ŠMM paskelbė siekianti suvienodinti priėmimo reikalavimus visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. Aptarti šios aktualijos pakvietė į InfoTV 10 min pokalbiui. Nors siekis atsirinkti geresnius studentus ir yra suprantamas, visgi po tokiu siekiu slypi ir didėjanti jaunimo galimybių nelygybė šalyje.

Kaip rašo ŠMM:

Šiuo metu stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas taikomi nevienodi stojimo reikalavimai. Pretenduojantiems gauti valstybės finansavimą jie kur kas aukštesni – jie turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus. O norintiems mokėti už studijas savo lėšomis pakanka tik vieno valstybinio brandos egzamino. Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, visi 2021 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turėtų būti išlaikę 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirenkamą. Stojantiesiems į menų studijas būtų padaryta išimtis – jiems nereikėtų laikyti matematikos egzamino.

https://www.youtube.com/watch?v=m1bvH0s8MXc&feature=youtu.be

Pagrindinės mano žinutės:
  • Priėmimo reikalavimų suvienodinimas yra iš esmės yra sekantis nedidelis žingsniukas siekiant užtikrinti, jog į aukštąją mokyklą patektų kuo homogeniškesnė ir geresnį pasiruošimą studijuoti turinti abiturientų karta
  • Visgi abejoju, ar toks žingsnis pradės gerinti situaciją iš esmės, nes problemos yra kur kas gilesnės:
    • nevienodos kokybės vidurinio ugdymo grandis
    • pasenusi vidurinio ugdymo mokymo programa (orientuota į išmokimą, o ne supratimą / kritinio mastymo ugdymą
    • Universitetų priklausomybė nuo krepšelių finansavimo tvarkos, baimė prarasti studentus (=krepšelius=€€€)
    • Švietimo reformos Lietuvoje yra butaforinės, skęstančios vidiniuose liūnuose ir Santa Barbarose, su siekiu išlaikyti status quo ir neorientuotos į kokybę
    • universitetuose siūlomos neakivaizdinės studijos, kurios savo kokybe torpeduoja dienines studijas
  • Kitas neigiamas tokio reglamentavimo efektas, jog dar labiau gilinama galimybių nelygybė. Jau dabar vaikai iš mažesnių pajamų namų ūkių sau negali leisti tiek korepetirorių, kiek vaikai iš labiau apsiturinčių namų ūkių. Šia tema rašė Mosta.

G. Jakštas (Mosta):

Skiriasi ir dalykų, kuriuos papildomai mokosi skirtingo socioekonominio statuso šeimų vaikai, skaičius. Tyrimas atskleidžia, kad moksleiviai iš mažiau pasiturinčių šeimų dažniausiai papildomai mokosi vieną dalyką, o labiau pasiturintys jų bendramoksliai samdo 2 ir daugiau korepetitorių. Tris ir daugiau dalykų papildomai mokosi daugiau nei penktadalis moksleivių iš pasiturinčių šeimų ir vos 5 proc. vaikų iš finansiškai labiau pažeidžiamos aplinkos. Taigi, nors poreikį turėti korepetitorių ir išreiškė panaši dalis moksleivių abiejose grupėse, pasiturintys moksleiviai kur kas dažniau samdo korepetitorius ir gali sau leisti mokytis daugiau dalykų. Tikėtina, kad geresnės galimybės artėjant mokyklos baigimui naudotis korepetitorių paslaugomis prisideda prie žinių atotrūkio didinimo, kuris vėliau atsispindi egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatuose. Galiausiai turime situaciją, kai žemo socioekonominio statuso moksleiviai dvigubai rečiau nei likusieji išlaiko būtinus egzaminus siekiant gauti valstybės finansavimą studijoms ir dvigubai rečiau įstoja į aukštąsias mokyklas

Taigi ar nebus taip, jog tie vaikai, kurie galbūt negali išsilaikyti 3 valstybinių egzaminų, įstoja į aukštąją mokyklą ir po kurio laiko galėdavo būti išrotuoti į valstybės finansuojamą vietą (jeigu studijuodavo geresniais nei kiti rezultatais), dabar nebe pateks išvis? Nebe pateks ir tie, kurie galbūt ir būtų finansavę savo studijas, pvz., paimdami studijų paskolą, ir taip siekdami pagerinti savo įgytą išsilavinimą, lyginant su jų tėvais.

Koks galėtų sprendimas, nesiimsiu spręsti, tačiau manau, geriausia būtų, jog aukštosios mokyklos priimtų kuo galima daugiau studentų, bet kartu ir nebijotų per pusmetį ar metus, atsisveikinti su 30-50 pirmakursių, juos geriau nukreipiant į kolegijas, profesinio mokymo ar kitas institucijas, taip pasiliekant ne tuos, kuriems geriausiai sekėsi mokykloje, o tuos, kurie yra pasiryžę dėti visas įmanomas pastangas kokybiškai studijuoti.

Bet taip, visuomenė, tėvai ir švietimo sistema turi nustoti aukštinti aukštąjį išsilavinimą, kaip vienintelę alternatyvą, kaip galima kažko pasiekti gyvenime. Nekalbėsiu apie Steve Jobs, ar Marką Zuckerberg… bet esmė manau aiški… universitetas yra viena iš alternatyvų, kaip žmogus gali bandyti save realizuoti.

Taip taip…. apie švietimą galėčiau valandų valandomis… bet turėjom tik 10 min…

p.S. čia galima postringauti, ar nėra taip, jog rektoriai palaiko tokį žingsnį, nes dabar daugiau mokinių bandys laikyti visus tris egzaminus ir galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas? Juk mažėjant stojančiųjų skaičiui, daugiau galimų valstybės finansuojamų studentų visai nieko planas, kai bendrai trendas juda žemyn…

p.p.S. Na bet Monika, galėjai pasakyt, kad tie baltiniai baisiai styro… :) </em>