai, formuoja ekonominę mintį, savaime reiškia, jog jie negali būti laisvi nuo ideologijos ar normatyvinių pažiūrų. Filosofas-ekonomistas stebėdamas pasaulį automatiškai interpretuoja savo obzervaciją per tam tikras vertybines prizmes. Kiekybiniai-ekonomistai, gali būti labiau nešališki, kai testuoja sukurtas hipotezes. Gali, bet nebūtinai yra. Nes kiekvienas kiekybinis-ekonomistas pasirenka aibę hipotezių, kurias testuos, ir nuo jo pasirinkimų, gali priklausyti galutinės jo tyrimo rezultatų išvados.

Štai prieš 2 savaites dalyvavau mokslinio tyrimo pristatyme, kuriame kiekybinis-ekonomistas bandė atsakyti į klausimą, ar ekonominės krizės akivaizdoje, pietų šalys (Graikija), turėjo vykdyti vidinę devalvaciją, ar priešingai, šiaurinės ES šalys turėjo daugiau vartoti? Šis tyrėjas pasirinko vertinti kuri politinė priemonė būtų geresnė per užsienio prekybos balanso perspektyvą, aklai ignoruodamas, jog ekonomika nėra buhalterija, o mokslas analizuojantis ŽMONIŲ sąveiką. Taigi šis tyrėjas nustatė, jog vidinė devalvacija yra geriau, net jeigu tai vykdant, pasekmė (kaip ir Lietuvoje, taip ir Graikijoje), tai reiškia dar gilesnę krizę, bedarbystę, savižudybes ir t.t. Jeigu šis kiekybinis-ekonomistas pasirinktų (ir būtent čia pasireiškia ideologinė ekonomisto pusė) vertinti duomenis per socialinę pusę, išvados būtų kardinaliai priešingos.

Taigi visuomenei, kuri girdi išsakomas ekonomistų mintis ar pristatomus ekonominius tyrimus būtina suprasti, jog jie yra grįsti kažkokia ideologija. Ideologiškai “laisvas” ar “nepriklausomas” nėra nei vienas ekonomistas. Kaip nėra ir apolitinio politiko.

Šaltinis: goodreads.com

Tačiau apart ideologijos esama ir kitų interesų bei motyvų…

Moralės klausimas

Kas yra moralu - supranta kiekvienas skirtingai. Man moralu (sąžininga) yra tai, jog viešas asmuo deklaruotų ne tik savo vertybes bet deklaruotų ir savo interesus bei siekius. Tai galioja ir viešai kalbantiems ekonomistams.

Ekonomistai - lobistai, PR’čikai

Indrė Genytė Pikčienė, buvusi Luminor ekonomistė, pakeitė darbovietę ir pradėjo dirbti lobistinėje organizacijoje - LLRI. Banke ir toliau darbuojasi ekonomistai Mauricas, Mačiulis ir co. Bet ar tikrai jie yra ekonomistai? Tai jog jie kartais paanalizuoja statistinius duomenis ir padaro iš to tam tikras išvadas, mano supratimu, juos pirmiausia daro – analitikais. Nei vienas iš jų (mano žiniomis) nebando suprasti ir aprašyti mūsų visuomenės sąveikos, jos raidos principų (filosofiniai-ekonomistai). Nei vienas jų, netestuoja hipotezių apie tai, kaip iš tiesų veikia pasaulis (kiekybiniai-ekonomistai). Taigi prie to, jog kiekvienas jų išpažįsta kažkokią ideologiją, prisideda daugiau, jų ar jų darbdavių interesai.

Bankai moka atlyginimą ekonomistams, stambaus kapitalo įmonės remia LLRI ir visokias verslo asociacijas, kurių ekonomistai noriai dalyvauja viešame diskurse. Nemokamų pietų nebūna. Už mokamus pinigus, šios įmonės perka viešą savo pozicijų atstovavimą, viešos nuomonės formavimą, įtaką politikai. O mes, kaip visuomenė, suteikiame tokiems bankų PR’čikams daug pripažinimo.

Suprantama tai yra patogu: bankai / LLRI moka atlyginimą tokiam “ekonomistui”, žiniasklaida, kuriai reikia turinio, kviečia tokius “ekspertus” “nemokamai” pakalbėti. Net Nepriklausoma fiskalinė institucija (IFI), įtraukia bankų ekonominės prognozes, į savo ataskaitas. Bankų PR’čikus ir kitus lobistus dažnai galima sutikti ir Vyriausybės komisijose. Toks viešas jų pripažinimas formuoja įprotį visuomenėje, jog šie specialistai yra kompetentingi pasisakyti kone visais klausimais. Taip iš biednumo, jog negalime finansuoti akademinių ekonomistų ar ekonominių tyrimų centrų ekonomistų užleidžiame eterį stambaus verslo agentams, kurie nuolatos įgyja vis didesnį svorį formuojant mūsų kasdienybę.

Nebūkime naivūs, analitikai, PR’čikai ir lobistai bei juos finansuojantieji nėra durni. Jie kuo puikiausiai supranta, jog “ekonomistas” yra tapatinamas su “ekspertu”. Jie kuo puikiausiai supranta, jog Lietuvoje, šalyje dar nepripratusioje prie demokratijos, nesuprantančioje kas yra “politika”, tauta nori “profesionalų vyriausybės”, tauta dar nesupranta, jog neretai nėra vienos tiesos ir esama tik skirtingų tų pačių faktų vertinimų, kurių interpretavimas grindžiamas normatyvinėmis nuostatomis. Ir būtent tokioje aplinkoje “ekonomistų - ekspertų” dalyvavimas viešame diskurse yra ne kas kita, o tik tikslingas tautos apgaudinėjimas. Jokios moralės – just business. Vienintelis dalykas kuris guodžia, jog esama bent kažkokio interesų deklaravimo: “Swedbank ekonomistas”, “LLRI ekonomistė” ir t.t.

Ekonomisto sąžinės kaina

Vasaros pabaigoje Vaidas Navickas grįžo iš JAV, nes siekia 2020 metais dalyvauti Seimo rinkimuose vienoje iš Vilniaus vienmandačių apygardų. Kadangi Vaidas viešai deklaruoja esąs labiau “kairių” pažiūrų, bendradarbiavimas su LSDP atrodo gana natūralus. Aš labai džiaugiuosi dėl dviejų dalykų: jog į Lietuvą grįžta emigrantai ir kad grįžę jie įsitraukia į politinę veiklą. Tai yra nuostabu! Džiaugiuosi, jog į politinių partijų programas galbūt bus įnešama daugiau šviežio vėjo, partijų veikloje ir sprendimuose atsiras daugiau kompetencijų ir žinių, bus praplėstas matymo ir supratimo laukas.

O-bet-tačiau, man kyla labai daug abejonių dėl Vaido ir LSDP moralinių nuostatų, kai metai iki rinkimų Vaidas vis dar nedeklaruoja savo interesų ir pradeda lįsti į viešumą tai kaip “profsąjungų ekonomistas - ekspertas”, tai kaip tiesiog “ekonomistas”.

Šaltinis: LRT.lt

Šaltinis: LRT.lt

Šaltinis: LSDP Vilnius Facebook paskyra

Šaltinis: LSDP Vilnius Facebook paskyra

Iš vienos pusės, matau LSDP partijos moralinės atsakomybės klausimą: jeigu su LSDP planuojantis rinkimuose dalyvauti asmuo eina į viešumą, darosi sau PR’ą, pristato save kaip “ekspertą” ir sudaro “nešališkumo” įvaizdį, kuo tai skiriasi nuo “Naisių vasaros” serialo transliavimo per LRT? Kuo tai skiriasi nuo G.Nausėdos viešos veiklos 2017 metais, kai G.Nausėda pradėjo staiga tapo teatro kritiku?

Šaltinis: Delfi.lt

Jeigu kritikuojame paslėptą rinkiminę kampaniją, nematyti LSDP dviveidiškumo elgesyje su vienu iš savo kandidatų - irgi nevalia.

Tačiau ir paties Vaido elgesys man atrodo amoralus. Vaidai, jeigu tu esi nusprendęs, jog eisi į aktyvią politiką, būk malonus, deklaruok viešai savo interesus. Taip mūsų tauta yra “tamsi”, jai reikia “ekspertų”, ne politikų. Bet manau, Vaidai, turėk savigarbos nežaisti šio purvino žaidimo, kurį žaidė ir profesionalų vyriausybę žadanti LVŽS. Išnaudoti kito silpnumą savo naudai, man atrodo neteisinga. Suprantu, kad gal tamstos supratimu “tikslai pateisina priemones”, tačiau siūlyčiau pagalvoti ir apie tai, kokią tai daro žalo visai visuomenei.

Pagalvok apie LPSK, kurių ekonomistu - ekspertu save pristatei LRT laidoje “LRT Forumas”. Kai tamsta būsi ar nebūsi tapęs politiku, kaip Lietuvos žmonėms reikės vertinti kitus LPSK ekspertus? Irgi kaip potencialius kandidatus į Seimą? Ar tauta vertins jų mintis tik kaip ideologiškai kairias, ar ir kaip eksperto PR’ą sau pačiam prieš galbūt artėjančius sekančius rinkimus? Ar politikai, kuriems tikrai svarbi įvairiapusė mūsų nuomonė, tikrai toliau ateityje be sąžinės graužaties galės ekonomistų pasisakymus vertinti kaip “laisvai plaukiojančių” ekonomistų nuomonę?

Šaltinis: V.Navicko Facebook paskyra

Jeigu tamstos PR’as sau prieš rinkimus paskatintų visuomenę diskutuoti apie “ekonomikos ekspertus” viešumoje, dar matyčiau kažkokį “happy end”, bet dabar, tai tautos mulkinimas siekiant konkrečios naudos sau ir politinių aspiracijų neturinčių ekonomistų žeminimas tautos akyse. Keista sąžinės kaina…

Gaila, jog LSDP (ir gal net LPSK) žaidžia tokį žaidimą ir keistai skamba man jų “idėjinis atsinaujinimas”.

Epilogas

Mūsų traumuotai ir tamsiai visuomenei norisi “gelbėtojų”, nesvarbu ar “profesionalų vyriausybės”, “ekonomisto – prezidento” ar “ekonomisto-eksperto” rolėje. Būtent toks tautos alkanumas vedliui, nepakantumas demokratiniams politikos procesams ir sąveikauja, jog tauta tampa imli “ekspertams” ir jų išsakomoms dogmoms. Be turinio tautai parduodama “Gerovės valstybės” idėja, be turinio, bet su ideologija viešoje erdvėje reiškiasi bankų interesus, stambaus kapitalo įmonės atstovaujantys “ekonomistai”, kurie iš tiesų tėra PR’čikai ir lobistai. Tautos nesupratimu ir žiniasklaidos aklumu naudojasi ir “dar ne politikai”. Deja tauta ir žiniasklaida nesupranta, jog “nemokamų pietų nebūna”. Ech, o kaip norėtųsi…