Tag Archive for Lietuva

Produktyvumas ir investicijos

Ne retai vartoju argumentą, jog Lietuvos verslo atstovai negali tikėtis didelio darbuotojų “produktyvumo”, kai įmonės nepakankamai investuoja į gamybos pajėgumus. Suprantama, žemas darbuotojų produktyvumas Lietuvoje yra nulemtas ir kitų faktorių, pvz., žemų atlyginimų viešajame sektoriuje, buvusios eksporto orientacijas į rytų rinkas, orientacijos į pigios darbo jėgos ekonominį modelį ir pan.
Visgi produktyvumas ir investicijos stipriai koreliuoja tarpusavyje. Lietuva, kaip besivejanti kitas ekonomikas šalis, turėtų pasižymėti aukštesnėmis investicijomis, nei ES senbuvės.
Pažiūrėjus į žemiau pateiktą grafiką darosi aiškiai, kodėl galimai Lietuvoje atlyginimų vidurkis visada yra mažesnis nei Estijoje ar Latvijoje.

Savo teiginį iliustruoju Eurostat pateikiama statistika:
Gross fixed capital formation as % of GDP in Lithuania, Latvia, Estonia, Poland ant EU28

  1. Bendras investicijų lygis į gamybos pajėgumus pastaraisiais metais (~ nuo 2011) tik neženkliai viršija ES lygį, tačiau yra mažesnis nei Estijoje, Latvijoje ar Lenkijoje
  2. Tik investicijomis į transporto priemones viršijame ES ir Lenkijos rodiklius, tačiau ir atsiliekame nuo kaimynų Estų ir latvių
  3. ICT rodikliams Eurostat nepateikia Latvijos ir Lenkijos duomenų. Bent šioje srityje viršijame ES vidurkį, tačiau grubiai atsiliekame nuo Estijos
  4. Pagrindinis rodiklis, tas “tikrasis” (staklės, įranga ir t.t.): atsiliekame nuo ES, Estijos ir Lenkijos vidurkių! (Latvijos duomenų nėra)

Na, tai iš kur tas magiškas “produktyvumas” turėtų atsirasti?

Apie nedarbą Lietuvoje

Šiandien Žinių radijo laidoje “Atviras pokalbis” kartu su Darbo biržos direktore Ligita Valalyte ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Valdu Sutkumi buvome pakviesti diskutuoti apie nedarbą Lietuvoje. Nors laidos pradžioje ir pavyko šiek tiek apžvelgti realią situaciją, laida realiai tapo tik vienos DB programos aptarimu. Mano supratimu prelegentas V.Sutkus per daug koncentravosi į pavienio, jam nepatinkančio, atvejo aptarimą, o ne tai, kaip darbdaviai galėtų ateityje labiau prisidėti prie nedarbo mažinimo Lietuvoje, kaip dar labiau skatinti darbdavių atstovų, DB ir Švietimo ministerijos bendradarbiavimą . Visgi kviečiu pažiūrėti laidos įrašą.

Laidos vaizdo įrašas:

Read more

Pirminis mokesčių reformos vertinimas

Balandžio 16 d. LR vyriausybės atstovai parengė pranešimą: “Kodėl žmonėms bus geriau gyventi įgyvendinus 6 reformas?“. Sekančią dieną po pristatymo, visuomenė buvo pakviesta susipažinti su planuojamais mokesčių sistemos pokyčiais ir šešėlio mažinimo pasiūlymais bei išreikšti savo nuomonę Finansų ministerijos tinklapyje. Siekiant padėti visuomenei geriau įvertinti planuojamą mokesčių reformą tinklapyje buvo patalpintas konsultacinis dokumentas “Mokesčių pokyčiai ir šešėlio mažinimas“, kuriame Finansų ministerija pristatė mokesčių reformos tikslus bei planuojamus mokesčių pakeitimus. Deja šiame dokumente pateikti Finansų ministerijos planai yra sunkiai suprantami ne tik plačiajai visuomenei, bet net ir ekonominį išsilavinimą turintiems asmenims.

Šio pirminio vertinimo tikslas – išanalizuoti pateiktus mokestinių pokyčių siūlymus, atskleisti galimus jų įgyvendinimo efektus bei pateikti rekomendacijas, kaip galėtų būti tobulinami Finansų ministerijos pristatyti mokesčių pakeitimai. Šiame tekste neanalizuojami akcizų tarifų ar senatvės pensijos socialinio valstybinio draudimo pokyčiai.

Download (PDF, 3.52MB)

Šešių valandų darbo diena – utopija ar realybė

Žinių radijo laidoje “Dienos klausimas” kartu su G.Palucku., D. Arlausku bei klausytojais diskutavau apie tai, ar šešių valandų darbo diena – utopija ar realybė.

Aurimas kiek nukreipė temą link darbo laiko skaičiavimo ir “atsijungimo” nuo darbo. Taip, nėra lengva “atsijungti”, bet stengtis reikia, kitaip gresia psichologinės problemos, į kurias šiais laikais nekreipiamas deramas dėmesys.

Taigi, šiek tiek apie Keynes’ą, produktyvumą ir t.t. Tikėjausi daugiau papasakoti apie mažas investicijas į kapitalą bei išsilavinimą… na bet gal kitą kartą…

Besidomintiems šia tema siūlau skaityti: Read more

2017 metų gyventojų materialinis nepriteklius Lietuvoje

Lietuvos statistikos departamentas šią savaitę paskalbė naujausią Lietuvos gyventojų materialinio nepritekliaus statistiką. Nors gyventojų materialinis nepriteklius vidutiniškai mažėjo, tam tikroms socialinės grupėms jis didėjo. Rūpinimąsi  šeimomis deklaruojančiam socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui ši statistika turėtų apkartinti gyvenimą, tiesa, tik jeigu turėtume normalią žiniasklaidą, t. y. žurnalistus, o ne reporterius, kurių dėmesio nepatraukė didėjantis vaikų bei šeimų su vaikais didelis materialinis nepriteklius. Read more

Pajamų ir turto nelygybės pasaulyje poveikis Lietuvai

Šiame straipsnyje norėčiau apžvelgti 2016-ais metais išaugusio populizmo priežastis. Tikėtina, kad išsikerojęs populizmas JAV, Jungtinėje Karalystėje bei kitose šalyse bus vienas svarbiausių pasaulinės ekonomikos raidos scenarijų perrašančių veiksnių. O tai galimai atsilieps tokioms mažoms ir atviroms (t.y. nuo tarptautinės prekybos priklausančioms) šalims kaip Lietuva. Read more

Lietuvos verslininkai nėra godesni?

IQ.lt portale pasirodė Lietuvos laisvos rinkos instituto prezidento, ekonomisto, Žilvino Šilėno komentaras: „Bloga statistika = bloga politika“. Jo autorius teigia, jog neatsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje ir Estijoje vienam gyventojui tenka vienoda BVP dalis, negalima lyginti šiose šalyse dirbančiųjų atlyginimų bei, kad Lietuvos verslininkai nėra godesni ir nemoka mažesnio darbo užmokesčio. Šiame komentare norėčiau paanalizuoti BVP bei atlyginimų statistiką ir įrodyti, jog Eurostat pateikia duomenis, leidžiančius ne tik palyginti Estijoje ir Lietuvoje dirbančiųjų atlyginimus, bet, pasitelkus papildomą statistiką, galima kvestionuoti Ž. Šilėno tezę dėl sąžiningų atlyginimų. Read more