Archive for Justas Mundeikis

V.Sinkevičius: “Rezultatas yra?”, R.Musnickas: “Rezulatas. Nėra”… arba kaip vyriausybė kainas “suvaldė” :)

Anksčiau vertinau ministrą V.Sinkevičių kaip jauną, mąstantį, progresyvų politiką. Su ideologija, bet mąstantį. Tačiau kuo toliau, tuo labiau ūkio ministras V.Sinkevičius man atrodo grimsta į ideologinį liūną, kai tikima ne faktais ar skaičiais, o tuo, kuo norima tikėti. Ir tai labai liūdina, juolab, jog ministrui talkina R.Rojaka. Alternatyva, ministras laiko save visagaliu (allmighty), bet tada jau problemos kur kas rimtesnės… Read more

Ekonomisto komentaras – kaip “elitazzz” nebemato realybės

Šiame komentare, apie ryškėjančią visuomenės poliarizacijos problemą. Save aukštesnei-vidurinei klasei priskiriantis Lietuvos “elitas” atitrūksta nuo realybės: Vilniaus elitui kyla klausimas, kuo pakeisti atsibodusias citrinas, Vilniaus elitas pašiepia turto nesukaupiančius, nuosavo verslo neturinčius piliečius, tuo tarpu kone kas antras namų ūkis Lietuvoje negalėtų padengti 280 eurų nenumatytų išlaidų iš savo lėšų.

Materialinis nepriteklius nuosaikiai mažėja dėka pensijų indeksavimo, vaiko pinigų bei ekonomikos augimo, tačiau nepakankamai sparčiai, jog būtų naikinamos galimybių nelygybės augančioms kartoms. Elitas turi nustoti gyventi savo burbule, nes faktų ignoravimas anksčiau ar vėliau prives prie socialinių bei politinių pokyčių, kurie nebus naudingi nei visai visuomenei, nei pačiam “elitui”. Read more

“Tautos akanamistas” G.Nausėda debunked

Jau ne vienas pažįstamas klausė, kada pabandysiu debunk’inti Nausėdą. Priešingai nei Aušra Maldeikienė, aš šio pliurpalų meistro “genialių” citatų nerenku, nekatologizuoju, tad kažkaip visad trūko tokios medžiagos, kad sėst, karpyt ir komentuot. Bet pagaliau, tokią medžiagą ant padėkliuko pristatė pats G.Nausėda, kai sudalyvavo “Kitokie pasikalbėjimai” laidoje ir prisikalbėjo tiek, jog sukarpiau net 14 video atraižų. Tikrai rekomenduoju pažiūrėti visą video, nes į menkaverčius nusipezėjimus dėmesio nekreipiau. Read more

Laiškas profsąjungiečiams ir ne tik

Mieli dėstytojai, medikai, mokytojai ir kiti profesinių sąjungų nariai ir ne nariai. Kas su Jumis yra negerai? Jūs skundžiatės, kad atlyginimai viešajame sektoriuje per žemi, skundžiatės, kad vykdomoji valdžia ignoruoja duotus pažadus, jog vyriausybė vilkina sprendimus, arba vietoj darbų kuria beprasmes komisijas, kurių nauda tiki tik pats premjeras, bet kai reikia parodyti savo aktyvumą, parodyti pilietiškumą, drybsote ant sofų, numojate ranka ir sakote „ai, o kam?“… Read more

Susitikimas su šventąja trejybe, arba “do it yourself” viešajam sektoriui

Aš tikrai, labai norėčiau sudėlioti viską, ką premjeras / kandidatas į prezidentus / seimo narys S.Skvernelis šiandien kalbėjo, į loginius sakinius. Deja tam tiesiog šią akimirką trūksta laiko. Tad žemiau pateiksiu tik pagrindines mintis, kurios užstrigo bei visą susitikimo garso įrašą. Visgi manau, jog visą esmę galima išgirsti ir šiose 12oje minučių, nes S.Skvernelis paklaustas kalba apie TAX/GDP, gydytojų 3VDU ir dėstytojų atlyginimus. Susitikimo metu, manau apie gydytojų VDU buvo bandyta kalbėti bent kokius 3 kartus. Apie neadekvatų viešojo sektoriaus finansavimą, regis irgi 2-3 kartus. Tad labai rekomenduoju, deja skirti, tas 2.5 valandos, ir bent jau šiek tiek įsiklausyti į kandidato mintis. Read more

Hey emigrante, grįžk, “darbo surasime, statybose” (-S. Jakeliūnas)

Seimo Biudžeto ir finansų komitete, šiandien buvo pristatoma FinMin makroekonominė prognozė bei Valstybės kontrolės atliktas prognozės auditas. LB valdybos kėdės akivaizdžiai (bent jau mano nuomone) siekiantis, plunksnas it povas kedenantis, BFK pirmininkas S.Jakeliūnas labai šmaikščiai “pajuokavo”, kad pasisako už hard Brexit, nes taip pavyktų susigrąžinti dalį emigravusių. Į tai, kur ir kaip integruotume su šeimomis grįžtančius, kokį darbą Lietuvos ekonomika jiems galėtų pasiūlyti, S.Jakeliūnas  replikavo: “darbo surasime, statybose”. Read more

Šapoka, gal laikas pradėt dirbti savo darbą?

Šiandien EK atstovybė Lietuvoje organizavo renginį skirtą 2019 m. šalies ataskaitos bei Sanglaudos politikos 2021-2027 m. planavimo pradžios pristatymui. Vilius Šapoka, IR VĖL ne tik nepasivargino pats pasirodyti, bet nesugebėjo atsiųsti ir nei vieno politinio pasitikėjimo įgaliotinio (viceministro).

Vienintelis pasirodęs renginyje “politinis”- ūkio viceministras M.Skuodis, kuris iš esmės aiškino, kaip pas mus viskas gerai, o jeigu dar ne gerai, tai jau parengti teisės aktai , kurie tuoj tuoj būs įgyvendinti ir gyvenimas pagerės.

Kadangi antroje renginio dalyje diskusijoje dalyvavo Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorius Paulius Baniūnas (pareigybės aprašas), teko, vietoj Šapokos, kalti šį klerką prie sienos. Šapoka, gal laikas pradėti dirbti savo darbą ir vaikščioti į Seimo komitete vykstančius EK ataskaitos pristatymus bei atitinkamai į EK pristatymus plačiajai publikai? O gal tamstai reikia priminti, kas yra politiko darbas? Read more

Kandidatų į prezidentus debatų refleksija

Šią savaitę, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, vyko gana įdomūs kandidatų į prezidentus debatai. Debatus organizavo Lietuvos aktorių gildija, Lietuvos medikų sąjūdis, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija,
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga bei #PaskutinisPrioritetas.

Man šie debatai pasirodė gana įdomūs dėl to, jog kandidatai šiek tiek daugiau atskleidė apie save, nei tai pavykdavo padaryti iki šiol. Tad šiame komentare bandysiu reflektuoti, kaip debatus mačiau aš, tiesa, kiek netikėtai vietoj “paprasto” klausytojo tapęs “debatų vertintoju” ar “ekspertu”, nors tokiu kompetetingu tikrai nesijaučiu. Taip pat komentare norėčiau paaiškinti, kodėl pačioje pabaigoje uždaviau tam tikrus klausimus apie mobilumo paketą, ‘qualified majority voting’ ir ES finansavimo susiejimą su ES teisės viršenybės principais. Read more

Ekonomisto komentaras – apie Lietuvos verslo siekį išsirankioti razinas Europinėje bandelėje

Šiame komentare norėčiau pakomentuoti tai, ką būtų galima pavadinti Lietuvos verslo bandymu išsirankioti razinas iš Europinės bandelės.

Yra tam tikrų dalykų, kurie mums Europoje labai patinka: laisvas darbo jėgos, kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimas. Jūs galite parašyti knygą besimėgaudami Vilniaus vaizdais pro savo langą, o pardavinėti jas internetų Anglijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse. Su uždirbtais pinigais galite keliauti po visą ES ir Jums ne tik nereikės stovėti muitinės patikros punktuose, bet dažniausiai net ir valiutos keitimo bus galima išvengti. Dar labiau mus džiugina ir tie keli milijardai eurų, kurie kasmet pasiekia Lietuvą, keliskart daugiau, nei įmokame patys į bendriją. Taigi esame išlaikytiniai, besimėgaujantys bendrosiomis gėrybėmis, bet kartu su nauda ateina ir įsipareigojimai. Įsipareigojimai laikytis tam tikrų taisyklių ir nepiktnaudžiauti. Bet va ties tuo ir baigiasi mūsų meilė Europai, tiksliau tų, kurių piktnaudžiavimą Europa bando užkardyti. Read more

Kandidatų į prezidentus diskusija ir „Aušros Maldeikienės traukinys“ komitetas

Norėčiau visus, kurie domisi viešojo sektoriaus gerove, o kartu ir Lietuvos gerove,  pakviesti sudalyvauti organizuojamoje kandidatų į prezidentus diskusijoje. Diskusiją organizuoja “Paskutinis prioritetas”, LMS, LSDA, LŠDPS, et al. Manau, jog atsižvelgiant į tai, jog auditorijoje bus daug akademikų, politikams “prasimuilinti” abstrakčiomis frazėmis nepavyks…
Tad tikiuosi, pagaliau sulauksime tokių atsakymų kaip: kokį konkretų socialinį kontraktą siūlo I.Šimontė, ar G.Nausėda pagaliau apsispręs nori jis mažinti ar didinti viešąjį sektorių ir daug kitų, iki šiol neatsakytų klausimų. Read more

Nustokime būti mandagūs! Reikalaukime kokybės!

Nežinau, kiek Jūsų, skaitančių mano blogą, kartais turite tą tuštumos jausmą: kai viskas, kas vyksta aplinkui, pradeda atrodyti surealiai, kai nuo visko, kas vyksta viešame gyvenime norisi vemti, po to ką nors aprėkti, iškeikti visais įmanomais necenzūriniais žodžiais, bet tada suprantate, kad tai nieko nekeičia, niekam neįdomu ir traukinys juda toliau savo vėžiomis. Būtent tokį jausmą turiu, po praėjusios žurnalo „Valstybė“ organizuotos “Lietuvos ekonomikos konferencijos“.

Šis mano komentaras – savitas rėkimas ir reikalavimas, kad visuomenė įjungtų smegenis, klausytų, galvotų, nustotų būti mandagi, besišypsanti visiems ir visad ir pradėtų rėkti, reikalauti gauti kokybę. Gauti kokybę iš žiniasklaidos, gauti kokybę iš politikų…
Nustokime būti mandagūs! Reikalaukime kokybės! Read more

2019-02 tarptautinė migracija

Iš vienos pusės sutinku, didėja imigracijos srautai į Lietuvą, tad neto migracija po truputi tampa teigiamą, tačiau, ar gali politikai kalbėti apie tai, jog gerėja padėtis Lietuvoje, nepaaiškindami, kodėl emigracijos srautai iš Lietuvos neslopsta?

Naujausiais (preliminariais) Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metų vasario mėnesio migracijos srautai:

  • imigracija 3225
  • emigracija 2924
  • neto migracija 301

Read more

Ekonomisto komentaras – apie tai, kaip verslo lobistai ir bankų PR’čikai mums smegenis pudrina

Praėjusią savaitę, Žinių radijo laidoje “Ekonomika šiandien”, kurią veda verslo interesų lobizmu Lietuvoje užsiimančio Laisvos Rinkos Instituto vadovas, Žilvinias Šilėnas bandė visaip pašnekovų pagalba perteikti keturias žinias apie pajamų nelygybės situaciją Lietuvoje:

  1. Pajamų nelygybės Lietuvoje nėra, tai tik statistinis miražas
  2. Jeigu pajamų nelygybė egzistuoja, kalti patys darbuotojai
  3. Jeigu pajamų nelygybė egzistuoja, tai nieko tokio, galbūt Lietuviai turi daug turto
  4. Progresiniai mokesčiai nesprendžia jokių problemų

Kartu į tą pačią dūdą iš esmės putė ir vienas iš laidos pašnekovų, Luminor banko PR’čikas (deja sąžinė neleidžia sakyti ekonomistas) Žygimantas Mauricas. Read more

Winnie the Pooh į prezidentus!

Šiandien premjeras S.Skvernelis paskelbė savo Lietuvos ateities viziją bei rinkimo štabą. Jeigu Winnie the Pooh (Mikė Pūkuotukas) būtų tai daręs, būtume bent galėję atsipalaiduoti ir smagiai pasijuokti. Tačiau pasiklausius S.Skvernelio vizijos Lietuvai, darosi neaišku, ar S.Skvernelis supranta, į kokį postą kandidatuoja? Ar nesumaišė datų, 2019-ųjų su 2020-ais? Politinės Lietuvos, kaip ES narės vizijos – neaptikta. Kaip ir šiaip, logikos tarp žodžių ir ligšiolinių kandidato/premjero veiksmų.

Kandidato vizija Lietuvai galima sutrumpinti taip: Read more

Europos komisijos ataskaitos Lietuvai pristatymas Seime

Praėjusią savaitę Europos Komisija paviešino kasmetinę Lietuvos ataskaitą, kurioje apžvelgiama ekonominė padėtis, Lietuvai skirtų rekomendacijų įgyvendinimo pažanga bei reforminiai prioritetai. Apie tai, kaip ataskaitoje minimas socialinių problemų nesprendimas  gali atsiliepti mūsų demokratijai, jau aptariau blogpost’e Ekonomisto komentaras – apie mirtiną kokteilį liberaliai Lietuvos demokratijai. Kovo 8d., Europos komisaras Vytenis Andriukaiti pristatė Lietuvos ataskaitą Seime, Europos reikalų komiteto posėdyje. Labai rekomenduoju pažiūrėti šį komiteto posėdžio įrašą! Read more

Ekonomisto komentaras – apie mirtiną kokteilį liberaliai Lietuvos demokratijai

Šiandienos komentaras – mano socioekonominių bei politinių sąsajų refleksija bei perspėjimas politikams: chroniška pajamų nelygybė, viešojo sektoriaus nefinansavimas bei politikavimas vietoj politikos yra mirtinas kokteilis liberaliai Lietuvos demokratijai. Tad nenustebkite, jog 2020m. į Seimą atkeliaus nacionalistinių pažiūrų partijos, kaip tai nutiko kitose šalyse. Lietuva, kad ir kokia unikali, nėra tokia unikali… Read more

Ekonomisto komentaras – apie viešojo sektoriaus dydį

Skaitytojai, kurie seka naujienas mano tinklaraštyje, tikrai jau skaitė apie naujausią Vyriausybės sudarytos “Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti” komisijos posėdį, kuriame VRM ministras E.Misiūnas siūlė Seimo nariui A.Sysui, pasisakančiam už komisijos darbo tiesioginę transliaciją, nesicirkinti ir kuriame paaiškėjo, jog Vyriausybė jau dabar žino, kiek skirs 2020 m. viešojo sektoriaus atlyginimų didinimui t.y. 200 mln. eurų, tad klausimo KIEK nebėra, liko tik klausimas KAIP padalinti.
Finansinio apynasrio dėka derybos dėl didesnio bazinio dydžio ar darbuotojų koeficientų tampa spektakliu. Gaila, kad profsąjungos sutinka vaidinti šiame spektaklyje ir savo tokiu pasirinkimu de facto legitimizuoja tokią Vyriausybės veiklą.

Read more

Bailios profsąjungos, cirko nekenčiantis VRM ministras ir skaičiai iš oro

VRM ministras: “… jeigu mes norime cirkintis, tai važiuojam į Seimą cirkintis, mes atėjom dirbt.”
Va supratote, Jūs visi viešojo sektoriaus darbuotojai? Kad Jums rūpi kas ir kaip atstovauja Jūsų interesus, VRM ministrui yra **** (patys sugalvokite ką norite vietoj žvaigždučių). Komisijos posėdžio transliavimas VRM ministrui yra cirkas ir tokį cirką Seimo nariui A.Sysui jis siūlo daryti Seime, o ne Vyriausybėje. Sakyčiau labai profesionalus profesionalo požiūris į demokratiją. Ir tai tik vienas, iš šiandienos Vyriausybės sudarytos “Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti” komisijos posėdžio, perliukų. Read more

Ekonomisto komentaras – Ko tikėtis viešojo sektoriaus darbuotojams iš Vyriausybės komisijos?

286* tūkstančiai asmenų Lietuvoje dirba viešajame sektoriuje ir šių darbuotojų ateities atlyginimų raida (šiuo metu) sprendžiama Vyriausybės sudarytoje “Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti” komisijoje. Šiame komentare apie tai kaip ir kodėl sudaryta tokia komisija ir ko tikėtis viešojo sektoriaus darbuotojams iš komisijos darbo. Read more

Apie universalias bazines pajamas (radijo komentaras)

Darius Matas, Žinių radijo laidoje “Dienos klausimas” kvietė diskutuoti apie vėl įsižiebusią Universalių bazinių pajamų (toliau – UBI) idėją. Tad trumpai perteikiu pagrindinius laidoje išsakytus argumentus.

Ar UBI teisingas ir reikalingas instrumentas?

R.Kuodis atmeta UBI idėją argumentuodamas, jog žmonija turėtų siekti pilno įdarbinimo, kokybiškų darbo vietų ir panašiai. Kitaip tariant, žmonija turėtų siekti, jog robotizacija palengvintų darbą žmonėms, o ne juos pakeistų…
Tačiau nėra aišku, kaip žmonijai reiktų sustabdyti robotizaciją. Deja faktai byloje, kad globalizacija ir robotizacija priverčia darbuotojus imtis daugiau (kartais net 2-3) mažiau apmokamus ir prastesnės kokybės darbus. Aš nelabai tikiu, jog žmonijai pavyktų susitarti dėl robotizacijos taisyklių. Read more

Mano pranešimas LMS narių susirinkime

Sekmadienį (2019-02-03) V.Kasiulevičiaus kvietimu dalyvavau LMS narių susirinkime. Aš tikiuosi, jog labai LMS narių nenuvyliau, nes nepapasakojau, kaip laimėti derybas, kiek galima didinti finansavimą ar panašiai. Pranešimu ir diskusijos metu siekiau kiek kitų tikslų:

1. Reflektuoti, kaip aš matau viešojo sektoriaus “sukilimą” ir kokias pamokas manau, turėtų šio sukilimo dalyviai išmokti ateičiai

2. Pristatyti Vyriausybės paviešintą siūlymą komisijai.
Šios dalies pristatyme man buvo svarbu ne tai, jog klausytojai sužinotų kas tame pasiūlyme, bet suprastu, “su kuo turi reikalų”, koks yra mastymas, koks yra vyriausybės “tipas”, tam kad galėtų geriau suprasti, ko tikėtis arba tiksliau, ko nesitikėti ateityje. Read more

Atsakymas Indrei Makaraitytei

Gerbiama Indre, dėkoju už Jūsų komentarą po mano gana kritišku blog-post’u “Kodėl nesutikau “sudirbt” L.Kukuraičio per LRT laidą ‘Dienos tema’“, kuriame aš paliečiau iš esmės net tris temas:

  1. bendrai žemą žurnalistų ekonomikos žinių lygį (švietimo sistemos problema)
  2. konkrečiai E.Jakilaičio palikimą Lietuvos diskusinėse laidose, ką pavadinau „Jakilaitis style“ (žurnalistų kultūros problema)
  3. ir konkrečiai iš Jūsų gautą pasiūlymą dalyvauti laidoje ir oponuoti ministrui L.Kukuraičiui, arba antrinti Jums ginant idėją, jog tam tikri priimti sprendimai  yra administracinių resursų švaistymas (propagandos problema)

Aš suprantu, jog mano blog-post’as yra galimai skausmingas  Jums o gal net ir visai žiniasklaidos bendruomenei, galbūt net suprantamas kaip puolimas, ar menkinimas. Anaiptol, neketinu menkinti, tačiau kaip ekonomistų bendruomenė, taip ir žiniasklaidos bendruomenė Lietuvoje turi savų problemų, o pastarųjų ignoravimo kaina labai didelė – demokratijos erozija šalyje. Jūs parašėte gana išsamų komentarą, ir manau būtų teisinga, jeigu aš skirčiau pakankamai laiko atsakyti į Jūsų išsakytas mintis. Žemiau pateikiu pasirinktas Jūsų komentaro citatas ir bandysiu į jas reaguoti. Read more

Viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimo darbo grupės cirkas

Šiandien ir vėl posėdžiavo viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimo darbo grupė, kurios tikslas nustatyti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimo raidos gaires iki 2025 m. Šiame susitikime dalyvavau ir aš. Mano įspūdis – slogus. Nežinau, ar Vyriausybės atstovams trūksta kompetencijos organizuojant tokius darbo “procesus”, ar tiesiog norima vilkintį procesą tol, kol visiems atsibos.

Šiandienos pagrindiai įspūdžiai:

Read more

Kodėl nesutikau “sudirbt” L.Kukuraičio per LRT laidą “Dienos tema”

Šiame komentare pjausiu šaką, ant kurios pats sėdžiu – kritikuosiu kai kurių LRT žurnalistų darbo etiką ir paaiškinsiu, kodėl nesutikau “sudirbt” L.Kukuraičio per LRT laidą “Dienos tema”.

Priešistorė

Kai pirmą karta paskambino Audrius Matonis iš LRT ir pakvietė į laidą “Dienos tema” pakalbėti apie 2019 m. biudžetą, man tai buvo premjera, pirmas debiutas nacionalinio transliuotojo eteryje. LRT naujas veidas patiko, dalyvavau ir “Dienos tema”, kurią vedė Rita Miliūtė bei Vladimiras Laučius,  per “LRT forumą”  oponavau maisto kuponų įdėjai. Read more

Gal nustokime mulkinti visuomenę dėl to, kas sumoka mokesčius?

Gal nustokime mulkinti visuomenę, dėl to, kas sumoka mokesčius į biudžetą? Aš suprantu, kad VMI ko gero “taip pateikė”, o 15min.lt “taip perteikė” ir kad “suneša” nėra labai apibrėžtas terminas, nes neaišku, “sumokėjo” ar “pervedė”, bet manau žinutė skaitytojams yra aiški – verslas suneša t.y. sumoka didžiąją dalį mokesčių. Kurmi, tu kurmi… Read more

Ar korupcijos suvokimo ataskaita – šaltas dušas Vyriausybei ir valdantiesiems?

Transparency International paskelbė naujausią (2018 m.) korupcijos suvokimo indeksą. Galima būtų teigti, kad naujienų nebuvimas, yra gera naujiena, nes Lietuvos rezultatai jau keturis metus iš eilės tokie pat – 59 balai (skalėje nuo 0 iki 100, kur 0 suvokiama kaip labai daug korupcijos, 100 – labai mažai korupcijos). Kita vertus, turime užduoti sau klausimą, ar turint dvejus metus „profesionalų“ Vyriausybę, siekiančią skaidrumo ir tvarkos viešajame sektoriuje, naujienų nebuvimas yra iš tiesų gera naujiena?

Read more

Vyriausybės patyčios iš viešojo sektoriaus darbuotojų

Lapkričio ir gruodžio mėnesį Švietimo ir mokslo ministeriją užėmę mokytojai privertė sunerimti Vyriausybę bei valdančiąją daugumą – artėja rinkimai, o viešojo sektoriaus grupės viena po kitos (medikai, mokytojai, gaisrininkai) pradeda vis garsiau reikšti nepasitenkinimą, traukia į mitingus ir kitaip galimai gadina reitingus prieš rinkimų maratoną 2019-2020-ais metais. Ką daryti? Sprendimas – sušaukti grupę ir iki savivaldybės rinkimų paskelbti džiugią žinią: sutarta, algos viešojo sektoriaus darbuotojams augs. Sutarta bus su profesinėmis sąjungomis, netgi opozicinėmis partijomis. Šachas ir matas, pasakytų kai kas Seime… Kaip ir buvo galima tikėtis, labiau gresia ne šachas ir matas, o viešojo sektoriaus krachas…

Preliudija

Read more

Apie viešą atlyginimų skelbimą

Šiandien per Žinių Radijo laidą “Dienos klausimas” buvo gvildenama tema, ar būtų prasminga, jog darbdavys darbo skelbime šalia visų pageidavimų pretendentams nurodytų ir darbo vietos atlyginimą. Diskusijai įtakos turėjo Seimo nario T.Tomilino teikiamas projektas. Apie viešą atlyginimų skelbimą aš kalbu jau paskutinius porą metų, nes įžvalgiu daug pliusų. Dalį jų, paminėjau ir “Dienos klausimo” laidoje.

Tiesioginė nauda abiems pusėms

Read more

Ekonomisto komentaras – apie didelių skaičių apgavystes

Prieš geras dvi savaites perskaičiau Hans Rosling knygą “Faktų galia”. Šiame komentare trumpai apie pačią knygą bei kaip pritaikyti knygoje pateikiamus pasiūlymus praktikoje, pvz., vertinant politikų pasisakymus bei naujienas žiniasklaidoje bandant demaskuoti didelių skaičių apgavystes.
Knyga prasideda nuo gana paprasto, kaip gali iš pradžių pasirodyti, 13-os klausimų apie pasaulį testo. Štai keli klausimų pavyzdžiai: Read more

Apie turto nelygybę Lietuvoje

Šiandien InfoTV paėmė trumpą interviu apie neegzistuojančią turto nelygybės statistiką Lietuvoje. Kadangi reportaže tik kelios sekundės viso mano teksto, manau verta papildyti tuo, kas netilpo į reportažą apie turto nelygybę Lietuvoje.

Gini koeficientas – nelygybės matas

Pajamų ar turto nelygybė gali būti įvertinta GINI koeficientu, kuris parodo kaip stipriai yra išreikšta nelygybė. Gini koeficiento reikšmė gali svyruoti nuo 0 iki 100 punktų, jeigu reikšmė lygi – 0, tada pajamos arba turtas yra pasiskirstęs vienodai visiems asmenimis, jeigu reikšmė lygi – 100, visomis pajamomis ar turtu disponuoja vienas asmuo.

Read more

Kodėl aš palikau socialinius tinklus

2019 sausio 1 dieną parašiau savo Facebook  paskyroje, jog palieku šį bei kitus socialinius tinklus. Whatsapp, Instagram, Twitter ištryniau dar tą pačią dieną, Facebook eilė atėjo šiandien. Šiame komentare, apie tai, kodėl nusprendžiau taip pasielgti, kokius matau tokio pasirinkimo pliusus ir minusus bei apskritai, šiek tiek minčių apie socialinius tinklus.  Galbūt šis komentaras labiau primins “išpažintį” sau pačiam, bet galbūt tai kartu padės ir skaitytojams stabtelėti ir susimastyti apie savo gyvenimą, teikiamus prioritetus ir įsivertinti, ar socialinių tinklų pliusai, jiems atsveria galimus minusus.

Socialinių tinklų nauda

Read more

Ekonomisto komentaras – Ar bankai sukuria pinigus “iš oro”?

Dauguma tikėtina žino, jog teisę spausdinti piniginės kupiūras bei kaldinti monetas turi teisę tik vyriausybė arba jos įgaliotas centrinis bankas. Tačiau grynųjų pinigų kiekis bendrame pinigų kiekyje, sudaro tik apie 3-5 %.  Iš kur atsiranda pinigai? – virš šimtmečio trunkanti ideologinė diskusija tarp ekonomistų. Dalis jų mano, jog bankai sukuria pinigus “iš oro”. Kiti ekonomistai tam prieštarauja. Šiame komentare apžvelgsiu šimtmetį trunkančios diskusijos raidą bei pristatysiu prof. Richard Werner atliktų eksperimentų rezultatus. Read more

Valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio (VTPABD) indeksavimo metodika

Seimas priėmė naują Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriame yra panaikinamos kvalifikacinės klasės bei numatomas kasmetinis pareiginės algos (VTPABD) didėjimas 1 procentu už kiekvienus išdirbtus metus viešajame sektoriuje. Tačiau bazinio dydžio kasmetinis didinimas ir toliau išlieka priklausomas nuo dvišalių derybų baigties tarp profesinių sąjungų bei vyriausybės atstovų. Taip pat iki šiol nėra atsakyta, kaip ir kada bus siekiama atstatyti 2008-2009 m. sumažintą ir nuo to laikotarpio beveik nebedidintą bazinį dydį bei kaip suprantamas “atstatymas į prieškrizinį lygį”.

Tikslas

Šiame diskusiniame straipsnyje Read more

Ekonomisto komentaras – apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus

Praėjusį savaitgalį žmonės susikibę rankomis nuo Seimo iki Švietimo ir mokslo ministerijos mitingavo, palaikė streikuojančius ir ministerijoje nakvojančius mokytojus, kurie reikalauja dialogo o ne diktato, skaidrios bei paprastos užmokesčio sistemos bei adekvataus atlyginimo. Tą pačia dieną, LRT laidoje „Savaitė“ Finansų ministras Vilius Šapoka aiškino jog viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai šiemet augo sparčiau nei privačiame sektoriuje ir absoliučia verte net viršija privataus sektoriaus atlyginimus. Tad šiame komentare apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus pabandysiu paaiškinti, kaip apskaičiuojamas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimas, kodėl svarbus bazinis dydis, kuris aibę metų nebuvo didintas ir kurio augimą pranoks infliacija. Taip pat  argumentuosiu, kodėl nėra prasminga lyginti šalies ir viešojo sektoriaus VDU dydžius.

Kaip apskaičiuojamas valstybės tarnautojų atlyginimas

Read more

Ekonomisto komentaras – apie chaoso sistemą Lietuvoje

Šiame komentare – apie chaoso sistemą Lietuvoje. Neretai dėl nekokybiško reformų įgyvendinimo yra kaltinami tik ministrai. Visgi pažvelgus giliau galima įžvelgti tam tikrą sistemiškumą – finansavimo, valdymo, o kartu ir politinės atsakomybės išbarstymą, tai, ką aš vadinu chaoso sistema. Problema yra giliai įsišaknijusi ir politiškai komplikuota, tad nesitikėkite, jog komentaro pabaigoje pateiksiu problemos sprendimo būdą. Bet akcentuoti pačią problemą būtiną, kaip ir klausti politikų, kaip jie ją norėtų spręsti. Pateiksiu tris pavyzdžius: švietimo, sveikatos apsaugos ir vaiko teisių apsaugos srityse, kur chaoso sistema labai akivaizdi.

Chaoso sistema švietimo srityje

Read more

Atsibodusi diskusija apie maisto kuponus

Šį pirmadienį dalyvavau LRT laidoje “LRT forumas”. Grįžau gana keistos nuotaikos, nes niekaip nesuvokiau, kokia prasmė skirti 50 minučių diskusijai tik apie maisto kuponus 🤔😱.
Tad šis pustrumpis įrašas, tarsi laidos ir temos refleksija…

LRT – "LRT Forumas" – 2018-11-26 – Diskusija apie maisto kuponus

Aš suprantu, ir net viename savo “Ekonomisto komentare” minėjau, kad lietuviams infliacijos tematika yra svarbi, visgi ko gero visi ekonomistai sutinka, jog maisto kuponai, dabar siūloma forma, nėra prasminga priemonė nei kovoje su kainomis, nei mažinant socialinę atskirtį, nei, ko gero skatinant konkurencingumą. Tad labai stebiuosi, jog laida tematiškai nebuvo padalinta į kelias temines dalis:
– ar kainos iš tiesų drastiškai didėjo?
– ar siūlomos priemonės veiks?
– kodėl Lietuvoje atlyginimai tokie žemi?

Bent jau aš asmeniškai, manau, jog arba Vyriausybės atstovai tikrai tiki kuo kalba, arba tiesiog iš tiesų naudoja maisto kuponų temą tam, kad nukreiptų dėmesį nuo to, kad ši Vyriausybė nesiėmė jokių struktūrinių reformų per dvejus metus, kurios turėtų ilgalaikį teigiamą poveikį šalies ekonomikai ir atlyginimams. Man pilvo jausmas sako, kad yra kur kas lengviau ekonomistus ir žiniasklaidą įtraukti į technines diskusijas, tam kad visi nebematytų bendro vaizdo ir tai sėkmingai daroma… Read more

Ekonomisto komentaras – apie Vyriausybės religinį fanatizmą

Žodis fanatikas kildinamas iš lotynų kalbos žodžio fanaticus reiškiančio įkvėptą ar sužavėtą asmenį. Fanatizmas bendrai, tai nekritiškas, beatodairiškas tikėjimas kokio nors reikalo, idėjos ar doktrinos teisingumu. Ir būtent kaip religinį fanatizmą aš vertinčiau mūsų dabartinės Vyriausybės ekonominės bei socialinės politikos formavimą.

Tikėjimas mokesčių reformos sėkme

Read more

Apie Vilniaus universiteto parsidavimą politikams

Nusprendžiau parašyti apie Vilniaus universiteto parsidavimą politikams.  Lietuvoje universitetai ir politika yra atskirti tam, kad politikai negalėtų daryti įtakos kritiškai universiteto dvasiai, ką garantuoja  ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnis, bet kaip vertinti, kai tą dvasią administruojantys technokratai patys siekia parsiduoti? Gaunasi, jog savo noru, o jeigu savo noru, tai nebe ideologinė “prostitucija”? Kažkaip ar savo ar ne savo noru, bet rezultatas, man regis, tas pats, nes universiteto administracija keliems kandidatams, kaip ant lėkštės, padeda jų rinkėjus ir kojomis sutrypia aukštosioms mokykloms suteikiamą autonomiją.

Štai Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas (kuriame pats šiuo metu studijuoju doktorantūros studijose), spalio 29 dieną pasirašė Partnerystės docento savanoriškos veiklos atlikimo sutartį su Europos parlamentaru, korupcija kaltinamos partijos atstovu ir jau pasiskelbusiu kandidatu į prezidentus Petru Auštrevičiumi. P. Auštrevičius per pirmą savaitę skaitė bent kelias paskaitas skirtingiems universiteto kursams. Read more

Ekonomisto komentaras – apie pensijų reformą

Praėjo 120 dienų po to, kai Seime buldozeriu buvo prastumos mokesčių ir pensijų reformos, tačiau vis dar trūksta aiškumo tiek apie tai, kas ir kodėl buvo padaryta, tiek  apie tai, kam ir kaip  reforma atsilieps. Šiame komentare apie pensijų reformą norėčiau atsakyti į tris klausimus: pirma – kokie yra esminiai pensijų reformos pokyčiai, antra – ar dalyvavimas antroje pakopoje užtikrina orią senatvę ir trečia – ką daryti norint priimti kuo galima teisingesnius investavimo sprendimus. Nekantraujantiems galiu atsakyti iš karto, universalaus ir optimalaus sprendimo nėra. Todėl šiame komentare negalėsiu pateikti konkrečių siūlymų, tačiau stengsiuosi patarti, kaip nepadaryti klaidų priimant sprendimus susijusius su pasiruošimu pensijai.

Svarbiausi pensijų sistemos pokyčiai

Read more

TUI vaistas nuo emigracijos?

Šiandien ryte LRT radijo laidoje „LRT aktualijų studija“ kartu su Ūkio ministru V.Sinkevičiumi ir „Investuok Lietuvoje“ generaliniu direktoriumi M.Katinu diskutavome, ar tiesioginės užsienio investicijos (TUI) yra vaistas nuo emigracijos. Diskusija gavosi padrikoka, bandėme paliesti įvairias darbo rinkos tematikos potemes, tad nesu tikras, ar visas savo mintis perteikiau teisingai, o galbūt ir nespėjau visko paaiškinti dėl laiko stokos. Tad šis įrašas tik papildo mano radijo laidoje išsakytas mintis

Ar TUI gerai?

Read more