EK rekomendacijos Lietuvai

Šiandien buvo pristatytos EK rekomendacijos Lietuvai, kuriose, kaip ir paskutinius aibę metų, nieko naujo.  Visgi manau, į kai kuriuos punktus reikia atkreipti dėmesį ir skaityti tarp eilučių. Šia tema pakalbėjom trumpai su Viktoru Jakovlevu per InfoTV. Per įžanginį reportažą Premjeras kalbėjo, jog regis tai paskutiniai metai, kai gaunamos tokios rekomendacijos. Nesusilaikiau nepajuokavęs, jog šiam Premjerui tai paskutinė tokia ataskaita tik tokiu atveju, jeigu jis iš tiesų žada atsistatydinti 🙂

2019-05-06 – Info diena – Apie EK rekomendacijas Lietuvai

 

Kas kliūva EK?
Mokesčiai

Nors aibe metų EK kartoja kaip mantrą: “plėskite mokesčių bazę”, ir vėl konstatuojama:

No measures were taken to broaden the tax base to sources less detrimental to growth. (EK, 8 paragrafas)

Jeigu premjeras galvoja, kad kitais metais, ataskaitoje nebus to paties punkto – sėkmės! Mokesčių reforma ne tik kad neišplėtė mokesčių bazės, bet dar ją ir susiaurino. Man labai patinka, kai pati Finansų ministerija pristato savo “mokesčių progresyvumą” va tokiu grafikų:

 

Uždirbi 10 VDU ar daugiau ir moki mažiau… :D. Taip pats pajamų lygis, dar nepasako nieko, apie gebėjimą mokėti didesnius mokesčius, visgi manau kyla pagrįstas klausimas, kodėl kai Lietuvoje skurdas ir socialinės atskirties rizika viena didžiausių, ši Vyriausybė prastuma tokias mokesčių reformas ir kur yra ta “teisingoji” prezidentė, kuri be jokio gailesčio tokias mokesčių reformas laimina jų nevetuodama…

Tiesa EK siūlo vis turto ir NT mokesčius, bet vaikeli, tai tik krokodilo ašaros, kai turime verslo liudijimus, max 15 GPM tarifą su SODROS lubomis individualiai veiklai ir 20-27 tarifą su SODROS lubomis darbo užmokesčiui apipintus aibe GPM lengvatų 😀 Nuoširdžiai aš net nežinau, ar sutvarkius mokesčių SISTEMĄ, mes negalėtume sumažinti ribinius DU GPM tarifus :D.  Va kur ta BAZĖ, apie kurią reikia kalbėti…

Pensijos

Dabartinė teisinė aplinka sąlygotų, jog pensijoms ateityje skirtume dar mažiau resursų (% BVP) nei dabar, nepriklausomai nuo to, kad turėsime ir daugiau pensijinio amžiaus žmonių… Į šią netvaraus viešųjų finansų problemą EK baksnoja jau ir ne pirmus metus. Tiesa, visokie pensijų fondų valdytojai, laisvarinkiečiai (=lobistai) remiasi dalimi šios kritikos, aiškindami, kad iš pensijų už keliasdešimt metų niekas neišgyvens, tai neškit pinigus į II pakopą 🙂 Kažkaip kurmiai praignoruoja, ką dažniausiai EK rašo sekančiame sakinyje:

The pension benefit ratio –which expresses the average pension in terms of the average wage –is expected to steadily decline from what is already one of the lowest levels in the Union. Current legislation states that when the benefit ratio declines, the government needs to propose corrective measures. <…> If the total benefit ratio were kept unchanged until 2070, pension expenditure would increase to 7% of GDP instead of decreasing to 5.2% as projected. There is, therefore, uncertaintyabout how pension legislation will be applied in practice and what its consequences would be for fiscal sustainability and pension adequacy over time. (EK, 9 paragrafas)

Socialinė sistema

Ir taip EK pripažįsta, jog Lietuvoje daromas tam tikras progresas socialinės apsaugos srityje, bet ar taip skamba optimizmas?

<…> While the social safety net has been improved in recent years, the overall corrective power of the Lithuanian tax and benefit system and social protection expenditure as a share of GDP remain among the lowest in the European Union. Some first steps were taken to address the high level of poverty and income inequality, such as the introduction of the ‘amount of minimum consumption needs’, the increase in the universal child benefit and the indexation of old-age pensions. However, the persistently high levels of poverty and inequality show that the country still has a long way to go to converge towards the European Union average levels of social security and that investment to address social exclusion is needed <…>  (EK, 10 paragrafas)

Švietimas ir inovacijos

Švietimas atsibodusi tema: pinigai (dėl to, jog didžioji dalis jų ES lėšos), skiriami infrastruktūrai, ne žmonėms. Investicijos į žmogiškąjį kapitalą per žemos, nes Lietuvoje tebeveikia pigios darbo jėgos variklis, kai į jį investuoti verslui nepasimoka, apie tai liudija tiek tragiškai žemas suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi programose (6.6% , ES – 11.1 %), tiek žemos investicijos.

Epilogas

Socialinė atskirtis, skurdas – tai tik neveiksnios mokesčių bei socialinių sistemų simptomas. Ši vyriausybė, kad ir kokia bus jos struktūra nuo liepos vidurio, per sekančius 1.5 metų iš esmės nieko nebe pakeis. Nepanašu, kad ir norėtų ką nors keisti. Tad aiškinti, jog tokios rekomendacijos girdimos paskutinį kartą gali arba visiškas idiotas, arba atsistatydinti žadantis premjeras.

 

Download (PDF, 168KB)

 

One comment

  1. algis kazlauskas says:

    Kad gamyba būtu pasidalinama teisingiau ir žmonės neišbėgiotu, galima greitai keldinti MMA(žemąsias algas), arba didinti mokesčius pajamoms(ir mokesčių progresyvumą) ir kartu socialines išlaidas, arba didinti ir MMA ir mokesčius. O tuomet dauguma žmonių galėtu daugiau pirkti ir gamyba augtu.
    Taigi ratas, bet sukantis į gerą pusę.

Leave a Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: