Praėjusią savaitę reaguodamas į Premjero S.Skvernelio bei Prezidento G.Nausėdos teigiamus vertinimus ir išsakomą viešą palaikymą finansų ministrui, parašiau apeliavimą į demokratinius socialistus šioje šalyje dėl būsimo finansų ministro. Visgi supratau, jog reikia daryti daugiau, ir birželio 21 d. blogpost’e “Piliečių nuomonė dėl finansų ministro Seimo nariams” sukūriau standartizuotą el laiško siuntimo galimybę, valdančiosios koalicijos Seimo nariams. Iki šiandienos apie 150 asmenų nusiuntė standartizuotą el. laišką visiems, arba pasirinktiems Seimo nariams. Labai džiugu, jog į raginimą užbaigti Šaponomics prisijungė ir NVO. Nuolat atnaujinamas NVO sąrašas bei jų kreipimaisi.

Kreipimasis į Seimo narius

Lietuva vis dar yra parlamentinė respublika todėl manau, jog pirmoje vietoje dėl vykdomos socialinės bei ekonominės politikos būtina kreiptis į Seimo narius. Juo labiau, kad Seime buvo pasirašyta naujos valdančiosios koalicijos sutartis, numatanti per 5 metus padidinti išlaidos socialinei politikai iki ES vidurkio.


Šaltinis:15min.lt

Kaip Seimo nariai numato įgyvendinti tokius planus, kai Vyriausybė (su finansų ministru V.Šapoka in corpore), vykdo neoliberalią politiką? Būtent todėl pasirinkau el.laiško adresatu valdančiosios koalicijos Seimo narius, rašydamas štai tokį el. laišką.

Gerb. Seimo nariai,
aš, …………………(Vardas Pavardė), kreipiuosi į Jus, kaip naujosios sudarytos valdančiosios koalicijos narį, išreikšdamas savo susirūpinimą dėl būsimos finansų ministrų personalijos.
Dabartinis laikinai einantis pareigas finansų ministras Vilius Šapoka pademonstravo savo neoliberalias nuostatas, kurios mano supratimu yra netinkamos siekiant įgyvendinti pasirašytą koalicijos sutartį, kurioje numatoma per 5 metus padidinti socialiniai sričiai skiriamą finansavimą iki ES vidurkio bei atitinkamai didinti perskirstymą per biudžetą.
Prašau Jūsų atstovauti mano, kaip rinkėjo(-s) poziciją Seime bei užtikrinti, jog būsimas finansų ministras nebūtų neoliberalios ekonominės politikos atstovas, o vykdytų 2016 m. Seimo rinkimų metu duotus pažadus bei vykdytų pasirašytą koalicijos sutartį. Prašau atsakyti raštu, kokių veiksmų, atstovaujant rinkėjų valią, planuojate imtis.
Pagarbiai
………………… (Vardas Pavardė)

Profesinė Sąjunga "Solidarumas"

Aš labai džiaugiuosi, jog prieš Šaponomics Lietuvoje kyla ir visuomeninių institucijų atstovai.

Pirmadienį prie tokių raginimų prisidėjo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė, ragindama netvirtinti Finansų ministru V.Šapokos.

Kristina kreipėsi į valdančios koalicijos partnerius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininką Ramūną Karbauskį, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininką Gediminą Kirkilą, Tvarkos ir Teisingumo partijos pirmininką Remigijų Žemaitaitį, Lenkų rinkiminės akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjunga pirmininką Valdemarą Tomaševskį, ragindama juos netvirtinti sekančiai kadencijai Finansų ministro Viliaus Šapokos tokiu tekstu:

Lietuvos profsine sąjunga „Solidarumas“, kreipiasi į Jus, kaip naujosios sudarytos valdančiosios koalicijos narį, išreikšdama savo susirūpinimą dėl būsimos Finansų ministro personalijos. Dabartinis laikinai einantis pareigas finansų ministras Vilius Šapoka pademonstravo savo neoliberalias nuostatas, kurios mūsų supratimu yra netinkamos siekiant įgyvendinti pasirašytą koalicijos sutartį, kurioje numatoma per 5 metus padidinti socialiniai sričiai skiriamą finansavimą iki ES vidurkio bei atitinkamai didinti perskirstymą per biudžetą. Rengiant strategiją tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimo didinimo, finansų ministras nuolatos priešinosi profesinių sąjungų siūlymams didinti viešojo sektoriaus finansavimą, kuris jau dabar yra nepakankamas, ir pasisakė tik už viešojo sektoriaus mažinimą. Prašome Jūsų atstovauti mūsų organizacijos virš 20 tūkst. narių, kaip rinkėjų poziciją Seime bei užtikrinti, jog būsimas finansų ministras nebūtų neoliberalios ekonominės politikos atstovas, o vykdytų 2016 m. Seimo rinkimų metu duotus pažadus bei vykdytų pasirašytą koalicijos sutartį. Mes palaikome Lietuvos Respublikos Prezidento planus kurti Lietuvoje Gerovės valstybę. Mes pasisakome viešojo sektoriaus ir viešųjų paslaugų tinkamą finansavimą, darbuotojų atlyginimų didinimą, kuris yra dar neatstatytas po 2008 m. krizės. Prašome pateikti savo poziciją raštu, kokių veiksmų, atstovaujant rinkėjų valią, planuojate imtis. Pagarbiai, Lietuvos profsinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė
Skurdo mažinimo organizacijos tinklas

Šiandien prie raginimo politikus baigti Šaponomics prisidėjo ir Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, kuris vienija apie apie 50 nevyriausybinių organizacijų ir aptarnauja apie 200-250 tūkstančių žmonių Lietuvoje, išplatinamas atvirą laišką Prezidentui G.Nausėdai:

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas kreipiasi į Jus, kaip į Prezidentą, kuris savo pagrindiniu tikslu įvardijo Gerovės valstybės kūrimą, ir tuo pačiu reiškiame savo susirūpinimą dėl būsimos finansų ministrų kandidatūros. Dabartinis finansų ministras Vilius Šapoka pademonstravo, jog jo vykdoma finansų politika nesutampa su gerovės valstybe, kurioje rūpinamasi pažeidžiamiausiais visuomenės nariais ir jų apsauga, bei tvariu socialinės apsaugos finansavimu. Ministro sprendimai, priimti mokesčių reformos metu 2018 m., sumažinti biudžeto lėšų surenkamumą akivaizdžiai kertasi su Jūsų tikslu sukaupti pakankamai lėšų viešosioms paslaugoms, atlyginimams bei socialinėms išmokoms. Taip pat šie sprendimai prieštarauja koalicijos sutarčiai, kurioje numatoma per 5 metus padidinti socialiniai sričiai skiriamą finansavimą iki ES vidurkio bei atitinkamai didinti perskirstymą per biudžetą. Jūsų kvietimas kurti gerovės valstybę sulaukė milžiniško gyventojų palaikymo. Finansų ministras yra vienas pagrindinių asmenų ministrų kabinete, kuris, dirbdamas kartu su Jumis, turėtų gebėti vykdyti tiek Jūsų, tiek valdančiosios koalicijos užsibrėžtus tikslus. Atsižvelgiant į ligšiolinius finansų ministro sprendimus, esame įsitikinę, kad šiam išlikus ministru, neįvyks ir esminiai pokyčiai viešųjų finansų, o tuo pačiu ir Gerovės valstybės kūrimo srityje. Pagarbiai, Tinklo direktorė Aistė Adomavičienė Tinklo valdybos pirmininkė Rita Augutienė
Mokslininkų ir dėstytojų judėjimo „Paskutinis prioritetas“ iniciatyvinė grupė

Prie kritiškai pasisakančių vakare prisijungė ir mokslininkų bei dėstytojų judėjimas “Paskutinis prioritetas”, savo Facebook paskyroje pasidalinęs tokiu kreipimusi:

Atviras laiškas LR Prezidentui, LR Ministrui Pirmininkui ir LR Seimo Nariams Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, Gerbiamas Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke Sauliau Skverneli, Gerbiami Lietuvos Respublikos Seimo Nariai, Mokslininkų ir dėstytojų judėjimas „Paskutinis prioritetas“ sveikina į pirmą politinės diskusijos planą iškeltas gerovės valstybės, atskirties mažinimo, viešojo sektoriaus finansavimo ir švietimo kokybės didinimo idėjas. Manome, kad ilgalaikei tvariai mūsų valstybės raidai būtinas stiprus viešasis sektorius, teikiantis kokybiškas paslaugas, o puikiai funkcionuojanti švietimo sistema būtina tiek ekonomikos raidai, tiek socialinių problemų sprendimui. Šiuo metu, vykstant Vyriausybės formavimui ir numatant jos programos tvirtinimą Seime, norime atkreipti dėmesį, jog tikimės, kad viešojo sektoriaus ir ypač švietimo finansavimas ir paslaugų kokybės didinimas taps realiais prioritetais, ir tai bus įtvirtinta realiais veiksmais. Prašome Jūsų skirti didelį dėmesį kertinių ministrų (ypač Finansų bei Švietimo, mokslo ir sporto) atrankai ir jiems keliamų uždavinių aptarimui. Tikimės, kad finansų ministerijai vadovaus ministras, pajėgus ir norintis spręsti viešojo sektoriaus finansavimo problemas, o ne tik deklaruojantis „minimalios valstybės“ ir „optimizavimo“ idėjas. Siekiant išvengti visiško švietimo sistemos žlugimo artimoje ateityje, prašytume imtis skubių veiksmų. Palaikome kitų organizacijų ir pilietinės visuomenės reiškiamą susirūpinimą dėl V. Šapokos kandidatūros į Finansų ministro postą. Mokslininkų ir dėstytojų judėjimo „Paskutinis prioritetas“ iniciatyvinė grupė
prof. V. Kasiulevičius

[caption id=”attachment_2420” align=”alignleft” width=”150”] Šaltinis: https://www.facebook.com/vytautas.kasiulevicius[/caption]

Reaguodamas į Delfi.lt straipnį parašė savo Facebook paskyroje:

Kodėl finansų ministras V. Šapoka yra neteisus? ,,Deja, neturiu tokios prerogatyvos – būdamas finansų ministru veikiu galvodamas, kas naudingiausia visai šaliai. Todėl pirmieji žingsniai buvo skurdui mažinti, padėti tiems, kam pagalbos reikėjo jau vakar. Vėliau augo atlyginimas viduriniajai klasei, kuriamos paskatos inovacijoms ir investicijos, kad kurtųsi gerai apmokamos darbo vietos. Ir tai turi derėti su fiskaline drausme, kad vieną dieną staiga visko nepritruktume. Taip kartu kuriame visos šalies gerovę. Girdžiu, kad vieni norėtų mažesnių mokesčių, o kiti – didesnių pašalpų. Tačiau mano darbas – subalansuoti poreikius ir galimybes, todėl dar kartą pabrėžiu, kad nesiekiu nei patikti, nei įtikti atskiroms visuomenėms grupėms“, – nurodė ministras. (Delfi). 1) Ministro kritikai irgi galvoja apie šalį; 2) Niekas nekritikuoja vaiko pinigų idėjos, tačiau kam ir kiek jų reikia skirti dar galima būtų pasiginčyti; 3) Vidurinioji klasė proporcingai savo gautoms pajamoms sumoka daugiausia mokesčių ir tie sumokėti mokesčiai tolygiai perskirstomi visoms visuomenės grupėms t.y. bendram gėriui, po ministro mokesčių reformų vidurinė klasė beveik nieko nelaimėjo, išskyrus prioritetą medikų atlyginimų didinimui, kuris dėka augančios ekonomikos ir geriau surenkamo PSD mokesčio, mūsų nuolatinio karo ir Vyriausybės apsisprendimo kažkaip girgždėdamas, bet juda į priekį; 4) dėl gerai apmokamų darbo vietų galima su ministru sutikti, nes SODROS lubų panaikinimas labai naudingas gaunantiems dideles pajamas; 5) Ministrui atrodo, kad jam oponuojantys ekonomistai ir visuomenininkai yra komunistai, kurie tuoj užgrobs finminą ir prispausdins pinigų; 6) fiskalinės drausmės laikymasis nėra gerovės valstybė savaime; 7) ne apie pašalpas ir mažesnius mokesčius kalba ministro oponentai. Netgi atvirkščiai - tolygi mokesčių sistema leis tinkamai finansuoti sritis, kuriose pašalpų gavėjų sumažės; 8) visuomenė nėra atskirų visuomenės grupių suma, visuomenė - tampriai susijusių dalių visuma, kurios nuolat sąveikauja tarpusavyje. Bloga medicinos paslaugų kokybė trumpina žmonių gyvenimus ir eliminuoja iš darbo rinkos reikalingus specialistus. varganas mokytojų atlyginimas tiesiogiai siejasi su sudėtingesniu mokymo kokybės užtikrinimu, kas turi pasekmes ekonomikai; 9) EBPO ir ES vis vardina mūsų problemas, pateikdami begales skaidrių apie taisytinas mokesčių politikos vietas, kurių pristatymas finansų ministrui visgi turėtų daryti įspūdį, bet milijardas milijonui lieka kertiniu ir svarbiausiu sprendimu, kuriuo didžiuojamės; 10) Prezidento prerogatyva skirti ir atleisti ministrus, tačiau, jeigu jau nusprendėme kurti gerovės valstybę, ministro kalba turėtų būti kita: ,,Prezidentas aiškiai išdėstė prioritetus. Pirmiausia tai BVP perskirstymo didinimas nuo esamų 30 iki siekiamų 35 procentų. Tai leis tinkami finansuoti pridėtinę vertę kuriančius sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros sektorius ir ypač nacionalinį mokslą, todėl artimiausiu metu finansų ministerija parengs ilgalaikį mokesčių pertvarkos planą ir teiks Vyriausybei, kuris užtikrins siekiamų tikslų įgyvendinimo".
LPSK

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija irgi sureagvo į kylantį šurmulį dėl būsimo ministro savo Facebook paskyroje:

Kalbant apie gerovės valstybę, kurioje už finansus atsakingas pareigūnas yra mažo viešojo sektoriaus fanas (įrodęs tai ir darbais), negalima nesutikti su Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo teiginiais. Įsisenėjusi skurdo ir atskirties problema yra šiuo metu bene svarbiausia Lietuvoje, nes kalba eina apie labai didelę dalį Lietuvos žmonių. Todėl reiškiame susirūpinimą dėl finansų ministro V. Šapokos gebėjimų spręsti šią problemą.

 

Kodėl reikia pabaigti Šaponomics

Debatuose į prezidentus LSDP kandidatas V.Andriukaitis teisingai argumentavo, jog Lietuvoje “tartis” (kaip siūlė kandidatė I.Šimonytė), dėl to, kokio socialinio kontrakto mes norime, nereikia. Socialinio kontrakto rėmai yra įtvirtinti pačioje Konstitucijoje:

41 straipsnis Asmenims iki 16 metų mokslas privalomas. Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.
53 straipsnis Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.<...>

Tam, kad įgyvendinti aukščiausią Lietuvos tesės normą, būtinas adekvatus viešojo sektoriaus finansavimas. Jeigu nenorime netvarių viešojo sektoriaus finansų, turime viešąjį sektorių finansuoti ne iš paskolų, bet iš surenkamų mokesčių. Tačiau Lietuvoje, mokesčių ir BVP santykis yra labai žemas.

Turime LR Konstitucijos įtvirtintą “Skandinavišką” gerovės valstybės modelį, tačiau turime kone JAV lygio viešojo sektoriaus finansavimą. Bandome padaryti špagatą ir nesusidaužyti tarpukojo. Deja, taip nepavyks.

Gyventojų lūkesčiai nuolatos viršija realybę, tačiau kai atotrūkis toks baisus, tai generuoja nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą valstybe bei jos institucijomis.

S.Skvernelio kalba Seime

Vakar prieš būdamas patvirtintu Premjeru S.Skvernelis atsakydamas į klausimą dėl viešojo sektoriaus bei perskirstymo sakė:

Pas­ku­ti­nis (…) no­ras, kad BVP per­skirs­ty­mą pa­siek­tu­me kuo di­des­nį – 50 %, 35 %. Tai nie­ko ne­iš­spręs. Per­skirs­ty­da­mi sa­vo biu­dže­to ar­ba ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to da­lį ne­efek­ty­viai vei­kian­tiems sek­to­riams mes pro­ble­mos ne­iš­sprę­si­me. Tie­siog tu­rė­si­me ar­ba ją ati­dė­ti į at­ei­tį ir kaž­kam už­prog­ra­ma­vę iš­spręs­ti, ar­ba tu­rė­tu­me kal­bė­ti ir apie di­des­nį per­skirs­ty­mą į efek­ty­viai vei­kian­čius sek­to­rius, o tai ir­gi yra la­bai svar­bu ir rei­ka­lau­ja pa­kan­ka­mai svar­baus po­li­ti­nio su­ta­ri­mo.

Mano raginimas, laikytis koalicijos sutarties, 2016m. LVŽS rinkiminių pažadų nereiškia, jog neturime siekti efektyvaus viešojo sektoriaus, naikinti perteklinė biurokratiją, kuri apsunkina smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą, tai nereiškia, jog neturime optimizuoti viešojo sektoriaus tinklo (mokyklų ir ligoninių tinklo). Net Vokietija susiduria su panašiomis tinklo problemomis ir mokslininkai siūlo Vokietijos ligoninių tinklą mažinti kone perpus! Neišvengsime to ir mes.

Ir tai nereiškia, jog nereikia mažinti ir administracinių, besidubliuojančių funkcijų. Ne, mes visi esame už efektyvų viešąjį sektorių, kad ir kaip Premjeras tai nuolat bando priešpastatyt adekvačiam finansavimui. Tačiau be adekvataus finansavimo mes nesame net gabūs įvykdyti reikiamas struktūrines reformas, ką jau bekalbėti, apie kova su socialinės atskirtimi ir skurdo rizika ar Konstitucijoje numatytų įsipareigojimų vykdymą.

Bunda ir LŽVS

Tačiau po 2.5 metų bunda ne tik pilietinė visuomenė, bunda ir patys LVŽS nariai. LVŽS partijos pirmininkas Tomas Tomilinas  organizavo “Partijos demokratijos Forumą” ir apie šį renginį komentavo 15min.lt

<...>Aš čia pabrėžčiau ypatingai mūsų socioekonominės politikos spragas. Negali būti vienoje partijoje norintys smarkiai mažinti mokesčius ir smarkiai didinti perskirstymą. Tai tarpusavy prieštaraujantys teiginiai ir prieštaravimo negali būti.Mes dėl to turim apsispręsti, ar mes esam socialiai orientuota partija į centro kairę, ar vis dėlto kartojamės ir bandome vaidinti antrą liberalų partiją. Aš manau, kad to neturi būti.<...>
Kas galėtų pakeisti V.Šapoką?

LVŽS manau turi gerų kandidatų, pvz., Seimo narys V.Poderys, dabartinė Ekonomikos viceministrė J.Rojaka…, bet absoliučiai nesvarbu kas, svarbiausia, jog tas asmuo turėtų Seimo daugumos politinį palaikymą.

Jeigu būsimas finansų ministras(-ė) atneš parengtus GPM lengvatų, NT lengvatų naikinimo įstatymo projektus dar šios Seimo kadencijos metu, visgi tik nuo paties Seimo daugumos priklausys, ar Lietuvoje bus imtasi kovoti su gyvulių ūkiu.

Laiko nebėra daug, tad tikros mokesčių reformos dabar jau nebepavyks įgyvendinti, tačiau turime 1.5 metų laiko, tam, kad paruošti vėžes kitai Seimo kadencijai.

 


Patiko komentaras ir nori paremti blogo autorių? Visad gali jį pavaišinti kava Sipping coffee.

Šis blogpost’as neturi jokių įprastų citavimo ar dalinimosi apribojimų, tad juo galima laisvai dalintis, kopijuoti ir naudoti kitose medijose.

Per platformas
Paypal.MePatreon
arba banko pavedimu:
Gavėjas Justas Mundeikis
IBAN LT79 3500 0100 0418 3482
Swift kodas EVIULT21