Ekonomisto komentaras – Apie mano laidą, pensijas ir paslėptą reklamą

Šis yra paskutinis mano komentaras, kurį rengiu bendradarbiaudamas su Žinių Radiju. Šįkart trumpai apie mano laidą, kaupimą pensijai antroje pensijų pakopoje ir paslėptą reklamą, kurią stumia influenceriai viešoje erdvėje.

“Ekonomisto komentaras”

Nuo praėjusių metų rugsėjo, aš kas dvi savaites prisėsdavau ruošti 7-10 minučių trukmės komentaro. Nors teisiškai, Žinių Radijas ir galėtų nesutikti su mano komentaro turiniu, apribojimų jokių aš negavau, bet negavau ir absoliučiai jokios finansinės naudos. Visi 20 išėjusių komentarų buvo pro bono (už dyką)

Kodėl kažką daryti neatlygintinai?

Todėl, kad tai teikia tam tikrą pasitenkinimą., pvz., oponuoti bankų PR’čikams, Laisvos rinkos institutu kaip figos lapu prisidengenčiam stambiam verslui.

Taip pat aš manau, jog intelektualinis elitas turi dalyvauti viešoje diskusijoje tam, jog šviestų tautą, pateiktų skirtingus argumentus ir skatintų žmones galvoti pačius. Tačiau tokia “investicija” į viešą diskursą deja nėra pigi. Tenka skaityti daug ir įvairių dokumentų, kartais net konsultuotis ir su kitų sričių specialistais, prie to prisideda teksto parengimas, laidos įrašymas ir paskelbimas tinklaraštyje, su visomis išnašomis, skaičiavimais ir kitais mano komentarą pagrindžiančiais faktais. Vieno komentaro paruošimui aš vidutiniškai užtrunku nuo vienos iki trijų darbo dienų.

Apie tokias laiko sąnaudas, įprastinė žiniasklaida arba žurnalistai, gali tik pasvajoti. Atitinkamai, mano komentaruose klaidų ar netikslumų nors ir pasitaiko bet jų mažai ir jie būna visumoje nereikšmingi bei bendro konteksto neiškreipia.

Influenceriai – ne už dyką

Bet yra ir kita svarbi viešojo diskurso dalyvių dalis, kuri neturi nei tinkamo išsilavinimo, nei bendrai, kompetencijų konstruktyviam dalyvavimui viešame diskurse. Dar blogiau, kai ta dalis, kuri neretai turi ir labai daug visokių virtualių sekėjų, kalba ar rašo ne tai, ką pati galvoja, o tai, už ką jai moka. Taip kalbu apie influencerius. Ko gero paskutinę savaitę ne tik socialiniuose tinkluose bet ir visoje žiniasklaidoje sublizgėjo koks tai Saugirdas Vaitulionis, kuris mano nuomone prisidengdamas neva savo rūpesčių mamos menka pensija, iš esmės platino paslėptą reklamą.

Šaltinis: https://www.facebook.com/saugirdas.vaitulionis/posts/10157015927377420

 

Ir ne, tai nesutapimas, iki liepos pirmos dienos Lietuvos gyventojai gali pasirinkti, ar jiems nutraukti kaupimą antroje pensijų pakopoje ir grįžti į Sodrą ar ne. Kaupimas antrojo pakopoje pensijų draudimo bendrovėms – lengvai uždirbti pinigai, kaupiantiesiems ne retai labiau nuostolis nei nauda.

Argumentai prieš II pensijų pakopą (dabartine jos forma)

Leiskite pateikti keturis argumentus prieš kaupimą antroje pakopoje:

1. Argumentas

Valstybės, t. y. visų mūsų mokesčių pinigais skatinami kaupti tie, kurie ir taip gali sau leisti kaupti, t. y. tie, kurie suduria galą su galu ir kuriems mėnesio pabaigoje nekyla klausimas: susimokėti už duoną ar elektrą?

Vietoj to, jog didintume pensijas tiems pensininkams, kurie jau dabar gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, skiriame pinigus tiems, kurie nei dabar, nei ateityje tikėtina neskurs.

Manau ši sistema nėra tvari iš socialinės politikos perspektyvos, tad nenustebčiau, jog sekančių 2-6 metų bėgyje, liktų tik savanoriškas kaupimas pensijai, be mokesčių subsidijų ar GPM lengvatų.

2. Argumentas

Labai dažnai girdime tokius kliedesius (kaip ir pas Saugirdą), jog Sodra nieko nepadeda ir ateityje bus dar blogiau. Taip ateityje bus striuka su Sodros pensijomis, tik su ta sąlyga, jog ir toliau socialinės srities finansavimui skirsime kone mažiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Tai nėra tvaru ir kiekvienas politikas, tai supranta.

Kadangi dabar dalis pensijų išmokų yra finansuojamos iš bendro valstybės biudžeto, ateityje galime tikėtis tikros mokesčių reformos ir labiau progresyvaus mokestinės naštos paskirstymo, kuris leistų didinti socialinės srities finansavimą.

Neatmesčiau ir galimybės, jog sulyg ilgėjančia gyvenimo trukme turės būti didinama ir išėjimo į pensiją amžiaus riba. Patinka tai ar ne, bet kai trumpėja darbo metai, nes jaunimas ilgiau studijuoja, ir ilgėja gyvenimo trukmė, tai veda link to,
jog pensijos metų ir darbo metų santykis pradeda didėti.

Abu šie veiksmai, kurie bus neišvengiami, leis didinti arba bent jau nemažinti pakeitimo normos t. y. santykio tarp pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio.

3. Argumentas

Paskaičius Saugirdo susidaro toks įspūdis, jog jeigu kaupsite antroje pakopoje, to pilnai pakaks senatvėje gyventi kaip inkstams taukuose, net jeigu Sodros pensija ir bus maža, pvz., jeigu nesukaupėte reikiamo darbo stažo, arba jeigu jūsų įmokos visad buvo minimalios. Deja turiu nuvilti.

Dabartine forma kaupimas yra per mažas, t. y. gyventojai kurie kaupia 3 procentus dabar, galės tikėtis jog dėl to pakeitimo norma padidės 6-8 procentiniais punktais. Jeigu Jūsų tikslas pavyzdžiui, jog pensija sudarytų 70 proc. jūsų vidutinio darbo užmokesčio, Sodra padengs tarkime 40 procentų, likusiems 30 procentinių punktų padengti, šiandien taupyti Jums papildomai reiktų apie 15 proc. savo darbo užmokesčio, o ne 3 proc.

Taigi problema pas mus ta, kad tautai parduodama iliuzija, jog nieko aktyviai nedarant, nesidomint, neskaičiuojant, nekaupiant, o tik pasitikint II pakopa – ateityje gerai gyvensite.

4. Argumentas

Išėjus į pensija, iš sukauptų antroje pakopoje pinigų reikės nusipirkti anuitetą, t. y. pastovaus dydžio išmoką, kuri būtų mokama iki Jūsų mirties. Tačiau viešai retai minima problema – anuiteto nuvertėjimas.

Tarkime 65-erių išėję į pensiją už antroje pakopoje sukauptas lėšas įsigysite anuiteto išmoką siekiančią 100 eurų per mėnesį. Tokio pat dydžio išmoką gausite ir būdami 85 ar net 95 metų amžiaus – 100 eurų. Taigi anuiteto perkamoji galia mažės dėl augančių kainų, o realiai, santykyje su šalies vidutine perkamąją galia, Jūsų anuiteto išmoka nuvertės dar labiau.

Tuo tarpu Sodros pensija yra ir tikėtina bus ir toliau indeksuojama ir bent jau nuo infliacijos tai turėtų Jus apsaugoti. Būtent šis argumentas yra svarbus visiems, kurių pajamos dabar santykinai žemos ir kuriems yra virš 50 metų. Šiems asmenims grįžimas ir visų netektų ateityje indeksuojamų eurų susigrąžinimas į Sodrą, gali būti labai naudingas.

Grįžkime prie influencerių…

Na ir štai Saugirdas ant savo Facebook sienos papila nežymėtos reklamos, kaip Sodra Jūs nulupą, kaip reikia kaupti privačiai antroje ar trečioje pakopoje ir t.t.

Paprastas žmogus, pasitikėdamas tokiais influenceriais, gali per savo gyvenimą patirti iki kelių dešimčių tūkstančių eurų vertės nuostolių. O ką influenceris apie tai? Jis nustatęs kiaulės akytes aiškina, kad jis čia tik diskusiją skatiną.

Šaltinis: https://www.facebook.com/saugirdas.vaitulionis/posts/10157020773877420

 

Nežinau kaip Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vertins mano parašytą skundą, nuoširdžiai kylą abejonių, kad šis atvejis taptų precedentu ir būtų imtasi griežto atsako, ar net griežto teisinio reklamos reguliavimo.

Taip, Marijonas gali kelti klausimą, kodėl kalafijorai yra brangūs ir visuomenė gali diskutuoti kodėl jie yra ar nėra brangūs. Kalafijoras Jūsų ateities gyvenimo kokybei įtakos neturės, o pensijų fondų inicijuojama reklama, kuri atspindi tik jų t.y. pensijų fondų o ne Jūsų, taupančiųjų interesus, gali atnešti individualiu atveju milžiniškos žalos. Todėl yra svarbu, jog bet kas galėtų skirti, kas yra reklama, kas yra nuomonė ir kas yra faktai.

Keliaukite pasitarti į Sodrą, o ne savo banką

Taigi gerbiamieji, girdėjote kelis mano argumentų prieš kaupimą dabartinėje antroje pensijų pakopoje. Neklausykite influencerių, neskaitykite užpirktų straipsnių, o nueikite į vietinį Sodros skyrių ir pasitarkite su ten dirbančiais specialistais. Jie turi įvairias skaičiuokles ir jie padės Jums suprasti konkrečiai Jūsų atvejo galimybes.

Sodros skyrių kontaktiniai duomenys: https://www.sodra.lt/lt/teritoriniai-skyriai

Aš nutraukiau kaupimą antroje pakopoje, nors banko darbuotoja ir primygtinai norėjo įkalbėti kaupti toliau, o jeigu nekaupti, bent sustabdyti kaupimą. Tai nereiškia, jog aš manau, kad mano atveju pakaks Sodros pensijos (mano individualiems lūkesčiams patenkinti), tai tik reiškia, jog mano individualiu atveju, kaupimas antroje pakopoje nėra geriausias sprendimas man.

Epilogas

Gerbiamieji – 20 komentarų – tiek kartų bandžiau protinti tautą, politikus, diskutuoti įvairiomis ekonominėmis bei socialinėmis temomis: apie skurdą, viešąjį sektorių, profsąjungas, mobilumo paketą ir t.t. Nors komentavau kaip ekonomistas, mano komentarai nėra atsiejami nuo mano politinių, t. y. demokratinio socialisto pažiūrų. Todėl vertinkite mano nuomonę, tik kaip vieną iš galimų, visada stenkitės rasti ir kitų kompetentingų asmenų nuomonių, lyginkite jas, gilinkitės į argumentus patys, tik taip Jums gali pavykti neužplaukti ant ideologinių seklumų.

 

Download (PDF, 57KB)

12 comments

  1. Žilvinas says:

    Dėl sodros kaip nešališko patarėjo nesutinku. Sodra užsiima pensijų fondų protagavimu, ką akivaizdžiai galima matyt tiek viešoje erdvėje, tiek sodros skaičiuokleje sugeneruotoje informacijoje, kuri remiasi nerealistiškomis prielaidomis ir paskaičiavimais. Ko pasekoje žmoniems kabinami “makaronai”.

    • Marijus says:

      Man įdomu, kuo remdamasis, teigiate, kad Sodros skaičiuoklės prielaidos nerealistiškos. Turėjau garbės dirbti daėbo grupėje, rengusioje skaičiuoklės prielaidas. Nuoširdžiai manau, kad jos (atitinkamai ir paskaičiavimai) – realistiški. Visą laiką prielaidų derinimo procese dalyvavo LB žmonės (kiek žinau, netiesiogiai ir pats Kuodis), pateikė savo vertinimą ir BFK pirmininkas Jakeliūnas (į kurį, beje, buvo atsižvelgta), pastabas išsakė ir Medaiskis, Lazutka. Tiesiog nerealistiškų prielaidų niekas nebūtų praleidęs. Bet tobulos prielaidos neegzistuoja – tik gaila, kad bet kas lengva ranka yra greitas išvadinti jas “nerealistiškomis”.

      • Žilvinas says:

        Pensijų skaičiuoklę sukūrė valstybės institucijos ir jų prižiūrimi privatūs investicijų valdytojai, kas savaime jau yra absurdiška. Gaunasi, kad valstybės institucijos užsiima marketinginiu žaidimu suinteresuotų grupių naudai. Daug kas dabar kalba apie tuos pensijų fondus ir kaupimą, bet niekas nežiūri, kad per praėjusius metus tie, kurie kaupė, jų kaupiamos lėšos sumažėjo apie keturis penkis procentus. Akcijų rinkose šis procesas vyksta nuolat: tai nukrenta, tai pakyla, todėl neįmanoma prognozuoti ir žmogui pasakyti, kad tu kaupk ir sukaupsi tiek ir tiek…
        Pensijų skaičiuoklėje yra per daug nežinomųjų. Kapitalo rinkas prižiūrinčios institucijos perspėja – „nėra garantijų, kad investicijų vertė padidės“, „praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų“, tuo pat metu skaičiuoklė pristatoma su perspėjimu: “Senatvės pensija ir išmokos gali būti ir didesnės, ir mažesnės ir priklauso nuo susiklosčiusių ekonominių, demografinių ar teisinių aplinkybių.” Čia perspėjimas neprognozuoti ateities, remiantis žiniomis apie praeitį; siūlymas naudotis skaičiuokle, kuri kaip tik remiasi ta pačia nepatikima praeitimi; o kai susiskaičiuoji – perspėjimas netikėti rezultatais.
        Tai yra globalios ekonomikos pokyčių neįvertinanti skaičiuoklė, daroma prielaida, kad kasmet žmogaus atlyginimas didės tokiu pat tempu, kaip ir vidutinis darbo užmokestis šalyje (nevertinant kiek tai yra sustainable in the long run), prognozuojamos obligacijų ir akcijų grąžos ( kas jau savaime kelia juoką), rodikliai prognozuojami tarsi gyventume tobulame pasaulyje, kur kiekvienais metais patiriame augimą, kur krizės, recesijos, konvergencijos procesų boksavimas nėra vertinamas. Be abejo ilguoju laikotarpiu mes turim smoothing effects, tačiau nuosmukio atveju startinės pozicijos keičiasi taip pat (skaičiuoklė trykšta optimizmu). Aišku patogu prisidengti “Norvegijos centrinio banko publikacijomis, pripažintų šios srities pasaulinio lygio ekspertų publikacijomis” darant prielaidas ir prognozes. Bet gal pasiklausykim ką kalba Clive Granger ir Robert Engle apie ilgalaikį akcijų rinkų prognozavimą ir iš to išplaukiančias pasekmes.
        Reformoje pasimetusiems žmonėms siūloma susiskaičiuoti po keliasdešimties metų neva būsiančią pensiją euro tikslumu. Tai kam reikia siūlyti skaičiuoti, jei rezultatas gali būti bet koks ir ne toks, kokį žmogus susiskaičiavo. Ar nepakanka pasakyti, kad niekas nežino ir nesiūlyti jokių kosminių skaičiavimų.
        Keista, kad sakot „nerealistiškų prielaidų niekas nebūtų praleidęs” tas pats jūsų minimas Lazutka yra didžiausias skaičiuoklės kritikas, tai matomai praleidot…

        • Vytautas says:

          Žilvinai, man keista tokiam komentare matyti šią frazę: “jų kaupiamos lėšos sumažėjo apie keturis penkis procentus”. Juk kalba eina apie ilgalaikį investavimą, tokiame kontekste, žiūrėti konkrečių metų rezultatus yra tiesiog beprasmiška. Todėl LB ir pateikia 5, 10 metų rezultatus. Tą riziką keisti galima (yra skirtingi fondai), tiesiog tokiu atveju, tie pinigiai infliuos. Ilgalaikėse investicijose visada bus svaryvimai (krizės, etc.).
          Įstatymų apibrėžta, jog fondų investicijos turi būt diversifikuotos. Taip pat, yra fondų įmonių konkurencija.

  2. Mindaugas says:

    Įkvėptas šio nuostabaus straipsnio nutariau paskambinti į Sodrą ir į savo Pensijų fondą. Pirmiausia ėmiausi skambinti į Sodrą. Išdėsčiau savo mintis, jog noriu visą savo sukauptą sumą pervesti į Sodrą. Paprašiau pagalbos galutinai apsispręsti ir pateikti kažkokius argumentus, kad mano sprendimas labai geras (labai labai nuoširdžiai to tikėjausi). spėkit? ponia man labai maloniai ir formaliai sako, kad nėra jokių argumentų, tiesiog toks įstatymas ir mes vykdome seimo valią. Pradėjau prašyti argumentų, nes jeigu yra pasirinkimai, tai kiekvienai pasirinkimui turi būti kažkoks už ir prieš. Sulaukiau dar kartą formalaus atsakymo, kad nėra jokių už ir prieš bei kiekvienas sprendžia (man atrodo, kad Sodra, kaip ir pensijų fondai, turėtų būti suinteresuoti, gal aš klystu). Dar šiek tiek pakalbėjom apie valstybės skiriamus 1.5% ir pasitikslinau ar čia valstybė tokia kaip žmogus kažką duoda, ar kiti mokesčių mokėtojai 🙂 Na OK, palinkėjau sėkmės ir padėkojau už nepagalbą.

    Pensijų fondas. Visiškai buvau nustebintas atvirumu ir duodu didelį pliusą už nuostabią konsultaciją 🙂 labai aiškiai viską paaiškino ir pasakė, kad apsimoka kaupti pensijų fonde tik tada, jeigu planuoji mirti iki pensijos. kitu atveju nevisiškai tiesiogai, siūlė eit į sodrą ir kaipti 3 pakopoj. atrodo makes sense, nes infliacija tuos pinigus kaip ir suvalgys …. Taigi, ramiai širdimi keliauju į Sodrą ne Sodros dėka 🙂

    • Vytautas says:

      Mindaugai, o kokie argumentai yra kaupti 3, o ne 2?

      Antros pranašumas yra didesnė gražinamų mokesčių dalis + 1,5 VDU. Dėl mokesčių, antroje gražinama 40% (na, arba tiesiog jų nesumokama), trečioje galima deklaravus gražinti 20% (su “lubomis”, berods ties 300e).

      Antros minusas, neaiški inuiteto sistema, ir visa reguliacija įstatymais.

      Vertinant bendrai, esu tikras, kad skiriant tokią pačią dalį pajamų, dėl 2 pakopos skatinimų, ten susikauptų didesnė suma. Tik neaišku tolimesni mokesčiai.

      Pats bandau priimti šį sprendimą, tad įdomūs argumentai.

  3. Liutauras G. says:

    Ačiū, Justinai, už pro publico bono!

    Ir priminimą laiku dėl tų pensijų 🙂

  4. regresorius says:

    Visi pastebėjimai (argumentai prieš) apie pensijų “reformą” logiški, tik labiausiai gaila, jog apie tai tekalba viso labo keli žmonės. Galų gale, ciniškiausiai atrodė Laisvės TV laida “Karštos kėdės” (beje, jos jau kelintą kartą ne tokios ir karštos…), kurioje dalyvavo Sodros komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis, Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas ir Swedbank investicijų valdymo direktorius Tadas Gudaitis. Tikėjausi, jog bent jau Jarmalis kalbės kiek solidžiau, bus nešališkas, tačiau iš jo retorikos buvo galima suprasti, jog jei nekaupsi fonduose, tai esi visiškas neišmanėlis. Net kalbanti fondų galva Gudaitis buvo santūresnis, nors, tiesą sakant, visi iš to paties molio drėbti – kartojo tą patį per tą patį. Dėl pilstymo iš tuščio į kiaurą būtų galima apkaltinti kompetencijos stokojantį žurnalistą, bet jei jau esi valstybės atstovas, galų gale, atstovauji visiems mokesčių mokėtojams, kaip kad bent jau turėjo daryti ponas Jarmalis, tai būk sąžiningas ir nesuk kalbos apie visokias pasipinigavimo schemas. Taip, mielieji, toje pačioje laidoje buvo pasiūlyta “naudotis” valstybės paskatomis tiek II-ojoje, tiek ir III-ojoje pakopoje. Juk ir taip aišku, jog malonų kvietimą kaupti ir kartu naudotis atitinkamomis paskatomis galima pakeisti gana primityviu sakiniu iš marozo pilna saulėgrąžų burna lūpų: “Nugręžk valstybę, kiek tik eina!”. Labai nesudėtinga paskaičiuoti, kiek valstybė, galbūt mokytojai, dėstytojai ar tie patys pensininkai netenka vien dėl subsidijuojamų II-osios pakopos dalyvių.

    • Marijus says:

      Aš esu Jūsų minimos laidos minimas dalyvis Marijus. 🙂 Nors nesutinku, bet gerbiu Jūsų nuomonę, ačiū, kad žiūrėjote ir atkreipėte dėmesį. Neslepiu ir to, kad esu aktyvus pensijų kaupimo dalyvis ir matau prasmę dalyvauti kaupime. Jokių fondų valdytojų interesų neginu, tik kaupiančiųjų. Manau, kad nuosekliai laikiausi ir laikausi savo pozicijos. Bet, žinoma, kiekvienas gali turėti savo nuomonę.

  5. Andrius says:

    puiku, kad prisidedate prie visuomenės švietimo. Deja, ji už tokias paslaugas negali sumokėti, o ŽR ačiū ir už tai, kad būdami pro-business suteikia eterį įvairioms pažiūroms.

    Dėl VVTATT – gerai, kad papublikavote raštą. Labai nustebsiu, jei jie nepersiųs kokiai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, juk remiatės visuomenės informavimo įstatymu… Mažas patarimas iš asmeninės patirties – jei persiųs, papildomu raštu suformuluokite savo skundo pagrindą kvalifikuodamas kaip nesąžiningą komercinę veiklą, kuri iškreipia vartotojo elgesį – tai, labai tikėtina, padės VVTATT pradėti tyrimą.
    http://www.vvtat.lt/veiklos_sritys/reklama_ir_nesazininga/nesazininga-komercine-veikla.html

  6. Marijus says:

    Justai, ačiū už prasmingą darbą visuomenės labui!

    Taip pat dėkui, kad aiškiai deklaruoji savo ideologines pažiūras – mano jos kitokios ir tai paaiškina dalį skirtumų nuomonėje. Tai man netrukdo gerbti ir įsiklausyti į kitokį požiūrį.

    Visgi turiu keletą pastabų Tavo argumentams prieš kaupimą. Pradėsiu nuo galo.

    Net jei šiuo metu Sodra nesiūlo su infliacija susieto/indeksuojamo anuiteto, verta suprasti anuiteto skaičiavimo mechaniką. Į standartinio anuiteto išmoką yra įskaičiuojama investicijų grąža (1-2%), tai dengs didelę dalį, jei ne visą infliaciją (longterm 2%?). O Sodros pensijos indeksavimas taip pat nebūtinai “bent jau nuo infliacijos tai turėtų… apsaugoti”. Kaip žinote, indeksuojama pagal DUF augimą – jei tikėti demografinėmis prognozėmis, tai šis augimas ne visada sieks infliaciją.
    Neteisinga sakyti, kad niekam iš kaupiančiųjų nepakaks kaupti 3+1,5%, kad, kartu su Sodros pensija, pasiektų orios pensijos standartą (70-80% buvusių pajamų). Pabandykite sumodeliuoti (Sodros skaičiuoklės pagalba), kokią pensiją gaus dabar tik į darbo rinką ateinantis, labai jaunas žmogus, pradedantis kaupti. Amžius: 20 m., anksčiau nedirbo, startuoja nuo MMA (555), kas atrodo logiška. Man gaunasi, kad kaupdamas jis pasieks 72%, kas yra gerai.

    Taip pat, mano galva, nepagrįstai “numažintas” pensijos padidėjamas (tik 6-8%?!), kurio dėl 3+1,5% kaupimo gali tikėtis “vidutinis žmogus”. Aš paimu 40 m. amžiaus vyrą, turintį 20 m. stažą ir 10 Sodros taškų. Jei atlyginimas ~VDU, man gaunas pensijos padidėjimas dėl kaupimo 10 p.p. pakeitimo normos. Jei atlyginimas MMA – netgi 12 p.p. Beje, pastaruoju atveju kaupiant prognozuojama pakaitumo norma – beveik 66%. Iki orios pensijos standarto netraukia, bet tik vos vos. Tad papildomo kaupimo (virš 3+1,5) dažnai reikės, bet nesutikčiau, kad dažnam reikės tiek daug, kiek nurodyta komentare (15%).

    Šis argumentas taip pat nėra labai tvirtas, nors čia jau galima diskutuoti iki begalybės (ir taip – čia išvados labai priklauso nuo ideologinės pozicijos). Nežinau, ar “kiekvienas politikas tai supranta” mūsuose, bet sutinku, kad kažkiek į tai bus reaguojama ir abu veiksmai (didinantys Sodros pensijos pak.normą) tikėtini. Kokiu mastu ir kieno sąskaita – čia labai sunku pasakyti. Ir visas šis punktas nėra argumentas prieš kaupimą.

    Pabaigai, man nepagrįstai skamba ir sakinys “Kaupimas antroje pakopoje pensijų draudimo bendrovėms – lengvai uždirbti pinigai, kaupiantiesiema ne retai labiau nuostolis nei nauda”. Nematau parėmimo nei pirmai, nei antrai sakinio daliai.

    Ir taip, kritika influenceriui visiškai pagrįsta, su tuo be išlygų sutinku.

    • Vytautas says:

      Marijau, gal galėtumėt pasidalinti kokiu šaltiniu apie anuiteto išmokų mechaniką?
      Teisingai suprantu, jog minima 1-2% investicijų grąža yra iš “konservatyvesnių” fondų, darant prielaidą, jog sudarius anuiteto sutartį, tie pinigiai toliau investuojami?
      Tokiu atveju, jei Sodra administruos anuitetus, kaip jie iš fondų “išsiims” pinigus? Skamba, lyg reiktų IT infrastruktūros, ar ji jau yra?

Leave a Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: