Archive for Justas Mundeikis

Nelaimingi atsitikimai darbe – ne tik asmeninė nukentėjusiųjų tragedija

Šio straipsnio tikslas – apžvelgti Lietuvoje įvykstančių nelaimingų atsitikimų darbe tendencijas, atsakyti į klausimą, kurie ekonominės veiklos sektoriai yra pavojingiausi darbuotojams, identifikuoti, dėl kokių priežasčių dažniausiai įvyksta nelaimingi atsitikimai darbe bei įvertinti nelaimingų atsitikimų svarbą Lietuvos ekonomikai.

Nuo 1995-ųjų iki 2015-ųjų metų kasmet vidutiniškai 2900-ai darbuotojų patyrė nelaimingus atsitikimus darbe

Modernėjant šalies ūkiui bei didesnei daliai darbuotojų pradedant dirbti ne žemės ūkio sektoriuje, 1995 – 2004-ais metais buvo stebimas tendencingas nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus mažėjimas. 1995 – 2004-ais metais nelaimingų atsitikimų skaičius žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje sumažėjo 80 procentų, apdirbamosios gamybos sektoriuje – 27 procentais, statybos sektoriuje – 26 procentais (žr. į 1 pav.). 2004-2007-ais metais Lietuvos ekonomikos augimą spartino kreditavimu pučiamas nekilnojamojo turto (toliau – NT) burbulas. Dėl netvaraus augimo NT sektoriuje, ypatingai, augo darbuotojų paklausa statybos bei transportavimo sektoriuose. Išaugusi paklausa sąlygojo didesnį priimtų darbuotojų skaičių, tačiau nebuvo skiriama pakankamai dėmesio nelaimingų atsitikimų prevencijai. Dėl šių priežasčių 2007-ais metais, lyginant su 2004-ais metais, nelaimingų atsitikimų skaičius statybos sektoriuje išaugo 66 procentais, transporto ir sandėliavimo sektoriuje – 62 procentais, o didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, transporto priemonių remonto bei asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymo sektoriuje – 56 procentais. 2009-ais metais, sprogus NT burbului, stipriai susitraukus nekilnojamojo turto bei kitų prekių ir paslaugų paklausai, Lietuvos ekonomika patyrė recesiją. Nors lyginant 2010-ų metų pirmą ketvirtį su 2008-ų metų pirmu ketvirčiu, per šį laikotarpį, Lietuvoje vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius (t. y. darbuotojų skaičius, perskaičiavus į pilno etato darbo vietas) sumažėjo 20 procentų, visgi statybų sektoriuje sąlyginis darbuotojų skaičius sumažėjo 53 procentais, apdirbamosios gamybos sektoriuje – 32 procentais, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto priemonių remonto sektoriuje – 24 procentais. Sąlyginis darbuotojų skaičius Lietuvos ekonomikoje krito daugiau kaip 210 tūkstančių. Toks staigus darbuotojų skaičiaus sumažėjimas lėmė nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus kritimą. Nepaisant Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) skiriamo dėmesio nelaimingų atsitikimų prevencijai, vos tik Lietuvos ekonomika pradėjo atsigauti po krizės, pradėjo augti ir nelaimingų atsitikimų skaičius (žr. į 2 pav.). 2015-ais metais lyginant su 2009-ais metais, nelaimingų atsitikimų darbe skaičius didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, transporto priemonių remonto, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymo sektoriuje išaugo 166 procentais, žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje – 81 procentu, apdirbamosios gamybos sektoriuje – 76 procentais, statybų sektoriuje – 60 procentų. Nelaimingų atsitikimų darbe pikas buvo pasiektas 2007-ais metais, kai buvo užregistruoti 3577 darbuotojai netekę darbingumo. Tačiau analizuojant bendras nelaimingų atsitikimų tendencijas, tikėtina, jog paskelbus 2016-ųjų metų statistiką paaiškės, jog būsime pasiekę naują „rekordą“.
Apibendrinant galima teigti, jog nuo 2000-ųjų metų Lietuvoje įvykstančių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius yra glaudžiai susijęs su ekonominės raidos tendencijomis, o VDI taikomos prevencinės priemonės nėra pakankamai veiksmingos.

1 pav. Nelaimingų atsitikimų skaičiaus metinis pokytis, atsižvelgiant į ekonominės veiklos sektorių, 1995-2015-ais metais

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, autoriaus skaičiavimai

2 pav. Nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus ir BVP metiniai pokyčiai, 1996-2015-ais metais, procentais

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, autoriaus skaičiavimai

Pavojingiausi – statybos, transporto ir sandėliavimo bei apdirbamosios pramonės sektoriai

Nelaimingų atsitikimų darbe rizika yra susijusi su daugeliu veiksnių. Šioje apžvalgoje analizuojama nelaimingų atsitikimų darbe rizika, atsižvelgiant į didžiausią įtaką rizikai darančius veiksnius: darbuotojo lytį, amžių, veiklos sritį ir darbuotojų kvalifikaciją.

1-oje lentelėje pateikiami nelaimingų atsitikimų darbe rodikliai, kurie – išskaidyti pagal ekonominės veiklos sektorius, darbuotojų lytį bei įvykio sukeltas pasekmes. Pateikiami 2015-ais metais užregistruotų nelaimingų atsitikimų skaičius ir nelaimingų atsitikimų skaičius, tenkantis 100 000 dirbančiųjų. Pastarasis rodiklis leidžia tiksliau palyginti įvairių ekonominės veiklos sektorių rizikingumą, nes įvertina sąlyginį darbuotojų skaičių, kuris gali ženkliai skirtis tarp sektorių. Pavyzdžiui, sektorius, kuriame dirbant 10 žmonių nutinka 5 nelaimingi atsitikimai yra kur kas rizikingesnis nei sektorius, kuriame nutinka 10 nelaimingų atsitikimų dirbant 100 žmonių. Pirmu atveju nelaimingą atsitikimą patiria kas antras darbuotojas, o antru – tik kas dešimtas.

1 lentelė. Netekusių darbingumo ir žuvusių dėl nelaimingų atsitikimų darbe rodikliai, atsižvelgiant į ekonominės veiklos sektorius

Pastaba. Žalia spalva pažymėti, lentelėje esantys, laukeliai iliustruoja mažiausius skaičius arba mažiausią riziką, raudona spalva – didžiausius skaičius arba riziką, geltona – vidutinius skaičius arba riziką. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, autoriaus skaičiavimai

Rizikingiausi sektoriai moterims

2015-ais metais, absoliučiais skaičiais vertinant, daugiausiai moterų patyrė nelaimingus atsitikimus:
1. Apdirbamosios gamybos sektoriuje, kuriame užregistruota 290 nelaimingų atsitikimų.
2. Didmeninės ir mažmeninės prekybos bei transporto priemonių remonto sektoriuose – 243 nelaimingų atsitikimų.
3. Žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje – 196 nelaimingų atsitikimų.

Tačiau įvertinus dirbančiųjų skaičių pavojingiausias sektoriais tampa:
1. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorius – 589,5 nelaimingų atsitikimų, tenkančių 100 000 dirbančiųjų.
2. Apdirbamosios gamybos sektorius – 371,7 nelaimingų atsitikimų, tenkančių 100 000 dirbančiųjų.
3. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos sektorius – 327,7 nelaimingų atsitikimų, tenkančių 100 000 dirbančiųjų.

2015-ais metais trys moterys žuvo dėl patirto nelaimingo atsitikimo darbe. Viena iš jų dirbo statybos sektoriuje, kita – švietimo ir žmonių sveikatos priežiūros, o trečia – socialinio darbo sektoriuje. Atsižvelgiant į dirbančiųjų šiuose sektoriuose moterų skaičių paaiškėja, jog moterims darbas statybų sektoriuje yra beveik 12 kartų rizikingesnis nei darbas švietimo sektoriuje ir beveik 9 kartus rizikingesnis nei darbas žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuose.

Rizikingiausi sektoriai vyrams

2015-ais metais daugiausiai vyrams nelaimingų atsitikimų darbe nutiko:
1. Apdirbamosios gamybos sektoriuje – 731 nelaimingi atsitikimai.
2. Statybos sektoriuje – 398 nelaimingi atsitikimai.
3. Didmeninės ir mažmeninės prekybos bei transporto priemonių remonto sektoriuose – 33 nelaimingi atsitikimai

Tačiau atsižvelgiant į skirtinguose sektoriuose dirbančių vyrų skaičių, rizikingiausių sektorių trejetukas išsirikiuoja šia eilės tvarka:
1. Apdirbamosios gamybos sektorius – 736,1 nelaimingų atsitikimų, tenkančių 100 000 dirbančiųjų.
2. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorius – 593 nelaimingų atsitikimų, tenkančių 100 000 dirbančiųjų.
3. Statybų sektorius – 591,7 nelaimingų atsitikimų, tenkančių 100 000 dirbančiųjų.

2015-ais metais dėl patirto nelaimingo atsitikimo darbe žuvo 39 vyrai iš kurių 13 dirbo statybos sektoriuje, 12 – transporto ir saugojimo sektoriuje bei 6 – apdirbamosios gamybos sektoriuje. Įvertinus dirbančiųjų skirtinguose sektoriuose vyrų skaičių visgi didžiausią riziką mirtinai susižaloti vyrai turi dirbdami žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje (21,8 nelaimingų atsitikimų, tenkančių 100 000 dirbančiųjų), statybos sektoriuje (19,3 nelaimingų atsitikimų, tenkančių 100 000 dirbančiųjų) bei transporto ir saugojimo sektoriuje (17,7 nelaimingų atsitikimų, tenkančių 100 000 dirbančiųjų). Nors dirbant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje patiriama trečdaliu mažiau mirtinų traumų, tačiau rizika patirti mirtiną sužalojimą dirbant šiame sektoriuje yra 3 kartus didesnė nei dirbant apdirbamosios gamybos sektoriuje.

Apibendrinant galima teigti, jog priklausomai nuo lyties pavojingiausi sektoriai yra apdirbamosios gamybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos, statybų, transporto ir saugojimo bei žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriai. Tačiau vyrams patekti į nelaimingus atsitikimus rizika visuose sektoriuose yra didesnė nei moterų (žr. 1 lentelėje 3 ir 4 stulpeliai)

Jauniems vyrams nelaimingų atsitikimų darbe rizika – didžiausia

Europos statistikos departamentas pateikia dėl nelaimingų atsitikimų 4 ar daugiau dienų darbingumą praradusių asmenų bei žuvusiųjų statistiką. Analizuojant 2008 – 2014-ųjų metų statistinius duomenis, atsižvelgiant į lytį ir amžių (žr. į 3 ir 4 pav.), išryškėja, jog vyrų imtyje, rizika patirti nemirtiną arba mirtiną nelaimingą atsitikimą yra ženkliai didesnė.
18-os metų nesulaukusių vyrų rizika patirti nelaimingą atsitikimą darbe yra 36 kartus didesnė nei moterų. Vyresnio amžiaus grupėje, 65-ių metų amžiaus bei vyresnių dirbančiųjų, šis atotrūkis mažėja iki 3 procentų. Pastebima tendencija, jog jaunesnio amžiaus darbuotojai, moterys bei vyrai, patiria didesnę rizika patekti į nelaimingus atsitikimus nei vyresnio amžiaus darbuotojai. Tai galima paaiškinti remiantis tuo, jog jauni darbuotojai yra mažiau patyrę bei labiau linkę neįvertinti rizikos, su kuria gali susidurti darbo metu. Tačiau neatskleista, kodėl nelaimingų atsitikimų rizika didėja, sulaukus vyresnio amžiaus.

3 pav. Nelaimingų atsitikimų rizika, atsižvelgiant į lytį bei amžių, 2008-2014-ų metų vidurkiai

Šaltinis: Eurostat, autoriaus skaičiavimai

4 pav. Žūties rizika priklausomai, atsižvelgiant į lytį bei amžių, 2008-2014-ų metų vidurkiai

Šaltinis: Eurostat, autoriaus skaičiavimai

Analizuojant 2008-2014-ųjų metų vidutinę mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe statistiką matyti, jog didžiausia tikimybė, kad mirtinų sužalojimų darbe patirs vyrai iki 18-os metų. Bendrai vertinant, vyrų tikimybė žūti nelaimingų atsitikimų metu ženkliai didesnė nei moterų, ir abiejų lyčių darbuotojų tikimybė patirti mirtinus nelaimingus atsitikimus didėja su amžiumi. Taip yra dėl to, kad vyresnio amžiaus žmonių fizinė būklė yra labiau pažeidžiama nei jaunų žmonių, pvz., dėl kaulų tvirtumo, kūno regeneracijos galimybių ir t.t.

Rizikos grupė – žemiausios kvalifikacijos darbininkai

Pažvelgus į 5-ą paveikslėlį galime išvysti, kaip vidutiniškai 2008 – 2014-ais metais pasiskirstė nemirtini nelaimingi atsitikimai (kai nedirbama daugiau nei 3 dienas po įvykio) ir mirtini nelaimingi atsitikimai, atsižvelgiant į dirbančiųjų kvalifikaciją. 43 procentai visų nemirtinų nelaimingų atsitikimų nutiko žemiausios, t. y. IV kvalifikacijos darbuotojams (įrenginių ir mašinų operatoriams ir surinkėjams, nekvalifikuotiems darbininkams), 35 procentai – III kvalifikacijos darbuotojams (kvalifikuotiems žemės, miškų ir žuvininkystės darbuotojams, kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams), 13 procentų – II kvalifikacijos darbuotojams (tarnautojams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams ir pardavėjams) ir tik 9 procentai – I kvalifikacijos darbuotojams (vadovams, specialistams, technikams ir jaunesniesiems specialistams). Mirtinų nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagal kvalifikaciją yra panašus: I kvalifikacija – 7 procentai visų mirtinų nelaimingų atsitikimų, II – 4 procentai, III – 40 procentų, IV – 50 procentų visų mirtinų nelaimingų atsitikimų.

5 pav. Nelaimingų atsitikimų rizika, atsižvelgiant į darbuotojų kvalifikaciją, 2008-2014-ų metų vidurkiai

Šaltinis: Eurostat, autoriaus skaičiavimai

Nelaimingų atsitikimų priežastys dauguma atvejų – darbdavių aplaidumas

VDI daryma išvadas apie nelaimingų atsitikimų priežastis pripažįsta, jog pagrindinė priežastis, tai darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės stoka įmonėse. VDI konstatuoja, jog „dalis darbdavių tinkamai nesirūpino savo darbuotojų priežiūra ir kontrole, neorganizavo reikalingų mokymų, neteikė būtinos informacijos, išsamesnių instrukcijų darbuotojams, kaip saugiai atlikti darbus bei nevertino profesinės rizikos“, tačiau pripažįsta, jog ir „darbuotojai ne visada laikosi saugaus darbo reikalavimų, nustatytų technologiniuose aprašymuose, taisyklėse, instrukcijose, arba pažeidžia vidaus drausmę“.

Nelaimingų atsitikimų darbe kaina šalies ekonomikai

Tiksliai įvertinti nelaimingų atsitikimų kaštus šalies ekonomikai yra gana sudėtinga ir mokslininkų nuomonės apie tai, kaip tai turėtų būti apskaičiuojama stipriai skiriasi. Visgi galima taikyti paprastą metodiką siekiant gauti apytikslius skaičius. Lietuvos statistikos departamentas pateikia dėl nelaimingų atsitikimų darbe nedirbtų dienų skaičių pagal ekonominės veiklos sektorius. Padauginus šį dienų skaičių iš vidutinės vieno darbuotojo per darbo dieną sukuriamos pridėtinės vertės gaunama suma, kuri nėra sukuriama dėl darbuotojo nebuvimo darbe. Suprantama, dalis darbų yra nudirbama, tačiau darbdaviai turi mokėti už viršvalandžius, ieškoti pakaitinių darbuotojų ir t.t., tad pridėtinės vertės praradimas yra sąlyginai neblogas pakaitinis rodiklis darbdavių kaštams matuoti ir 2015-ais metais siekė apie 19 mln. eurų. „Sodros“ išmokos nelaimingų atsitikimų pasekmėms padengti 2015-ais metais siekė 16,5 mln. eurų. Taigi bendra suma 2015-ais metais siekė virš 35 mln. eurų, neįskaičiuojant dėl nedarbingumo / mirties prarastų pinigų, kuriuos būtų darbuotojai gavę bei gydimo įstaigų kaštų gydant, slaugant ir reabilituojant nelaimingus atsitikimus patyrusiuosius. Vertinant tendencijas, galime spėti, jog šios sumos tik didės: iš vienos pusės, auga vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė, iš kitos pusės, daugėja nebegalinčių dirbti ir gaunančių „Sodros“ išmokas darbuotojų skaičius.

Tikroji nelaimingų atsitikimų statistika – ženkliai didesnė

6-ame paveikslėlyje pateikiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir žuvusiųjų dėl nelaimingų atsitikimų proporcija statybų, apdirbamosios gamybos ir žemės ūkio sektoriuose. Šis grafikas gerai iliustruoja nepranešimo apie nelaimingų atsitikimų problemą. Lietuvoje, vienam žuvusiam dėl nelaimingų atsitikimų apdirbamosios gamybos sektoriuje tenka 172 nelaimingi atsitikimai, tuo tarpu Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekia 1080, statybų sektoriuje Lietuvos rodiklis siekia 30, tuo tarpu ES vidurkis 473, žemės ūkio sektoriuje Lietuvos rodiklis – 13, ES – 323. Teigti, jog Lietuvoje yra tiesiog „saugu“ dirbti neleidžia 2013 metais atlikta europinė darbuotojų apklausa, kurioje darbuotojai turėjo nurodyti, ar jų darbe kyla rizika jų sveikatai. Pagal šios apklausos duomenis Lietuvoje 55 procentai dirbančiųjų nurodė susiduriantys su rizikos faktoriais galinčiais pakenkti jų sveikatai darbe, tuo tarpu ES vidurkis siekė 51 procentą, o Danijoje tik 23 procentus (žr. 7 pav.). Tad labai tikėtina, jog didžioji dauguma nelaimingų atsitikimų yra neįforminami teisingai arba išvis nepranešami. Tam galimos kelios priežastys: darbuotojų baimė „sukelti problemų darbdaviams“, ypač jeigu dėl nelaimingo atsitikimo kaltas darbuotojo aplaidumas ar taisyklių nesilaikymas, biurokratijos našta, juk tyrimą turi atlikti Valstybinė darbo inspekcija, daug formalumų, darbuotojų baimė netekti darbo vietos, savo teisių ir pareigų nežinojimas ir tikėtina šeimos daktarų atsainumas bendraujant su savo pacientais. Tad šioje vietoje būtinas tolesnis darbuotojų švietimas, biurokratijos mažinimas ir aktyvus darbuotojų teisių gynimas.

6 pav. Santykis tarp nemirtinų nelaimingų atsitikimų ir mirtinų nelaimingų atsitikimų ES šalyse, 2014-ais metais.

Pastaba: * pažymėtoms šalims – nepilni duomenys, Eurostat nepateikia Suomijos statistikos. Šaltinis: Eurostat, autoriaus skaičiavimai

7 pav. Darbuotojų dalis pranešti, jog susiduria su rizikos faktoriais galinčiais neigiamai paveiktų jų sveikatą darbe

Šaltinis: Eurostat, autoriaus skaičiavimai

Išvados

Nelaimingų atsitikimų darbe skaičius Lietuvoje tampriai susijęs su ekonominių šalies vystymosi ciklu, o atsižvelgiant į tai, jog vidutinių laikotarpiu finansų ministerija prognozuoja stabilų ūkio augimą, galima daryti išvadas, jog nelaimingų atsitikimų nemažės, jeigu prevencijai nebus skiriama daug daugiau dėmesio. Ypatingai pavojingi vyrų ir moterų sveikatai yra apdirbamosios gamybos, statybų, transporto ir saugojimo bei žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriai. Rizika patekti į nelaimingą atsitikimą vyrams yra visuose sektoriuose yra didesnė nei moterų, o ypač, jeigu jiems iki 18 metų, arba jeigu jie dirba žemos kvalifikacijos darbą. Galimos nelaimingų atsitikimų pasekmės kainuoja Lietuvai kelias dešimtis milijonų, tačiau vertinant kitų šalių rodiklius paaiškėja, jog tai tik aisbergo viršūnė, nes dauguma nelaimingų atsitikimų Lietuvoje tiesiog nėra pranešama.

Download (PDF, 379KB)

Pajamų ir turto nelygybės pasaulyje poveikis Lietuvai

Šiame straipsnyje norėčiau apžvelgti 2016-ais metais išaugusio populizmo priežastis. Tikėtina, kad išsikerojęs populizmas JAV, Jungtinėje Karalystėje bei kitose šalyse bus vienas svarbiausių pasaulinės ekonomikos raidos scenarijų perrašančių veiksnių. O tai galimai atsilieps tokioms mažoms ir atviroms (t.y. nuo tarptautinės prekybos priklausančioms) šalims kaip Lietuva.

Pajamų ir turto nelygybė skatina populizmą

Nepaisant 2007 – 2008-ais metais nuvilnijusios pasaulinės ekonominės krizės, kurios metu buvo teigiama, jog bus imtasi priemonių, užkertančių kelią galimam krizės pasikartojimui, situacija beveik nepakito. Finansų rinkos tapo labiau reguliuojamos, pradėti kurti apsauginiai mechanizmai, kai kurios finansų institucijos iki šiol vis dar tebemina teismų slenksčius ir laiko milijardinius atidėjinius baudoms padengti. Tačiau nepavyko pažaboti pasaulinės finansų krizės priežasties: godumo ir su juo koja kojon žengiančios pajamų ir turto nelygybės. Tuo metu, kai pasaulio įtakingiausieji ir turtingiausieji diskutavo, kaip vystysis pasaulio ekonomika, „Oxfam“ paskalbė apskaičiavusi, jog aštuoni pasaulyje turtingiausi asmenys valdo tiek turto, kiek pusė visos žmonijos. Remiantis Tarptautiniu valiutos fondu bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, pajamų ir turto nelygybė kenkia šalių ekonominiam ir darniam augimui. Ne tik kenkia, bet ir sudaro terpę gimti ir vystytis populizmui.

Populizmo JAV rezultatas – prezidentas D. Trump

JAV kristalizavosi dvi populizmo rūšys: progresyvusis ir regresyvusis. Buvusį kandidatą į JAV prezidentus, senatorių Bernie Sanders, kuris atpažinęs augančią nelygybę pateikė būdus, kaip su ja kovoti, galima priskirti prie progresyviųjų populistų. Tuo tarpu JAV vykusius prezidento rinkimus laimėjusį Donald J. Trump galima priskirti prie regresyviųjų populistų. JAV prezidentas, pasinaudojęs susikaupusiu rinkėjų nepasitenkinimu ir nusivylimu, nukreipia šią energiją į „atpirkimo ožius“, tokius kaip: Kiniją, Meksika ar imigrantai, tačiau žada dereguliuoti finansų rinkas ir mažinti mokesčius didžiausias pajamas gaunantiems rinkėjams. JAV prezidento sprendimas, atšaukti Ramiojo vandenyno prekybos sutartį (TPP) bei pradėti derybas dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA) pakeitimų, turės, dėl brangstančių prekių kainų, neigiamų efektų pačiai JAV ekonomikai. Laisvosios prekybos sutartis tarp JAV ir ES (TTIP), tikėtina, niekada net nebus pasirašyta.

Populizmo JK rezultatas – „BREXIT“

Populistai Jungtinėje Karalystėje pasinaudojo dešimtmečiais rusenančia britų neapykanta juos „valdančiam“ Briuseliui. Argumentuodami, jog pasitraukimas iš ES Jungtinei Karalystei nebus finansiškai skausmingas, nes visus sutaupytus pinigus JK galės investuoti šalies viduje, o pasitraukimas nereikš JK priėjimo prie bendrosios rinkos praradimo, populistai taip užliūliavo savo rinkėjus, jog pastarieji nubalsavo už pasitraukimą iš ES. JK premjeras David Cameron atsistatydino, o jo vietą užėmusi Theresa May pranešė, jog sieks pilno pasitraukimo iš ES, be jokių išlygų, kurias turi Norvegija ar Šveicarija, bet atgaunant pilną imigracijos politikos kontrolę. Tai reiškia, jog JK, pasitraukus iš ES, turės iš naujo pradėti derybas dėl prekybos sutarčių. Šioje vietoje svarbu pažymėti, jog ES šalys narės negali vienašališkai vesti jokių prekybos derybų, tad šis procesas, kai bus deramasi ir su ES, ir su JAV, galės prasidėti tik tada, kai JK paliks ES. Šis neapibrėžtumas dėl galimybių prekiauti ES bendrojoje rinkoje pereinamuoju laikotarpiu kelią milžinišką susirūpinimą ir, tikėtina, netrukus pradės neigiamai veikti pačią JK ekonomiką.

Tarptautinė prekyba ir mažos atviros ekonomikos

Lietuva yra labai maža ir viena atviriausių valstybių. Atvirumas skaičiuojamas kaip importuojamų ir eksportuojamų prekių ir paslaugų sumos ir bendrojo vidaus produkto santykis. Lietuvoje 2015-ais metais šalies atvirumo rodiklis siekė 152%. Tai reiškia, jog Lietuvos tarptautinės prekybos apimtis pusantro karto viršijo bendrąjį vidaus produktą.  Estijoje šis rodiklis siekė 154%, Latvijoje – 119%. Tuo tarpu ES vidurkis siekė 84%. Santykinai didelis Lietuvos ir kitų mažų ekonomikų atvirumas turi ir privalumų, ir trūkumų.

Atvirumo teigiami aspektai

Vienas iš privalumų – tai, jog eksportuodama Lietuva gali specializuotis į tam tikrų produktų gamybą ar tam tikrų paslaugų teikimą. Tokia specializacija leidžia kurti prekes ir paslaugas efektyviau, t. y. pigiau, kokybiškiau. Už gaunamas pardavimo kitoms šalims pajamas – pirkti reikiamas, šalyje nepagaminamas prekes ar paslaugas. Šis pakankamai paprastas David Ricard teiginys, jog šalys, specializuodamosios į lyginamąjį pranašumą, gali padidinti savo ekonominę gerovę – aktualus ir šiandien. Pastaruosius 15-a metų tarptautinė prekyba buvo vienas iš pagrindinių elementų, didinančių Lietuvos gyventojų pajamas bei gerovę.

Atvirumo neigiami aspektai

Tačiau ekonomikos atvirumas turi ir neigiamų padarinių. Kuo labiau šalis yra priklausoma nuo tarptautinės prekybos, tuo daugiau darbo vietų yra tiesiogiai priklausomos nuo tarptautinės prekybos tendencijų. Jeigu, kaip pasaulinės finansų krizės metu, mažėja produktų ar paslaugų, kurias Lietuva eksportuoja, paklausa, tai Lietuvoje šiuos produktus gaminančios ar paslaugas teikiančios įmonės susiduria su sunkumais. Įmonės tampa priverstos konkuruoti mažindamos kainas, o tai ne retai vyksta būtent atlyginimų sąskaita. Kuo šalis atviresnė ir kuo daugiau joje darbo vietų priklauso nuo tarptautinės prekybos, tuo labiau sustiprėja algų „karpymo“ efektai, atsiliepiantys vidiniam vartojimui. Mažėjant vidiniam vartojimui, tik į vidinę rinką, o ne į eksportą orientuotos įmonės, susiduria su nepavydėtina situacija, kai turi mažinti kaštus, karpyti atlyginimus ar net atleisti darbuotojus.

JAV prekybos politikos įtaka Lietuvos ekonomikai

Nors Lietuva, kaip jau minėta, yra labai atvira ir maža ekonomika, visgi Lietuvos saitai su JAV nėra glaudūs. 2015-ais metais importas iš JAV sudarė 1.4% viso Lietuvos importo, o eksportas į JAV 4.4% viso eksporto. Tikėtina, jog JAV protekcionistinės prekybos politikos tiesioginė įtaka Lietuvos ekonomikai nebūtų labai reikšminga. Tačiau šioje vietoje būtina paminėti, jog Lietuvos eksportas į ES sudaro 61.3% viso Lietuvos eksporto. Tad jeigu D. J. Trump pradėtų riboti tarptautinę prekybą, tai tiesiogiai atsilieptų visų pirmiausia Kinijai. Mažėjant prekių paklausai Kinijoje, tikėtina, jog įmonės nustotų investuoti į gamybinius pajėgumus, o būtent viena didžiausių Lietuvos eksporto rinkų – Vokietija – ir tiekia gamybos įrengimus Kinijai. Apibendrinant galima teigi, jog JAV prekybos apribojimai paveiktų Lietuvos ekonomiką ne tiesiogiai, o labiau per lėtėjantį pasaulinį ekonomikos vystymąsi ir mažėjančią lietuviškų prekių bei paslaugų paklausą Lietuvos eksporto rinkose.

„BREXIT“ įtaka Lietuvos ekonomikai

2015-ais metais importas iš JK sudarė 3.0% viso Lietuvos importo, o eksportas į JK – 4.5% viso Lietuvos eksporto. Tad galima kelti prielaidą, jog praėjus porai metų nuo JK pasitraukimo iš ES, efektas Lietuvos eksportuotojams bus minimalus. O jeigu Lietuvos eksportuotojai aktyviai sieks ir imsis veiksmų diversifikuojant eksportą į kitas šalis, net ir visiškas prekybos su JK nutraukimas vangiai tiesiogiai paveiktų Lietuvos ekonomiką. Visgi, dėl milžiniško neapibrėžtumo, susijusio su prekybos galimybėmis ateityje, daugelis įmonių JK galimai stengsis susilaikyti nuo perteklinių investicijų. Mažėjanti investicijų paklausa reikš ir taip trapaus euro zonos ekonomikos atsigavimo lėtėjimą. O tai galės neigiamai paveikti lietuviškų prekių ir paslaugų paklausą. Tačiau ten kur yra didelė rizika, galimi ir dideli laimėjimai. „BREXIT“ sukurta nežinomybė dėl prieigos prie bendrosios rinkos skatins daugelį įmonių perkelti visus ar dalį savo pajėgumų į kontinentinę Europą. Dėl finansų sektoriaus atsikraustymo jau konkuruoja Varšuva, Frankfurtas ir Berlynas. Lietuva irgi galėtų pasinaudoti šia unikalia galimybe bei stengtis pritraukti finansų sektoriaus ir pramonės verslą į Lietuvą. Toks gamybinių pajėgumų perkėlimas, o, ypatingai, nukreipiant tokias ateinančias investicijas ne į Vilnių, o kitus miestus bei regionus, galėtų turėti ilgalaikės teigiamos įtakos
Lietuvos ekonomikos raidai.

Apibendrinimas

Kylančios protekcionistinės nuotaikos – tai nevykusios socialinės ir ekonominės politikos rezultatas. Siekiant kovoti ne su pasekmėmis, o su priežastimis būtina šviesti visuomenę, skatinti didesnį visuomenės politinį aktyvumą bei pasiryžimą iš politikų reikalauti atsakingos ir darnios politikos.
Tarptautinės prekybos ribojimai, tikėtina, neigiamai atsilieps pasaulinei ekonomikos raidai, tačiau tikriausiai tiesioginiai efektai Lietuvos ekonomikos vystymuisi bus riboti. Lietuvos prekių ir paslaugų eksportuotojai turėtų atsakingai žvelgti į ateitį ir ruoštis galimiems rizikingiems scenarijams. Visų pirma, kiek galima labiau globaliai diversifikuoti prekių ir paslaugų eksportą. Verslo ir politikos atstovai turėtų atsakingai investuoti 2014-2020-ų metų ES sanglaudos fondo pinigus, siekiant sumažinti visos Lietuvos ekonominius bei socialinius skirtumus bei investuoti į aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką.

 

Download (PDF, 141KB)

Baltic Region Outlook (BRO) – Estonia

Baltic Region Outlook (BRO) – a weekly economic bulletin in English language.  In this week’s Baltic Region Outlook (BRO)  edition – Estonia

Main news topics:

  • Bad weather in Spain pushes up vegetable prices
  • Lithuania plans to introduce minimum needs basket
  • New alternative fuel vehicle registrations in 2016

BRO: Economic Insights

22 out of 28 EU Member States have national minimum wages. Only 6 countries do not have national minimum wages: Austria, Cyprus, Denmark, Finland, Italy, Sweden.

It appears, as if there were three blocks of countries: with minimum wage up to 500, between 500 and 1000 and over 1000 euro. All three Baltic states are in the first group, with the minimum wage up to 500 euro monthly. The gap between the highest and lowest minimum wage payed is between Luxembourg (1998.59) and Bulgaria (235.2) and the ratio is 8.5:1.

If the price differences are taken into account, and minimum wages are expressed in purchasing power standard (PPS), minimum wages in countries with relatively lower prices become relatively higher, whereas minimum wages in countries with relatively higher prices become relatively lower, as the figure 2 shows.

Once the minimum wage is expressed in PPS, the difference between the highest and lowest paid minimum wage shrinks to ratio of 3.3:1

As for policy-making the minimum wage and median wage ratio is of importance, as the economists suggest not to set the national minimum wage higher than 50\% of median wage. Higher minimum wage could damper the demand for labour and thus decrease the economic growth. Unfortunately, Eurostat provides the median data only for the year 2014.

Note: Eurostat data of minimum wages does represent only the gross monthly minimum wages and the true cost of labour may be different due to different additional taxation (e.g. social contributions, income tax paid by employer etc.)

 

Download (PDF, 356KB)

Baltic Region Outlook (BRO) – Latvia

Baltic Region Outlook (BRO) – a weekly economic bulletin in English language.  In this week’s Baltic Region Outlook (BRO)  edition – Latvia.

Main news topics:

  • Euro area GDP +1.7% in 2016, +1.8 in Q4 y-o-y
  • Russian GDP -0.2 in 2016, Polish GDP +2.8 in 2016
  • 21.8% of Latvia’s population at risk of poverty in 2015

BRO: Economic Insights

The Phillips curve links price or wage growth to a measure of economic slack, such as the output gap and provides a framework for analyzing
and forecasting inflation developments.

Phillips curves for Euro area (19), Estonia, Latvia and Lithuania are estimated using the simple linear regression.

The simple framework model explains about 18-20 percent of variation in inflation. The coefficients associated with the gaps, or the “slopes” of the Phillips curve, are significant and their signs are as expected – wider negative gaps are  typically accompanied by lower inflation rates. According to the $R^2$ coefficient, the output and unemployment gap can explain around 18-20\% variation in inflation in this simple framework. The intercepts depict the expected average core inflation rate given a 0-gap from potential GDP. In this scenario, annual core inflation rate in Estonia is estimated at 2.6\%, in Latvia 3.3\% and in Lithuania 2.3\%

Download (PDF, 143KB)

Data: BRO_005_Latvia_2017_02_05

Code:

Baltic Region Outlook (BRO) – Lithuania

Baltic Region Outlook (BRO) – a weekly economic bulletin in English language.  In this week’s Baltic Region Outlook (BRO)  edition – Lithuania.

Main news topics:

  • US Q4 GDP +1.9, UK Q4 GDP +0.6
  • U.S. President pulls out of TPP
  • Brexit needs parliament’s approval
  • Heating up housing market in Lithuania

BRO: Economic Insights

Transparency International released its yearly Corruption Perceptions Index (CPI). Estonia scored highest with CPI of 70 and ranked 22nd , Lithuania scored 59 points and ranked
38th , while Latvia achieved only 57 points and ranked 44th . Poland reached 62 points and ranked 29th. I used a simple linear regression to estimates the results of one CPI point gain on GDP/capita in PPP. The estimated model suggests, that 1 point increase in CPI increases the GDP/capita in PPP by 4.6 %.

Download (PDF, 200KB)

Data: BRO_004_Lithuania_2017_01_30_CPI_GDP

Code:

Baltic Region Outlook (BRO) – Estonia

Baltic Region Outlook (BRO) – a weekly economic bulletin in English language.  In this week’s Baltic Region Outlook (BRO)  edition – Estonia.

Main news topics:

  • Britain chooses “hard” BREXIT
  • Lithuania ahead of Baltic neighbors on Bloomberg Innovation Index
  • Lithuania and Latvia exports decline in Jan-Nov 2017

In the third part of BRO: a brief analysis of the main contributors to annual average inflation in 2016.

Download (PDF, 117KB)

 

Baltic Region Outlook (BRO) – Latvia

Baltic Region Outlook (BRO) – a weekly economic bulletin in English language. BRO is to come out on every Monday. In this week’s Baltic Region Outlook (BRO)  edition – Latvia.

Main news topics:

  • Euro area industrial production up by 1.5 % in November 2016
  • British government considers GBP 1,000 levy for EU guest workers after BREXIT
  • Baltic States: new light-vehicle registrations +14 % in 2016
  • Latvian Finance Ministry for greater tax progressivity

In the third part of BRO: GBP to EUR exchange rate and possible influence in Baltic states trade with the UK patterns.

Download (PDF, 138KB)

Baltic Region Outlook (BRO) – Lithuania

Starting with the year 2017 Lithuanian-Economy.net begins to publish Baltic Region Outlook (BRO) – a weekly economic bulletin in English language. BRO is to come out on every Monday and  will consist of three parts:

  1. Key economic indicators  for either Lithuania, Latvia or Estonia
  2. Economic news from Baltic states, euro area and the world
  3. Economic insight – a section with a brief economic analysis of a contemporary economic topic

The list of economic indicators in not yet final and may adjust during next couple of months. Probably more finance data will be included in the future bulletins.  Economic news are collected from various sources covering economic news in the Baltics. In economic insight part, most contemporary topics are to be covered, starting with increasing inflation in euro area in Decmeber 2016, which together with other robust news on economic recovery in eurozone will fuel discussions on when ECB will start tapering its QE.

The general idea for such a bulletin comes from the time of my internship at DnB Nord bank in Vilnius in 2011.  But compared to the bulletin of DnB Nord,  BRO has more focus on the “Economic insight” part and does not cover Poland every four weeks.

Download (PDF, 494KB)

 

Download: BRO_001_Lithuania_2017_01_09

 

Alkoholinių gėrimų akcizo mokesčio tarifų didinimo vertinimas

Alkoholinių gėrimų akcizo mokestis

Seimas pradėjo nagrinėti alkoholinių gėrimų akcizo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama suvienodinti alkoholinių gėrimų akcizo tarifus. Visuomenėje iškilo daug diskusijų dėl būsimos alkoholinių gėrimų kainos bei dėl to, ar planuojamos biudžeto pajamos iš akcizų mokesčių iš tiesų bus surinktos.
Šiame komentare siekiama apžvelgti planuojamus pakeitimus, įvertinti vartojimo tendencijas ir, taikant supaprastintą skaičiavimą, patikrinti, ar planuojamos biudžeto pajamos atitinka įstatymo projeikto teikėjų keliamus lūkesčius.

Visas komantaras PDF formatu:

Download (PDF, 470KB)

Naudoti duomenys:

Čia galima rasti visus naudotus duomenis: download .xlsx

GPM skaičiuoklė

GPM skaičiuoklė

R. Kuodžio pateiktos skaičiuoklės pagrindu remiantis, pagerinta GPM skaičiuoklė.

GPM skaičiuoklės  svarbūs pakeitimai:
  1. Fiksuoti darbo kaštai, tačiau kintantis atlyginimas “ant popieriaus”. Mažinant darbdavio mokamus mokesčius, didėja alga “ant popieriaus”. Daroma prielaida, darbdaviui svarbiausia visa darbo vietos kaina, nesvarbu ar išmokamas atlyginimas, ar darbo vietos kaina skaidoma į atlyginimą ir mokesčius.
  2. Įtraukta daugiau pajamų grupių, remiantis “SODRA” pateikiama statistika
  3. Paskutinės pajamų grupės vidurkis padidintas tiek, jog atitiktų Finansų ministerijos planuojamą surinkti 2016-ųjų metų GPM (1476 mln. Eur)
  4. Galima keisti šiuos parametrus:
    1. MMM nuo kurio skaičiuojamas NPD (šiuo metu 350 Eur.)
    2. NPD (šiuo metu 200 Eur. per mėnesį)
    3. Darbdavių mokama socialinio draudimo dalį (T_sse_new)
    4. Darbuotojo mokamą sveikatos draudimą (šiuo metu 6% )(T_health_new)
    5. Darbuotojo mokamą pensijų ir soc. draudimą (šiuo metu 3%) (T_ss_new)
  5. Nuspaudus “Run macro” apskaičiuojamas naujas GPM tarifais taip, jog surenkamų mokesčių suma nesiskirtų nuo esamos situacijos (atsidarant excel failą, būtina aktyvuoti macros naudojimą)
Papildoma informacija:

Ši skaičiuoklė remiasi tik “SODRA” pateiktomis vidutinėmis dirbančiųjų draustomis pajamomis, kurios neatspindi visas gaunamas pajamas (pvz., dividendų, palūkanų, pajamų iš nuomos ir t.t.). Patartina šią skaičiuoklė naudoti tik apytiksliai bandant apskaičiuoti GPM tarifą keičiant kitų mokesčių tarifus, jų administravimą arba didinant NPD. Ši skaičiuoklė leidžia didinti tik MMA rodiklį, kuris naudojamas apskaičiuojant NPD dydį. Tačiau neleidžia didinant MMA keisti pajamų/mokesčių struktūros.

Skaičiuoklė:gpm_adjusted