Archive for Economics

Bailios profsąjungos, cirko nekenčiantis VRM ministras ir skaičiai iš oro

VRM ministras: “… jeigu mes norime cirkintis, tai važiuojam į Seimą cirkintis, mes atėjom dirbt.”
Va supratote, Jūs visi viešojo sektoriaus darbuotojai? Kad Jums rūpi kas ir kaip atstovauja Jūsų interesus, VRM ministrui yra **** (patys sugalvokite ką norite vietoj žvaigždučių). Komisijos posėdžio transliavimas VRM ministrui yra cirkas ir tokį cirką Seimo nariui A.Sysui jis siūlo daryti Seime, o ne Vyriausybėje. Sakyčiau labai profesionalus profesionalo požiūris į demokratiją. Ir tai tik vienas, iš šiandienos Vyriausybės sudarytos “Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti” komisijos posėdžio, perliukų. Read more

Ekonomisto komentaras – Ko tikėtis viešojo sektoriaus darbuotojams iš Vyriausybės komisijos?

286* tūkstančiai asmenų Lietuvoje dirba viešajame sektoriuje ir šių darbuotojų ateities atlyginimų raida (šiuo metu) sprendžiama Vyriausybės sudarytoje “Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti” komisijoje. Šiame komentare apie tai kaip ir kodėl sudaryta tokia komisija ir ko tikėtis viešojo sektoriaus darbuotojams iš komisijos darbo. Read more

Apie universalias bazines pajamas (radijo komentaras)

Darius Matas, Žinių radijo laidoje “Dienos klausimas” kvietė diskutuoti apie vėl įsižiebusią Universalių bazinių pajamų (toliau – UBI) idėją. Tad trumpai perteikiu pagrindinius laidoje išsakytus argumentus.

Ar UBI teisingas ir reikalingas instrumentas?

R.Kuodis atmeta UBI idėją argumentuodamas, jog žmonija turėtų siekti pilno įdarbinimo, kokybiškų darbo vietų ir panašiai. Kitaip tariant, žmonija turėtų siekti, jog robotizacija palengvintų darbą žmonėms, o ne juos pakeistų…
Tačiau nėra aišku, kaip žmonijai reiktų sustabdyti robotizaciją. Deja faktai byloje, kad globalizacija ir robotizacija priverčia darbuotojus imtis daugiau (kartais net 2-3) mažiau apmokamus ir prastesnės kokybės darbus. Aš nelabai tikiu, jog žmonijai pavyktų susitarti dėl robotizacijos taisyklių. Read more

Mano pranešimas LMS narių susirinkime

Sekmadienį (2019-02-03) V.Kasiulevičiaus kvietimu dalyvavau LMS narių susirinkime. Aš tikiuosi, jog labai LMS narių nenuvyliau, nes nepapasakojau, kaip laimėti derybas, kiek galima didinti finansavimą ar panašiai. Pranešimu ir diskusijos metu siekiau kiek kitų tikslų:

1. Reflektuoti, kaip aš matau viešojo sektoriaus “sukilimą” ir kokias pamokas manau, turėtų šio sukilimo dalyviai išmokti ateičiai

2. Pristatyti Vyriausybės paviešintą siūlymą komisijai.
Šios dalies pristatyme man buvo svarbu ne tai, jog klausytojai sužinotų kas tame pasiūlyme, bet suprastu, “su kuo turi reikalų”, koks yra mastymas, koks yra vyriausybės “tipas”, tam kad galėtų geriau suprasti, ko tikėtis arba tiksliau, ko nesitikėti ateityje. Read more

Gal nustokime mulkinti visuomenę dėl to, kas sumoka mokesčius?

Gal nustokime mulkinti visuomenę, dėl to, kas sumoka mokesčius į biudžetą? Aš suprantu, kad VMI ko gero “taip pateikė”, o 15min.lt “taip perteikė” ir kad “suneša” nėra labai apibrėžtas terminas, nes neaišku, “sumokėjo” ar “pervedė”, bet manau žinutė skaitytojams yra aiški – verslas suneša t.y. sumoka didžiąją dalį mokesčių. Kurmi, tu kurmi… Read more

Ar korupcijos suvokimo ataskaita – šaltas dušas Vyriausybei ir valdantiesiems?

Transparency International paskelbė naujausią (2018 m.) korupcijos suvokimo indeksą. Galima būtų teigti, kad naujienų nebuvimas, yra gera naujiena, nes Lietuvos rezultatai jau keturis metus iš eilės tokie pat – 59 balai (skalėje nuo 0 iki 100, kur 0 suvokiama kaip labai daug korupcijos, 100 – labai mažai korupcijos). Kita vertus, turime užduoti sau klausimą, ar turint dvejus metus „profesionalų“ Vyriausybę, siekiančią skaidrumo ir tvarkos viešajame sektoriuje, naujienų nebuvimas yra iš tiesų gera naujiena?

Read more

Vyriausybės patyčios iš viešojo sektoriaus darbuotojų

Lapkričio ir gruodžio mėnesį Švietimo ir mokslo ministeriją užėmę mokytojai privertė sunerimti Vyriausybę bei valdančiąją daugumą – artėja rinkimai, o viešojo sektoriaus grupės viena po kitos (medikai, mokytojai, gaisrininkai) pradeda vis garsiau reikšti nepasitenkinimą, traukia į mitingus ir kitaip galimai gadina reitingus prieš rinkimų maratoną 2019-2020-ais metais. Ką daryti? Sprendimas – sušaukti grupę ir iki savivaldybės rinkimų paskelbti džiugią žinią: sutarta, algos viešojo sektoriaus darbuotojams augs. Sutarta bus su profesinėmis sąjungomis, netgi opozicinėmis partijomis. Šachas ir matas, pasakytų kai kas Seime… Kaip ir buvo galima tikėtis, labiau gresia ne šachas ir matas, o viešojo sektoriaus krachas…

Preliudija

Read more

Apie viešą atlyginimų skelbimą

Šiandien per Žinių Radijo laidą “Dienos klausimas” buvo gvildenama tema, ar būtų prasminga, jog darbdavys darbo skelbime šalia visų pageidavimų pretendentams nurodytų ir darbo vietos atlyginimą. Diskusijai įtakos turėjo Seimo nario T.Tomilino teikiamas projektas. Apie viešą atlyginimų skelbimą aš kalbu jau paskutinius porą metų, nes įžvalgiu daug pliusų. Dalį jų, paminėjau ir “Dienos klausimo” laidoje.

Tiesioginė nauda abiems pusėms

Read more

Apie turto nelygybę Lietuvoje

Šiandien InfoTV paėmė trumpą interviu apie neegzistuojančią turto nelygybės statistiką Lietuvoje. Kadangi reportaže tik kelios sekundės viso mano teksto, manau verta papildyti tuo, kas netilpo į reportažą apie turto nelygybę Lietuvoje.

Gini koeficientas – nelygybės matas

Pajamų ar turto nelygybė gali būti įvertinta GINI koeficientu, kuris parodo kaip stipriai yra išreikšta nelygybė. Gini koeficiento reikšmė gali svyruoti nuo 0 iki 100 punktų, jeigu reikšmė lygi – 0, tada pajamos arba turtas yra pasiskirstęs vienodai visiems asmenimis, jeigu reikšmė lygi – 100, visomis pajamomis ar turtu disponuoja vienas asmuo.

Read more

Valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio (VTPABD) indeksavimo metodika

Seimas priėmė naują Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriame yra panaikinamos kvalifikacinės klasės bei numatomas kasmetinis pareiginės algos (VTPABD) didėjimas 1 procentu už kiekvienus išdirbtus metus viešajame sektoriuje. Tačiau bazinio dydžio kasmetinis didinimas ir toliau išlieka priklausomas nuo dvišalių derybų baigties tarp profesinių sąjungų bei vyriausybės atstovų. Taip pat iki šiol nėra atsakyta, kaip ir kada bus siekiama atstatyti 2008-2009 m. sumažintą ir nuo to laikotarpio beveik nebedidintą bazinį dydį bei kaip suprantamas “atstatymas į prieškrizinį lygį”.

Tikslas

Šiame diskusiniame straipsnyje Read more

Atsibodusi diskusija apie maisto kuponus

Šį pirmadienį dalyvavau LRT laidoje “LRT forumas”. Grįžau gana keistos nuotaikos, nes niekaip nesuvokiau, kokia prasmė skirti 50 minučių diskusijai tik apie maisto kuponus 🤔😱.
Tad šis pustrumpis įrašas, tarsi laidos ir temos refleksija…

LRT – "LRT Forumas" – 2018-11-26 – Diskusija apie maisto kuponus

Aš suprantu, ir net viename savo “Ekonomisto komentare” minėjau, kad lietuviams infliacijos tematika yra svarbi, visgi ko gero visi ekonomistai sutinka, jog maisto kuponai, dabar siūloma forma, nėra prasminga priemonė nei kovoje su kainomis, nei mažinant socialinę atskirtį, nei, ko gero skatinant konkurencingumą. Tad labai stebiuosi, jog laida tematiškai nebuvo padalinta į kelias temines dalis:
– ar kainos iš tiesų drastiškai didėjo?
– ar siūlomos priemonės veiks?
– kodėl Lietuvoje atlyginimai tokie žemi?

Bent jau aš asmeniškai, manau, jog arba Vyriausybės atstovai tikrai tiki kuo kalba, arba tiesiog iš tiesų naudoja maisto kuponų temą tam, kad nukreiptų dėmesį nuo to, kad ši Vyriausybė nesiėmė jokių struktūrinių reformų per dvejus metus, kurios turėtų ilgalaikį teigiamą poveikį šalies ekonomikai ir atlyginimams. Man pilvo jausmas sako, kad yra kur kas lengviau ekonomistus ir žiniasklaidą įtraukti į technines diskusijas, tam kad visi nebematytų bendro vaizdo ir tai sėkmingai daroma… Read more

Ekonomisto komentaras – apie pensijų reformą

Praėjo 120 dienų po to, kai Seime buldozeriu buvo prastumos mokesčių ir pensijų reformos, tačiau vis dar trūksta aiškumo tiek apie tai, kas ir kodėl buvo padaryta, tiek  apie tai, kam ir kaip  reforma atsilieps. Šiame komentare apie pensijų reformą norėčiau atsakyti į tris klausimus: pirma – kokie yra esminiai pensijų reformos pokyčiai, antra – ar dalyvavimas antroje pakopoje užtikrina orią senatvę ir trečia – ką daryti norint priimti kuo galima teisingesnius investavimo sprendimus. Nekantraujantiems galiu atsakyti iš karto, universalaus ir optimalaus sprendimo nėra. Todėl šiame komentare negalėsiu pateikti konkrečių siūlymų, tačiau stengsiuosi patarti, kaip nepadaryti klaidų priimant sprendimus susijusius su pasiruošimu pensijai.

Svarbiausi pensijų sistemos pokyčiai

Read more

TUI vaistas nuo emigracijos?

Šiandien ryte LRT radijo laidoje „LRT aktualijų studija“ kartu su Ūkio ministru V.Sinkevičiumi ir „Investuok Lietuvoje“ generaliniu direktoriumi M.Katinu diskutavome, ar tiesioginės užsienio investicijos (TUI) yra vaistas nuo emigracijos. Diskusija gavosi padrikoka, bandėme paliesti įvairias darbo rinkos tematikos potemes, tad nesu tikras, ar visas savo mintis perteikiau teisingai, o galbūt ir nespėjau visko paaiškinti dėl laiko stokos. Tad šis įrašas tik papildo mano radijo laidoje išsakytas mintis

Ar TUI gerai?

Read more

Ekonomisto komentaras – apie diržų veržimąsi ekonomikos augimo periodu

Pastaruoju metu,  vis dažniau pasigirsta žinių apie diržų veržimąsi viešajame sektoriuje, nepaisant to, jog gyvename ekonomikos augimo periodu. Pavienės žinutes gali būti interpretuojamos kaip išlaidų “optimizavimas”, visgi, pažvelgus į jų visumą, gali kilti klausimų, ar tai nėra ženklas, jog Finansų ministerija galimai jau dabar susiduria su dideliais iššūkiais siekiant subalansuoti sekančių metų biudžetą.

Ištakos: mokesčių “reforma”

Read more

Planas, kaip kovoti su kylančiomis kainomis

Vyriausybėje vyko posėdis, kuriame buvo aptariamas planas, kaip kovoti su kylančiomis kainomis. Šiame komentare apie tai, kaip vertinu tokį planą / darbų sąrašą ir jame minimas darbų sritis.
Svarbu paminėti, jog viešoje erdvėje minimi  darbai, temos, nėra baigtiniai ir tai nėra įstatymų projektų siūlai, kuriuos būtų galima vertinti, tad komentaras labiau apie sritis, į kurias norimą arba nenorima koncentruotis.

Plano siūlymo laikas

Read more

Apie Lietuvių polinkį (ne-)taupyti

Gatvėje buvau užklaustas TV3 televizijos žinių reporterių apie Lietuvių polinkį (ne-)taupyti ir apie tai, kaip tai sekasi pačiam taupyti…
Kadangi video labai iškarpytas, pateiksiu esminius argumentus kuriuos minėjau:

  • doktorantams gyvenantiems iš stipendijos taupyti nesiseka 😜, bet anksčiau visada turėjau taisyklę, taupyti mažiausiai 25% pajamų
  • apskritai rekomenduojama taupyti tiek, jog namų ūkis galėtų pragyventi bent 6 mėn bei minėjau, jog svarbu taupyti ir senatvei…(po to kai 6 mėn. rezervas jau sukauptas)
  • netaupymo rodiklis Lietuvoje, kai pajamos mažesnės už išlaidas, gali būti netikslus, dėl kelių priežasčių:

Read more

Susitikimas su vidaus reikalų viceministru Arūnu Gražuliu

Šiandien VRM vyko susitikimas su vidaus reikalų viceministru Arūnu Gražuliu, Lietuvos profesinės sąjungos “Solidarumas” atstovais bei įvairų valstybės institucijų atstovais (Migracijos departamento, Lietuvos darbo biržos…). Susitikimo tema – problemos susijusios su darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimu.

Šiame susitikime aš dalyvavau kaip nepriklausomas ekspertas (darbo rinkos ekonomistas), profsąjungos kvietimu.

Profsąjungų atstovai pasisakė šiomis temomis:

Read more

Produktyvumas ir investicijos

Ne retai vartoju argumentą, jog Lietuvos verslo atstovai negali tikėtis didelio darbuotojų “produktyvumo”, kai įmonės nepakankamai investuoja į gamybos pajėgumus. Suprantama, žemas darbuotojų produktyvumas Lietuvoje yra nulemtas ir kitų faktorių, pvz., žemų atlyginimų viešajame sektoriuje, buvusios eksporto orientacijas į rytų rinkas, orientacijos į pigios darbo jėgos ekonominį modelį ir pan.
Visgi produktyvumas ir investicijos stipriai koreliuoja tarpusavyje. Lietuva, kaip besivejanti kitas ekonomikas šalis, turėtų pasižymėti aukštesnėmis investicijomis, nei ES senbuvės.
Pažiūrėjus į žemiau pateiktą grafiką darosi aiškiai, kodėl galimai Lietuvoje atlyginimų vidurkis visada yra mažesnis nei Estijoje ar Latvijoje.

Savo teiginį iliustruoju Eurostat pateikiama statistika:
Read more

Apie nedarbą Lietuvoje

Šiandien Žinių radijo laidoje “Atviras pokalbis” kartu su Darbo biržos direktore Ligita Valalyte ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Valdu Sutkumi buvome pakviesti diskutuoti apie nedarbą Lietuvoje. Nors laidos pradžioje ir pavyko šiek tiek apžvelgti realią situaciją, laida realiai tapo tik vienos DB programos aptarimu. Mano supratimu prelegentas V.Sutkus per daug koncentravosi į pavienio, jam nepatinkančio, atvejo aptarimą, o ne tai, kaip darbdaviai galėtų ateityje labiau prisidėti prie nedarbo mažinimo Lietuvoje, kaip dar labiau skatinti darbdavių atstovų, DB ir Švietimo ministerijos bendradarbiavimą . Visgi kviečiu pažiūrėti laidos įrašą.

Laidos vaizdo įrašas:

Read more

Pranešimo skaidrės: “MMA nustatymo metodika”

Šiandien Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vykusiame susitikime buvau pakviestas  paaiškinti kodėl ir kaip yra arba galėtų būti skaičiuojamas MMA Lietuvoje kitais metais.  Kuo skiriasi skirtingi VDU skaičiavimo metodai ir kurį VDU siūlyčiau taikyti nustatant MMA. Žemiau pranešimo skaidrės: “MMA nustatymo metodika”.

Aš suprantu Lietuvos banko baimes dėl to, jog MMA/VDU santykis, kaip jį skaičiuoja Eurostat, gali viršyti 50% ribą. Nors Lietuvai nėra moksliškai nustatyto “žalingo/nežalingo” santykio dydžio, visgi mano siūlymas būtų “nepersistengti”, nes MMA didinimas veikia ne tik MMA gaunančiųjų pajamas, bet ir 2-4 decilius. Tačiau kartu “bijoti” peržengti 50% riba ir nereiktų. Tačiau tai, mano supratimu – politinis sprendimas.

Šioje prezentacijoje remiuosi Eurostat ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kas norėtų gauti .R kodą, prašau rašyti asmeniškai.  Visos skaičiavimo klaidos – autoriaus atsakomybė. Read more