Archive for Ekonomika

Kas bus mokesčių pertvarkos laimėtojai?

Žinių radijo laidoje “Dienos klausimas” kartu su R.Rudzkiu, R. Kuodžiu, bei kitais pašnekovais ir klausytojais diskutavome apie tai, kam bus naudinga ir ar bus naudinga Seimui pateikta mokesčių reforma.

Mano mintys nuo 1:02:20…

Šaltinis: Žinių radijas – “Dienos klausimas” – 2018.06.06 – “Kas bus mokesčių pertvarkos laimėtojai?”

Daugiau apie mokesčių reformą: http://lithuanian-economy.net/2018/05/08/pirminis-mokesciu-reformos-vertinimas/

Pirminis mokesčių reformos vertinimas

Balandžio 16 d. LR vyriausybės atstovai parengė pranešimą: “Kodėl žmonėms bus geriau gyventi įgyvendinus 6 reformas?“. Sekančią dieną po pristatymo, visuomenė buvo pakviesta susipažinti su planuojamais mokesčių sistemos pokyčiais ir šešėlio mažinimo pasiūlymais bei išreikšti savo nuomonę Finansų ministerijos tinklapyje. Siekiant padėti visuomenei geriau įvertinti planuojamą mokesčių reformą tinklapyje buvo patalpintas konsultacinis dokumentas “Mokesčių pokyčiai ir šešėlio mažinimas“, kuriame Finansų ministerija pristatė mokesčių reformos tikslus bei planuojamus mokesčių pakeitimus. Deja šiame dokumente pateikti Finansų ministerijos planai yra sunkiai suprantami ne tik plačiajai visuomenei, bet net ir ekonominį išsilavinimą turintiems asmenims.

Šio pirminio vertinimo tikslas – išanalizuoti pateiktus mokestinių pokyčių siūlymus, atskleisti galimus jų įgyvendinimo efektus bei pateikti rekomendacijas, kaip galėtų būti tobulinami Finansų ministerijos pristatyti mokesčių pakeitimai. Šiame tekste neanalizuojami akcizų tarifų ar senatvės pensijos socialinio valstybinio draudimo pokyčiai.

Download (PDF, 3.52MB)

Šešių valandų darbo diena – utopija ar realybė

Žinių radijo laidoje “Dienos klausimas” kartu su G.Palucku., D. Arlausku bei klausytojais diskutavau apie tai, ar šešių valandų darbo diena – utopija ar realybė.

Aurimas kiek nukreipė temą link darbo laiko skaičiavimo ir “atsijungimo” nuo darbo. Taip, nėra lengva “atsijungti”, bet stengtis reikia, kitaip gresia psichologinės problemos, į kurias šiais laikais nekreipiamas deramas dėmesys.

Taigi, šiek tiek apie Keynes’ą, produktyvumą ir t.t. Tikėjausi daugiau papasakoti apie mažas investicijas į kapitalą bei išsilavinimą… na bet gal kitą kartą…

Besidomintiems šia tema siūlau skaityti: Read more

Ar tikrai LEZ naudingi Lietuvai?

Prieš porą savaičių ūkio viceministras Marius Skuodis savo “Facebook” paskyroje pasidalino “Investuok Lietuvoje” agentūros skaidre, kurioje nurodoma, jog investicijos į laisvąsias ekonomikos zonas (LEZ) Lietuvoje siekė 62 mln. eurų, o mokesčių buvo arba dar bus surinkta 298 mln. eurų. Taigi naudos koeficientas, remiantis “Investuok Lietuvoje” analitikų teigimu – 4.8 karto. Tokie pozityvūs rezultatai man sukėlė nuostabą, tad pasidomėjau, kaip buvo atlikti skaičiavimai. Šiame komentare trumpai apie tai, kas yra LEZ, kokias prielaidas taiko „Investuok Lietuvoje“ analitikai, skaičiuodami investicijų į LEZ naudą, bei kodėl negalima aklai pasitikėti tokių skaičiavimų rezultatais.

Šaltinis: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10156328546553205

LEZ

Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) paskirtis – sudaryti palankias mokesčių sąlygas užsienio ir šalies ūkio subjektams, steigti tarptautinės prekybos, gamybos, finansų įmones, taip skatinant užsienio investicijų pritraukimą bei darbo vietų steigimą Lietuvoje. LEZ steigimą ir jų veiklą reglamentuoja “Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas” bei atskiri kiekvieno LEZ įstatymai, kuriuose numatoma LEZ konkreti veikla, struktūra ir t.t. Read more

Sodros įmokų lubų įtaka efektyviam mokesčių tarifui

Vakar besiruošdamas TV pokalbiui apie LR Vyriausybės pristatytą „mokesčių reformą“ atlikau ad-hoc paskaičiavimus kokia galėtų būtų Sodros įmokų “lubų” įtaka efektyviam mokesčių tarifui ir pasidalinau skaičiavimų rezultatais savo facebook paskyroje. Šiame įraše norėčiau trumpai pasidalinti kaip atlikau skaičiavimus bei kokias prielaidas taikiau. Taip pat pateikiu patį Excel failą, norintiems „pasižaisti“ su skaičiukais.

Išvados ne technikams

Siūlomos Sodros įmokų “lubos” padarytų mokestinę sistemą regresine, t.y. dideles pajamas gaunančių darbuotojų bendra mokestinė našta, lyginant su bendrais darbo vietos kaštais (ITR – imputed tax rate) būtų mažesnė, nei darbuotojų gaunančių vidutinį atlyginimą.

Mokesčių reformos kritika

Mano kritika apie mokesčių (ne-)reformą išsakyta Info Diena laidoje:

Techniniai skaičiavimo aspektai

Pagrindiniai Vyriausybės 6 reformų mokesčių reformos punktai, kurios bandžiau perkelti: Read more

Sąžiningo atlyginimo skaičiuoklė

Trumpa skaičiuoklės istorija

Kai dirbau vienoje Lietuvoje veikiančioje akcinėje draudimo bendrovėje, susidūriau su labai įdomiu faktu: Lietuvoje atlyginimai nėra indeksuojami. Todėl, pavyzdžiui, 2010-ais metais į darbą už 1000 eurų atlygį priimtas darbuotojas dar ir 2017-ais metais galėjo gauti tą patį, 1000 eurų siekiantį, atlyginimą. Jeigu darbuotojas, dirbdamas toje pačioje įmonėje nekilo karjeros laiptais arba nekeitė darbovietės, tada jam įrodyti, jog darbdavys turi didinti atlyginimą – buvo beveik „misija neįmanoma“, nes neretai išgirsdavo tokius argumentus: „O tu dabar daugiau kažko padarai? Kodėl Tau reiktų mokėti daugiau? Kaip padidėjo tavo vertė mūsų įmonei?“ ir panašiai.
Tad kaip sužinoti, kiek uždirba kiti? Kokiu būdu įvertinti, kaip kinta vidutiniai atlyginimai draudimo sektoriuje? Siekiant padėti kolegoms atsakyti į rūpimus klausimus, dar dirbamas draudimo bendrovėje sukūriau ir pradėjau su bendradarbiais dalintis šia skaičiuokle: Read more

SEB banko vyresniojo ekonomisto klišių fontanas

Prieš porą savaičių delfi.lt portale perskaičiau straipsnį apie Lietuvos darbo rinką. Tada į akis krito Tado Poviliausko, SEB banko vyriausiojo analitiko (senior economist) pasisakymas apie neefektyvų viešųjų paslaugų sektorių, per mažą valstybės bei privataus sektoriaus bendradarbiavimą bei siūlymas bendravimu su emigrantais paraginti juos grįžti dirbti į Lietuvą. Nusprendžiau paskatinti viešą diskusiją savo Facebook paskyroje, pateikdamas T. Poviliauskui 7 klausimus. Tačiau atsakymai, kuriuos gavau el. paštu – tikras klišių fontanas.

Read more

“Sodros” lubų labirintais

Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje daugėja pasisakymų apie tai, jog Lietuvoje būtinos „Sodros“ įmokų lubos, nes tik joms atsiradus Lietuvos verslo atstovai galės pritraukti talentingus, gabius darbuotojus arba juos išlaikyti. Apie tai ne kartą rašė ir kalbėjo P. Kunčinas. Taip pat šios idėjos lobizmu nuolatos užsiima ir „Lietuvos Laisvosios Rinkos Institutas“ („LLRI“) bei „Investuotojų forumas“. Tad tikriausiai nieko nestebina, kad kai Premjero patarėju tapo buvęs „Investuotojų Forumo“ lobistas, kad ir pats Ministras Pirmininkas praėjusių metų rugpjūčio 4-ą dieną kaip papūgėlė užtraukė „Investuotojų Forumo“ dainelę, nei suprasdamas kas yra ta „geometrinė progresija“, nei įžvelgdamas savo paties argumentų prieštaravimus. (Premjero įrašas „Facebook“ paskyroje). Praėjusią savaitę verslo atstovai (šįkart Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje pirmininkas ir kiti rūmų nariai) vėl mynė Lietuvos finansų ministro slenkstį, ragindami pagaliau įvesti tas „Sodros“ įmokų lubas.

Tad šiame komentare pateikiami samprotavimai apie galimas tokios fiskalinės politikos pasekmes, analizuojama, kam būtų naudingesnės „Sodros“ lubos ir svarstoma, ar padėtų „Sodros“ įmokų lubų įvedimas kurti naujas darbo vietas arba konkuruoti dėl darbuotojų tarptautinėje rinkoje. Taip pat apžvelgiamos galimos „Sodros“ įmokų lubų alternatyvos: gyventojų pajamų mokesčio (GPM) atostogos bei supaprastintas studijas Lietuvoje baigusiųjų, ne ES šalių piliečių, įdarbinimas. Read more

Kaip Lietuvoje stengiamasi apriboti psichologų teikiamą pagalbą

Šiuo metu buvusi socialdemokratė R. Šalaševičiūtė kartu su Lietuvos psichologų sąjunga (toliau LPS) stengiasi „prastumti“ įstatymo projektą, kuris pabrangintų ir apribotų psichologinių paslaugų prieigą bei sukurtų lesyklėlę saviems. Prisidengiant noru “gerinti psichologinių paslaugų kokybę” yra kuriama licencijavimo monopolija, kurią perims Lietuvos psichologų sąjunga. Pastaroji šiuo metu atstovauja tik vieną trečdalį Lietuvoje konsultacijas teikiančių psichologų. Tad šiame komentare kalbama apie “stumiamą” įstatymo projektą XIIIP-685 bei galimas jo ekonomines pasekmes. Read more

Nelaimingi atsitikimai darbe – ne tik asmeninė nukentėjusiųjų tragedija

Šio straipsnio tikslas – apžvelgti Lietuvoje įvykstančių nelaimingų atsitikimų darbe tendencijas, atsakyti į klausimą, kurie ekonominės veiklos sektoriai yra pavojingiausi darbuotojams, identifikuoti, dėl kokių priežasčių dažniausiai įvyksta nelaimingi atsitikimai darbe bei įvertinti nelaimingų atsitikimų svarbą Lietuvos ekonomikai. Read more

Pajamų ir turto nelygybės pasaulyje poveikis Lietuvai

Šiame straipsnyje norėčiau apžvelgti 2016-ais metais išaugusio populizmo priežastis. Tikėtina, kad išsikerojęs populizmas JAV, Jungtinėje Karalystėje bei kitose šalyse bus vienas svarbiausių pasaulinės ekonomikos raidos scenarijų perrašančių veiksnių. O tai galimai atsilieps tokioms mažoms ir atviroms (t.y. nuo tarptautinės prekybos priklausančioms) šalims kaip Lietuva. Read more