Tag Archive for Psichologų praktinės veiklos licencijavimas

Apie psichologų praktinės veiklos licencijavimą

Nusprendžiau parašyti apie psichologų praktinės veiklos licencijavimą po TTK posėdžio, kurio metu buvo uždegta žalia šviesa įstatymo projektui keliauti į plenarinę salę. Kadangi mano įrašus apie psichologų licencijavimą skaito ir psichologijos studentai, įrašas gal gausis kiek ilgokas, bet pateiksiu daugiau papildomos informacijos kas vyksta ir ko tikėtis ateityje.

1. Koks yra dabartinis įstatymo projektas?

Visgi šiandien vykusiame Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) posėdyje, dar buvo padaryti keli nedideli pakeitimai. Galutinė įstatymo projekto versija netrukus turėtų atsirasti Seimo puslapyje čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/a0916ea034b511e79f4996496b137f39

2. TTK posėdis

Šiandien TTK posėdžio metu komitetas turėjo balsuoti už ar prieš įstatymo projektą. Visgi, į posėdį kuris turėjo trukti tik 20 min, susirinko labai daug žmonių. Licencijavimo proponentais buvo Danutė Gailienė, Neringa Grigutytė ir Robertas Povilaitis. Oponentai buvo Šarūnas Mačiulis,  Gintautė Malinauskienė ir Kristina Leščinskaitė, atstovaujantys IPG (Iniciatyvinę Psichologų Grupę) na ir aišku aš, ekonomistas, atstovaujantis viešąjį interesą. Ne aš nepriklausau IPG, tačiau bendrauju bei padedu formuluojant argumentus.

Įvyko pasisakymų maratonas, Šarūnas pasisakė prieš licencijavimą argumentuodamas, jog atliktoje apklausoje apie 30 proc. LPS ir virš 40 proc ne LPS narių pasisako prieš licencijavimą. Nuoroda į tyrimą http://lithuanian-economy.net/2017/10/24/kaip-lietuvoje-stengiamasi-apriboti-psichologu-teikiama-pagalba/ (įrašo pačioje apačioje ! Tikrai verta pažiūrėti rezultatus)

IPG pozicija

Kristina Pavasaraitė perskaitė šią IPG poziciją:

1. Įstatymo autoriai psichologų licencijavimo poreikį grindžia Vyriausybės programos siekiais didinti psichologų paslaugų išvystymą ir jų prieinamumą, ypač kitų Seimo priimtų įstatymų susijusių su baudžiamojo proceso neigiamo poveikio vaikui mažinimu bei vaiko teisių apsaugos stiprinimu (abu įstatymai reikalauja daugiau psichologų etatų).
Mūsų atsakymas: Įstatymo projekte numatytas visuotinis psichologų licencijavimas turės lygiai priešingą poveikį – mažų valstybiniame sektoriuje dirbančių psichologų atlyginimų (vidutiniškai apie 500-600 eurų į rankas už pilną etatą) kontekste dėl licencijavimo kaštų (licencijos mokestis, LPS nario mokestis, didėsiantys kvalifikacijos kėlimo kaštai, supervizijų kaštai) išaugs profesijos praktikavimo kaina, kas a) išstums dalį psichologų iš profesijos, ypač tuos, kurie dirba ne pilnais etatais (tokių yra labai didelė dalis) b) sumažins profesijos patrauklumas potencialiems būsimiems psichologams – didesnis nei dabar skaičius esamų studentų rinksis keisti profesiją. Taigi, sumažės psichologų paslaugų prieinamumas visuose sektoriuose.

2. Sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys psichologai bus licencijuojami bet kuriuo atveju
Mūsų atsakymas: tai sveikatos apsaugos sistemos sprendimas, iš kurio jokios analogijos, pvz., švietimo sistemai ar juo labiau privačiam organizacinės psichologijos sektoriui neseka. Iš tikrųjų, psichologų paslaugų teikimo reglamentavimas turi būti šakinis, atsižvelgiant į konkrečios sistemos poreikius.

3. Projekto autorė grįsdama neišvengiamą poreikį licencijuoti psichologų veiklą pažymėjo, kad psichologais šiuo metu prisistato ir paslaugas teikia nebūtinai psichologo išsilavinimą turintys asmenys.
Mūsų atsakymas: a) palyginus su bendru psichologų skaičiumi, tokių asmenų yra labai mažai. b) įstatymas nedraus jiems ir toliau tai daryti, nes įstatymas psichologo vardo kaip tokio niekaip negina. Jis niekaip netrukdys žmogui prisistatyti psichologu-šamanu ir toliau teikti šamanizmo paslaugas su sąlyga, kad jis tiesiog prisistato psichologu, tačiau teikdamas šamanizmo paslaugas jų neįvardina kaip psichologinių paslaugų.

4. Projekto autoriai pateikia išsamius teisinius argumentus, kad valstybė GALI nustatyti pareigą valstybės reguliuojama veikla besiverčiantiems asmenims būti atitinkamos institucijos (šiuo atveju – LPS) nariu.
Mūsų atsakymas: taip, valstybė be abejonės GALI nustatyti tokią pareigą, tačiau tai yra rimtas praktinės veiklos suvaržymas susijęs su ženkliais kaštais tiek valstybei, tiek praktikuojantiems psichologams, todėl toks reguliavimas turėtų būti taikomas tik su svariu jo būtinumo pagrindimu, tai yra, atlikus išsamią siūlomo reguliavimo kaštų, naudos, rizikų ir galimybių analizę, kuri šiuo atveju atlikta nebuvo.

5. Projekto autorė informavo, kad Ūkio ministerijoje vyko tarpinstitucinis susirinkimas, kurio metu buvo vieningai konstatuota, kad licencijuojančia institucija turėtų būti Lietuvos psichologų sąjunga.
Mūsų atsakymas: minėto tarpinstitucinio susirinkimo dalyvių ratas buvo labai siauras ir neatspindintis Lietuvos psichologų bendruomenės.

6. LPS, kaip Licencijuojančios institucijos, pasirinkimas argumentuojamas tuo, kad tam neprireiks atskirų biudžeto lėšų.
Mūsų atsakymas: Pirminiam administravimui gal ir neprireiks, tačiau siekiant išvengti psichologinių paslaugų prieinamumo mažėjimo dėl įstatymų išdidintų psichologinės praktikos sąnaudų prireiks labai didelių biudžeto lėšų, kurios iš esmės bus skirtos LPS finansuoti (per nario mokestį, licencijos mokestį, kvalifikacijos kėlimo bei supervizijų sąnaudas). Kuo mažiau šių sąnaudų kompensuos valstybė, tuo labiau mažės psichologų paslaugų prieinamumas, kuo daugiau jų finansuos, tuo labiau didės su įstatymo įgyvendinimu susijusios biudžeto išlaidos, kurios kitų atveju galėtų būti panaudotos pvz., naujiems psichologų etatams finansuoti.

7. LPS iškeliama kaip daugiausia narių turinti psichologų organizacija.
Mūsų atsakymas: LPS turi apie 600 formalių narių, tačiau nėra padariusi jokios apklausos, kokia dalis narių INFORMUOTAI pritaria tokio pobūdžio licencijavimui. Siekiant palaikymo įstatymui LPS nariai yra klaidinami, kad įstatymo įgyvendinimas jiems nieko nekainuos, kad įstatymas leis jiems padidinti atlyginimus ir pan. Taigi, nors LPS teigia atstovaujanti 600 narių, konkrečiai šio įstatymo atveju LPS tikrai neatstovauja 600 psichologų pritarimo. Kita vertus, mūsų padaryta apklausa rodo, kad >200 psichologų ir šimtai aktyvių piliečių tokiam įstatymui nepritaria iš esmės.

Proponentai nenuleido rankų ir stengėsi daugelį minėtų faktų atremti. Jiems sekėsi gana neblogai. Iš dalies dėl to, jog egzistuoja kelios įstatymo projekto redakcijos ir Rimantė Šalaševičiūtė pasakė, jog šie pasiūlymai buvo teikti anksčiau ir į juos, kaip ir į STT išvadas buvo atsižvelgta (kas galbūt nėra visai tiesa).

Tada viską vainikavo emocionalus ir šiek tiek vietomis klaidingas IPG pasisakymas, kuris buvo ilgas, ultra emocionalus ir privedė iki to, jog komisijos nariai pradėjo tarpusavyje šnekučiuotis. Argumentas, jog išeinant motinystės/tėvystes atostogų nutrūksta periodas per kurį reikia surinkti 1500  praktikos valandų ir jos pradedamos skaičiuoti iš naujo, liko neišgirstas.

Mano pozicija

Tada pasisakiau aš, kaip nepriklausomas ekonomistas, lektorius:

Lietuva pirmauja Europoje pagal savižudybių skaičių, tai ypač opi problema Lietuvos regionuose, kur ekonominė ir socialinė atskirtis yra didžiausia.

Mano kaip ekonomisto vertinimas dėl licencijavimo pasekmių:

1. LPS išlaikymas brangings LPS narystės mokestį nes turės būti išlaikomas visas LPS aparatas, įskaitant 6 ministerijų atstovus licencijavimo komitete

2. Toks brangimas gali prilygti 1 mėnesio vidutinėms psichologų pajamoms. Tai neabejotinai paskatintų mažiau psichologų darbintis į valstybines sveikatos priežiūros institucijas, dėl ko didžiausią poveikį dėl psichologų paslaugų trūkumo pajaustų mažas pajamas gaunantys (ypač Lietuvos regionų) gyventojai, kurie dažniausiai psichologinės pagalbos sulaukia būtent sveikatos priežiūros institucijose.

3. Privačių psichologų konsultavimo įkainiai taip pat turės didėti, siekiant amortizuoti patiriamus kaštus ir vers psichologus labiau orientuotis į psichologo paslaugas galinčius įsigyti gyventojus, o tai dar labiau sumažins prieigą prie psichologių paslaugų mažas pajamas gaunantiems gyventojams.

4. Ilguoju periodu, psichologų pajamų mažėjimas, reguliavimas, nepasitikėjimas ir sisteminis neapibrėžtumas mažins paskatas mokyklos absolventus rinktis psichologo profesiją. To pasekmė – dar mažiau psichologų, didesnės kainos, ir mažiau suteiktų paslaugų.

Išvada:

nepaisant daugybės įstatymo projekto trūkumų, neaiškumų ir sukuriamos milžiniškos rizikos korupcijai (nes LPS nustatys visas tvarkas pats sau, įskaitant išmokamus atlyginimus, neužtikrinant, jog bus garantuotas reprezentavimas visų Lietuvos psichologų), šis įstatymo projektas didins psichologų teikiamų paslaugų kainą, mažins suteikiamų psichologų paslaugų apimti, prisidės prie regioninės atskirties didinimo, ir neprisidės prie kovos su savižudybėmis.

Posėdyje buvo minima, jog psichologams būtinai reikia daugiau praktikos, nes jie nesijaučia pakankamai pasiruošę. Mano pasiūlymas buvo, jog jeigu yra būtina didesnė praktika psichologijos studentams, būtų galima keisti studijų programą įvedant psichologų rezidentūrą, kurios metu, kaip ir medikams, būtų mokama stipendija. [Kaip žirniais į sieną…]

Taip pat išreiškiau susirūpinimą dėl to, jog psichologų etikos kodeksas yra prilyginamas savo galia teisės aktams ir kvestionavau, ar jeigu dėl etikos komisijos klaidos bus panaikinta veiklą vykdančio psichologo licencija, ar teismui priteisus prarastas psichologo pajamas ir žalą jo reputacijai LPS bus finansiškai pajėgi padengti nustatytus nuostolius. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas konstatavo jog turės padengti, antstoliai išieškos. Tačiau ką tai reiškia? Didesnės LPS narių įmokos. Sveikinu!

GAME OVER

Tada visus oponenentų pasisakymus užmušė Gailinės pasakojimas kaip ji bendravo su psichologijos profesijos neįgijusia, bet psichologe dirbančia moterimi. Ši jai esą pasiskundė, kad nepaisant konsultavimo, jos konsultuojamas klientas visgi nusižudė. Taip Gailienė iliustravo tragiškai psibaigusį atvejį, kai dėl psichologo kvalifikacijos trūkumo, buvo prarasta žmogaus gyvybė. Tai buvo papasakota tokiu šaltu ir ramiu tonu, bet taip gerai įgėlė, kad buvo „GAME OVER“. Vėliausiai nuo šio momento medikės Irenos Degutienės širdis plakė (jeigu jau ne anksčiau) už licencijavimą.

Tada dar kokias 20 minučių vyko marazmas už, prieš, už, prieš ir įvairiais pasitikslinimais. Visgi komisija nusprendė balsuoti, o nebe atidėti šį klausimą. Už licencijavimą balsavo

Rimas Andrikis (TT), Irena Degutienė (TSLKD), Česlav Olševski (LLRA), Lauras Stacevičius (LVŽS), Rimantė Šalaševičiūtė (LVŽS), Petras Valiūnas (LVŽS). Prieš balsų nebuvo, susilaikė Julius Sabatauskas (LSDP) ir Stasys Šedbaras (TSLKD), o Vitalijus Gailius (LS) dėl kilusio chaoso komitete išvis atsisakė balsuoti. Taigi 6 už, nubalsuota teikti įstatymo projektą Seimui.

Kam reikia licencijavimo?

Kam reikalingas licencijavimas, labai tiklsiai pasakė pati Danutė Gailienė, perfrazuojant:

Licencijavimas psichologams Lietuvoje reikalingas tam, kad psichologai taptų pripažintais Lietuvoje. Įgautų tam tikra prestižą / statusą. Tada, tapus pripažintais medicinos grandies specialistais, būtų bandoma eiti į SAM ir išmušinėti didesnes algas ir etatų skaičių.

Taigi, licencijavimas per se nesudarys prielaidos didinti atlyginimus psichologams, kaip ir etatų daugiau dėl licencijavimo neatsiras! Tiesiog tikimasi (!), jog tapus “prestižine” profesija, bus galima daugiau pasiekti ministerijų koridoriuose.

Majauskas ir Landsbergis

Išėjus iš kambario pavyko koridoriuje sutikti Mykolą Majauską. Bandėme trumpai pristatyti licencijavimo problematiką, visgi balsai atsimušė kaip žirniai į sieną. Mykolo supratimu licencijavimas gerai, nes jis tiki (!), jog didinant atlyginimus gydytojams atsiras pinigų susimokėti už supervizijas ir išaugusius LPS nario mokesčius. O tada pabėgo! (Tik pamiršo pagalvoti apie psichologus dirbančius ne medicinos strityje… kuriems bala žino kada padidės atlyginimai).

Tada koridoriuje išdygo Gabrielius Landsbergis, pas kurį pavyko įsiprašyti 15 min pokalbiui. Kartu su IPG atstovais glaustai išdėstėme licencijavimo problematiką. Gabrielius labai protingai patarė sakydamas, jog tiesiog sustabdyti licencijavimo įstatymą tikėtina nebe pavyks. Tačiau ką galima daryti, tai teikti įstatymo pataisas ir jas įregistruoti per Seimo narius. Tada už tas pataisas turės būti balsuojama Seime (jeigu projektas būtų be pataisų, vyktų balsavimas vienu kartu už visą įstatymo projektą). Dabar IPG turi su teisininku susėsti ir surašyti savo siūlomas licencijavimo įstatymo pataisas. Pateikus tokias pataisas, galima bandyti dalyvauti frakcijų susikimuose, kur pasisakymui būtų skiriama 10-15 min.

Gabrielius super! Padėjo daug paaiškindamas apie Seimo tvarką ir patardamas ką daryti toliau!

Zenonas Streikus

Su IPG atstovais atsisveikinus, aš dar susitikau su LVŽS partijos nariu, psichologu, Zenonu Streikum (taip jis  1992-1995 buvo LPS prezidentas). Padiskutavome apie licencijavimo naudą ir grėsmes. Seimo narys išreiškė savo mintys ir norus, jog LPS taptų stipria asociacija atstovaujančia Lietuvos psichologus (aka APA). Visgi Zenonas pripažino, jog iš tiesų yra tam tikrų niuansų, kurie įstatymo projekte nėra tobuli. Sutarėme, jog aš perduosiu visas žinias IPG ir kai IPG paruoš įstatymo projekto pataisas, bandysime suorganizuoti trumpą pataisų pristatymą LVŽS frakcijoje.

Ačiū Zenonui už tai, jog nepaisant to, kad nėra pilnai įsigilinęs į įstatymo projektą, nes nepriklauso TTK, domisi šia tema ir yra pasirengęs skatinti diskusiją ir įstatymo tobulinimą!

3. Kas laukia toliau

  • IPG turėtų parengti įstatymo projekto pataisas ir teikti jas Seimui bei pristatyti įvairioms frakcijoms. [Pristatyti frakcijoje nereiškia, jog visa frakcija dalyvaus susitikime, o tikėtina, tik saujelė tematika besidominčių Seimo narių, kurių nuomonės klausia ir klauso frakcijos bičiuliai]. Jeigu įstatymo projekto pataisos bus parengtos laiku ir bus kokybiškos bei bus labai kokybiškai pristatytos frakcijoms, tada egzistuoja tikimybė, jog įstatymo projektas bus priimtas su pataisomis ir bus mažiau žalingas psichologams nei yra dabar.
  • Mano asmeniniu supratimu, IPG taip pat turėtų save formalizuoti. T.y. dviejų savaičių bėgyje įkurti mini psichologų asociaciją ir taip įgauti didesnį svorį nelygioje kovoje.
  • Psichologijos studentai turėtų atkakliai kalbinti Tadas Vadvilavičius ir LIPSA. LIPSA inicijavo apklausą (nuoroda) visgi vakar užklausiau dėl apklausos rezultatų ir gavau tokį LIPSA atsakymą:

Sveiki. Kadangi atsakymų skaičius neprezentatyvus (mažas respondentų aktyvumas), tad duomenų pateikti negalime. Būtų etiškai ir metodologiškai netikslinga tai daryti. Informuoti politikų šiuo klausimu negalime.

  • Visi kurie pasisako prieš licencijavimą, turėtų pasirašyti čia http://www.peticijos.lt/visos/74540.  Labai svarbu nurodyti ar esate psichologas / psichologijos studentas. Kuo daugiau balsų, tuo svaresnis taps IPG balsas Seimo rūmuose.

p.S. Kai kurias detales bei vardus, argumentus  praleidau, neatsakau už tikslumą, bet kiek prisimenu, viskas buvo daugmaž taip 🙂