Archive for “Ekonomisto komentaras”

Corrigendum

Savo paskutiniame blogpost’e “Ekonomisto komentaras – Apie viešą algų skelbimą darbo skelbimuose” padariau klaidą. Dėkoju Tomui Tomilinui už persiųstą SRDK teisinį išaiškinimą. Šiame blogpost’e pasitaisymas (corrigendum)

Mano klaida

Read more

Ekonomisto komentaras – Apie viešą algų skelbimą darbo skelbimuose

Praėjusią savaitę Seimas priėmė Darbo kodekso 25 straipsnio pataisą, kuria numatoma prievolė darbdaviams darbo skelbimuose nurodyti ir darbo vietos atlyginimą arba jo intervalą. Nors iš esmės tokiam žingsniui pritariu, tačiau kaip ekonomistas, matau keletą aspektų, apie kuriuose, manau, Seimo nariai nepagalvojo. Per didelis skubėjimas ir nesitarimas su ekonomistais ilguoju periodu gali turėti ir neigiamų pasekmių darbuotojams.
AUDIO:

Read more

Ekonomisto komentaras – Apie mano laidą, pensijas ir paslėptą reklamą

Šis yra paskutinis mano komentaras, kurį rengiu bendradarbiaudamas su Žinių Radiju. Šįkart trumpai apie mano laidą, kaupimą pensijai antroje pensijų pakopoje ir paslėptą reklamą, kurią stumia influenceriai viešoje erdvėje.

“Ekonomisto komentaras”

Nuo praėjusių metų rugsėjo, aš kas dvi savaites prisėsdavau ruošti 7-10 minučių trukmės komentaro. Nors teisiškai, Žinių Radijas ir galėtų nesutikti su mano komentaro turiniu, apribojimų jokių aš negavau, bet negavau ir absoliučiai jokios finansinės naudos. Visi 20 išėjusių komentarų buvo pro bono (už dyką) Read more

Ekonomisto komentaras – Ar sekantis diržų veržimasis bus socialiai atsakingas?

Tarptautinio valiutos fondo ataskaitoje pažymima, jog Lietuva perdėm optimistiškai planuoja valstybės biudžeto balansą. Jeigu dėl prastėjančios ekonominės padėties tektų veržtis diržus, ar šis veržiamasis būtų socialiai atsakingas? 2 priemonės,  kurias būtų galima įgyvendinti nors ir šiemet, neplėsti NPD bazės, o ją siaurinti bei siaurinti vaiko pinigų gavėjų ratą iki tų šeimų, kurios iš tiesų neturi ką valgyti, tikėtina padėtų suvaldyti viešuosius finansus, bet ar Vyriausybė aukos savo rinkiminius projektus prieš artėjančius 2020 m.  rinkimus? Read more

Ekonomisto komentaras – apie deficitinį valdžios sektoriaus perteklių

Šių metų pradžioje vienas mano blogo skaitytojas uždavė klausimą, kaip taip išeina, jog sudėjus visus atskirus valstybės biudžetus, niekaip negaunamas valdžios sektoriaus perviršis, kuriuo taip didžiuojasi mūsų finansų ministras Vilius Šapoka? Šiame komentare atsakysiu į šį klausimą bei padiskutuosiu, ką reiškia tokia skaičių alchemija viešojo sektoriaus darbuotojams.

Šių metų finansų ministerijos parengtoje, Europos komisijai skirtoje, Lietuvos stabilumo programoje rašoma: Read more

Ekonomisto komentaras – kaip profsąjungos ir vėl ant to paties grėblio lipa

Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose bei kai kuriose žiniasklaidos priemonėse nuvilnijo naujiena apie Lazdijų rajono savivaldybės viešosios įstaigos „Lazdijų švietimo centras” projektų koordinatoriaus darbo skelbimą. Jame nurodomos pareigos apima: rengti ES struktūrinių fondų bei kitų nacionalinių ir tarptautinių programų lėšomis finansuojamus projektus, administruoti ir kontroliuoti įstaigos įgyvendinamus projektus, rengti ir paramą administruojančioms institucijoms teikti finansines ir veiklos projektų įgyvendinimo ataskaitas. Reikalavimuose nurodytas aukštasis universitetinis išsilavinimas, puikūs informacijos rengimo ir pristatymo lietuvių kalba įgūdžiai, puikūs darbo su kompiuteriu, duomenų sisteminimo, analizavimo ir interpretavimo įgūdžiai, mokesčių administravimo bei viešųjų pirkimų įstatymų išmanymas.

Reikalavimai nemaži, o atlyginimas – vos 300 eurų iki mokesčių už pusę etato. Didesnės etato dalies viešoji įstaiga pasiūlyti negali. Priminsiu, jog šiuo metu minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje siekia 555 eurus. Taigi projekto koordinatoriaus pozicija jeigu būtų siūloma dirbti pilnu etatu, minimalų mėnesinį atlyginimą viršytų vos 45 eurais. Read more

Ekonomisto komentaras – kaip “elitazzz” nebemato realybės

Šiame komentare, apie ryškėjančią visuomenės poliarizacijos problemą. Save aukštesnei-vidurinei klasei priskiriantis Lietuvos “elitas” atitrūksta nuo realybės: Vilniaus elitui kyla klausimas, kuo pakeisti atsibodusias citrinas, Vilniaus elitas pašiepia turto nesukaupiančius, nuosavo verslo neturinčius piliečius, tuo tarpu kone kas antras namų ūkis Lietuvoje negalėtų padengti 280 eurų nenumatytų išlaidų iš savo lėšų.

Materialinis nepriteklius nuosaikiai mažėja dėka pensijų indeksavimo, vaiko pinigų bei ekonomikos augimo, tačiau nepakankamai sparčiai, jog būtų naikinamos galimybių nelygybės augančioms kartoms. Elitas turi nustoti gyventi savo burbule, nes faktų ignoravimas anksčiau ar vėliau prives prie socialinių bei politinių pokyčių, kurie nebus naudingi nei visai visuomenei, nei pačiam “elitui”. Read more

Ekonomisto komentaras – apie Lietuvos verslo siekį išsirankioti razinas Europinėje bandelėje

Šiame komentare norėčiau pakomentuoti tai, ką būtų galima pavadinti Lietuvos verslo bandymu išsirankioti razinas iš Europinės bandelės.

Yra tam tikrų dalykų, kurie mums Europoje labai patinka: laisvas darbo jėgos, kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimas. Jūs galite parašyti knygą besimėgaudami Vilniaus vaizdais pro savo langą, o pardavinėti jas internetų Anglijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse. Su uždirbtais pinigais galite keliauti po visą ES ir Jums ne tik nereikės stovėti muitinės patikros punktuose, bet dažniausiai net ir valiutos keitimo bus galima išvengti. Dar labiau mus džiugina ir tie keli milijardai eurų, kurie kasmet pasiekia Lietuvą, keliskart daugiau, nei įmokame patys į bendriją. Taigi esame išlaikytiniai, besimėgaujantys bendrosiomis gėrybėmis, bet kartu su nauda ateina ir įsipareigojimai. Įsipareigojimai laikytis tam tikrų taisyklių ir nepiktnaudžiauti. Bet va ties tuo ir baigiasi mūsų meilė Europai, tiksliau tų, kurių piktnaudžiavimą Europa bando užkardyti. Read more

Ekonomisto komentaras – apie tai, kaip verslo lobistai ir bankų PR’čikai mums smegenis pudrina

Praėjusią savaitę, Žinių radijo laidoje “Ekonomika šiandien”, kurią veda verslo interesų lobizmu Lietuvoje užsiimančio Laisvos Rinkos Instituto vadovas, Žilvinias Šilėnas bandė visaip pašnekovų pagalba perteikti keturias žinias apie pajamų nelygybės situaciją Lietuvoje:

  1. Pajamų nelygybės Lietuvoje nėra, tai tik statistinis miražas
  2. Jeigu pajamų nelygybė egzistuoja, kalti patys darbuotojai
  3. Jeigu pajamų nelygybė egzistuoja, tai nieko tokio, galbūt Lietuviai turi daug turto
  4. Progresiniai mokesčiai nesprendžia jokių problemų

Kartu į tą pačią dūdą iš esmės putė ir vienas iš laidos pašnekovų, Luminor banko PR’čikas (deja sąžinė neleidžia sakyti ekonomistas) Žygimantas Mauricas. Read more

Ekonomisto komentaras – apie mirtiną kokteilį liberaliai Lietuvos demokratijai

Šiandienos komentaras – mano socioekonominių bei politinių sąsajų refleksija bei perspėjimas politikams: chroniška pajamų nelygybė, viešojo sektoriaus nefinansavimas bei politikavimas vietoj politikos yra mirtinas kokteilis liberaliai Lietuvos demokratijai. Tad nenustebkite, jog 2020m. į Seimą atkeliaus nacionalistinių pažiūrų partijos, kaip tai nutiko kitose šalyse. Lietuva, kad ir kokia unikali, nėra tokia unikali… Read more

Ekonomisto komentaras – apie viešojo sektoriaus dydį

Skaitytojai, kurie seka naujienas mano tinklaraštyje, tikrai jau skaitė apie naujausią Vyriausybės sudarytos “Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti” komisijos posėdį, kuriame VRM ministras E.Misiūnas siūlė Seimo nariui A.Sysui, pasisakančiam už komisijos darbo tiesioginę transliaciją, nesicirkinti ir kuriame paaiškėjo, jog Vyriausybė jau dabar žino, kiek skirs 2020 m. viešojo sektoriaus atlyginimų didinimui t.y. 200 mln. eurų, tad klausimo KIEK nebėra, liko tik klausimas KAIP padalinti.
Finansinio apynasrio dėka derybos dėl didesnio bazinio dydžio ar darbuotojų koeficientų tampa spektakliu. Gaila, kad profsąjungos sutinka vaidinti šiame spektaklyje ir savo tokiu pasirinkimu de facto legitimizuoja tokią Vyriausybės veiklą.

Read more

Ekonomisto komentaras – Ko tikėtis viešojo sektoriaus darbuotojams iš Vyriausybės komisijos?

286* tūkstančiai asmenų Lietuvoje dirba viešajame sektoriuje ir šių darbuotojų ateities atlyginimų raida (šiuo metu) sprendžiama Vyriausybės sudarytoje “Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti” komisijoje. Šiame komentare apie tai kaip ir kodėl sudaryta tokia komisija ir ko tikėtis viešojo sektoriaus darbuotojams iš komisijos darbo. Read more

Ekonomisto komentaras – apie didelių skaičių apgavystes

Prieš geras dvi savaites perskaičiau Hans Rosling knygą “Faktų galia”. Šiame komentare trumpai apie pačią knygą bei kaip pritaikyti knygoje pateikiamus pasiūlymus praktikoje, pvz., vertinant politikų pasisakymus bei naujienas žiniasklaidoje bandant demaskuoti didelių skaičių apgavystes.
Knyga prasideda nuo gana paprasto, kaip gali iš pradžių pasirodyti, 13-os klausimų apie pasaulį testo. Štai keli klausimų pavyzdžiai: Read more

Ekonomisto komentaras – Ar bankai sukuria pinigus “iš oro”?

Dauguma tikėtina žino, jog teisę spausdinti piniginės kupiūras bei kaldinti monetas turi teisę tik vyriausybė arba jos įgaliotas centrinis bankas. Tačiau grynųjų pinigų kiekis bendrame pinigų kiekyje, sudaro tik apie 3-5 %.  Iš kur atsiranda pinigai? – virš šimtmečio trunkanti ideologinė diskusija tarp ekonomistų. Dalis jų mano, jog bankai sukuria pinigus “iš oro”. Kiti ekonomistai tam prieštarauja. Šiame komentare apžvelgsiu šimtmetį trunkančios diskusijos raidą bei pristatysiu prof. Richard Werner atliktų eksperimentų rezultatus. Read more

Ekonomisto komentaras – apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus

Praėjusį savaitgalį žmonės susikibę rankomis nuo Seimo iki Švietimo ir mokslo ministerijos mitingavo, palaikė streikuojančius ir ministerijoje nakvojančius mokytojus, kurie reikalauja dialogo o ne diktato, skaidrios bei paprastos užmokesčio sistemos bei adekvataus atlyginimo. Tą pačia dieną, LRT laidoje „Savaitė“ Finansų ministras Vilius Šapoka aiškino jog viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai šiemet augo sparčiau nei privačiame sektoriuje ir absoliučia verte net viršija privataus sektoriaus atlyginimus. Tad šiame komentare apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus pabandysiu paaiškinti, kaip apskaičiuojamas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimas, kodėl svarbus bazinis dydis, kuris aibę metų nebuvo didintas ir kurio augimą pranoks infliacija. Taip pat  argumentuosiu, kodėl nėra prasminga lyginti šalies ir viešojo sektoriaus VDU dydžius.

Kaip apskaičiuojamas valstybės tarnautojų atlyginimas

Read more

Ekonomisto komentaras – apie chaoso sistemą Lietuvoje

Šiame komentare – apie chaoso sistemą Lietuvoje. Neretai dėl nekokybiško reformų įgyvendinimo yra kaltinami tik ministrai. Visgi pažvelgus giliau galima įžvelgti tam tikrą sistemiškumą – finansavimo, valdymo, o kartu ir politinės atsakomybės išbarstymą, tai, ką aš vadinu chaoso sistema. Problema yra giliai įsišaknijusi ir politiškai komplikuota, tad nesitikėkite, jog komentaro pabaigoje pateiksiu problemos sprendimo būdą. Bet akcentuoti pačią problemą būtiną, kaip ir klausti politikų, kaip jie ją norėtų spręsti. Pateiksiu tris pavyzdžius: švietimo, sveikatos apsaugos ir vaiko teisių apsaugos srityse, kur chaoso sistema labai akivaizdi.

Chaoso sistema švietimo srityje

Read more

Ekonomisto komentaras – apie Vyriausybės religinį fanatizmą

Žodis fanatikas kildinamas iš lotynų kalbos žodžio fanaticus reiškiančio įkvėptą ar sužavėtą asmenį. Fanatizmas bendrai, tai nekritiškas, beatodairiškas tikėjimas kokio nors reikalo, idėjos ar doktrinos teisingumu. Ir būtent kaip religinį fanatizmą aš vertinčiau mūsų dabartinės Vyriausybės ekonominės bei socialinės politikos formavimą.

Tikėjimas mokesčių reformos sėkme

Read more

Ekonomisto komentaras – apie pensijų reformą

Praėjo 120 dienų po to, kai Seime buldozeriu buvo prastumos mokesčių ir pensijų reformos, tačiau vis dar trūksta aiškumo tiek apie tai, kas ir kodėl buvo padaryta, tiek  apie tai, kam ir kaip  reforma atsilieps. Šiame komentare apie pensijų reformą norėčiau atsakyti į tris klausimus: pirma – kokie yra esminiai pensijų reformos pokyčiai, antra – ar dalyvavimas antroje pakopoje užtikrina orią senatvę ir trečia – ką daryti norint priimti kuo galima teisingesnius investavimo sprendimus. Nekantraujantiems galiu atsakyti iš karto, universalaus ir optimalaus sprendimo nėra. Todėl šiame komentare negalėsiu pateikti konkrečių siūlymų, tačiau stengsiuosi patarti, kaip nepadaryti klaidų priimant sprendimus susijusius su pasiruošimu pensijai.

Svarbiausi pensijų sistemos pokyčiai

Read more

Ekonomisto komentaras – apie diržų veržimąsi ekonomikos augimo periodu

Pastaruoju metu,  vis dažniau pasigirsta žinių apie diržų veržimąsi viešajame sektoriuje, nepaisant to, jog gyvename ekonomikos augimo periodu. Pavienės žinutes gali būti interpretuojamos kaip išlaidų “optimizavimas”, visgi, pažvelgus į jų visumą, gali kilti klausimų, ar tai nėra ženklas, jog Finansų ministerija galimai jau dabar susiduria su dideliais iššūkiais siekiant subalansuoti sekančių metų biudžetą.

Ištakos: mokesčių “reforma”

Read more

“Ekonomisto komentaras” – apie absoliutaus skurdo lygį Lietuvoje

Praėjusią savaitę Lietuvos statistikos departamentas paskelbė absoliutaus skurdo lygio statistiką. Šiame komentare norėčiau atsakyti į tris klausimus: pirma – kas yra skurdas ir kaip jis matuojamas; antra – kokios visuomenės grupės labiausiai susiduria su absoliučiu skurdu; trečia – ar vykdoma politika veiksmingai sumažins skurdo problemą šalyje?

Kas yra skurdas ir kaip jis matuojamas?

Skurdas gali būti suprantamas kaip absoliuti arba santykinė sąvoka.

Absoliutaus skurdo sąvoka apibrėžia mažiausias pragyvenimui reikalingas pajamas, pvz., įvertinant minimalius pragyvenimo poreikius ir kaip šie gali būti pigiausiai patenkinti. Read more

„Ekonomisto komentaras“ – apie euro poveikį kainoms

Praėjusią savaitę garsiai nuskambėjo žinia, jog Lietuvos Mokslo tarybos užsakymu „Baltijos tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad euru Lietuvoje nepatenkinti arba labai nepatenkinti buvo virš 46 proc. respondentų, patenkinti arba labai patenkinti buvo tik apie 21 proc. apklaustųjų. Tokiais apklausos rezultatais spėjo pasinaudoti partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas, europarlamentaras R. Paksas, kuris pasiūlė organizuoti referendumą dėl lito sugrąžinimo. Šis populistinis R.Pakso siūlymas Delfi.lt tinklapyje atliktoje nereprezentatyvioje apklausoje sulaukė gana stipraus palaikymo. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 20 tūkstančių respondentų iš kurių net 30 proc. nurodė palaikantys referendumo dėl lito grąžinimo idėją. Read more

„Ekonomisto komentaras“ – apie minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje

Pirmoje Žinių radijo laidoje „Ekonomisto komentaras“ bandau atsakyti į tris klausimus apie minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje:

  1. Kiek žmonių uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje?
  2. Ar visada minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas sąlygoja kainų augimą?
  3. Dėl ko šiuo metu nesutaria darbuotojų, darbdavių bei vyriausybės atstovai trišalėje taryboje?

Kiek asmenų uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje? Read more