Po ilgos ir geros pertraukos nuo rašymo pagaliau prisėdau surašyti minčių apie kapitalizmą, verslininkų mentalitetą, aplinkosaugą, žmogaus teises ir kairios politikos tebesitęsiančia mirtį.

Kūrybinė pertrauka

Pasižiūrėjau ir nustėrau, paskutinis „Ekonomisto komentaras“ 2019-11-21, taigi parašytas net praėjusiame dešimtmetyje. Nors labai norėčiau pasiteisinti, kad galvai reikėjo pertraukos, ar buvo kūrybinis / idėjinis štilius, ko gero meluočiau. Tiesiog visas gruodis ir sausio pradžia buvo nusėti vienintele veikla, bandymu inicijuoti profesinių sąjungų strateginių pozicijų derinimą. Kas iš to gausis, dar nežinau, bet laiko tai atima daug. Praėjusį penktadienį turėjome PS susitikimą, ir regis, pagaliau pradėsime judėti kryptingiau kažkur link, kur – parodys ateitis. Šiandien dar įkelsiu paskutinio susitikimo garso įrašą ir trumpą santrauką.

Per šiuos du mėnesius, buvo daug, ką norėjau aptarti, bet nenorėjau šokti ant „karštos temos“, kaip tai daro mūsų žiniasklaida. Biudžetas buvo priimtas, „atmaziniai“ mokesčiai pakeisti į normalesnius, Lietuva negyvena 1/12 taisykle ir kaip dažniausiai - gyvenimas tiesiog teka savo vaga. Ir visgi, kai kurios temos vertos aptarimo – Grigeo skandalas, Prezidento siūlymai plėsti VSD galias ir tebesitęsianti kairės politikos pusrutulio mirtis.

Grigeo skandalas arba „Greed is good“

Grigeo skandalas iš tiesų sudrebino Lietuvą, tik nežinau, ar toks rezonansas kilo dėl to, jog ne per seniausiai išgyvenom Alytaus degančių padangų katastrofą, ar tiesiog, mintis, jog nemaža dalis Lietuvių yra atostogavę prie Baltijos jūros, kelia jiems šiurpą pagalvojus, kokiame vandenyje jie maudėsi. Viena aišku - Lietuviai nėra tapę „žaliaisiais“. Ekologinės temos nedominuoja Lietuvos žiniasklaidoje, ką jau bekalbėti apie politikos areną. Tačiau nedominuoja jos ir žmonių mastyme, supratime. Užtenka tik prisiminti piliečių priešinimasi taršos mokesčiams, reikalavimams rūšiuoti šiukšles ir t.t. Nors tikiuosi, kad sulyg kiekvienais metais, jautrumas šiai svarbiai temai tik didės.

Trumpalaikis naudos siekimas

Aš matau Grigeo skandalą, kaip tipinį reiškinį kapitalistinėje visuomenėje, kaip taisyklę, o ne kaip išimtį. Pažvelgus į aplinkosaugines katastrofas darosi akivaizdu, jog ne retai jų priežastys yra sietinos su nepakankamomis investicijomis, taupymu (techninėms priemonėms, apmokymams), korupcija ir t.t. ir visa tai siejasi su pagrindiniu kapitalizmo siekiu – gauti daugiau (trumpalaikio) pelno.

Kai teisinis reguliavimas yra perkamas (aka MasiulIo dėžutė, MG Baltic įtaka politikams), kai galimai priežiūrą yra nepakankama, bedantė ar irgi perkama, kodėl gi nepadidinus ROI (return on investment - lt. investicinė grąža), nuleidžiant dalį nevalytų nuotekų?

Paskutiniu metu, stebina viešas Grigeo gynimas, neva išlaidos nuotekų valymui siektų tik ~ 1-1.5% koncerno pajamų. Visų pirma reiktų lyginti ne su visu koncernu, o su Grigeo Klaipėda, visų antra lyginti reiktų ne su apyvarta, o su “Grigeo Klaipdėda” pelnu. Oficialių skaičių nėra, bet nenustebčiau, jog sutaupymai Klaipėdoje galėjo siekti ~20% “Grigeo Klaipėda” pelno, jeigu pasitvirtinų prokuratūros įtarimai, jog beveik visos nuotekos buvo pumpuojamos nevalytos, o tik maža dalis buvo valoma, siekiant imituoti vykdomą valymą.

Akivaizdu, jog su tokia versija nesutinka buvęs Grigeo Klaipėda akcininkas A. Avulis, kuris yra įsitikinęs, jog dešimtmetį smarvę kentę Klaipėdiečiai yra idiotai, o šis nuotekų nutekinimas, tik buvusio direktoriaus kerštas. Nors logika man nėra aiški, kaip buvęs direktorius, gali nurodyti atsukinėti sklendes… bet Avuliui, tokia logika yra „priimtinesnė“.

Prakalbus apie galimą bendrovės nuotekų leidimą į marias ir naktimis galimai buvusias atidarytas sklendes, A. Avulis sakė tokiomis istorijomis netikintis. „Čia ne visai realistinės istorijos“, – sakė jis ir dar kartą patikino, kad kita versija jam priimtinesnė (Šaltinis: delfi.lt)

Mes boikotuosim, arba apskaičiuotas PR’as pelno besiekiant

Įdomi man pasirodė kai kurių prekybos tinklų reakcija – atsisakyti Grigeo produkcijos. Labai džiaugčiausi, jeigu man kas nors įrodytų, jog tai nuoširdus (įsitikinimų vedamas) veiksmas, tačiau Grigeo produkcijos atsisakymą aš linkęs vertinti kitaip – kaip eilinį PR’ą ir kaip baimę prarasti tiekimo sutartis.

PR’ą manau pasidarė prekybos tinklai, kuriuose WC popierius (žemesnės kokybės) ir taip nesudaro tikėtina jokios reikšmingos apyvartos dalies. Prabangesnio segmento parduotuvių Iki ir Rimi pirkėjai ir taip, vargu bau, ar perka, jeigu apskritai tą Grite popierių. WC popierius senukams ko gero irgi ne itin svarbus, tik Norfa šiame kontekste, atrodo kiek įdomiau. Atsižvelgiant į tai, jog produkcija nebuvo išimta iš apyvartos, išparduodami likučiai, o dėl ateities sandorių kol kas nekalbama, leidžia spręsti, jog Grite į šiuos prekybos tinklus dar grįš.

Tad kokia nauda prekybos tinklams? Visu pirma PR’as - eskaluojama tema, kokie mes „ekologiški“, „politiškai korektiški“ ir t.t. Nenustebčiau, jog po visu tuo slypi ir kur kas sumanesnis planas, pasibaigiant tiekimo sutartims, reikalauti geresnių kainų, tikintis, jog netrukus paaiškės, kad visas skandalas yra vos kelių žmonių, o ne koncerno, blogadarystė. Galbūt pasikeis prekybos ženklas, ir tik mažomis raidytemis bus parašyta: Made in Grigeo. Bet tada, tai jau ir pirkėjams neberūpės.

Ikea tiekėjai, paskelbę apie korinio kartono (kuris naudojamas baldų gamyboje) atsisakymą, man labiau primena išsigandusius zuikius. Manau, jog Ikea kelia pakankamai griežtus ekologinius reikalavimus sau ir savo tiekėjams, tad nenorėdami prarasti tiekimo sutarčių, tiekėjai nusprendė atsisakyti Grigeo produkcijos. Ar toks atsisakymas bus ilgam – abejoju. Korinio kartono importas (transportas) yra vargu ar „ekologiškesnis“ sprendimas, juolab, kai visos nuotekos iš Grigeo dabar jau valomos „Klaipėdos vandenyse“. Tad nenustebčiau, jeigu po kelerių mėnesių (skaistyklos) ir šioje srityje būtų grįžtama prie Grigeo produkcijos.

Šioje vietoje labai rekomenduoju, peržiūrėti visą Valatkos ir Ruseikos pokalbį delfi.lt portale. Žemiau tik du perliukai, tinkantys šioje vietoje, o perliukų visame interviu, ženkliai daugiau.

Būtina apsaugoti investuotojus

Kur kas smagesnė Grigeo istorijos dalis, jog Vilniaus biržoje du kartus buvo sustabdyta prekyba Grigeo įmonės akcijomis. Sausio 7-10 dienomis nevyko prekyba, nes Grigeo delsė informuoti akcininkus apie situaciją ir sausio 17 dieną, prieš prokuratūrai pristatant pirminius tyrimo rezultatus. Kaip keista, jog laisvą rinką, savireguliaciją ir t.t. ginantis LLRI nepradeda trimituoti, kaip čia yra kišamasi į laisvą prekybą. Juk libertarų nuomone, akcininkai turėtų bausti įmone, būtent atsisakydami įmonės akcijų ir taip naikindami įmonės savininkų turto vertę. Regis, iki šiol sunaikintos kapitalizacijos - 9 mln. eurų buvo “gana”.

Kodėl noras apsaugoti akcininkus yra didesnė vertybė, nei krizės metu valstybės skolinimasis ir viešųjų investicijų plėtra, siekiant apsaugoti gyventojus ir mažas pajamas gaunančius asmenis?

Prezidentinis echo

Tai, jog Daukanto aikštėje reziduojantis šiaudinis kareivėlis irgi šoko ant Grigeo bangos - nestebina, vertinant tai, kaip prastai sekasi suvaldyti Narkevičiaus skandalą ir su tuo gręsiančius reitingų praradimus. Ar šįkart Prezidentui labiau rūpi gimtasis miestas, ar PR skyrius patarė greičiau reaguoti - nežinau, bet palyginimas su Alytaus gaisro atveju stiprus, kai Prezidentas kažką veikė Japonijoje, o tada dar rado laiko aplankyti Pietų Korėjoje bestudijuojančią dukrą ir tik kone pasibaigus gaisrui, sugrįžęs sugebėjo suformuluoti kažkokią poziciją.

Kad jau pradėjau apie G.Nausėda…

Nausėda „dėjo“ ant žmogaus teisių

2019-12-20 G. Nausėda įregistravo pataisas, kuriomis, siūloma žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį, teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą.

Kaip rašoma aiškinamajame rašte, pataisas inicijavo šalies vadovas, o parengė pačios žvalgybos institucijos. Apart to, jog asmuo, kuris galimai dar tik darys kažką, kas gali didinti riziką ar kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ar valstybėms interesams, gali būti kviečiamas į prevencinius, t. y. įbauginimo, pokalbius, neatėjimas reikštų administracinę baudą. Dar daugiau, numatoma, jog VSD įgautų teisę gauti bankų paslaptį sudarančią informaciją be teismo sankcijos.

Kas yra ta veikla, kuri „gali didinti riziką valstybės interesams“? Niekas nežino! Šiandien galbūt tai bendradarbiavimas su GRU, rytoj, galbūt, vieši pasisakymai prieš G.Nausėdą, užporyt, galbūt nepalanki valstybei profesinių sąjungų ar politinių partijų veikla?

Palyginti su Grigeo skandalėliu, čia yra tikras skandalas! Mes literaliai judama Orwelo 1984 knygos scenarijaus (arba kokios Kinijos ar Rusijos sistemų) link. Net D.Grybauskaitė sugebėjo pakomentuoti:

Man labai sunku komentuoti jau konkretų įstatymą, aš jo detalių nežinau, bet kai kurie šito įstatymo elementai buvo diskutuojami ir anksčiau, ir ypač tie vadinami prevenciniai pokalbiai. Aš tuo metu ir dabar manau, kad tai yra perteklinė priemonė ir tikrai prasižengianti su žmogaus teisėmis , be specialios žvalgybinių institucinių kontrolės tokia priemonė tikrai negali būti įvesta Šaltinis: delfi.lt

Miręs kairysis pusrutulis

Ir kaip į žmogaus teisių skandalą reaguoja kairysis Lietuvos smegenų pusrutulis (žinote, LSDP, à la socialdemokratai, kaip ir turėtų būti už žmogaus teises ir jų gynimą)? Atsakymas yra – ogi niekaip. Absoliučiai jokio spaudos pranešimo, jokios komentaro spaudoje, net Facebook paskyroje, nič nieko! E.Macron pasakė, kad Nato ištiko smegenų mirtis, man atrodo, Lietuvoje LSDP irgi reiktų reanimacijos.

Kodėl nereaguoja LSDP? Nes PR’inės temos (Grigeo, „nacionalinis“ švietimo ne-susitarimas ir t.t.) yra tiesiog labiau girdimos, labiau aktualios vidutiniam LSDP rinkėjui. Dabar imk ir pradėk aiškinti, kodėl anonimiškumas, duomenų apsauga, žmogaus teisės ir t.t. yra kertinės demokratijos kolonos? Ech per daug darbo… O dar imk ir pradėk su Prezidentu pyktis… ims ir ištrauks dar kokią VSD pažymą…

O apie ekologiją? Apart L.Balsio rašliavos socdemų laikraštyje, pozicijos, analizės, vertinimų to, kas laukia Lietuvos, juolab naujosios EK prezidentes Ursula von der Layen „Green Deal“ vertinimo nėra. Žalioji politika tampa raudonosios politikos dedamoji visoje ES, Lietuvoje - žalioji dienotvarkė vis dar tebėra traktuojama tarsi gangrenuojanti galūnė: pjauti ar nepjauti, va kur klausimas geras.

Aš suprantu LSDP, kur kas geriau orientuotis į temas, kurios yra artimos rinkėjams. Kam čia šviesti visuomenę, kam diskutuoti globaliomis (ekologijos, žmogaus teisių), ar europinėmis (naujos EK politikos) klausimais? Tačiau ar verta paskui stebėtis, kad nerodant lyderystės, nerandama ir proveržio?

Epilogas

Europoje ir pasaulyje ekologinės temos darys didelę įtaką politikos dienotvarkei. Net Boston Consulting Group parašytame raporte WEF, teigiama:

The world needs cohesive and swift international policy action. But as long as this remains wishful thinking, individual governments and corporations can and should move ahead with unilateral initiatives. While no single actor can halt global warming alone, efforts by leading industrial nations or large corporations can have a multiplier effect.

Companies should reduce the emission intensity of their businesses and seek opportunities in new low-carbon business models. By acting with others in their ecosystems,they can unlock further opportunities that might not be viable for solo players. Governments should come forward with Paris-compliant commitments and design policy frameworks to decarbonize their economies. By applying instruments such as cross-border carbon taxes or low-carbon product standards, they can protect vulnerable industries from unfair high-carbon competition - and potentially trigger a domino effect.

O apie VSD… belieka tikėtis, kad LSDP atsibus per įstatymo projekto svarstymą…