Tag Archive for Atlyginimai

Ekonomisto komentaras – kaip profsąjungos ir vėl ant to paties grėblio lipa

Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose bei kai kuriose žiniasklaidos priemonėse nuvilnijo naujiena apie Lazdijų rajono savivaldybės viešosios įstaigos „Lazdijų švietimo centras” projektų koordinatoriaus darbo skelbimą. Jame nurodomos pareigos apima: rengti ES struktūrinių fondų bei kitų nacionalinių ir tarptautinių programų lėšomis finansuojamus projektus, administruoti ir kontroliuoti įstaigos įgyvendinamus projektus, rengti ir paramą administruojančioms institucijoms teikti finansines ir veiklos projektų įgyvendinimo ataskaitas. Reikalavimuose nurodytas aukštasis universitetinis išsilavinimas, puikūs informacijos rengimo ir pristatymo lietuvių kalba įgūdžiai, puikūs darbo su kompiuteriu, duomenų sisteminimo, analizavimo ir interpretavimo įgūdžiai, mokesčių administravimo bei viešųjų pirkimų įstatymų išmanymas.

Reikalavimai nemaži, o atlyginimas – vos 300 eurų iki mokesčių už pusę etato. Didesnės etato dalies viešoji įstaiga pasiūlyti negali. Priminsiu, jog šiuo metu minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje siekia 555 eurus. Taigi projekto koordinatoriaus pozicija jeigu būtų siūloma dirbti pilnu etatu, minimalų mėnesinį atlyginimą viršytų vos 45 eurais. Read more

Ekonomisto komentaras – apie tai, kaip verslo lobistai ir bankų PR’čikai mums smegenis pudrina

Praėjusią savaitę, Žinių radijo laidoje “Ekonomika šiandien”, kurią veda verslo interesų lobizmu Lietuvoje užsiimančio Laisvos Rinkos Instituto vadovas, Žilvinias Šilėnas bandė visaip pašnekovų pagalba perteikti keturias žinias apie pajamų nelygybės situaciją Lietuvoje:

  1. Pajamų nelygybės Lietuvoje nėra, tai tik statistinis miražas
  2. Jeigu pajamų nelygybė egzistuoja, kalti patys darbuotojai
  3. Jeigu pajamų nelygybė egzistuoja, tai nieko tokio, galbūt Lietuviai turi daug turto
  4. Progresiniai mokesčiai nesprendžia jokių problemų

Kartu į tą pačią dūdą iš esmės putė ir vienas iš laidos pašnekovų, Luminor banko PR’čikas (deja sąžinė neleidžia sakyti ekonomistas) Žygimantas Mauricas. Read more

Ekonomisto komentaras – apie viešojo sektoriaus dydį

Skaitytojai, kurie seka naujienas mano tinklaraštyje, tikrai jau skaitė apie naujausią Vyriausybės sudarytos “Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti” komisijos posėdį, kuriame VRM ministras E.Misiūnas siūlė Seimo nariui A.Sysui, pasisakančiam už komisijos darbo tiesioginę transliaciją, nesicirkinti ir kuriame paaiškėjo, jog Vyriausybė jau dabar žino, kiek skirs 2020 m. viešojo sektoriaus atlyginimų didinimui t.y. 200 mln. eurų, tad klausimo KIEK nebėra, liko tik klausimas KAIP padalinti.
Finansinio apynasrio dėka derybos dėl didesnio bazinio dydžio ar darbuotojų koeficientų tampa spektakliu. Gaila, kad profsąjungos sutinka vaidinti šiame spektaklyje ir savo tokiu pasirinkimu de facto legitimizuoja tokią Vyriausybės veiklą.

Read more

Ekonomisto komentaras – Ko tikėtis viešojo sektoriaus darbuotojams iš Vyriausybės komisijos?

286* tūkstančiai asmenų Lietuvoje dirba viešajame sektoriuje ir šių darbuotojų ateities atlyginimų raida (šiuo metu) sprendžiama Vyriausybės sudarytoje “Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti” komisijoje. Šiame komentare apie tai kaip ir kodėl sudaryta tokia komisija ir ko tikėtis viešojo sektoriaus darbuotojams iš komisijos darbo. Read more

Viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimo darbo grupės cirkas

Šiandien ir vėl posėdžiavo viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimo darbo grupė, kurios tikslas nustatyti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimo raidos gaires iki 2025 m. Šiame susitikime dalyvavau ir aš. Mano įspūdis – slogus. Nežinau, ar Vyriausybės atstovams trūksta kompetencijos organizuojant tokius darbo “procesus”, ar tiesiog norima vilkintį procesą tol, kol visiems atsibos.

Šiandienos pagrindiai įspūdžiai:

Read more

Vyriausybės patyčios iš viešojo sektoriaus darbuotojų

Lapkričio ir gruodžio mėnesį Švietimo ir mokslo ministeriją užėmę mokytojai privertė sunerimti Vyriausybę bei valdančiąją daugumą – artėja rinkimai, o viešojo sektoriaus grupės viena po kitos (medikai, mokytojai, gaisrininkai) pradeda vis garsiau reikšti nepasitenkinimą, traukia į mitingus ir kitaip galimai gadina reitingus prieš rinkimų maratoną 2019-2020-ais metais. Ką daryti? Sprendimas – sušaukti grupę ir iki savivaldybės rinkimų paskelbti džiugią žinią: sutarta, algos viešojo sektoriaus darbuotojams augs. Sutarta bus su profesinėmis sąjungomis, netgi opozicinėmis partijomis. Šachas ir matas, pasakytų kai kas Seime… Kaip ir buvo galima tikėtis, labiau gresia ne šachas ir matas, o viešojo sektoriaus krachas…

Preliudija

Read more

Apie viešą atlyginimų skelbimą

Šiandien per Žinių Radijo laidą “Dienos klausimas” buvo gvildenama tema, ar būtų prasminga, jog darbdavys darbo skelbime šalia visų pageidavimų pretendentams nurodytų ir darbo vietos atlyginimą. Diskusijai įtakos turėjo Seimo nario T.Tomilino teikiamas projektas. Apie viešą atlyginimų skelbimą aš kalbu jau paskutinius porą metų, nes įžvalgiu daug pliusų. Dalį jų, paminėjau ir “Dienos klausimo” laidoje.

Tiesioginė nauda abiems pusėms

Read more

Ekonomisto komentaras – apie didelių skaičių apgavystes

Prieš geras dvi savaites perskaičiau Hans Rosling knygą “Faktų galia”. Šiame komentare trumpai apie pačią knygą bei kaip pritaikyti knygoje pateikiamus pasiūlymus praktikoje, pvz., vertinant politikų pasisakymus bei naujienas žiniasklaidoje bandant demaskuoti didelių skaičių apgavystes.
Knyga prasideda nuo gana paprasto, kaip gali iš pradžių pasirodyti, 13-os klausimų apie pasaulį testo. Štai keli klausimų pavyzdžiai: Read more

Valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio (VTPABD) indeksavimo metodika

Seimas priėmė naują Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriame yra panaikinamos kvalifikacinės klasės bei numatomas kasmetinis pareiginės algos (VTPABD) didėjimas 1 procentu už kiekvienus išdirbtus metus viešajame sektoriuje. Tačiau bazinio dydžio kasmetinis didinimas ir toliau išlieka priklausomas nuo dvišalių derybų baigties tarp profesinių sąjungų bei vyriausybės atstovų. Taip pat iki šiol nėra atsakyta, kaip ir kada bus siekiama atstatyti 2008-2009 m. sumažintą ir nuo to laikotarpio beveik nebedidintą bazinį dydį bei kaip suprantamas “atstatymas į prieškrizinį lygį”.

Tikslas

Šiame diskusiniame straipsnyje Read more

Ekonomisto komentaras – apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus

Praėjusį savaitgalį žmonės susikibę rankomis nuo Seimo iki Švietimo ir mokslo ministerijos mitingavo, palaikė streikuojančius ir ministerijoje nakvojančius mokytojus, kurie reikalauja dialogo o ne diktato, skaidrios bei paprastos užmokesčio sistemos bei adekvataus atlyginimo. Tą pačia dieną, LRT laidoje „Savaitė“ Finansų ministras Vilius Šapoka aiškino jog viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai šiemet augo sparčiau nei privačiame sektoriuje ir absoliučia verte net viršija privataus sektoriaus atlyginimus. Tad šiame komentare apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus pabandysiu paaiškinti, kaip apskaičiuojamas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimas, kodėl svarbus bazinis dydis, kuris aibę metų nebuvo didintas ir kurio augimą pranoks infliacija. Taip pat  argumentuosiu, kodėl nėra prasminga lyginti šalies ir viešojo sektoriaus VDU dydžius.

Kaip apskaičiuojamas valstybės tarnautojų atlyginimas

Read more

Atsibodusi diskusija apie maisto kuponus

Šį pirmadienį dalyvavau LRT laidoje “LRT forumas”. Grįžau gana keistos nuotaikos, nes niekaip nesuvokiau, kokia prasmė skirti 50 minučių diskusijai tik apie maisto kuponus 🤔😱.
Tad šis pustrumpis įrašas, tarsi laidos ir temos refleksija…

LRT – "LRT Forumas" – 2018-11-26 – Diskusija apie maisto kuponus

Aš suprantu, ir net viename savo “Ekonomisto komentare” minėjau, kad lietuviams infliacijos tematika yra svarbi, visgi ko gero visi ekonomistai sutinka, jog maisto kuponai, dabar siūloma forma, nėra prasminga priemonė nei kovoje su kainomis, nei mažinant socialinę atskirtį, nei, ko gero skatinant konkurencingumą. Tad labai stebiuosi, jog laida tematiškai nebuvo padalinta į kelias temines dalis:
– ar kainos iš tiesų drastiškai didėjo?
– ar siūlomos priemonės veiks?
– kodėl Lietuvoje atlyginimai tokie žemi?

Bent jau aš asmeniškai, manau, jog arba Vyriausybės atstovai tikrai tiki kuo kalba, arba tiesiog iš tiesų naudoja maisto kuponų temą tam, kad nukreiptų dėmesį nuo to, kad ši Vyriausybė nesiėmė jokių struktūrinių reformų per dvejus metus, kurios turėtų ilgalaikį teigiamą poveikį šalies ekonomikai ir atlyginimams. Man pilvo jausmas sako, kad yra kur kas lengviau ekonomistus ir žiniasklaidą įtraukti į technines diskusijas, tam kad visi nebematytų bendro vaizdo ir tai sėkmingai daroma… Read more

TUI vaistas nuo emigracijos?

Šiandien ryte LRT radijo laidoje „LRT aktualijų studija“ kartu su Ūkio ministru V.Sinkevičiumi ir „Investuok Lietuvoje“ generaliniu direktoriumi M.Katinu diskutavome, ar tiesioginės užsienio investicijos (TUI) yra vaistas nuo emigracijos. Diskusija gavosi padrikoka, bandėme paliesti įvairias darbo rinkos tematikos potemes, tad nesu tikras, ar visas savo mintis perteikiau teisingai, o galbūt ir nespėjau visko paaiškinti dėl laiko stokos. Tad šis įrašas tik papildo mano radijo laidoje išsakytas mintis

Ar TUI gerai?

Read more

Planas, kaip kovoti su kylančiomis kainomis

Vyriausybėje vyko posėdis, kuriame buvo aptariamas planas, kaip kovoti su kylančiomis kainomis. Šiame komentare apie tai, kaip vertinu tokį planą / darbų sąrašą ir jame minimas darbų sritis.
Svarbu paminėti, jog viešoje erdvėje minimi  darbai, temos, nėra baigtiniai ir tai nėra įstatymų projektų siūlai, kuriuos būtų galima vertinti, tad komentaras labiau apie sritis, į kurias norimą arba nenorima koncentruotis.

Plano siūlymo laikas

Read more

„Ekonomisto komentaras“ – apie euro poveikį kainoms

Praėjusią savaitę garsiai nuskambėjo žinia, jog Lietuvos Mokslo tarybos užsakymu „Baltijos tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad euru Lietuvoje nepatenkinti arba labai nepatenkinti buvo virš 46 proc. respondentų, patenkinti arba labai patenkinti buvo tik apie 21 proc. apklaustųjų. Tokiais apklausos rezultatais spėjo pasinaudoti partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas, europarlamentaras R. Paksas, kuris pasiūlė organizuoti referendumą dėl lito sugrąžinimo. Šis populistinis R.Pakso siūlymas Delfi.lt tinklapyje atliktoje nereprezentatyvioje apklausoje sulaukė gana stipraus palaikymo. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 20 tūkstančių respondentų iš kurių net 30 proc. nurodė palaikantys referendumo dėl lito grąžinimo idėją. Read more

„Ekonomisto komentaras“ – apie minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje

Pirmoje Žinių radijo laidoje „Ekonomisto komentaras“ bandau atsakyti į tris klausimus apie minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje:

  1. Kiek žmonių uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje?
  2. Ar visada minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas sąlygoja kainų augimą?
  3. Dėl ko šiuo metu nesutaria darbuotojų, darbdavių bei vyriausybės atstovai trišalėje taryboje?

Kiek asmenų uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje? Read more

Susitikimas su vidaus reikalų viceministru Arūnu Gražuliu

Šiandien VRM vyko susitikimas su vidaus reikalų viceministru Arūnu Gražuliu, Lietuvos profesinės sąjungos “Solidarumas” atstovais bei įvairų valstybės institucijų atstovais (Migracijos departamento, Lietuvos darbo biržos…). Susitikimo tema – problemos susijusios su darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimu.

Šiame susitikime aš dalyvavau kaip nepriklausomas ekspertas (darbo rinkos ekonomistas), profsąjungos kvietimu.

Profsąjungų atstovai pasisakė šiomis temomis:

Read more

Produktyvumas ir investicijos

Ne retai vartoju argumentą, jog Lietuvos verslo atstovai negali tikėtis didelio darbuotojų “produktyvumo”, kai įmonės nepakankamai investuoja į gamybos pajėgumus. Suprantama, žemas darbuotojų produktyvumas Lietuvoje yra nulemtas ir kitų faktorių, pvz., žemų atlyginimų viešajame sektoriuje, buvusios eksporto orientacijas į rytų rinkas, orientacijos į pigios darbo jėgos ekonominį modelį ir pan.
Visgi produktyvumas ir investicijos stipriai koreliuoja tarpusavyje. Lietuva, kaip besivejanti kitas ekonomikas šalis, turėtų pasižymėti aukštesnėmis investicijomis, nei ES senbuvės.
Pažiūrėjus į žemiau pateiktą grafiką darosi aiškiai, kodėl galimai Lietuvoje atlyginimų vidurkis visada yra mažesnis nei Estijoje ar Latvijoje.

Savo teiginį iliustruoju Eurostat pateikiama statistika:
Read more

Pranešimo skaidrės: “MMA nustatymo metodika”

Šiandien Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vykusiame susitikime buvau pakviestas  paaiškinti kodėl ir kaip yra arba galėtų būti skaičiuojamas MMA Lietuvoje kitais metais.  Kuo skiriasi skirtingi VDU skaičiavimo metodai ir kurį VDU siūlyčiau taikyti nustatant MMA. Žemiau pranešimo skaidrės: “MMA nustatymo metodika”.

Aš suprantu Lietuvos banko baimes dėl to, jog MMA/VDU santykis, kaip jį skaičiuoja Eurostat, gali viršyti 50% ribą. Nors Lietuvai nėra moksliškai nustatyto “žalingo/nežalingo” santykio dydžio, visgi mano siūlymas būtų “nepersistengti”, nes MMA didinimas veikia ne tik MMA gaunančiųjų pajamas, bet ir 2-4 decilius. Tačiau kartu “bijoti” peržengti 50% riba ir nereiktų. Tačiau tai, mano supratimu – politinis sprendimas.

Šioje prezentacijoje remiuosi Eurostat ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kas norėtų gauti .R kodą, prašau rašyti asmeniškai.  Visos skaičiavimo klaidos – autoriaus atsakomybė. Read more

Sodros įmokų lubų įtaka efektyviam mokesčių tarifui

Vakar besiruošdamas TV pokalbiui apie LR Vyriausybės pristatytą „mokesčių reformą“ atlikau ad-hoc paskaičiavimus kokia galėtų būtų Sodros įmokų “lubų” įtaka efektyviam mokesčių tarifui ir pasidalinau skaičiavimų rezultatais savo facebook paskyroje. Šiame įraše norėčiau trumpai pasidalinti kaip atlikau skaičiavimus bei kokias prielaidas taikiau. Taip pat pateikiu patį Excel failą, norintiems „pasižaisti“ su skaičiukais.

Išvados ne technikams

Siūlomos Sodros įmokų “lubos” padarytų mokestinę sistemą regresine, t.y. dideles pajamas gaunančių darbuotojų bendra mokestinė našta, lyginant su bendrais darbo vietos kaštais (ITR – imputed tax rate) būtų mažesnė, nei darbuotojų gaunančių vidutinį atlyginimą.

Mokesčių reformos kritika

Mano kritika apie mokesčių (ne-)reformą išsakyta Info Diena laidoje:

Justas Mundeikis – Komentaras apie Vyriausybės pristatytą mokesčių (ne-)reformą

Techniniai skaičiavimo aspektai

Pagrindiniai Vyriausybės 6 reformų mokesčių reformos punktai, kurios bandžiau perkelti: Read more

Sąžiningo atlyginimo skaičiuoklė

Trumpa skaičiuoklės istorija

Kai dirbau vienoje Lietuvoje veikiančioje akcinėje draudimo bendrovėje, susidūriau su labai įdomiu faktu: Lietuvoje atlyginimai nėra indeksuojami. Todėl, pavyzdžiui, 2010-ais metais į darbą už 1000 eurų atlygį priimtas darbuotojas dar ir 2017-ais metais galėjo gauti tą patį, 1000 eurų siekiantį, atlyginimą. Jeigu darbuotojas, dirbdamas toje pačioje įmonėje nekilo karjeros laiptais arba nekeitė darbovietės, tada jam įrodyti, jog darbdavys turi didinti atlyginimą – buvo beveik „misija neįmanoma“, nes neretai išgirsdavo tokius argumentus: „O tu dabar daugiau kažko padarai? Kodėl Tau reiktų mokėti daugiau? Kaip padidėjo tavo vertė mūsų įmonei?“ ir panašiai.
Tad kaip sužinoti, kiek uždirba kiti? Kokiu būdu įvertinti, kaip kinta vidutiniai atlyginimai draudimo sektoriuje? Siekiant padėti kolegoms atsakyti į rūpimus klausimus, dar dirbamas draudimo bendrovėje sukūriau ir pradėjau su bendradarbiais dalintis šia skaičiuokle: Read more

“Sodros” lubų labirintais

Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje daugėja pasisakymų apie tai, jog Lietuvoje būtinos „Sodros“ įmokų lubos, nes tik joms atsiradus Lietuvos verslo atstovai galės pritraukti talentingus, gabius darbuotojus arba juos išlaikyti. Apie tai ne kartą rašė ir kalbėjo P. Kunčinas. Taip pat šios idėjos lobizmu nuolatos užsiima ir „Lietuvos Laisvosios Rinkos Institutas“ („LLRI“) bei „Investuotojų forumas“. Tad tikriausiai nieko nestebina, kad kai Premjero patarėju tapo buvęs „Investuotojų Forumo“ lobistas, kad ir pats Ministras Pirmininkas praėjusių metų rugpjūčio 4-ą dieną kaip papūgėlė užtraukė „Investuotojų Forumo“ dainelę, nei suprasdamas kas yra ta „geometrinė progresija“, nei įžvelgdamas savo paties argumentų prieštaravimus. (Premjero įrašas „Facebook“ paskyroje). Praėjusią savaitę verslo atstovai (šįkart Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje pirmininkas ir kiti rūmų nariai) vėl mynė Lietuvos finansų ministro slenkstį, ragindami pagaliau įvesti tas „Sodros“ įmokų lubas.

Tad šiame komentare pateikiami samprotavimai apie galimas tokios fiskalinės politikos pasekmes, analizuojama, kam būtų naudingesnės „Sodros“ lubos ir svarstoma, ar padėtų „Sodros“ įmokų lubų įvedimas kurti naujas darbo vietas arba konkuruoti dėl darbuotojų tarptautinėje rinkoje. Taip pat apžvelgiamos galimos „Sodros“ įmokų lubų alternatyvos: gyventojų pajamų mokesčio (GPM) atostogos bei supaprastintas studijas Lietuvoje baigusiųjų, ne ES šalių piliečių, įdarbinimas. Read more

Lietuvos verslininkai nėra godesni?

IQ.lt portale pasirodė Lietuvos laisvos rinkos instituto prezidento, ekonomisto, Žilvino Šilėno komentaras: „Bloga statistika = bloga politika“. Jo autorius teigia, jog neatsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje ir Estijoje vienam gyventojui tenka vienoda BVP dalis, negalima lyginti šiose šalyse dirbančiųjų atlyginimų bei, kad Lietuvos verslininkai nėra godesni ir nemoka mažesnio darbo užmokesčio. Šiame komentare norėčiau paanalizuoti BVP bei atlyginimų statistiką ir įrodyti, jog Eurostat pateikia duomenis, leidžiančius ne tik palyginti Estijoje ir Lietuvoje dirbančiųjų atlyginimus, bet, pasitelkus papildomą statistiką, galima kvestionuoti Ž. Šilėno tezę dėl sąžiningų atlyginimų. Read more