Archive for Justas Mundeikis

„Ekonomisto komentaras“ – apie euro poveikį kainoms

Praėjusią savaitę garsiai nuskambėjo žinia, jog Lietuvos Mokslo tarybos užsakymu „Baltijos tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad euru Lietuvoje nepatenkinti arba labai nepatenkinti buvo virš 46 proc. respondentų, patenkinti arba labai patenkinti buvo tik apie 21 proc. apklaustųjų. Tokiais apklausos rezultatais spėjo pasinaudoti partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas, europarlamentaras R. Paksas, kuris pasiūlė organizuoti referendumą dėl lito sugrąžinimo. Šis populistinis R.Pakso siūlymas Delfi.lt tinklapyje atliktoje nereprezentatyvioje apklausoje sulaukė gana stipraus palaikymo. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 20 tūkstančių respondentų iš kurių net 30 proc. nurodė palaikantys referendumo dėl lito grąžinimo idėją.

Šaltinis: Delfi.lt

Taigi šiame komentare norėčiau atsakyti į kelis klausimus:

  1. Kodėl kainų tema tokia svarbi Lietuvos gyventojams?
  2. Koks buvo tiesioginis euro poveikis kainoms po to, kai buvo įvestas euras?
  3. Kada ir dėl kokių priežasčių didėjo kainos?

Read more

Pranešimo skaidrės konferencijoje “Medikas Lietuvoje – dabartis ir perspektyva”

Dalyvavau Lietuvos Medikų Sąjūdžio ir Lietuvos profesinsė sąjungos “Solidarumas” organizuojamoje konferencijoje “Medikas Lietuvoje – dabartis ir perspektyva”. Šios konferencijos metu skaičiau pranešimą apie tai, kokias problemas matau (kaip ekonomistas) Lietuvos sveikatos srityje. Tai strateginės, vadybinės, demografinės, socialinės bei finansinės problemos. Vien tik atlyginimų didinimas medikams – Lietuvos sveikatos apsaugos efektyvios nepadarys. Tačiau nematyti, jog mūsų sveikatos apsaugos sistema nėra adekvačiai finansuojama, gali tik aklas, arba finansų ministras…

Mano pranešimo skaidrės:

Read more

„Ekonomisto komentaras“ – apie minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje

Pirmoje Žinių radijo laidoje „Ekonomisto komentaras“ bandau atsakyti į tris klausimus apie minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje:

  1. Kiek žmonių uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje?
  2. Ar visada minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas sąlygoja kainų augimą?
  3. Dėl ko šiuo metu nesutaria darbuotojų, darbdavių bei vyriausybės atstovai trišalėje taryboje?

Kiek asmenų uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje? Read more

Apie Lietuvių polinkį (ne-)taupyti

Gatvėje buvau užklaustas TV3 televizijos žinių reporterių apie Lietuvių polinkį (ne-)taupyti ir apie tai, kaip tai sekasi pačiam taupyti…
Kadangi video labai iškarpytas, pateiksiu esminius argumentus kuriuos minėjau:

  • doktorantams gyvenantiems iš stipendijos taupyti nesiseka 😜, bet anksčiau visada turėjau taisyklę, taupyti mažiausiai 25% pajamų
  • apskritai rekomenduojama taupyti tiek, jog namų ūkis galėtų pragyventi bent 6 mėn bei minėjau, jog svarbu taupyti ir senatvei…(po to kai 6 mėn. rezervas jau sukauptas)
  • netaupymo rodiklis Lietuvoje, kai pajamos mažesnės už išlaidas, gali būti netikslus, dėl kelių priežasčių:

Read more

Susitikimas su vidaus reikalų viceministru Arūnu Gražuliu

Šiandien VRM vyko susitikimas su vidaus reikalų viceministru Arūnu Gražuliu, Lietuvos profesinės sąjungos “Solidarumas” atstovais bei įvairų valstybės institucijų atstovais (Migracijos departamento, Lietuvos darbo biržos…). Susitikimo tema – problemos susijusios su darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimu.

Šiame susitikime aš dalyvavau kaip nepriklausomas ekspertas (darbo rinkos ekonomistas), profsąjungos kvietimu.

Profsąjungų atstovai pasisakė šiomis temomis:

Read more

Produktyvumas ir investicijos

Ne retai vartoju argumentą, jog Lietuvos verslo atstovai negali tikėtis didelio darbuotojų “produktyvumo”, kai įmonės nepakankamai investuoja į gamybos pajėgumus. Suprantama, žemas darbuotojų produktyvumas Lietuvoje yra nulemtas ir kitų faktorių, pvz., žemų atlyginimų viešajame sektoriuje, buvusios eksporto orientacijas į rytų rinkas, orientacijos į pigios darbo jėgos ekonominį modelį ir pan.
Visgi produktyvumas ir investicijos stipriai koreliuoja tarpusavyje. Lietuva, kaip besivejanti kitas ekonomikas šalis, turėtų pasižymėti aukštesnėmis investicijomis, nei ES senbuvės.
Pažiūrėjus į žemiau pateiktą grafiką darosi aiškiai, kodėl galimai Lietuvoje atlyginimų vidurkis visada yra mažesnis nei Estijoje ar Latvijoje.

Savo teiginį iliustruoju Eurostat pateikiama statistika:
Gross fixed capital formation as % of GDP in Lithuania, Latvia, Estonia, Poland ant EU28

  1. Bendras investicijų lygis į gamybos pajėgumus pastaraisiais metais (~ nuo 2011) tik neženkliai viršija ES lygį, tačiau yra mažesnis nei Estijoje, Latvijoje ar Lenkijoje
  2. Tik investicijomis į transporto priemones viršijame ES ir Lenkijos rodiklius, tačiau ir atsiliekame nuo kaimynų Estų ir latvių
  3. ICT rodikliams Eurostat nepateikia Latvijos ir Lenkijos duomenų. Bent šioje srityje viršijame ES vidurkį, tačiau grubiai atsiliekame nuo Estijos
  4. Pagrindinis rodiklis, tas “tikrasis” (staklės, įranga ir t.t.): atsiliekame nuo ES, Estijos ir Lenkijos vidurkių! (Latvijos duomenų nėra)

Na, tai iš kur tas magiškas “produktyvumas” turėtų atsirasti?

Apie nedarbą Lietuvoje

Šiandien Žinių radijo laidoje “Atviras pokalbis” kartu su Darbo biržos direktore Ligita Valalyte ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Valdu Sutkumi buvome pakviesti diskutuoti apie nedarbą Lietuvoje. Nors laidos pradžioje ir pavyko šiek tiek apžvelgti realią situaciją, laida realiai tapo tik vienos DB programos aptarimu. Mano supratimu prelegentas V.Sutkus per daug koncentravosi į pavienio, jam nepatinkančio, atvejo aptarimą, o ne tai, kaip darbdaviai galėtų ateityje labiau prisidėti prie nedarbo mažinimo Lietuvoje, kaip dar labiau skatinti darbdavių atstovų, DB ir Švietimo ministerijos bendradarbiavimą . Visgi kviečiu pažiūrėti laidos įrašą.

Laidos vaizdo įrašas:

Read more

Pranešimo skaidrės: “MMA nustatymo metodika”

Šiandien Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vykusiame susitikime buvau pakviestas  paaiškinti kodėl ir kaip yra arba galėtų būti skaičiuojamas MMA Lietuvoje kitais metais.  Kuo skiriasi skirtingi VDU skaičiavimo metodai ir kurį VDU siūlyčiau taikyti nustatant MMA. Žemiau pranešimo skaidrės: “MMA nustatymo metodika”.

Aš suprantu Lietuvos banko baimes dėl to, jog MMA/VDU santykis, kaip jį skaičiuoja Eurostat, gali viršyti 50% ribą. Nors Lietuvai nėra moksliškai nustatyto “žalingo/nežalingo” santykio dydžio, visgi mano siūlymas būtų “nepersistengti”, nes MMA didinimas veikia ne tik MMA gaunančiųjų pajamas, bet ir 2-4 decilius. Tačiau kartu “bijoti” peržengti 50% riba ir nereiktų. Tačiau tai, mano supratimu – politinis sprendimas.

Šioje prezentacijoje remiuosi Eurostat ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kas norėtų gauti .R kodą, prašau rašyti asmeniškai.  Visos skaičiavimo klaidos – autoriaus atsakomybė.

Dėl techninių kliūčių nepavyko padaryti video įrašo, tad šiuo metu dalinuosi tik skaidrėmis.

Download (PDF, 3.17MB)

Kas bus mokesčių pertvarkos laimėtojai?

Žinių radijo laidoje “Dienos klausimas” kartu su R.Rudzkiu, R. Kuodžiu, bei kitais pašnekovais ir klausytojais diskutavome apie tai, kam bus naudinga ir ar bus naudinga Seimui pateikta mokesčių reforma.

Mano mintys nuo 1:02:20…

Šaltinis: Žinių radijas – “Dienos klausimas” – 2018.06.06 – “Kas bus mokesčių pertvarkos laimėtojai?”

Daugiau apie mokesčių reformą: http://lithuanian-economy.net/2018/05/08/pirminis-mokesciu-reformos-vertinimas/

Pirminis mokesčių reformos vertinimas

Balandžio 16 d. LR vyriausybės atstovai parengė pranešimą: “Kodėl žmonėms bus geriau gyventi įgyvendinus 6 reformas?“. Sekančią dieną po pristatymo, visuomenė buvo pakviesta susipažinti su planuojamais mokesčių sistemos pokyčiais ir šešėlio mažinimo pasiūlymais bei išreikšti savo nuomonę Finansų ministerijos tinklapyje. Siekiant padėti visuomenei geriau įvertinti planuojamą mokesčių reformą tinklapyje buvo patalpintas konsultacinis dokumentas “Mokesčių pokyčiai ir šešėlio mažinimas“, kuriame Finansų ministerija pristatė mokesčių reformos tikslus bei planuojamus mokesčių pakeitimus. Deja šiame dokumente pateikti Finansų ministerijos planai yra sunkiai suprantami ne tik plačiajai visuomenei, bet net ir ekonominį išsilavinimą turintiems asmenims.

Šio pirminio vertinimo tikslas – išanalizuoti pateiktus mokestinių pokyčių siūlymus, atskleisti galimus jų įgyvendinimo efektus bei pateikti rekomendacijas, kaip galėtų būti tobulinami Finansų ministerijos pristatyti mokesčių pakeitimai. Šiame tekste neanalizuojami akcizų tarifų ar senatvės pensijos socialinio valstybinio draudimo pokyčiai.

Download (PDF, 3.52MB)

Šešių valandų darbo diena – utopija ar realybė

Žinių radijo laidoje “Dienos klausimas” kartu su G.Palucku., D. Arlausku bei klausytojais diskutavau apie tai, ar šešių valandų darbo diena – utopija ar realybė.

Aurimas kiek nukreipė temą link darbo laiko skaičiavimo ir “atsijungimo” nuo darbo. Taip, nėra lengva “atsijungti”, bet stengtis reikia, kitaip gresia psichologinės problemos, į kurias šiais laikais nekreipiamas deramas dėmesys.

Taigi, šiek tiek apie Keynes’ą, produktyvumą ir t.t. Tikėjausi daugiau papasakoti apie mažas investicijas į kapitalą bei išsilavinimą… na bet gal kitą kartą…

Besidomintiems šia tema siūlau skaityti: Read more

Ar tikrai LEZ naudingi Lietuvai?

Prieš porą savaičių ūkio viceministras Marius Skuodis savo “Facebook” paskyroje pasidalino “Investuok Lietuvoje” agentūros skaidre, kurioje nurodoma, jog investicijos į laisvąsias ekonomikos zonas (LEZ) Lietuvoje siekė 62 mln. eurų, o mokesčių buvo arba dar bus surinkta 298 mln. eurų. Taigi naudos koeficientas, remiantis “Investuok Lietuvoje” analitikų teigimu – 4.8 karto. Tokie pozityvūs rezultatai man sukėlė nuostabą, tad pasidomėjau, kaip buvo atlikti skaičiavimai. Šiame komentare trumpai apie tai, kas yra LEZ, kokias prielaidas taiko „Investuok Lietuvoje“ analitikai, skaičiuodami investicijų į LEZ naudą, bei kodėl negalima aklai pasitikėti tokių skaičiavimų rezultatais.

Šaltinis: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10156328546553205

LEZ

Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) paskirtis – sudaryti palankias mokesčių sąlygas užsienio ir šalies ūkio subjektams, steigti tarptautinės prekybos, gamybos, finansų įmones, taip skatinant užsienio investicijų pritraukimą bei darbo vietų steigimą Lietuvoje. LEZ steigimą ir jų veiklą reglamentuoja “Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas” bei atskiri kiekvieno LEZ įstatymai, kuriuose numatoma LEZ konkreti veikla, struktūra ir t.t. Read more

Sodros įmokų lubų įtaka efektyviam mokesčių tarifui

Vakar besiruošdamas TV pokalbiui apie LR Vyriausybės pristatytą „mokesčių reformą“ atlikau ad-hoc paskaičiavimus kokia galėtų būtų Sodros įmokų “lubų” įtaka efektyviam mokesčių tarifui ir pasidalinau skaičiavimų rezultatais savo facebook paskyroje. Šiame įraše norėčiau trumpai pasidalinti kaip atlikau skaičiavimus bei kokias prielaidas taikiau. Taip pat pateikiu patį Excel failą, norintiems „pasižaisti“ su skaičiukais.

Išvados ne technikams

Siūlomos Sodros įmokų “lubos” padarytų mokestinę sistemą regresine, t.y. dideles pajamas gaunančių darbuotojų bendra mokestinė našta, lyginant su bendrais darbo vietos kaštais (ITR – imputed tax rate) būtų mažesnė, nei darbuotojų gaunančių vidutinį atlyginimą.

Mokesčių reformos kritika

Mano kritika apie mokesčių (ne-)reformą išsakyta Info Diena laidoje:

Techniniai skaičiavimo aspektai

Pagrindiniai Vyriausybės 6 reformų mokesčių reformos punktai, kurios bandžiau perkelti: Read more

2017 metų gyventojų materialinis nepriteklius Lietuvoje

Lietuvos statistikos departamentas šią savaitę paskalbė naujausią Lietuvos gyventojų materialinio nepritekliaus statistiką. Nors gyventojų materialinis nepriteklius vidutiniškai mažėjo, tam tikroms socialinės grupėms jis didėjo. Rūpinimąsi  šeimomis deklaruojančiam socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui ši statistika turėtų apkartinti gyvenimą, tiesa, tik jeigu turėtume normalią žiniasklaidą, t. y. žurnalistus, o ne reporterius, kurių dėmesio nepatraukė didėjantis vaikų bei šeimų su vaikais didelis materialinis nepriteklius. Read more

Sąžiningo atlyginimo skaičiuoklė

Trumpa skaičiuoklės istorija

Kai dirbau vienoje Lietuvoje veikiančioje akcinėje draudimo bendrovėje, susidūriau su labai įdomiu faktu: Lietuvoje atlyginimai nėra indeksuojami. Todėl, pavyzdžiui, 2010-ais metais į darbą už 1000 eurų atlygį priimtas darbuotojas dar ir 2017-ais metais galėjo gauti tą patį, 1000 eurų siekiantį, atlyginimą. Jeigu darbuotojas, dirbdamas toje pačioje įmonėje nekilo karjeros laiptais arba nekeitė darbovietės, tada jam įrodyti, jog darbdavys turi didinti atlyginimą – buvo beveik „misija neįmanoma“, nes neretai išgirsdavo tokius argumentus: „O tu dabar daugiau kažko padarai? Kodėl Tau reiktų mokėti daugiau? Kaip padidėjo tavo vertė mūsų įmonei?“ ir panašiai.
Tad kaip sužinoti, kiek uždirba kiti? Kokiu būdu įvertinti, kaip kinta vidutiniai atlyginimai draudimo sektoriuje? Siekiant padėti kolegoms atsakyti į rūpimus klausimus, dar dirbamas draudimo bendrovėje sukūriau ir pradėjau su bendradarbiais dalintis šia skaičiuokle: Read more

Laiškas Sodros įmokų “lubų” proponentams

Atsižvelgdamas į tai, jog užsienio investuotojai (šįkart per Seime vykusią diskusiją su Šiaurės šalių investuotojais) nuolat akcentuoja Sodros įmokų “lubų” būtinybę ir galimą naudą Lietuvos darbo rinkai, nusprendžiau parašyti žemiau pateiktą laišką visų didžiausių asocijuotų verslo organizacijų atstovams.

Inicijuoju projektą – „Talents-for-Lithuania“. Šio projekto tikslas yra rinkti informaciją apie laisvas darbo vietas, kurių mėnesinis atlyginimas viršija 5 VDU (4250 euro prieš mokesčius), skelbti šią informaciją, platinti ją tarp JAV, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje bei kitose šalyse gyvenančių lietuvių ir tokiu būdu skatinti emigravusius tautiečius grįžti dirbti į Lietuvą. Read more

SEB banko vyresniojo ekonomisto klišių fontanas

Prieš porą savaičių delfi.lt portale perskaičiau straipsnį apie Lietuvos darbo rinką. Tada į akis krito Tado Poviliausko, SEB banko vyriausiojo analitiko (senior economist) pasisakymas apie neefektyvų viešųjų paslaugų sektorių, per mažą valstybės bei privataus sektoriaus bendradarbiavimą bei siūlymas bendravimu su emigrantais paraginti juos grįžti dirbti į Lietuvą. Nusprendžiau paskatinti viešą diskusiją savo Facebook paskyroje, pateikdamas T. Poviliauskui 7 klausimus. Tačiau atsakymai, kuriuos gavau el. paštu – tikras klišių fontanas.

Read more

“Sodros” lubų labirintais

Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje daugėja pasisakymų apie tai, jog Lietuvoje būtinos „Sodros“ įmokų lubos, nes tik joms atsiradus Lietuvos verslo atstovai galės pritraukti talentingus, gabius darbuotojus arba juos išlaikyti. Apie tai ne kartą rašė ir kalbėjo P. Kunčinas. Taip pat šios idėjos lobizmu nuolatos užsiima ir „Lietuvos Laisvosios Rinkos Institutas“ („LLRI“) bei „Investuotojų forumas“. Tad tikriausiai nieko nestebina, kad kai Premjero patarėju tapo buvęs „Investuotojų Forumo“ lobistas, kad ir pats Ministras Pirmininkas praėjusių metų rugpjūčio 4-ą dieną kaip papūgėlė užtraukė „Investuotojų Forumo“ dainelę, nei suprasdamas kas yra ta „geometrinė progresija“, nei įžvelgdamas savo paties argumentų prieštaravimus. (Premjero įrašas „Facebook“ paskyroje). Praėjusią savaitę verslo atstovai (šįkart Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje pirmininkas ir kiti rūmų nariai) vėl mynė Lietuvos finansų ministro slenkstį, ragindami pagaliau įvesti tas „Sodros“ įmokų lubas.

Tad šiame komentare pateikiami samprotavimai apie galimas tokios fiskalinės politikos pasekmes, analizuojama, kam būtų naudingesnės „Sodros“ lubos ir svarstoma, ar padėtų „Sodros“ įmokų lubų įvedimas kurti naujas darbo vietas arba konkuruoti dėl darbuotojų tarptautinėje rinkoje. Taip pat apžvelgiamos galimos „Sodros“ įmokų lubų alternatyvos: gyventojų pajamų mokesčio (GPM) atostogos bei supaprastintas studijas Lietuvoje baigusiųjų, ne ES šalių piliečių, įdarbinimas. Read more

Apie psichologų praktinės veiklos licencijavimą

Nusprendžiau parašyti apie psichologų praktinės veiklos licencijavimą po TTK posėdžio, kurio metu buvo uždegta žalia šviesa įstatymo projektui keliauti į plenarinę salę. Kadangi mano įrašus apie psichologų licencijavimą skaito ir psichologijos studentai, įrašas gal gausis kiek ilgokas, bet pateiksiu daugiau papildomos informacijos kas vyksta ir ko tikėtis ateityje.

1. Koks yra dabartinis įstatymo projektas?

Read more

Kaip Lietuvoje stengiamasi apriboti psichologų teikiamą pagalbą

Šiuo metu buvusi socialdemokratė R. Šalaševičiūtė kartu su Lietuvos psichologų sąjunga (toliau LPS) stengiasi „prastumti“ įstatymo projektą, kuris pabrangintų ir apribotų psichologinių paslaugų prieigą bei sukurtų lesyklėlę saviems. Prisidengiant noru “gerinti psichologinių paslaugų kokybę” yra kuriama licencijavimo monopolija, kurią perims Lietuvos psichologų sąjunga. Pastaroji šiuo metu atstovauja tik vieną trečdalį Lietuvoje konsultacijas teikiančių psichologų. Tad šiame komentare kalbama apie “stumiamą” įstatymo projektą XIIIP-685 bei galimas jo ekonomines pasekmes. Read more