Tag Archive for Mokesčiai

Apeliavimas į demokratinius socialistus šioje šalyje dėl būsimo finansų ministro

Prieš savaitę pasklido gandas, jog galimai iš pareigų trauksis dabartinis finansų ministras V.Šapoka. Toks pasitraukimas būtų buvęs logiškas žingsnis LVŽS ruošiantis kitiems Seimo rinkimams, vertinant sudarytą naująją koalicijos sutartį bei prezidento G.Nausėdos iškeltus “gerovės valstybės” tikslus. Tačiau netrukus džiaugsmą nutraukė premjeras ir sekančią dieną, tautos AKANAMISTAS-MESIJAS Daukanto aikštėje. Šis komentaras – apeliavimas į demokratinius socialistus šioje šalyje imtis viešų ir garsių raginimų keisti finansų ministrą.
Read more

Kaip V. Šapoka šešėlį mažino… ¯\_(ツ)_/¯

Šią savaitę prasidėjo kasmetinė akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, kuria siekiama visuomenei paaiškinti, ką ji ir taip žino, kad vogti, t.y. nemokėti mokesčių, yra blogai. Šia proga, Darius Matas pakvietė “atviram pokalbiui” apie šešėlį finansų ministrą V. Šapoką, konsultacijų įmonės „Civitta Lithuania“ partnerį Kęstutį Jovaišą bei mane.

V. Šapoka apie žymiai sumažėjusį šešėlį

Nežinau, ar finansų ministras tyčia, ar nežiniomis, bet remdamasis prof. F. Schneider atliktais tyrimais argumentuoja, jog Lietuva padarė nuostabų progresą, per 10 metų sumažino šešėlinės rinkos dalį nuo ~25 iki 15 procentų.

Faktai:
prof. F.Schneider anksčiau naudojo vienokią metodologiją, tačiau ją pakeitė ~2015 metais, ko pasekoje pasikeitė, kaip apskaičiuojamas šešėlis. To pasekoje turime sena laiko eilutę ir naują “adjusted”, tad jokio reikšmingo sumažėjimo nėra

Read more

Ekonomisto komentaras – apie Lietuvos verslo siekį išsirankioti razinas Europinėje bandelėje

Šiame komentare norėčiau pakomentuoti tai, ką būtų galima pavadinti Lietuvos verslo bandymu išsirankioti razinas iš Europinės bandelės.

Yra tam tikrų dalykų, kurie mums Europoje labai patinka: laisvas darbo jėgos, kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimas. Jūs galite parašyti knygą besimėgaudami Vilniaus vaizdais pro savo langą, o pardavinėti jas internetų Anglijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse. Su uždirbtais pinigais galite keliauti po visą ES ir Jums ne tik nereikės stovėti muitinės patikros punktuose, bet dažniausiai net ir valiutos keitimo bus galima išvengti. Dar labiau mus džiugina ir tie keli milijardai eurų, kurie kasmet pasiekia Lietuvą, keliskart daugiau, nei įmokame patys į bendriją. Taigi esame išlaikytiniai, besimėgaujantys bendrosiomis gėrybėmis, bet kartu su nauda ateina ir įsipareigojimai. Įsipareigojimai laikytis tam tikrų taisyklių ir nepiktnaudžiauti. Bet va ties tuo ir baigiasi mūsų meilė Europai, tiksliau tų, kurių piktnaudžiavimą Europa bando užkardyti. Read more

Ekonomisto komentaras – apie viešojo sektoriaus dydį

Skaitytojai, kurie seka naujienas mano tinklaraštyje, tikrai jau skaitė apie naujausią Vyriausybės sudarytos “Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti” komisijos posėdį, kuriame VRM ministras E.Misiūnas siūlė Seimo nariui A.Sysui, pasisakančiam už komisijos darbo tiesioginę transliaciją, nesicirkinti ir kuriame paaiškėjo, jog Vyriausybė jau dabar žino, kiek skirs 2020 m. viešojo sektoriaus atlyginimų didinimui t.y. 200 mln. eurų, tad klausimo KIEK nebėra, liko tik klausimas KAIP padalinti.
Finansinio apynasrio dėka derybos dėl didesnio bazinio dydžio ar darbuotojų koeficientų tampa spektakliu. Gaila, kad profsąjungos sutinka vaidinti šiame spektaklyje ir savo tokiu pasirinkimu de facto legitimizuoja tokią Vyriausybės veiklą.

Read more

Mano pranešimas LMS narių susirinkime

Sekmadienį (2019-02-03) V.Kasiulevičiaus kvietimu dalyvavau LMS narių susirinkime. Aš tikiuosi, jog labai LMS narių nenuvyliau, nes nepapasakojau, kaip laimėti derybas, kiek galima didinti finansavimą ar panašiai. Pranešimu ir diskusijos metu siekiau kiek kitų tikslų:

1. Reflektuoti, kaip aš matau viešojo sektoriaus “sukilimą” ir kokias pamokas manau, turėtų šio sukilimo dalyviai išmokti ateičiai

2. Pristatyti Vyriausybės paviešintą siūlymą komisijai.
Šios dalies pristatyme man buvo svarbu ne tai, jog klausytojai sužinotų kas tame pasiūlyme, bet suprastu, “su kuo turi reikalų”, koks yra mastymas, koks yra vyriausybės “tipas”, tam kad galėtų geriau suprasti, ko tikėtis arba tiksliau, ko nesitikėti ateityje. Read more

Gal nustokime mulkinti visuomenę dėl to, kas sumoka mokesčius?

Gal nustokime mulkinti visuomenę, dėl to, kas sumoka mokesčius į biudžetą? Aš suprantu, kad VMI ko gero “taip pateikė”, o 15min.lt “taip perteikė” ir kad “suneša” nėra labai apibrėžtas terminas, nes neaišku, “sumokėjo” ar “pervedė”, bet manau žinutė skaitytojams yra aiški – verslas suneša t.y. sumoka didžiąją dalį mokesčių. Kurmi, tu kurmi… Read more

Apie turto nelygybę Lietuvoje

Šiandien InfoTV paėmė trumpą interviu apie neegzistuojančią turto nelygybės statistiką Lietuvoje. Kadangi reportaže tik kelios sekundės viso mano teksto, manau verta papildyti tuo, kas netilpo į reportažą apie turto nelygybę Lietuvoje.

Gini koeficientas – nelygybės matas

Pajamų ar turto nelygybė gali būti įvertinta GINI koeficientu, kuris parodo kaip stipriai yra išreikšta nelygybė. Gini koeficiento reikšmė gali svyruoti nuo 0 iki 100 punktų, jeigu reikšmė lygi – 0, tada pajamos arba turtas yra pasiskirstęs vienodai visiems asmenimis, jeigu reikšmė lygi – 100, visomis pajamomis ar turtu disponuoja vienas asmuo.

Read more

Ekonomisto komentaras – apie Vyriausybės religinį fanatizmą

Žodis fanatikas kildinamas iš lotynų kalbos žodžio fanaticus reiškiančio įkvėptą ar sužavėtą asmenį. Fanatizmas bendrai, tai nekritiškas, beatodairiškas tikėjimas kokio nors reikalo, idėjos ar doktrinos teisingumu. Ir būtent kaip religinį fanatizmą aš vertinčiau mūsų dabartinės Vyriausybės ekonominės bei socialinės politikos formavimą.

Tikėjimas mokesčių reformos sėkme

Read more

Ekonomisto komentaras – apie diržų veržimąsi ekonomikos augimo periodu

Pastaruoju metu,  vis dažniau pasigirsta žinių apie diržų veržimąsi viešajame sektoriuje, nepaisant to, jog gyvename ekonomikos augimo periodu. Pavienės žinutes gali būti interpretuojamos kaip išlaidų “optimizavimas”, visgi, pažvelgus į jų visumą, gali kilti klausimų, ar tai nėra ženklas, jog Finansų ministerija galimai jau dabar susiduria su dideliais iššūkiais siekiant subalansuoti sekančių metų biudžetą.

Ištakos: mokesčių “reforma”

Read more

Renginio anonsas: Diskusija „(Ne)išvengiamas skurdas?“

Spalio 10 d., 17.45 val. dalyvausiu diskusijoje (Ne)išvengiamas skurdas?, kuri vyks po filmo „Nemokamų pietų visuomenė“. Tikiuosi, jog diskusijoje kalbėsime ne tik apie tai, KAS skursta, bet ir KODĖL ir KAIP tai keisti sitauciją Lietuvoje.

Nežinau, ar auditorija galės uždavinėti klausimus, ar vyks tik panelinė diskusija, visgi manau, jog nuobodu nebus

Renginys vyks kino teatre „Pasaka“ ( Didžioji salė, Šv. Ignoto g. 4, Vilnius)

Diskusijoje taip pad dalyvaus Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo vadovė, Inga Kreivėnaitė, dienos centro Padėk Pritapti, veikiančio Vilniaus Naujininkų mikrorajone, vadovė,  o diskusiją moderuos LRT žurnalistas Mindaugas Jackevičius

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/2185539461660241/

Renginio ical failas kalendoriui: skurdas.ical

Pranešimas LSADPS konferencijoje “Sveikatos priežiūros kokybė bei finansavimas”

Šiandien buvau pakviestas dalyvauti Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos Įgaliotinių tarybos posėdyje – konferencijoje, kurioje perskaičiau pranešimą tema “Sveikatos priežiūros kokybė bei finansavimas”.

Pagrindinai pranešimo akcentai:
    • Išvengiamų mirčių Lietuvoje apie 5000 daugiau, nei būtų, jeigu Lietuvoje išvengiamų mirčių rodiklis atitiktų ES vidurkį. Tai atitinka apytiksliai 33 pilnus  Airbus A320 lėktuvus pilnus keleivių.

Read more

Susitikimas su vidaus reikalų viceministru Arūnu Gražuliu

Šiandien VRM vyko susitikimas su vidaus reikalų viceministru Arūnu Gražuliu, Lietuvos profesinės sąjungos “Solidarumas” atstovais bei įvairų valstybės institucijų atstovais (Migracijos departamento, Lietuvos darbo biržos…). Susitikimo tema – problemos susijusios su darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimu.

Šiame susitikime aš dalyvavau kaip nepriklausomas ekspertas (darbo rinkos ekonomistas), profsąjungos kvietimu.

Profsąjungų atstovai pasisakė šiomis temomis:

Read more

Pirminis mokesčių reformos vertinimas

Balandžio 16 d. LR vyriausybės atstovai parengė pranešimą: “Kodėl žmonėms bus geriau gyventi įgyvendinus 6 reformas?“. Sekančią dieną po pristatymo, visuomenė buvo pakviesta susipažinti su planuojamais mokesčių sistemos pokyčiais ir šešėlio mažinimo pasiūlymais bei išreikšti savo nuomonę Finansų ministerijos tinklapyje. Siekiant padėti visuomenei geriau įvertinti planuojamą mokesčių reformą tinklapyje buvo patalpintas konsultacinis dokumentas “Mokesčių pokyčiai ir šešėlio mažinimas“, kuriame Finansų ministerija pristatė mokesčių reformos tikslus bei planuojamus mokesčių pakeitimus. Deja šiame dokumente pateikti Finansų ministerijos planai yra sunkiai suprantami ne tik plačiajai visuomenei, bet net ir ekonominį išsilavinimą turintiems asmenims. Read more

Sodros įmokų lubų įtaka efektyviam mokesčių tarifui

Vakar besiruošdamas TV pokalbiui apie LR Vyriausybės pristatytą „mokesčių reformą“ atlikau ad-hoc paskaičiavimus kokia galėtų būtų Sodros įmokų “lubų” įtaka efektyviam mokesčių tarifui ir pasidalinau skaičiavimų rezultatais savo facebook paskyroje. Šiame įraše norėčiau trumpai pasidalinti kaip atlikau skaičiavimus bei kokias prielaidas taikiau. Taip pat pateikiu patį Excel failą, norintiems „pasižaisti“ su skaičiukais.

Išvados ne technikams

Siūlomos Sodros įmokų “lubos” padarytų mokestinę sistemą regresine, t.y. dideles pajamas gaunančių darbuotojų bendra mokestinė našta, lyginant su bendrais darbo vietos kaštais (ITR – imputed tax rate) būtų mažesnė, nei darbuotojų gaunančių vidutinį atlyginimą.

Mokesčių reformos kritika

Mano kritika apie mokesčių (ne-)reformą išsakyta Info Diena laidoje:

Justas Mundeikis – Komentaras apie Vyriausybės pristatytą mokesčių (ne-)reformą

Techniniai skaičiavimo aspektai

Pagrindiniai Vyriausybės 6 reformų mokesčių reformos punktai, kurios bandžiau perkelti: Read more

2017 metų gyventojų materialinis nepriteklius Lietuvoje

Lietuvos statistikos departamentas šią savaitę paskalbė naujausią Lietuvos gyventojų materialinio nepritekliaus statistiką. Nors gyventojų materialinis nepriteklius vidutiniškai mažėjo, tam tikroms socialinės grupėms jis didėjo. Rūpinimąsi  šeimomis deklaruojančiam socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui ši statistika turėtų apkartinti gyvenimą, tiesa, tik jeigu turėtume normalią žiniasklaidą, t. y. žurnalistus, o ne reporterius, kurių dėmesio nepatraukė didėjantis vaikų bei šeimų su vaikais didelis materialinis nepriteklius. Read more

“Sodros” lubų labirintais

Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje daugėja pasisakymų apie tai, jog Lietuvoje būtinos „Sodros“ įmokų lubos, nes tik joms atsiradus Lietuvos verslo atstovai galės pritraukti talentingus, gabius darbuotojus arba juos išlaikyti. Apie tai ne kartą rašė ir kalbėjo P. Kunčinas. Taip pat šios idėjos lobizmu nuolatos užsiima ir „Lietuvos Laisvosios Rinkos Institutas“ („LLRI“) bei „Investuotojų forumas“. Tad tikriausiai nieko nestebina, kad kai Premjero patarėju tapo buvęs „Investuotojų Forumo“ lobistas, kad ir pats Ministras Pirmininkas praėjusių metų rugpjūčio 4-ą dieną kaip papūgėlė užtraukė „Investuotojų Forumo“ dainelę, nei suprasdamas kas yra ta „geometrinė progresija“, nei įžvelgdamas savo paties argumentų prieštaravimus. (Premjero įrašas „Facebook“ paskyroje). Praėjusią savaitę verslo atstovai (šįkart Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje pirmininkas ir kiti rūmų nariai) vėl mynė Lietuvos finansų ministro slenkstį, ragindami pagaliau įvesti tas „Sodros“ įmokų lubas.

Tad šiame komentare pateikiami samprotavimai apie galimas tokios fiskalinės politikos pasekmes, analizuojama, kam būtų naudingesnės „Sodros“ lubos ir svarstoma, ar padėtų „Sodros“ įmokų lubų įvedimas kurti naujas darbo vietas arba konkuruoti dėl darbuotojų tarptautinėje rinkoje. Taip pat apžvelgiamos galimos „Sodros“ įmokų lubų alternatyvos: gyventojų pajamų mokesčio (GPM) atostogos bei supaprastintas studijas Lietuvoje baigusiųjų, ne ES šalių piliečių, įdarbinimas. Read more

Alkoholinių gėrimų akcizo mokesčio tarifų didinimo vertinimas

Alkoholinių gėrimų akcizo mokestis

Seimas pradėjo nagrinėti alkoholinių gėrimų akcizo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama suvienodinti alkoholinių gėrimų akcizo tarifus. Visuomenėje iškilo daug diskusijų dėl būsimos alkoholinių gėrimų kainos bei dėl to, ar planuojamos biudžeto pajamos iš akcizų mokesčių iš tiesų bus surinktos.
Šiame komentare siekiama apžvelgti planuojamus pakeitimus, įvertinti vartojimo tendencijas ir, taikant supaprastintą skaičiavimą, patikrinti, ar planuojamos biudžeto pajamos atitinka įstatymo projeikto teikėjų keliamus lūkesčius. Read more