Finansų ministerija vakar pristatė “Ateities ekonomikos DNR planą” – dokumentą, kuris neva turėtų priminti priemonių planą, leisianti Lietuvos ekonomikai tvirčiau atsistoti po Covid-19 pandemijos, tačiau kad ir kiek bežiūrėčiau į šį PR mėšlo gabalą, vienintelė mintis kuri ateina į galvą, jog realiai šiuo planu yra panaikinami demokratiniai šalies valdymo principai, kaip juos numato LR Konstitucijos 67 str. Vyriausybė nors ir gavo Seimo įgaliojimą skolintis, toli gražu tai nereiškia įgaliojimo taškyti pinigus be jokios atskaitomybės. Vyriausybei panorėjus, Šapokai paliepus, teka milijonai statybų sektoriui. Labai linkėčiau, kad opozicijos atstovai šį komentarą perskaitytų (dar geriau FinMin dokumento originalą) ir gerai pagalvoję užduotu sau klausimą, ar jie dar ką nors daro Seime?

DNR planas

Šiame komentare, sau leidžiu necenzūrinę leksiką, nes skaitant tai, ką teko perskaityti, kitaip tiesiog negaliu. Tad silpnų nervų žmonėms rekomenduoju skaityti ką nors kitą…. FinMin’o dokumento originalas čia. Tiesa, jeigu kaip piliečiai norite išsakyti kritiką, pastabas ar pateikti pasiūlymus, suskubkite, nes tam laiko turite tik iki gegužės 25 d.. Taip, čia panaši skuba, kaip ir su 2017m. mokesčių „reforma“.

Žemiau pateikiu citatas, paryškinimai mano, ir kiekvieną dokumento citatą palydi mano sarkastiškais komentaras.

Pradėkime nuo dokumento įžangos:

Pagrindinis Ateities ekonomikos DNR plano tikslas yra sparčiai ir efektyviai investuoti į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, siekiant ją transformuoti į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką.

LVŽS & co. sudarytai Vyriausybei prireikė 3.5 metų buvimo valdžioje, kad suvoktų, jog reikia transformuoti Lietuvos ekonomiką, į aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą?

numatomos ilgalaikės investicijos, kurios pasieks visus Lietuvos regionus laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. bei įvertinamas šių investicijų poveikis

Jau darosi smagu, priemonės + jų poveikio analizė! Kad tik netektų nusivilti…

Sutrikusios tarptautinės tiekimo grandinės neigiamai veikia statybų sektoriaus veiklą (planuojama, kad susitrauks apie 60 proc.) , pramonės ir kitų paslaugų sektorius.

Įdomu, jog ši prognozė ne FinMin’o, ne Ūkmin’n, o citata iš 2020-03-17 vz.lt straipsnio, kuriame cituojamas Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas. Kitaip tariant, asociacijos, t.y. lobisto skaičiai, yra priimami ir naudojami FinMin’o rašte. FinMin’as ar Ūkmin’as neatlieka jokios covid-19 poveikio Lietuvos ekonomikos sektoriams nepriklausomos analizės, ne, pakanka ir vz.lt straipsnių. Solidu!

COVID-19 pandemijos sukeltas užsienio paklausos šokas 2020 m. lems 6,6–15 procentų Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto susitraukimą

FinMin’o prognozė, pagaliau, bet nieko sau intervalas, Čia kaip su atlyginimais darbo skelbimuose, nuo 600 iki 6000 eurų.

Siekiant sušvelninti Covid-19 prevencijos priemonių poveikį, Lietuva, kaip ir kitos šalys taiko ekonomikos stabilizavimo priemones, kurios pagal poveikio momentą ir trukmę grupuojamos į:
a) greitojo reagavimo priemones įmonių likvidumo palaikymui bei darbo vietų išlaikymui Covid-19 prevencijos priemonių taikymo metu;
b) pokarantininio laikotarpio trumpalaikio poveikio priemonės BVP augimo palaikymui/ smukimo sulėtinimui, kurios daugiausiai susiję su tiesioginiu investicijų lėšų „įliejimu“ į ekonomiką, ir pasireiškia tik projektų įgyvendinimo metu; dažniausiai tai investicijos į ekonomikos sektorius (pvz., statybų sektorių), kurie per multiplikacinius efektus palaiko užimtumą ir skatina vartojimą;
c) ilgalaikio poveikio priemonės (investicijos), kurios turi labiau tvarų ir į ilgesnį laikotarpį orientuotą efektą.

WOW, statybų sektorius minimas kaip darbo vietų išsaugojimas. Minutėle, o nenori FinMin’as, Ūkmin’as ar kad ir kas pasidomėti, kiek Lietuvos statybų sektoriuje dirba darbuotojų iš trečiųjų šalių? Gal gali Seimo nariai paaiškinti mums piliečiams, kodėl mūsų mokesčių mokėtojų pinigais (šiuo metu skolintais), bus gelbėjamos trečiųjų šalių darbuotų pajamos?

Taip infrastruktūriniai projektai didelėse ir mažiau atvirose ekonomikose yra sveikinti, nes dažniausiai įdarbinama vietinė darbo jėga. Lietuvoje ir taip visą laiką darbdavių atstovai skundžiasi, kad trūksta darbo jėgos ir būtina ją įvežti iš trečiųjų šalių, visiškai ignoruodami faktą, jog esamo ES darbo rinkos nariai, ir turėtume įsivežti trūkstamą darbo jėgą iš ES. Gardūs kąsneliai didiesiems statybų ir pramonės oligarchams, nothing personal, just business.

Konceptualizuojant investicijas, kurios turėtų skatinti Lietuvos ekonomikos atsigavimą po Covid- 19 prevencijos priemonių taikymo, turi išlikti pagrindinis ilgalaikio investavimo tikslas – skatinti socialinės ir ekonominės gerovės augimą

“Gerovė” jau tampa kokiu tai keiksmažodžiu šioje šalyje. Kaip FinMin’as nori kurti gerovę, nedidindamas perskirstymo per biudžetą, neįvesdamas kapitalo, turto ir rimtų aplinkosauginių mokesčių, nenaikindamas mokestinių lengvatų? Tiesiog investicijomis, už kurias susimokės mažiausias pajamas gaunantys, o pelną gaus oligarchai? Huraaaaa!!! Kaštų socializavimas, pelno liberalizavimas.

Dėl robotizacijos ir kitų veiksnių kintanti įmonių kaštų struktūra, kurioje vis didesnis svoris tenka investicijoms į ilgalaikį turtą, stiprins gamybos operacijų grąžinimo į išsivysčiusias valstybes (angl. nearshoring) tendenciją. Ši tendencija atveria galimybę Lietuvai pritraukti naujas plyno lauko investicijas iš įmonių, perkeliančių gamybos pajėgumus iš Kinijos į Vidurio ir Rytų Europos regioną, kuris bus itin patrauklus tokioms investicijoms dėl savo geografinės padėties, aukštų darbuotojų kompetencijų ir patrauklios investicinės aplinkos. Taip pat tai yra galimybė Lietuvos įmonėms įsilieti į pasaulines vertės grandines, tarptautinėms bendrovėms siekiant diversifikuoti tiekėjų bazę.

Ir kodėl man atrodo, jog tuoj dar labiau ir stipriau bus stumiamas stambaus kapitalo įmonių mokestinių lengvatų rėžimas, kuris būtų taikomas visoje Lietuvoje? Aka Lietuvos LEZ’avimas?

Ką ministerija pripaistė apie maisto tiekimo grandinės tvarumą, sunku pasakyti, bet toje pačioje pastraipoje atsiranda ir tokie žodžiai:

Atitinkamai Lietuva gali pritraukti stambias maisto pramonės investicijas (pvz., biorafinavimo, biotechonologijų srityse), didinti Lietuvos maisto sektoriaus produktyvumą, orientuojantis į tvarumą maisto kokybės, poveikio aplinkai, atliekų mažinimo ir kitų aspektų atžvilgiu.

Tikrai matosi, kad prie plano rengimo prisidėjo specialistai… „kitų aspektų“ – kokių?

Čia įtariu, kad nuo gausos argumentų net akys ar smegenys sprogtų, arba besmegeniai skaitydami tiesiog linksėtų…

Taičiau ši pastraipa pribloškia:

Ketvirta, Lietuva turi progą spartinti ekonomikos transformaciją skaitmeninės ekonomikos link, daryti ekonomiką atsparesnę galimiems šokams, išnaudojant skaitmeninį konkurencingumą kaip vieną pagrindinių ekonomikos atsigavimo variklių. Dėl pandemijos metu įvestų apribojimų ir poreikio vengti fizinio kontakto išryškėjo skaitmeninės ekonomikos atsparumas. Tiek verslui, tiek valstybės institucijoms, tiek švietimo, medicinos, kultūros ir kitoms įstaigoms, tiek gyventojams iškilo būtinybė pereiti prie skaitmeninių sprendimų, siekiant užtikrinti sklandžią tolimesnę veiklą. EBPO vertinimu, siekis apsisaugoti nuo panašių šokų ateityje taps motyvu įmonėms skaitmenizuoti savo veiklą, taikyti automatizavimo, e-komercijos ir kitus elektroninius sprendimus. Pasaulio ekonomikos forumas išskyrė skaitmeninės ekonomikos investicijas kaip esminę priemonę vyriausybėms, sieksiančioms paspartinti ekonomikos atsigavimą ir užtikrinti ilgalaikį šalies augimą informacijos ir ryšių technologijų sektoriaus įmonių, tiek ir tradicinių verslų (pvz., gamybos įmonių, investuojančių į pramonės 4.0 sprendimus) potencialą.

Kitaip tariant, nesvarbu, kad gal neturėsim smegenų, nes universitetai spausdina diplomus ir yra tapę PR šeryklėlėmis vietiniams dekanams/rektoriams-karaliukams, svarbiausia turėsime technologijas, kurios leis dirbti nuotoliniu būdu. Tarsi paskutinius porą mėnesių tai ir nebūtų buvę daroma. Bet taip, verslo gelbėjimas, padedant transformuotis, savaime suprantama turi būti užtikrintas mokesčių mokėtojų pinigais, nes kas gi norės mažintis savo pelną ir investuoti pats? Juokingiausia, kad kiek pamenu R.Dargis citavo LPK atliktą tyrimą, kuriame ~2/3 Lietuvos pramonės atstovų net nežinojo kas ta pramonės 4.0 revoliucija.

Reaguojant į Covid-19 sukeltą krizę ir siekiant stabdyti ekonomikos nuosmukį nuo 2020 m. balandžio mėn. pradėtos taikyti greitojo reagavimo priemonės įmonių likvidumo palaikymui, darbo vietų išlaikymui, sveikatos apsaugai, taip pat trumpalaikio poveikio priemonės, siekiant išlaikyti esamas darbo vietas ir kurti naujas darbo vietas statybų ir kitose srityse, sumažinti socialines pasekmes po karantino, padėti atsigauti labiausiai nukentėjusiems sektoriams krizės laikotarpiu

Taip, labiausiai Lietuvoje gelbėtinas yra statybų sektorius…

Reaguojant į globalius pokyčius ekonomikoje ir siekiant kuo greičiau ją skatinti/ transformuoti, būtina:

  • investuoti į švietimo inovacijas ir perkvalifikavimą. Kvalifikuotos darbo jėgos parengimui yra ypatingai svarbios investicijos į švietimo sistemą, kuri vis dar susiduria su rimtais iššūkiais, įgyvendinant švietimo reformos tikslus tiek aukštojo mokslo, tiek profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo srityse. Vangiai vyksta optimizacijos procesai, vis dar neatnaujintas ugdymo programų turinys nesukuria tinkamų prielaidų efektyviam ugdymui nuotoliniu būdu ir XXI amžiaus kompetencijų, tokių kaip kritinis mąstymas, komandinis darbas, sprendimų priėmimas ir kt. įgijimui bei vertinimui. Todėl būtinos investicijos, įgalinančios per trumpą laikotarpį pasiūlyti rinkos poreikius atitinkančias mokymo ar studijų programas, diegti inovacijas į ugdymo procesą, užtikrinti STEM sričių specialistų skaičių, prioritetą teikiant inžinerinės pramonės ir informacinių technologijų specialistams.

Susimasčiau, ŠMSM trinasi, trinasi, plauna pinigėlius plauna, o va dabar ims Šapoka ir viską sutvarkys. Niekad nemaniau, kad bus taip paprasta imti ir sutvarkyti neveikiančią švietimo sistemą.

Taip pat būtinos investicijos į aktyvias darbo rinkos politikos (ADRP) priemones ir į greitą darbo jėgos perkvalifikavimą prisitaikant prie besikeičiančių rinkos poreikių. 2008–2009 m. ekonominės krizės padarinių švelninimo patirtis parodė, kad ADRP priemonės turėjo teigiamą poveikį bedarbystės problemų sprendimui, labiau kvalifikuotos darbo jėgos įliejimui į įvairius ūkio sektorius. Intervencijos darė įtaką užimtumo rodiklių kaitai, prisidėjo prie neigiamų tendencijų sušvelninimo 16 . Siekiant švelninti Covid-19 prevencijos priemonių poveikį užimtumui, būtina atkreipti dėmesį į po krizės susiklosčiusią ekonomikos struktūrą ir pagal jos poreikius pritaikyti ADRP priemones.

Panašu, kad emigracija labiau prisidėjo, nei ADRP, bet kokie tie “poreikiai” dabar? Mums reikia dar daugiau statybininkų Eikai, konservų fabrikų darbuotojų Kėdainių blažytėms? oh well.. pamatysim…

Skaitmeninės ekonomikos vystymui svarbus 5G junglumo vystymas. 5G koridorių išvystymo keturiuose sektoriuose (automobilių, transporto, sveikatos priežiūros ir komunalinių paslaugų) naudą pajustų ir įmonės, ir visuomenė – būtų sukurtas papildomas BVP bei nemažas skaičius darbo vietų.

Jau net verkti norisi, 5G, kuriam neigiamą poveikį turi net paprasti objektai, kaip kelių ženklai, padidins mūsų BVP :) Turime valstybės pinigais diegti 5G! Kodėl? Nes todėl! Tiesiog. Kaštų ir naudos analizės neaptikta, argumentacija verta Oskaro: “būtų sukurtas papildomas BVP”, taip mielai papasakočiau viena anekdotą apie du ekonomistus, šūdą ir apyvartą, bet susilaikysiu…

Taip pat būtinos ir visuomenės skaitmeninio raštingumo stiprinimo intervencijos, finansuojant gyventojų skaitmeninių kompetencijų ugdymo programas bei skatinant gyventojus naudotis informacinių ryšių technologijų (IRT) priemonėmis kasdienėje veikloje.

Čia tipo … Skype? Facebook?

MTI sistema Lietuvoje vystosi, sėkmingai veikia nedidelė aukštos pridėtinės vertės pramonė (bio-technologijų, lazerių sektoriai), tačiau mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos lygis Lietuvoje vis dar išlieka žemas. Būtina investuoti į technologijų vystymui ir eksperimentinei plėtrai reikalingus pajėgumus. Siekiant tolimesnio pajėgumų didinimo, rekomenduojama 20 vykdyti tikslinę gerajai gamybos praktikai (angl. good manufacturing practise) vystyti reikalingos infrastruktūros (moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai vykdyti reikalinga infrastruktūra) plėtrą; tęsti „minkštosios“ infrastruktūros priemones, tokias kaip, inovacijų brokeriai, inovacijų paramos tarnyba, technologijų konsultantai ir t.t.).

Dar daugiau betono, o ne smegenų! Suprantama, pastatyti dar daugiau slėnių, yra tai, kas padės Lietuvai sužydėti ir nukeliauti į šviesų rytojų, kuriame dar niekas nebuvo ir kurio dar niekas nematė….

investuoti į tvarų augimą užtikrinančius infrastruktūrinius energijos efektyvumo didinimo, atsinaujinančių energijos išteklių bei ekonominės infrastruktūros projektus. Šios investicijos turi potencialo suderinti ilgalaikius tikslus (apsirūpinimas energijos šaltiniais, poveikio aplinkai mažinimas, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas) su trumpalaikiais ekonomikos skatinimo tikslais (vidaus vartojimo skatinimas, užimtumo palaikymas), nes investicijos įgyvendinamos per statybų sektorių. Statybų sektoriaus skatinimas sukelia trumpalaikius efektus, nes šis sektorius naudą gauna projektų įgyvendinimo metu. Nors investicijų poveikis statybų sektoriui yra trumpalaikis (tik infrastruktūros projektų įgyvendinimo metu), o investicijų grąžos koeficientas žemas, tačiau šių investicijų socialinis poveikis, matuojamas pagal sukurtų darbo vietų skaičių ir darbo užmokesčio augimą, yra ryškus.

Jo jo supratom, statybos, statybos, statybos…. nes Eikos ir co. bottom-line pavojuje, tai davai susimetam gelbėti Avulio ir co… Nu rimtai, gal šitą raštą rašė pats Avulis?

Investicijos į žmogiškąjį kapitalą, orientuojantis į šias pagrindines sritis:

  • Švietimo sistemos gebėjimų reaguoti į rinkos poreikius didinimas, t.y., didinamos švietimo sistemos galimybės per trumpą laikotarpį pasiūlyti rinkos poreikius atitinkančias mokymo ar studijų programas, diegti inovacijas į ugdymo procesą;

O jie supranta, kad bakalauras + magistras = 6 metai? Ar čia tipo pyst ir ant rytojaus jau kepam naujus specus…?

STEM specialistų skaičiaus didinimas, t.y., didinamas STEM sričių specialistų skaičius, prioritetą teikiant inžinerinės pramonės ir informacinių technologijų specialistams;

… kai metų metais nesugebame efektyviai didinti moterų skaičiaus šioje srityje, dabar jau pasieksime proveržį…

Mokslinio potencialo didinimas, t.y., Pirmaujančių universitetų stiprinimas, siekiant, kad šalyje veiktų tarptautiniu mastu konkurencingi universitetai, turintys reikšmingą mokslinį potencialą.

Tik kad įtakos universitetų vykdomai politikai nulis, nes šventoji autonomija… Per kokį laikotarpį ir kokiomis priemonėmis?

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo didinimas, t.y., skatinamas aukštojo mokslo institucijų ir įmonių bendradarbiavimas vykdant bendrus tyrimus ir komercializuojant sprendimus bei rizikos kapitalo investicijų skatinimas, siekiant gynybos ir saugumo pramonės plėtros;

Garbės žodis, šitą sakinį skaitau jau kokį 1000ajį kartą…

Inovacijų, įskaitant sveikatos, infrastruktūros vystymas, t.y., vystomi inovacijoms skirtos teritorijos, sklypai ir pastatai, susijusi infrastruktūra, pvz., VU chemijos fakulteto, Matematikos ir informatikos fakulteto statyba, vystoma ikiklinikiniams ir klinikiniams tyrimams, skaitmeniniams medicinos sprendimams ir pan. reikalinga infrastruktūra;

…dar truputėlis statybų, na ir dar truputis čia:

  • Investicijų pritraukimo infrastruktūros plėtra, t.y., investuojama į verslo poreikius atitinkančių teritorijų, sklypų ir pastatų vystymą;
  • Verslui aktualios infrastruktūros šalies viduje gerinimas, t.y., Investuojama į verslui aktualią infrastruktūrą šalies viduje (pvz., keliai, vedantys į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos, geležinkelių jungtys su LEZ).

Kita dalis investicijų – už 1,8 mlrd. eurų – naujos ir papildomos investicijos iš valstybės biudžeto ir ES fondų naujojo laikotarpio lėšų, įtrauktos į šį planą įvertinus institucijų pateiktus pasiūlymus ir atrinkus didžiausią ilgalaikį poveikį turinčias ir ekonomikos transformacijai sąlygas sukuriančias iniciatyvas pagal jų parengtumo investuoti minėtu laikotarpiu lygį.

Tai jau priemonės aiškios? Jeigu iniciatyvos atrinktos pagal jų poveikį?

Na ką gi, Vyriausybė nusprendė dar pataškyti 1.2 mlrd skolintų pinigų - Eika ir MG tikrai galės džiaugtis :) trečiųjų šalių statybininkai irgi :)

IV. Plano investicijų poveikio ekonomikai analizė

Skyriaus pavadinimas, kuriame nėra būtent to – ekonominės poveikio analizės.

Investicijų poveikis įvertintas taikant antrinių šaltinių analizės metodą, t.y., pasinaudojant istoriniais investicijų poveikio vertinimuose nustatytais investicijų efektyvumo koeficientais ir ekspertinę analizę. Atsižvelgus į tai, kad plano investicijų struktūra pagal investavimo sritis yra panaši į 2014-2020 m. ES investicijų veiksmų programos (VP) intervencijų paketo struktūrą (plano investicijų struktūroje, lyginant su VP investicijų struktūra, netgi didesnę dalį sudaro produktyviosios investicijos) ir į tai, kad investicijų paketas savo apimtimi beveik lygus VP, galime laikyti, kad vidutiniu (10 metų) laikotarpiu investicijų efektyvumo koeficientas yra 1,88, t. y. vienas pagal planą investuotas euras atneš 1,88 eurų grąžą ir generuos 11,8 mlrd. EUR vertės BVP nominalia išraiška. Be to, dėl to, kad plano investicijos yra labiau koncentruotos į produktyviąsias investicijas ir dėl antrinių sukuriamų efektų, kurie šalies ekonomikoje pasireiškia su pavėlavimu, tikėtina, kad ilguoju laikotarpiu (iki 2040 m.) suminis plano efektas bus iš viso apie 15,1 mlrd. EUR (taikant ilgalaikį investicijų efektyvumo koeficientą 2,4) 23

Lietuviškai tai reiškia:

  • bl*t nieko neskaičiavome, nes neturime tam jokių gebėjimų ir resursų (nors ir vadinamės STRATA)
  • paklausėm ekspertų = verslo lobistų nuomonės, kurie patvirtino, kad augimas bus
  • prognozuojame BVP nominaliai, nes eliminuoti kainų efekto, tikrojo ekonomistų mato nemokame
  • sugalvojame skaičius iki 2040 metų, nes trūksta fantazijos sugalvoti BVP skaičius iki 3624 metų…

Trumpalaikis plano investicijų poveikis ekonomikai. Trumpuoju laikotarpiu (2020-2021 m.) pagrindinis impulsas, t. y. apie 48 proc. lėšų, ekonomikos atsigavimui ir augimui bus jaučiamas per bazinės infrastruktūros finansavimą (ekonominės infrastruktūros bei klimato kaitos ir energetikos srityse, tokios kaip jūros ir oro uostų plėtra, trūkstamos inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros išvystymas LEZ, geležinkelių infrastruktūros plėtra). Tai reiškia, kad beveik pusė plano lėšų (apie 3 mlrd. EUR) 2020-2021 m. į ekonomiką bus įlieta per statybų sektorių. Statybų sektoriaus investicijų efektyvumo koeficientas trumpuoju laikotarpiu siekia 1,15 24 , todėl tai turėtų tapti pastebimu ekonomikos skatinimo impulsu ir sukurti apie 3,5 mlrd. EUR sektoriaus pridėtinės vertės to meto kainomis.

48% lėšų, kurių dalis nusės oligarchų kišenėse, kita dalis maitins trečiųjų šalių darbuotojų šeimas. Aš nieko prieš development-aid, bet gal tada taip ir vadinkime, o ne Lietuvos ekonomikos revoliucija?

Išvados

Pagal rašymo stilių, sakyčiau jog tekstą parašė 2 kurso komunikacijos fakulteto studentas, kuriam davė užduoti sukurti rašinėlį, kaip išgelbėti Lietuvą. Deja vietoj to, kad rinktųsi statybas, šis studentas pasirinko komunikacijos fakulteto pažadą tapti genialiu PR’čiku. Atitinkamai plano kokybė nulinė. Faktų, paskaičiavimų, prognozių ir pagrindimo nerasta. Priemonių plano lentelėse pateikiamos ne priemonės, o išlaidų sritys, priemones kažkas galbūt sugalvos vėliau… taip kad pinigai nueitų tam, kam reikia ir ten kur reikia…. keli pvz:

42 mln. eurų - neaišku iš ko į ką, kaip už kiek, kur bus vykdomos kokios programos…

60 mln eurų - kur, kam, už ką, kaip, kiek? Svarbiausiai milijonų upeliai pradeda tekėti…

100 mln. Juhuuu!!! Galima ir aš dalyvausiu tame eksperimente?

Epilogas

Su fanfarais ir spaudos konferencija, FinMin’as pamina parlamentinės respublikos principus: be jokio biudžeto keitimo įstatymo, diskusijų Seimo biudžeto ir finansų, audito komitetuose, yra stumiamos milijoninės skolintų pinigų švaistymo programos, kurių kone pusė nukreipta į statybų sektorių. Užsibrėžti tikslai, nors ir surašyti gražiai, skambiai (tikrai tinka rinkimų programai), visgi visiškai neatitinka realybės ir įgyvendinimo galimybių. Vietoj deklaruojamo ekonomikos transformavimo, planas nukreiptas į dabartinės žemos pridėtinės vertės ekonomikos modelio išlaikymą.

Nuoširdžiai, opozicija turėtų išsikviesti V.Šapoką ant kilimėlio ir pareikalauti kiekvienos išlaidų srities detalios programos, ketinamų pasiekti tikslų ir jų kaštų ir naudos analizės, visų analizėse naudotų prielaidų sąrašo bei skaičiavimų. Covid-19 suprantama padarys didelį poveikį Lietuvos ekonomikai, bet tai nereiškia, jog Vyriausybėi turi gauti carte blanche daryti ką ir kaip nori. Esminiai biudžeto pakeitimai turi nugulti į keičiamą biudžeto įstatymą.

Vigi jeigu Seimūnams pritrūktų vaizduotės, dar vienas patarimas - paprašykite Valstybės kontrolės išvados dėl šios priemonės ekonominio pagrindimo :)