“Gytautai, pagarbiai, eikite naxui” - replikuoja Andrius Užkalnis savo Facebook paskyroje į Gytauto komentarą, kuriuo Gytautas prašo “<…>pateikti statistinius duomenis grindziancius jusu nuomones objektyvuma bei atsakyti, kodel joje neatspindima JOKIA pvz turto/pajamu/galimybiu nelygybes itaka, o gal sakysite nera? ”, po to, kai Andrius Užkalnis “socialistinėmis erkėmis” pavadiną prof. R.Lazutką ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovę Aistę Adomaviečienę, raginančius skirti daugiau finansinių resursų skurdo ir socialines atskirties mažinimui. Eilinė diena rojuje, sulaukus naujos skurdo ir socialinės atskirties statistikos.

Apie statistiką (trumpai)

Taip ir vėl paskelbta naujausia statistika apie santykinį bei absoliutų skurdą Lietuvoje. Ir nors Lietuvos statistikos departamentas skelbdamas duomenis deklaruoja, jog tai 2018 m. rodiklis, ši statistika atspindi 2017 m. situaciją (gyventojų pajamas). Būtent todėl ši statistika yra mažiau tinkama norint įsivertinti, ar LVŽS vykdoma kovos su skurdu ir socialine atskirtimi politika yra efektyvi ar ne.

2018 m. situaciją iliustruoja materialinio nepritekliaus statistika, kurią jau aptariau Ekonomisto komentaras – kaip “elitazzz” nebemato realybės. Materialinio nepritekliaus statistikoje labiau galima bandyti įžvelgti vykdomos socialinės politikos (pensijų indeksavimo, vaiko pinigų bei kitų projektų) įtaką, nes šios  priemonės įsigaliojo ar pradėjo veikti tik nuo 2018 m. pradžios.

Visgi apie paskelbtus rodiklius trumpai:

Absoliutaus skurdo statistika

Namų ūkis priskiriamas gyvenantiems absoliučiame skurde, kai gyventojų disponuojamų pajamų ekvivalentas mažesnis, nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskaičiuota minimalaus poreikių krepšelių suma. 2018 metais ši suma siekė 245 eurus. Jeigu namų ūkyje gyveno du suaugę bei du vaikai, tada tada šios šeimos disponuojamų pajamų (po mokesčių) skurdo riba, remiantis ekvivalentine skale, siekė 245 x (1+0.5+0.3+0.3)=514.5 euro.

Ekvivalentinės skalės naudojamos namų ūkių dydžio ir sudėties įtakai pašalinti, lyginant gyvenimo lygį (pajamas, išlaidas). Naudojama vadinamoji modifikuota Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) ekvivalentinė skalė, kurioje pirmajam namų ūkio nariui suteikiamas svoris, lygus 1, kiekvienam paskesniam suaugusiajam – 0,5, o kiekvienam vaikui iki 14 metų amžiaus – 0,3. Sudėjus visiems namų ūkio nariams suteiktus svorius, gaunamas namų ūkio ekvivalentinis dydis. Pritaikius šią skalę, vieno asmens namų ūkio ekvivalentinis dydis lygus 1, o 4 asmenų namų ūkio su dviem vaikais iki 14 metų amžiaus – 2,1 (1 + 0,5 + 0,3 + 0,3). (LSD)

Kaip pragyventi ne absoliučiame skurde vienam asmeniui pvz., Vilniaus mieste, už 245+1 eurą, nežinau. Ir ar tikrai, OECD skalės taikymas yra tinkamas mums Lietuvoje, t.y. ar tokia metodika yra tikslinga Lietuvai, irgi galima ir reiktų diskutuoti.

Visgi net ir su tokiomis ultra-konservatyviomis prielaidomis, absoliutaus skurdo statistika nors ir rodo tam tikra teigiamą tendenciją, galima sau užduoti klausimą, kaip 21 amžiuje, ES šalyje narėje mes leidžiame, kad vis dar ~32% vienišų tėvų su vaikais gyventų ABSOLIUČIAME SKURDE???

(Remiantis mat. nepriteklių statistiką, galima prognozuoti, jog kitais metais, pateikiant duomenis už 2018 m. pajamas, šis rodiklis kris apie 5 proc. punktus, bet tai vis dar kas ketvirtas toks namų ūkis).

Šaltinis: LSD

Santykinio skurdo statistika

Santykinio skurdo statistika, kai kurių bankų PR’čikų peikiama kaip atspindinti pajamų nelygybę, bet iš esmės atvaizduojanti ir tai, kokia dalis visuomenės negali būti pilnaverte visuomenės dalimi, yra kraupinanti.

  • Kas antras vienišas asmuo patiria skurdo riziką
  • ~47% vienišų asmenų auginančių vaikus patiria skurdo riziką, taigi ir šių asmenų auginami vaikiai patiria galimybių nelygybės riziką.

Šaltinis: LSD

Analitikas neskiriantis sąvokų

Kai dėsčiau Vilniaus Universitete (kodėl nebedėstysiu: čia), reikalavau iš savo studentų, jog kai jie generuoja statistikos grafikus, būtinai juose turi nurodyti statistikos šaltinį bei konkretų lentelės ar duombazės kodą. Tai yra būtina tam, jog bet kas matydamas grafiką galėtų lengvai rasti ir pasitikrinti, ar ekonomistas parengęs grafiką nepadarė klaidų. Jeigu studentai to nepadarydavo, egzamine prarasdavo 1-2 balus. Skausmingos pamokos, kurių yra neišmokę mūsų bankų PR’čikai.

Štai Swedbanko analitikas N.Mačiulis nesusilaikė patylėjęs ir pasidalino šiuo Facebook įrašu, kuriame leido sau reziumuoti:

Ne visos problemos išspręstos, bet pasakos apie negerėjančią situaciją, didėjantį skurdą bei atskirtį yra… pasakos.

Žemiau banko analitikas pateikia ir grafiką, kaip Lietuvoje mažėjo “Absoliutus skurdas”

Tačiau tie, kurie seka socialinės politikos naujienas, žino, jog Lietuvoje absoliutus skurdas pradėtas skaičiuoti tik po to, kai buvo apibrėžta minimalaus vartojimų krepšelio metodika. Duomenis apie tokį krepšelį turime tik už 2016, 2017 ir 2018 metus. O Eurostatas absoliutaus skurdo išvis neskaičiuoja.

Taigi Nerijus maišo dvi absoliučiai skirtingas statistikas, viena remiasi pajamų statistika (absoliutaus ir santykinio skurdo įverčiams generuoti), kita, reprezentatyvia gyventojų apklausa apie namų ūkių patiriamus materialinius sunkumus. Pateikti materialinio nepritekliaus duomenis juo pavadinant “absoliutaus skurdo lygio” statistika…uuups…. Taip jos panašios, bet toks faux pas priverčia abejoti ar Swedbanke iš tiesų gerai veikia oro kondicionieriai ir kolega nėra perkaitęs nuo karščio.

Tačiau neramina ir tai, jog vienas žinomiausių bankų analitikų vis dar  pagrindiniu mato absoliutaus skurdo rodiklį. Absoliutus skurdas apskritai turėtų būti minimas tik neišsivysčiusių šalių kontekste (priminsiu, jog Lietuva pagal Pasaulio banką priskiriamą prie “High income”, pagal TVF prie “Advanced economies”). Manau būtent todėl Eurostat absoliutaus skurdo rodiklio ir nematuoja.

Taip pat, neramina ir Nerijaus polinkis viską suvidurkinti. Taip situacija gerėja bendrai vertinant ir tikėtis čia kažko kito nereiktų, juk esame ES, gauname struktūrinių fondų finansavimą tam, kad vytumėmės ES senbuves nares. O-bet-tačiau, jeigu pabandysime pažiūrėti kiek giliau, pamatysime, jok ir pasakos ne retai turi realų pagrindą.

Pasirodo, nors tam tikrų socialinių grupių materialinis nepriteklius ir gerėjo, yra tam tikrų socialinių grupių, kurių situacija palyginti su prieškriziniu lygiu net pablogėjo, bent jau vertinant materialinį nepriteklių, o ne didelį materialinį nepriteklių. Tiesa, reikia užduoti sau klausimą, kodėl per dešimtmeti, taip nežymiai pakito ir didelio materialinio nepritekliaus lygis, nors esame pačiame ekonomikos ciklo pike?

Bendram vaizdui susidaryti - (didelio) materialinio nepritekliaus lygio statistika:

Šapoka finansuos kovą su skurdu

Prieš gerą savaitė inicijavau el. laiškų rašymą Seimo nariams prašant užtikrinti, jog sekančiu finansų ministru nebebūtų skiriamas neolibaralias pažiūras turintis ir su “per dideliu viešuoju sektoriumi” kovojantis V.Šapoka. Prie akcijos prisijungė profesinė Sąjungą Solidarumas, Lietuvos profesinių Sąjungų konfederacija, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas, dėstytojų ir mokslininkų judėjimas Paskutinis prioritetas bei labai teisingas mintis išdėstė prof. V.Kasiulevičius (apie tai plačiau: Piliečių nuomonė dėl finansų ministro Seimo nariams.

Po tokios akcijos, kai apie pusę milijono (apytikslis mano spėjimas) Lietuvos gyventojų bei darbuotojų vienaip ar kitaip atstovaujančių organizacijų vadovai viešai pasisako prieš dabartinį finansų ministrą, manau normalioje šalyje būtų buvę galima tikėtis bent jau kažkokių formalių susitikimų ir diskusijų su Seimo nariais, Vyriausybės / Prezidentūros atstovais ar net pačiu V.Šapoka. Tačiau, mano žiniomis, nei vienas politikas nesikvietė šių organizacijų atstovų viešai diskusijai.

Alea iacta est. Akivaizdu, jog sekančius pusantrų metų ir toliau kova su skurdu tęs (finansuos) V.Šapoka. Oksimoronas.

Labai rekomenduoju pasiklausyti Žinių Radijo laidos “Pozicija” su laikinai pareigas einančių finansų ministru V.Šapoka, apie tai, kokie mokesčiai reikalingi, jog siekti „gerovės valstybės“.

Peržiūrėjus įrašą, man peršasi šios išvados:

  1. G.Nausėdos pasitikėjimas ministru kyla iš ankstesnių laikų. Klausimas iš kokių “ankstesnių”?
  2. Ministrui trūksta bet kokios kritinės savirefleksijos
  3. Koalicijos susitarimai bei įsipareigojimai jam yra “popieriniai”!
  4. Perskirstimas didės tiek, kiek mažės šešėlis, nes tik tuo skiriamės nuo Skandinavų
  5. Viešojo sektoriaus turime per daug / per didelį
  6. Atlyginimų didinimas galimas tik per efektyvumą
  7. Apie G.Nausėdos 35% mokesčių/BVP santykį, kurį riktų pasiekti per 5 metus išvis nebuvo diskutuojama…

Turint tokį užsispyrusį ministrą belieka tik viena - LVŽS palinkėti sėkmės rinkimuose, o visiems, kurių dabartinis gyvenimas yra tragiškas, ištvermės, arba sukaupti pakankamai pinigų ir prisijungti prie neslūgstančios emigracijos bangos.

Emigracija

Kad ir kaip Seimo ar Vyriausybės atstovai džiaugtųsi tuo, jog Lietuvoje pagaliau pasiektas neto migracijos lūžis (imigruoja daugiau nei emigruoja), jie pamiršta, jog apie 40-50% imigracijos nuolatiniam gyvenimui Lietuvoje sudaro atvykstantys ne Lietuvos piliečiai. Eliminavus juos, neto migracijos srautas ir toliau liktų giliame minuse. Tai, jog problema neišspręstą, labai gerai iliustruoja emigracijos srautai. Žemiau pateiktame grafike matyti, kaip atrodo kiekvienais metais sausio – birželio mėnesių suminis emigracijos rodiklis. Šiemet jis didesnis nei pernai ir viršija 2013, 2014 metų rodiklius.

Socialinės politikos efektyvumas

Valstybės kontrolė pristatė ataskaitą: „Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką“. Išsamiau šią ataskaitą pakomentuoti tikiuosi kitą savaitę, tad dabar pateiksiu tik kelias VK citatas, kurios manau atspindi kodėl turime tokią prasta socialinės atskirties statistiką:

Apie nepakankamą paramos dydį:

Audito rezultatai parodė, kad 86 proc. atsirinktų vertinti socialinės pašalpos gavėjų gauta parama, įskaitant savivaldybės teikiamų lengvatų ir socialinių paslaugų vertę, neužtikrino minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris 2018 m. siekė 245 Eur per mėnesį.

Apie paramos individualumą, prieinamumą ir adekvatumą:

Nėra išsiaiškinami gyventojų individualūs poreikiai, todėl parinkti skatinimo ar motyvavimo priemones, padėsiančias įsitraukti į darbo rinką ar visuomenę, sudėtinga

Tad ar pas mus socialinė politika yra vykdoma efektyviai? Aiškus atsakymas - ne.

Apie tai jau irgi esu komentavęs Ekonomisto komentaras – apie chaoso sistemą Lietuvoje, kai pinigai ir idėjos yra centralizuotos, o įgyvendinimas yra lokalus, turime chaosą, kuris padeda gyvuoti korupcijai, nepotizmui ir kitoms neigiamoms apraiškoms.

Bet įsivaizduoti, jog tiesiog pasigerinę efektyvumą, sugebėsime patenkinti mūsų visuomenės socialinės apsaugos poreikius irgi nevalia.

Palyginkime kiek skiriame socialiniai politikai procentų mūsų BVP ir pamatysime, jog esame ES gale (į Airiją nereikia kreipti dėmesio, nes jų BVP statistiką iškreipta, perskaičiavus ji siektų apie ~13-16%. Apie Airiją daugiau čia.

Net jeigu visi tie pinigai, būtų skiriami efektyviai ir tikslingai pasiektų tuos, kuriems tos pagalbos labiausiai reikia (taip čia toks akmenėlis į universalius vaiko pinigus), net tada mes negalėtume sakyti, jog užtikriname socialinę apsauga visiems visuomenės nariams.

Taigi, turime surinkti daugiau tam, kad galėtume padėti tiems, kurie jau dabar skursta ir tam, kad užkardyti ateities skurdą, pvz., investuojant į kokybišką mokslą, sveikatos apsaugą. Bet štai, kad reikia siekti didesnio perskirstymo, aišku ne visiems…

“Pagarbiai eikite naxui” - influenceris

Deja to, nelabai supranta Andrius Užkalnis. Kuris irgi nusprendė nepraleisti progos pasisakyti apie tai, ko neišmano.

Šaltinis: https://www.facebook.com/uzkalnis/posts/10219203387585916

“Socialistinėmis erkėmis” išvadinti tuos, kurie dešimtmečius prisideda viešai diskutuodami apie tai, kaip reiktų vystyti socialinę politiką Lietuvoje, arba apie tuos, kurie vienija tokias organizacijas kaip….

  • Labdaros ir paramos fondas „SOS Vaikų kaimų Lietuvoje draugija“
  • Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“
  • Lietuvos Caritas
  • Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija
  • Lietuvos Samariečių bendrija
  • Maltos ordino pagalbos tarnyba
  • pilnas sąrašas…

…yra kraupu…

…bet gal ir nereikia stebėtis, iš tokio chamo sulaukiant tokių atsakymų?

Šaltinis: https://www.facebook.com/uzkalnis/posts/10219203387585916

Su visa pagarba Aušrai Maldeikienei ir Rokiškiui Rabinovičiui bei kitiems…, bet aš nesuprantu, kaip jie gali dirbti su tokias pažiūras deklaruojančiu “influenceriu”?

Šaltinis: https://www.facebook.com/uzkalnio.zurnalas/

Galbūt Užkalnis kažką išmano apie kebabus… bet apie socialinę, fiskalinę politiką šiam nepraustaburniui geriau būtų patylėti, o dar geriau, pasimokyti?

Gal Humansapp’se save inseruojantis Užkalnis už norimas gauti pajamas galėtų visgi pasikviesti gerbiamą Aušrą papasakoti apie tai, kaip veikia socialinės sistemos ir kodėl mažas perskirstymas Lietuvoje, regresinė mokesčių sistema, neadekvatus viešojo sektoriaus finansavimas veda link nykstančios politinės visuomenės savimonės ir skatina aštrėjančią poliarizaciją (bei populizmą) ir kur tai gali nuvesti ilguoju periodu?

Šaltinis: Humansapp

O gal reiktų ir save “socialiais” prisistatantiems prekybos tinklams Maxima, Rimi, Norfa ir kt. pagalvoti apie tai, ar verta pardavinėti tokio “influencerio” vardinius koldūnus? Gal laikas “Put your money where your mouth is”?

Epilogas

Skurdo ir socialinės atskirties statistika yra žiauri. Mes tikimės “gerovės valstybės”, greitų pokyčių šalyje, renkame “Vilties” Prezidentą. Tačiau nepastebime kasdien didėjančios poliarizacijos, jog adekvatumo norintys ir su didesniais mokesčiais sutinkantys yra tie, kurių paslaugomis naudojasi Sutkai, Blažytės ir Užkalniai – viešas paslaugas vartojančių ir už tai nenorinčių susimokėti “socialinių erkių” šeima.

Viltys dedamos į naująjį Prezidentą vargu ar pasiteisins, greitų pokyčių nebus, nes Lietuvoje mes stokojame ne tik pinigų adekvačiai finansuosi viešąjį sektorių, socialinę politiką, bet ir vykdyti reikiamas (efektyvumo) reformas. Nusimatantis Šaponomics politikos tęsimas prielaidų pokyčiams nesudaro. Norėčiau pabaigt linksma gaida, bet šįkart negaliu.


  • Šiam komentarui galioja citavimo taisyklės
  • Patiko komentaras ir nori paremti blogo autorių? Visada gali jį pavaišinti kava Sipping coffee.
Per platformas
Paypal.MePatreon
arba banko pavedimu:
Gavėjas Justas Mundeikis
IBAN LT79 3500 0100 0418 3482
Swift kodas EVIULT21