Lithuanian-Economy.net
RSS Feed
  • Apie universalias bazines pajamas (radijo komentaras)

    Darius Matas, Žinių radijo laidoje “Dienos klausimas” kvietė diskutuoti apie vėl įsižiebusią Universalių bazinių pajamų (toliau - UBI) idėją. Tad trumpai perteikiu pagrindinius laidoje išsakytus argumentus.

    Ar UBI teisingas ir reikalingas instrumentas?

    R.Kuodis atmeta UBI idėją argumentuodamas, jog žmonija turėtų siekti pilno įdarbinimo, kokybiškų darbo vietų ir panašiai. Kitaip tariant, žmonija turėtų siekti, jog robotizacija palengvintų darbą žmonėms, o ne juos pakeistų… Tačiau nėra aišku, kaip žmonijai reiktų sustabdyti robotizaciją. Deja faktai byloje, kad globalizacija ir robotizacija priverčia darbuotojus imtis daugiau (kartais net 2-3) mažiau apmokamus ir prastesnės kokybės darbus. Aš nelabai tikiu, jog žmonijai pavyktų susitarti dėl robotizacijos taisyklių.

    Skaityti toliau... »

  • Mano pranešimas LMS narių susirinkime

    Sekmadienį (2019-02-03) V.Kasiulevičiaus kvietimu dalyvavau LMS narių susirinkime. Aš tikiuosi, jog labai LMS narių nenuvyliau, nes nepapasakojau, kaip laimėti derybas, kiek galima didinti finansavimą ar panašiai. Pranešimu ir diskusijos metu siekiau kiek kitų tikslų:

    1. Reflektuoti, kaip aš matau viešojo sektoriaus "sukilimą" ir kokias pamokas manau, turėtų šio sukilimo dalyviai išmokti ateičiai

    2. Pristatyti Vyriausybės paviešintą siūlymą komisijai. Šios dalies pristatyme man buvo svarbu ne tai, jog klausytojai sužinotų kas tame pasiūlyme, bet suprastu, "su kuo turi reikalų", koks yra mastymas, koks yra vyriausybės "tipas", tam kad galėtų geriau suprasti, ko tikėtis arba tiksliau, ko nesitikėti ateityje.

    Skaityti toliau... »

  • Atsakymas Indrei Makaraitytei

    Gerbiama Indre, dėkoju už Jūsų komentarą po mano gana kritišku blog-post’u “Kodėl nesutikau “sudirbt” L.Kukuraičio per LRT laidą ‘Dienos tema’”, kuriame aš paliečiau iš esmės net tris temas:

    1. bendrai žemą žurnalistų ekonomikos žinių lygį (švietimo sistemos problema)
    2. konkrečiai E.Jakilaičio palikimą Lietuvos diskusinėse laidose, ką pavadinau „Jakilaitis style“ (žurnalistų kultūros problema)
    3. ir konkrečiai iš Jūsų gautą pasiūlymą dalyvauti laidoje ir oponuoti ministrui L.Kukuraičiui, arba antrinti Jums ginant idėją, jog tam tikri priimti sprendimai  yra administracinių resursų švaistymas (propagandos problema)

    Aš suprantu, jog mano blog-post’as yra galimai skausmingas  Jums o gal net ir visai žiniasklaidos bendruomenei, galbūt net suprantamas kaip puolimas, ar menkinimas. Anaiptol, neketinu menkinti, tačiau kaip ekonomistų bendruomenė, taip ir žiniasklaidos bendruomenė Lietuvoje turi savų problemų, o pastarųjų ignoravimo kaina labai didelė – demokratijos erozija šalyje. Jūs parašėte gana išsamų komentarą, ir manau būtų teisinga, jeigu aš skirčiau pakankamai laiko atsakyti į Jūsų išsakytas mintis. Žemiau pateikiu pasirinktas Jūsų komentaro citatas ir bandysiu į jas reaguoti.

    Skaityti toliau... »

  • Viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimo darbo grupės cirkas

    Šiandien ir vėl posėdžiavo viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimo darbo grupė, kurios tikslas nustatyti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimo raidos gaires iki 2025 m. Šiame susitikime dalyvavau ir aš. Mano įspūdis - slogus. Nežinau, ar Vyriausybės atstovams trūksta kompetencijos organizuojant tokius darbo “procesus”, ar tiesiog norima vilkintį procesą tol, kol visiems atsibos.

    Šiandienos pagrindiai įspūdžiai:

    Skaityti toliau... »

  • Kodėl nesutikau “sudirbt” L.Kukuraičio per LRT laidą “Dienos tema”

    Šiame komentare pjausiu šaką, ant kurios pats sėdžiu - kritikuosiu kai kurių LRT žurnalistų darbo etiką ir paaiškinsiu, kodėl nesutikau “sudirbt” L.Kukuraičio per LRT laidą “Dienos tema”.

    Priešistorė

    Kai pirmą karta paskambino Audrius Matonis iš LRT ir pakvietė į laidą “Dienos tema” pakalbėti apie 2019 m. biudžetą, man tai buvo premjera, pirmas debiutas nacionalinio transliuotojo eteryje. LRT naujas veidas patiko, dalyvavau ir “Dienos tema”, kurią vedė Rita Miliūtė bei Vladimiras Laučius,  per “LRT forumą”  oponavau maisto kuponų įdėjai.

    Skaityti toliau... »

  • Gal nustokime mulkinti visuomenę dėl to, kas sumoka mokesčius?

    Gal nustokime mulkinti visuomenę, dėl to, kas sumoka mokesčius į biudžetą? Aš suprantu, kad VMI ko gero “taip pateikė”, o 15min.lt “taip perteikė” ir kad “suneša” nėra labai apibrėžtas terminas, nes neaišku, “sumokėjo” ar “pervedė”, bet manau žinutė skaitytojams yra aiški - verslas suneša t.y. sumoka didžiąją dalį mokesčių. Kurmi, tu kurmi…

    Skaityti toliau... »

  • Ar korupcijos suvokimo ataskaita – šaltas dušas Vyriausybei ir valdantiesiems?

    Transparency International paskelbė naujausią (2018 m.) korupcijos suvokimo indeksą. Galima būtų teigti, kad naujienų nebuvimas, yra gera naujiena, nes Lietuvos rezultatai jau keturis metus iš eilės tokie pat – 59 balai (skalėje nuo 0 iki 100, kur 0 suvokiama kaip labai daug korupcijos, 100 – labai mažai korupcijos). Kita vertus, turime užduoti sau klausimą, ar turint dvejus metus „profesionalų“ Vyriausybę, siekiančią skaidrumo ir tvarkos viešajame sektoriuje, naujienų nebuvimas yra iš tiesų gera naujiena?

    Skaityti toliau... »

  • Vyriausybės patyčios iš viešojo sektoriaus darbuotojų

    Lapkričio ir gruodžio mėnesį Švietimo ir mokslo ministeriją užėmę mokytojai privertė sunerimti Vyriausybę bei valdančiąją daugumą – artėja rinkimai, o viešojo sektoriaus grupės viena po kitos (medikai, mokytojai, gaisrininkai) pradeda vis garsiau reikšti nepasitenkinimą, traukia į mitingus ir kitaip galimai gadina reitingus prieš rinkimų maratoną 2019-2020-ais metais. Ką daryti? Sprendimas - sušaukti grupę ir iki savivaldybės rinkimų paskelbti džiugią žinią: sutarta, algos viešojo sektoriaus darbuotojams augs. Sutarta bus su profesinėmis sąjungomis, netgi opozicinėmis partijomis. Šachas ir matas, pasakytų kai kas Seime… Kaip ir buvo galima tikėtis, labiau gresia ne šachas ir matas, o viešojo sektoriaus krachas…

    Preliudija

    Skaityti toliau... »

  • Apie viešą atlyginimų skelbimą

    Šiandien per Žinių Radijo laidą “Dienos klausimas” buvo gvildenama tema, ar būtų prasminga, jog darbdavys darbo skelbime šalia visų pageidavimų pretendentams nurodytų ir darbo vietos atlyginimą. Diskusijai įtakos turėjo Seimo nario T.Tomilino teikiamas projektas. Apie viešą atlyginimų skelbimą aš kalbu jau paskutinius porą metų, nes įžvalgiu daug pliusų. Dalį jų, paminėjau ir “Dienos klausimo” laidoje.

    Tiesioginė nauda abiems pusėms

    Skaityti toliau... »

  • Ekonomisto komentaras – apie didelių skaičių apgavystes

    Prieš geras dvi savaites perskaičiau Hans Rosling knygą “Faktų galia”. Šiame komentare trumpai apie pačią knygą bei kaip pritaikyti knygoje pateikiamus pasiūlymus praktikoje, pvz., vertinant politikų pasisakymus bei naujienas žiniasklaidoje bandant demaskuoti didelių skaičių apgavystes. Knyga prasideda nuo gana paprasto, kaip gali iš pradžių pasirodyti, 13-os klausimų apie pasaulį testo. Štai keli klausimų pavyzdžiai:

    Skaityti toliau... »

  • Apie turto nelygybę Lietuvoje

    Šiandien InfoTV paėmė trumpą interviu apie neegzistuojančią turto nelygybės statistiką Lietuvoje. Kadangi reportaže tik kelios sekundės viso mano teksto, manau verta papildyti tuo, kas netilpo į reportažą apie turto nelygybę Lietuvoje.

    Gini koeficientas - nelygybės matas

    Pajamų ar turto nelygybė gali būti įvertinta GINI koeficientu, kuris parodo kaip stipriai yra išreikšta nelygybė. Gini koeficiento reikšmė gali svyruoti nuo 0 iki 100 punktų, jeigu reikšmė lygi - 0, tada pajamos arba turtas yra pasiskirstęs vienodai visiems asmenimis, jeigu reikšmė lygi - 100, visomis pajamomis ar turtu disponuoja vienas asmuo.

    Skaityti toliau... »

  • Kodėl aš palikau socialinius tinklus

    2019 sausio 1 dieną parašiau savo Facebook  paskyroje, jog palieku šį bei kitus socialinius tinklus. Whatsapp, Instagram, Twitter ištryniau dar tą pačią dieną, Facebook eilė atėjo šiandien. Šiame komentare, apie tai, kodėl nusprendžiau taip pasielgti, kokius matau tokio pasirinkimo pliusus ir minusus bei apskritai, šiek tiek minčių apie socialinius tinklus.  Galbūt šis komentaras labiau primins “išpažintį” sau pačiam, bet galbūt tai kartu padės ir skaitytojams stabtelėti ir susimastyti apie savo gyvenimą, teikiamus prioritetus ir įsivertinti, ar socialinių tinklų pliusai, jiems atsveria galimus minusus.

    Socialinių tinklų nauda

    Skaityti toliau... »

  • Ekonomisto komentaras – Ar bankai sukuria pinigus “iš oro”?

    Dauguma tikėtina žino, jog teisę spausdinti piniginės kupiūras bei kaldinti monetas turi teisę tik vyriausybė arba jos įgaliotas centrinis bankas. Tačiau grynųjų pinigų kiekis bendrame pinigų kiekyje, sudaro tik apie 3-5 %.  Iš kur atsiranda pinigai? - virš šimtmečio trunkanti ideologinė diskusija tarp ekonomistų. Dalis jų mano, jog bankai sukuria pinigus "iš oro". Kiti ekonomistai tam prieštarauja. Šiame komentare apžvelgsiu šimtmetį trunkančios diskusijos raidą bei pristatysiu prof. Richard Werner atliktų eksperimentų rezultatus.

    Skaityti toliau... »

  • Valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio (VTPABD) indeksavimo metodika

    Seimas priėmė naują Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriame yra panaikinamos kvalifikacinės klasės bei numatomas kasmetinis pareiginės algos (VTPABD) didėjimas 1 procentu už kiekvienus išdirbtus metus viešajame sektoriuje. Tačiau bazinio dydžio kasmetinis didinimas ir toliau išlieka priklausomas nuo dvišalių derybų baigties tarp profesinių sąjungų bei vyriausybės atstovų. Taip pat iki šiol nėra atsakyta, kaip ir kada bus siekiama atstatyti 2008-2009 m. sumažintą ir nuo to laikotarpio beveik nebedidintą bazinį dydį bei kaip suprantamas “atstatymas į prieškrizinį lygį”.

    Tikslas

    Šiame diskusiniame straipsnyje

    Skaityti toliau... »

  • Ekonomisto komentaras – apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus

    Praėjusį savaitgalį žmonės susikibę rankomis nuo Seimo iki Švietimo ir mokslo ministerijos mitingavo, palaikė streikuojančius ir ministerijoje nakvojančius mokytojus, kurie reikalauja dialogo o ne diktato, skaidrios bei paprastos užmokesčio sistemos bei adekvataus atlyginimo. Tą pačia dieną, LRT laidoje „Savaitė“ Finansų ministras Vilius Šapoka aiškino jog viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai šiemet augo sparčiau nei privačiame sektoriuje ir absoliučia verte net viršija privataus sektoriaus atlyginimus. Tad šiame komentare apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus pabandysiu paaiškinti, kaip apskaičiuojamas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimas, kodėl svarbus bazinis dydis, kuris aibę metų nebuvo didintas ir kurio augimą pranoks infliacija. Taip pat  argumentuosiu, kodėl nėra prasminga lyginti šalies ir viešojo sektoriaus VDU dydžius.

    Kaip apskaičiuojamas valstybės tarnautojų atlyginimas

    Skaityti toliau... »

  • Ekonomisto komentaras – apie chaoso sistemą Lietuvoje

    Šiame komentare - apie chaoso sistemą Lietuvoje. Neretai dėl nekokybiško reformų įgyvendinimo yra kaltinami tik ministrai. Visgi pažvelgus giliau galima įžvelgti tam tikrą sistemiškumą - finansavimo, valdymo, o kartu ir politinės atsakomybės išbarstymą, tai, ką aš vadinu chaoso sistema. Problema yra giliai įsišaknijusi ir politiškai komplikuota, tad nesitikėkite, jog komentaro pabaigoje pateiksiu problemos sprendimo būdą. Bet akcentuoti pačią problemą būtiną, kaip ir klausti politikų, kaip jie ją norėtų spręsti. Pateiksiu tris pavyzdžius: švietimo, sveikatos apsaugos ir vaiko teisių apsaugos srityse, kur chaoso sistema labai akivaizdi.

    Chaoso sistema švietimo srityje

    Skaityti toliau... »

  • Atsibodusi diskusija apie maisto kuponus

    Šį pirmadienį dalyvavau LRT laidoje “LRT forumas”. Grįžau gana keistos nuotaikos, nes niekaip nesuvokiau, kokia prasmė skirti 50 minučių diskusijai tik apie maisto kuponus 🤔😱. Tad šis pustrumpis įrašas, tarsi laidos ir temos refleksija…

    httpv://www.youtube.com/watch?v=0CnYhpQ4mu8

    Aš suprantu, ir net viename savo “Ekonomisto komentare” minėjau, kad lietuviams infliacijos tematika yra svarbi, visgi ko gero visi ekonomistai sutinka, jog maisto kuponai, dabar siūloma forma, nėra prasminga priemonė nei kovoje su kainomis, nei mažinant socialinę atskirtį, nei, ko gero skatinant konkurencingumą. Tad labai stebiuosi, jog laida tematiškai nebuvo padalinta į kelias temines dalis:

    • ar kainos iš tiesų drastiškai didėjo?
    • ar siūlomos priemonės veiks?
    • kodėl Lietuvoje atlyginimai tokie žemi?

    Bent jau aš asmeniškai, manau, jog arba Vyriausybės atstovai tikrai tiki kuo kalba, arba tiesiog iš tiesų naudoja maisto kuponų temą tam, kad nukreiptų dėmesį nuo to, kad ši Vyriausybė nesiėmė jokių struktūrinių reformų per dvejus metus, kurios turėtų ilgalaikį teigiamą poveikį šalies ekonomikai ir atlyginimams. Man pilvo jausmas sako, kad yra kur kas lengviau ekonomistus ir žiniasklaidą įtraukti į technines diskusijas, tam kad visi nebematytų bendro vaizdo ir tai sėkmingai daroma…

    Skaityti toliau... »

  • Ekonomisto komentaras – apie Vyriausybės religinį fanatizmą

    Žodis fanatikas kildinamas iš lotynų kalbos žodžio fanaticus reiškiančio įkvėptą ar sužavėtą asmenį. Fanatizmas bendrai, tai nekritiškas, beatodairiškas tikėjimas kokio nors reikalo, idėjos ar doktrinos teisingumu. Ir būtent kaip religinį fanatizmą aš vertinčiau mūsų dabartinės Vyriausybės ekonominės bei socialinės politikos formavimą.

    Tikėjimas mokesčių reformos sėkme

    Skaityti toliau... »

  • Apie Vilniaus universiteto parsidavimą politikams

    Nusprendžiau parašyti apie Vilniaus universiteto parsidavimą politikams.  Lietuvoje universitetai ir politika yra atskirti tam, kad politikai negalėtų daryti įtakos kritiškai universiteto dvasiai, ką garantuoja  ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnis, bet kaip vertinti, kai tą dvasią administruojantys technokratai patys siekia parsiduoti? Gaunasi, jog savo noru, o jeigu savo noru, tai nebe ideologinė “prostitucija”? Kažkaip ar savo ar ne savo noru, bet rezultatas, man regis, tas pats, nes universiteto administracija keliems kandidatams, kaip ant lėkštės, padeda jų rinkėjus ir kojomis sutrypia aukštosioms mokykloms suteikiamą autonomiją.

    Štai Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas (kuriame pats šiuo metu studijuoju doktorantūros studijose), spalio 29 dieną pasirašė Partnerystės docento savanoriškos veiklos atlikimo sutartį su Europos parlamentaru, korupcija kaltinamos partijos atstovu ir jau pasiskelbusiu kandidatu į prezidentus Petru Auštrevičiumi. P. Auštrevičius per pirmą savaitę skaitė bent kelias paskaitas skirtingiems universiteto kursams.

    Skaityti toliau... »

  • Ekonomisto komentaras – apie pensijų reformą

    Praėjo 120 dienų po to, kai Seime buldozeriu buvo prastumos mokesčių ir pensijų reformos, tačiau vis dar trūksta aiškumo tiek apie tai, kas ir kodėl buvo padaryta, tiek  apie tai, kam ir kaip  reforma atsilieps. Šiame komentare apie pensijų reformą norėčiau atsakyti į tris klausimus: pirma – kokie yra esminiai pensijų reformos pokyčiai, antra - ar dalyvavimas antroje pakopoje užtikrina orią senatvę ir trečia - ką daryti norint priimti kuo galima teisingesnius investavimo sprendimus. Nekantraujantiems galiu atsakyti iš karto, universalaus ir optimalaus sprendimo nėra. Todėl šiame komentare negalėsiu pateikti konkrečių siūlymų, tačiau stengsiuosi patarti, kaip nepadaryti klaidų priimant sprendimus susijusius su pasiruošimu pensijai.

    Svarbiausi pensijų sistemos pokyčiai

    Skaityti toliau... »

  • TUI vaistas nuo emigracijos?

    Šiandien ryte LRT radijo laidoje „LRT aktualijų studija“ kartu su Ūkio ministru V.Sinkevičiumi ir „Investuok Lietuvoje“ generaliniu direktoriumi M.Katinu diskutavome, ar tiesioginės užsienio investicijos (TUI) yra vaistas nuo emigracijos. Diskusija gavosi padrikoka, bandėme paliesti įvairias darbo rinkos tematikos potemes, tad nesu tikras, ar visas savo mintis perteikiau teisingai, o galbūt ir nespėjau visko paaiškinti dėl laiko stokos. Tad šis įrašas tik papildo mano radijo laidoje išsakytas mintis

    Ar TUI gerai?

    Skaityti toliau... »

  • Ekonomisto komentaras – apie diržų veržimąsi ekonomikos augimo periodu

    Pastaruoju metu,  vis dažniau pasigirsta žinių apie diržų veržimąsi viešajame sektoriuje, nepaisant to, jog gyvename ekonomikos augimo periodu. Pavienės žinutes gali būti interpretuojamos kaip išlaidų “optimizavimas”, visgi, pažvelgus į jų visumą, gali kilti klausimų, ar tai nėra ženklas, jog Finansų ministerija galimai jau dabar susiduria su dideliais iššūkiais siekiant subalansuoti sekančių metų biudžetą.

    Ištakos: mokesčių "reforma"

    Skaityti toliau... »

  • Renginio anonsas: Diskusija „(Ne)išvengiamas skurdas?“

    Spalio 10 d., 17.45 val. dalyvausiu diskusijoje (Ne)išvengiamas skurdas?, kuri vyks po filmo „Nemokamų pietų visuomenė“. Tikiuosi, jog diskusijoje kalbėsime ne tik apie tai, KAS skursta, bet ir KODĖL ir KAIP tai keisti sitauciją Lietuvoje.

    Nežinau, ar auditorija galės uždavinėti klausimus, ar vyks tik panelinė diskusija, visgi manau, jog nuobodu nebus Renginys vyks kino teatre „Pasaka“ ( Didžioji salė, Šv. Ignoto g. 4, Vilnius)

    Diskusijoje taip pad dalyvaus Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo vadovė, Inga Kreivėnaitė, dienos centro Padėk Pritapti, veikiančio Vilniaus Naujininkų mikrorajone, vadovė,  o diskusiją moderuos LRT žurnalistas Mindaugas Jackevičius

    Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/2185539461660241/

    Renginio ical failas kalendoriui: skurdas.ical

    Skaityti toliau... »

  • Pranešimas LSADPS konferencijoje “Sveikatos priežiūros kokybė bei finansavimas”

    Šiandien buvau pakviestas dalyvauti Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos Įgaliotinių tarybos posėdyje - konferencijoje, kurioje perskaičiau pranešimą tema “Sveikatos priežiūros kokybė bei finansavimas”.

    Pagrindinai pranešimo akcentai:
      • Išvengiamų mirčių Lietuvoje apie 5000 daugiau, nei būtų, jeigu Lietuvoje išvengiamų mirčių rodiklis atitiktų ES vidurkį. Tai atitinka apytiksliai 33 pilnus  Airbus A320 lėktuvus pilnus keleivių.

    Skaityti toliau... »

  • “Ekonomisto komentaras” – apie absoliutaus skurdo lygį Lietuvoje

    Praėjusią savaitę Lietuvos statistikos departamentas paskelbė absoliutaus skurdo lygio statistiką. Šiame komentare norėčiau atsakyti į tris klausimus: pirma - kas yra skurdas ir kaip jis matuojamas; antra - kokios visuomenės grupės labiausiai susiduria su absoliučiu skurdu; trečia - ar vykdoma politika veiksmingai sumažins skurdo problemą šalyje?

    Kas yra skurdas ir kaip jis matuojamas?

    Skurdas gali būti suprantamas kaip absoliuti arba santykinė sąvoka.

    Absoliutaus skurdo sąvoka apibrėžia mažiausias pragyvenimui reikalingas pajamas, pvz., įvertinant minimalius pragyvenimo poreikius ir kaip šie gali būti pigiausiai patenkinti.

    Skaityti toliau... »

Justas Mundeikis
Justas Mundeikis

Economist, lecturer and blogger

Email GitHub

TOC
Pavaišink autorių kava
Per platformas
Paypal.MePatreon
arba banko pavedimu:
Gavėjas Justas Mundeikis
IBAN LT79 3500 0100 0418 3482
Swift kodas EVIULT21
Prenumeruoti naujienlaiškį