Šį sekmadienį, rugsėjo 10-ą dieną, minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Nors savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau ši problema išlieka labai opi. Šiame komentare norėčiau trumpai apžvelgti, kas paskatina žmones pasitraukti iš gyvenimo, su savižudybėmis susijusią statistiką bei pateikti gaires, kaip atpažinti rizikos grupei priskiriamą asmenį bei suteikti jam pagalbą.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Psichologai nesieja suicidinės elgsenos su viena konkrečia priežastimi. Dažniausiai tai ilgas procesas, arba įvykių grandinė, paskatinusi pasitraukti iš gyvenimo, kurios pagrindiniai motyvai yra pabėgimas, savęs nubaudimas, kerštas ar revanšas. Psichikos sveikatos specialistai dažniausiai išskiria šiuos savižudybės riziką didinančius veiksnius:

  • Psichikos sutrikimai, ligos (dažniausiai depresija)
  • Įvairūs sukrėtimai šeimoje: rimti konfliktai, mirtis, skyrybos
  • Šeimos ar kitų artimų žmonių istorija, kurioje buvo savižudybės atvejų
  • Biologiniai faktoriai: pvz. tokie kaip galimi serotonino metabolizmo sutrikimai
  • Piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais ir panašiomis psichoaktyviosiomis medžiagomis
  • Vienatvė, ypač senatvėje
  • Teigiamos nuostatos į savižudybes (kai pozityviai žiūrima į altruistines savižudybes)
  • Socialinės problemos – bedarbystė bei socialinė atskirtis
  • Ankstesni mėginimai nusižudyti
  • Nepalankios psichologinės sąlygos vaikystėje: smurtas šeimoje, tėvų alkoholizmas, įvairios psichinės ligos ir pan
  • Sunkios, neišgydomos ligos

Lietuva Europos Sąjungos kontekste

Gyventojų sudėtis kinta, tad palyginti mirtingumo statistiką tarp šalių bei ilgesniu laikotarpiu yra pakankamai sudėtinga. Lytis ir amžius - labai svarbūs kintamieji mirtingumo statistikoje, tad siekiant palyginti skirtingų šalių statistinius rodiklius būtina atsižvelgti į kiekvienos šalies demografinę sudėtį. Europos statistikos departamentas (Eurostat) pateikia standartizuotą mirtingumo lygio rodiklį (angl. standardised death rate - SDR). Šis rodiklis iliustruoja skaičių mirčių, tenkančių 100 000 gyventojų, atsižvelgiant į demografinę kiekvienos šalies sudėtį.

2014-ais metais, standartizuotas mirtingumo dėl savižudybių rodiklis Lietuvoje siekė 31,51. Tai reiškia, jog tais metais iš 100 000 nusižudė 31,51 Lietuvos gyventojas. Tai buvo didžiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos (ES-28) vidurkis tais pačiais metais siekė 11,25. Latvijoje rodiklis buvo ženkliai mažesnis nei Lietuvoje -18,96, o Estijoje – 18,31. Vertinant standartizuotą vyrų mirtingumo dėl savižudybių rodiklį, situacija pasirodo esanti ženkliai prastesnė: Lietuvoje vyrų mirtingumo dėl savižudybių rodiklis siekė 59,02, Latvijoje – 35,45, Estijoje - 33,64, o ES-28 vidurkis siekė - 18,49.

 

Taigi Lietuvoje vyrų savižudybių rodiklis lenkia ES vidurkį daugiau nei tris kartus, o bendras (vyrų ir moterų) rodiklis yra 2,8 karto didesnis už Europos Sąjungos vidurkį.

Savižudybės pagal amžių

Eurostat duomenimis 2014-ais metais Lietuvoje nusižudė 160 moterų ir 774 vyrai. Antrame grafike pateiktas savižudybių skaičius, atsižvelgiant į vyrų ir moterų amžiaus grupes. Pažvelgus į šį grafiką pastebima, jog daugiausiai nusižudė 80 - 84 metų moterų - 20, 70 -74 metų grupėje – 16 ir 50 - 54 metų grupėje - 15. Tuo tarpų daugiausiai vyrų nusižudė 50 - 54 amžiaus grupėje – 99, 35 - 39 metų amžiaus grupėje -7 8, 55 - 59 metų amžiaus grupėje - 74.

Apibendrinant galima teigti, jog 2014-ais metais nusižudžiusiųjų moterų skaičius buvo tolygiau pasiskirstęs, atsižvelgiant į amžiaus grupes nei vyrų, kurių dauguma pasitraukė iš gyvenimo sulaukę vidutinio amžiaus

Savižudybių statisitika pagal lyti 2000-2016 metais

Vertinant Lietuvos statistikos departamento savižudybių skaičiaus, tenkančio 100 000 gyventojų rodiklius, pastebimas nenuoseklus savižudybių rodiklio mažėjimas. Remiantis moksline literatūra, moterų savižudybių rodiklis yra ženkliai mažesnis, nes jos yra labiau linkusios pasirinkti savižudybę, kaip problemų sprendimo būdą, tik išskirtiniais atvejais (pvz., skyrybos, artimo žmogaus mirtis, liga ir t.t.), tuo tarpu vyrai yra ženkliai labiau veikiami ekonominių šalies tendencijų ir su jomis susijusių reiškinių kaip augantis nedarbas, nepakankamas šeimos išlaikymui atlyginimas ir t.t. Taip pat vyrai yra ženkliai mažiau linkę atvirauti apie savo problemas, išreikšti savo emocijas bei pripažinti, jog jiems reikia pagalbos.

Savižudybių rizika kaimuose yra ženkliai didesnė nei miestuose

Kaimuose gyvenančių vyrų savižudybių rodiklis yra beveik dvigubai didesnis nei miestuose gyvenančiųjų. Psichologai tai sieja su ženkliai prastesne socialine padėtimi regionuose, didesniu nedarbu bei dideliu polinkiu į alkoholizmą. Moterų gyvenančių kaimuose savižudybių rodiklis irgi yra didesnis nei gyvenančiųjų miestuose. Tačiau pastaruosius dvejus nusižudžiusių asmenų gyvenusių skirtingose vietose skaičius tolygėja.

Netinkama pagalba bei politinės valios stoka

Kodėl Lietuvoje stringa kova prieš savižudybes? Viena iš priežasčių įvardija psichologai, kurie jau ne pirmus metus akcentuoja, jog Lietuvoje vis dar vyrauja pasenęs medikamentinis gydimas, t. y. raminamaisiais vaistais tiesiog nuslopinamos emocijos, tačiau nėra sprendžiamos giluminės problemos. Kita stringančios kovos priežastis - politinės valios stoka. Nors Lietuvoje išleista daug teisės aktų, tačiau finansavimo stoka, polinkis nutraukti projektus riboja šių aktų bei strategijų įgyvendinimą. Taip pat reikia nepamiršti ir žmonių abejingumo kitų atžvilgiu. Jeigu būtų daugiau bendraujama, stengiamasi suprasti, būtų galima užkirsti kelią daugeliui savižudybių. Keletas veiksnių iliustruojančių gręsiantį savižudybės pavojų:

Keletas faktorių rodančių gręsiantį savižudybės pavojų:

  • reguliariai kalba arba juokauja apie savižudybę
  • perdėtai domisi mirties ar savižudybės temomis
  • rodo atsisveikinimo ženklus (pvz.: grąžina gautas dovanas, skolintus daiktus ir pan.)
  • ima be saiko gerti alkoholį arba vartoti narkotikus
  • staiga pasikeičia, pradeda kitaip elgtis savo aplinkoje, nepagrįstai rizikuoja
  • netenka intereso įprastinei veiklai
  • atitolsta nuo draugų ir šeimos
  • atsiranda ryškūs nuotaikos svyravimai, netikėti emocijų protrūkiai, depresiškumas
  • pradeda save neigiamai vertinti

Jeigu pažįstate žmogų, kuriam būdingas suicidines mintis ar ketinimus atspindintis elgesys, padėkite jam rasdami laiko pokalbiui, stengdamiesi suprasti jį, nebijokite pripažinti, jog Jūsų artimam asmeniui gresia savižudybė, parodykite rūpestį bei nukreipkite ten, kur jam bus suteikta pagalba.

Pagalbos linijos:

„Vaikų linija“ 8 800 11111 www.vaikulinija.lt
„Jaunimo linija“ 8 800 28888 www.jaunimolinija.lt
Psichologinė pagalba suaugusiems 8 800 60700 www.kpsc.lt
Pagalbos moterims linija 8 800 66366  www.moters-pagalba.lt
Linija „Doverija“ 8 800 77277
Vilniaus moterų namų krizių centras 8 800 22008 www.vmotnam.lt
Vaiko raidos centras 8 5 275 75 64