Jeigu paklaustume „tipinio lietuvio“ ko jis nekenčia, ko gero išgirstume: Landsbergių (vienas sugriovė kolūkius, kito žmona vagia valstybės pinigus), valdžios / biurokratų (nes jie nedirba ir nekuria pridėtinės vertės) ir bankų bei prekybos centrų (nes šitie tiesiog vagia). Kitais metais, Lietuvos biudžetas atrodo tragiškai, centrinės valdžios deficitas milžiniškas, į perteklių vėl mus turi tempti VSD/PSD rezervai. Tuo tarpu koalicijos įsipareigojimai žvėriškai dideli, o pinigų nėra. Super idėja - apmokestinam bankus ir prekybos centrus! Tauta palaimins nes baudžiam tuos, kurių jie nekenčia ir reikiamus 100 mln. eurų susirinksim… Šiame komentare pabandysiu apibendrinti kam šie mokesčiai skirti ir ar jie pasieks savo tikslą.

Mokesčių istorija - asmeninė interpretacija

Vasarą pasirašytoje naujoje koalicijos sutartyje nė žodžiu nebuvo užsiminta apie naujus mokesčius. Visgi įtariu, jog pradėjus derinti 2020m. biudžetą buvo nustatyta, jog siekiant (bent dalinai) įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus, reikia papildomų lėšų, kurių lėtėjantis ekonomikos augimas negeneruos. It koks sutapimas tą pačia dieną (2019-10-11) įregistruojami „Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektas“ ir „Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektas“. Finansų ministerija, su kuria akivaizdžiai šie siūlymai derinti, skrupulingai apskaičiuoja ženklo po kableliu tiklsumu planuojamų mokestinių įplaukų dydį ir įtraukia šias įplaukas į kitų metų biudžetą.

2020 metų Lietuvos biudžeto projektas, p.20

Jeigu nebus šių įplaukų, siekiant išlaikyti finansinį tvarumą, Seimo nariai turės atsisakyti kitų „dovanėlių“ rinkėjams. Tai jog Zbignev Jedinskij, kuris įregistravo bankų mokestį, tikėtina nesikonsultavo su jokiais ekonomistais, vargu ar ką nors nustebintų, tačiau tai, jog Stambios prekybos mokesčio įstatymą įregistravę Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys, Jonas Jarutis nesikonsultavo su ekonomistais visgi jau stebina. Ypač Tomas ir Virgilijus galėjo susiprotėti bent jau žodžiu pasikonsultuoti. To nebuvimas byloja apie skubą, kurioje rengti projektai. Atitinkamai ir apie kokybę.

Ką reiškia šie mokesčiai?

Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektas numato ne ką kitą, o PVM mokesčio padidinimą 1 procentinių punktu įmonėms, kurių mėnesinė apyvarta viršija 2 mln. eurų. Jeigu Seimo nariai būtų pasiūlė dabartinį 21% PVM padidinti iki 22%, tauta būtų pradėjus rėkt. Dabar gi, apmokestinami “didieji prekybos centrai”. Aiškinamaje rašte tai bandoma pagrįsti taip:

Mokesčio poreikis grindžiamas mažmeninės prekybos rinkos specifika Lietuvoje, susijusia su ypač didelę rinkos galią turinčių stambios prekybos įmonių veikla, taip pat poreikiu skatinti smulkaus verslo plėtrą, siekiant maksimalaus mokestinio teisingumo. Preliminariai skaičiuojama, kad 86,21 proc. gautų pajamų iš planuojamo mokesčio valstybė gaus iš ūkio subjektų, besiverčiančių mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai. Prekybos sektoriuje būtų perskirstyta apmokestinamoji našta, nes dideles apyvartas šiame sektoriuje generuojantys asmenys paprastai patiria proporcingai mažesnes sąnaudas nei mažesnes apyvartas generuojantys asmenys.

Problema tik ta, jog didinant kaštus, tai nereiškia, jog mažės šių įmonių pelnai ir didės konkurencija. Tai jog prekių krepšelis, kuris dabar kainuotų 100 eurų, kainuos 100.8 eurus, vargu ar privers pirkėjus rinktis neegzistuojantį smukųjį verslą. Jau net “maisto kuponai” skambėjo įtikinamiau :)

Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektas numato apmokestinti visą bankų turimą turtą, viršijantį 300 mln. eurų. Iš esmės, tai siekis apmokestinti didžiuosius bankus. Aiškinamajame rašte nesismulkinama dėl to, kam šis mokestis yra reikalingas:

…įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai - nustatant naują specialų mokestį įstatymo projekte nustatytiems finansų rinkos dalyviams būtų sudarytos sąlygos didinti šių finansų rinkos dalyvių įnašą užtikrinant valstybės biudžeto pajamas, reikalingas viešosioms paslaugoms finansuoti ir valstybės įsipareigojimams vykdyti.

Kas sumokės?

Ką turi bendro didieji prekybos centrai ir didieji bankai? De facto tai oligopolijos, kurios dėl neegzistuojančios konkurencijos gali pasiimti rentas (aka „viršpelnius“). Pasiimti rentas jos gali todėl, kad pirkėjai neturi didelio pasirinkimo iš kur gauti šias prekes / paslaugas. Jeigu egzistuotų stipri konkurencija, joks prekybos tinklas ar bankas negalėtų diktuoti savo kainų / sąlygų ir būtent dėl šio kainų ir sąlygų diktato, Seimo nariams turėtų būti aišku, ant ko bus perkelta ši papildomų mokesčių našta. Banko klientams pabrangs paskolos ir mėnesiniai sąskaitos aptarnavimai, pirkėjams didžiuose prekybos centruose - beveik vienu procentu maistas ir gėrimai. Kodėl nesumažės prekybos centrų ar bankų pelnas? Nes šių įmonių rinkos galia tai leidžia.

Tam kad būtų vaizdingiau, pateiksiu pavyzdį, įsivaizduokite, jog Seimas padidina GPM nuo 20% iki 21%. Kaip manote, kokius šansus turi kokia prekybos centro kasininkė išsireikalauti, kad jai didėtų atlyginimas? Jos rinkos galia nulinė (nebent ji protinga ir stoja į profesinę sąjungą…). Būtent tai laukia mūsų su šiais dviem mokesčiais.

Ar gali šie mokesčiai būti naudingi?

Šiandien Delfi.lt protale prof. dr. R. Lazutka parašė, jog gali, nes nors didžioji dalis mokesčių nusėstų ant vartotojų pečių, kažkokia, nors ir nedidelė, dalis nusėstų ant įmonių pečių. Jeigu Valstybė paruoštų kompensacinius mechanizmus, kuriais padengtų mažų pajamų namų ūkių netekimus - toks mokestis galėtų būti progresyvus (moka visi, o naudą gauna tik mažas pajamas gaunantys).

Panašus siūlymas sklandė ir Vokietijoje dėl CO2 apmokestinimo. Teorijoje (ir praktikoje) tai įmanoma. Tačiau mūsų atveju, šiais mokesčiais planuojama finansuoti didėjančius vaiko pinigus, kuriuos gauna visi. Tad iš regresyvaus apmokestinimo - progresyviu jis nebus padarytas. Jeigu būtų planuojama, tada toks mokestis turėtų būti iš anksto ruošiamas, kartu su juo, eiti siūlymai kaip veiktų kompensacinis mechanizmas, ekonominiais tyrimais pagrindžiant tokius siūlymus ir t.t. Lietuvoje tokia fiskalinės politikos tvarka skamba labiau kaip utopija.

Daryti prielaidą, jog tokiu mokesčiu didinant biudžeto įplaukas ir didinant valstybės finansavimą, mokestis taps progresiniu, aš nedrįsčiau.

Tai neapmokestinti?

Mokestis yra tam tikras įrankis, kuriuo galima siekti tam tikrų užsibrėžtų tikslų. Lietuvoje problema yra akivaizdi, prekybos centrų ir bankų oligopolija. Ar siūlomi mokesčiai padės spręsti šias esmines problemas - mano supratimu ne.

Jeigu norime kovoti su bankų oligopolija, turėtume galvoti apie nacionalinio banko, veikiančio mažų regioninių bankų tinklo pavidalu, sukūrimą (atitikmuo vokiškoms taupomosioms kasoms - „Sparkassen“). Smulkių ir į regioninį verslą bei žmones orientuotų bankų tinklas galėtų ne tik aptarnauti mūsų senstančios visuomenės poreikius (soc. paslauga) bet ir tikslingiau teikti kreditus vietiniam smulkiam verslui. Numačius tokiam bankui pelno siekį pvz., Euribor +2%, būtų sukurta reali konkurencija jau veikiantiems komerciniams bankams.

Kaip kovoti su prekybos tinklais, įvardinti sunkiau, bet akivaizdu, jog neribojant prekybos tinklų plėtros miestų centruose, arba nesiimant sprendimo skaidyti prekybos tinklus, vargu ar bus pasiektas koks nors rezultatas. LIDL atėjo, visi tikėjosi, jog įsisiūbuos „kainų karas“… deja. LIDL atėjo ir adaptavosi. Vienintelis kitas scenarijus - Baltijos šalyse savo plėtrą turėtų pradėti kitas mažų kainų prekybos tinklas (pvz., ALDI), kuris sudarytų konkurencija LIDL ir šiems tinklams tarpusavyje kovojant, Maxima ir co. būtų priversti irgi įsitraukti į konkurencinę kovą. Visgi vertinant, reikiamas investicijas, jau dabartinį geriausių sklypų prekybai trūkumą, vargu ar toks naujas tinklas atsiras.

Epilogas

Taigi, dabartiniai mokesčių siūlymai nesprendžia esminių problemų, be to, jie galimai bus regresyvūs, t. y. labiau paveikti bus mažas pajamas gaunantys namų ūkiai. Mano supratimu, toks fiskalinės politikos sraigtelių judinimas padaro daugiau žalos, nei atneša naudos. Jeigu būtų vykdoma visaapimanti mokesčių reforma, suprantama apie panašius mokesčius kaip sudedamąsias dalis galima galvoti, tačiau kartu numatant, kaip bus siekiama užtikrinti, jog savaime regresyvūs mokesčiai taptų progresyvūs.