Šių metų pradžioje vienas mano blogo skaitytojas uždavė klausimą, kaip taip išeina, jog sudėjus visus atskirus valstybės biudžetus, niekaip negaunamas valdžios sektoriaus perviršis, kuriuo taip didžiuojasi mūsų finansų ministras Vilius Šapoka? Šiame komentare atsakysiu į šį klausimą bei padiskutuosiu, ką reiškia tokia skaičių alchemija viešojo sektoriaus darbuotojams.

Šių metų finansų ministerijos parengtoje, Europos komisijai skirtoje, Lietuvos stabilumo programoje rašoma:

2018 metais – trečius metus iš eilės – užfiksuotas Lietuvos valdžios sektoriaus perteklius, kuris sudarė 0,7 procento BVP. 2018 metais nenukrypta nuo vidutinio laikotarpio tikslo – struktūrinis balansas sudarė –0,5 procento BVP. 2019–2022 metais valdžios sektoriaus perteklius sudarys atitinkamai 0,4 procento BVP, 0,2 procento BVP, 0,1 procento BVP ir 0,1 procento BVP.

Ar Lietuvos valdžios sektorius išmoko krizės pamokas, pradėjo vykdyti solidžią, atsakingą fiskalinę politiką?

Nevisai. Kaip mano blogo skaitytojas pažymėjo - nesueina skaičiai. Sudėjus 2018m. pajamas ir išlaidas gaunamas neigiamas rezultatas, o ne teigiamas, kaip nuolat teigia finansų ministras. To priežastis, jog sudedant pajamas ir išlaidas, kurios įvyksta tais metais, toks skaičiavimo principas yra vadinimas „grynųjų pinigų principu“. O valstybės biudžeto duomenys yra pateikiami taip vadinamu „kaupiamuoju principu“.

2018 metais, grynųjų pinigų principu, valstybės biudžetas buvo deficitinis ir siekė 0.2% BVP.

Tada siekiant perskaičiuoti į kaupiamąjį principą, yra išskaičiuojamos patirtos išlaidos, už kurias dar nėra gautos prekės, bei kiti atstatymai. Ši eilutė vadinama Perviršinio deficito procedūros (PDP) korekcija ir apima visus veiksnius ir jų sumas, reikalingas pereiti nuo valstybės biudžeto balanso grynųjų pinigų principu prie kaupimo principo.

[caption id=”attachment_2012” align=”aligncenter” width=”480”] Šaltinis: LSD
https://osp.stat.gov.lt/valdzios-sektoriaus-finansai[/caption]

 

Kitaip tariant, nors Lietuva jau galbūt sumokėjo pvz., už Vokiškas tanketes Boxerius, šios išlaidos kaupiamuoju principu dar nepasirodo balanse, nes jos bus atvaizduotos tik tada, kai Boxeriai kirs Lietuvos sieną. Taigi nors išlaidos padarytos, bet prekės dar negautos ir tai gerina valstybės biudžeto balansą 0.2% BVP. Tačiau į tą pačia kategoriją patenka ir valstybės biudžeto išlaidos ES vardu ir grąžinimai iš ES, kurių efektas yra neigiamas ir siekia 0.4% BVP. Taigi sumoje, valstybės biudžeto deficitas siekia 0.4% BVP.

Šį rezultatą gerina kitų centrinės valdžios vienetų perviršis, siekiantis 0.2% BVP. Šie vienetai - kaupimas rezerviniame stabilizavimo fonde, bei kažkokiu stebuklingu būdu apie 30 mln eurų sutaupę universitetai bei aukštosios mokyklos. Susumavus visas iki šiol minėtas pozicijas, gaunamas centrinės valdžios sektoriaus deficitas, kuris siekia  0.2% BVP.

Sekančiame žingsnyje pridedamas vietos valdžios, t. y. savivaldybių, balanso perviršis. Taip, mūsų savivaldybės, nepanaudojo šimtų milijonų eurų socialinėms reikmėms skirtų pinigų, tuo metu, kai pajamų nelygybės ir skurdo situacija Lietuvoje yra viena blogiausių ES. Su savivaldybių perviršiu gaunamas nulinis balansas.

Į finansų ministro minimą 0.7% BVP biudžeto perviršį mus ištempia tik socialinės apsaugos fondai, t.y. Sodros, PSDF, garantinis fondas ir ilgalaikių darbo išmokų fondas.

[caption id=”attachment_2013” align=”aligncenter” width=”1002”] VK: Lietuvos stabilumo 2019 metų programos vertinimas
https://www.vkontrole.lt/failas.aspx?id=3951[/caption]

Koks skirtumas, kad grynųjų pinigų metodu - deficitas, o kaupimo - proficitas?

Atsakymas paprastas – valstybės išlaidos ginkluotei, kurios geriną rezultatą paskutinius trejus metus, jau siekia apie 400 mln. eurų arba apie 1% BVP. Kai tik tos tanketės atriedės, staiga turėsime biudžeto deficitą ir gana nemenką. Taigi tai politinio sąžiningumo reikalas, pasakyti savo tautai, kad ne, negyvename mes taupiai, negyvename mes atsakingai, tik paskutinius 3 metus mus gelbsti buhalteriniai triukai. Tačiau finansų ministrui kur kas mieliau skleisti gerą žinią, jog biudžetas paskutinius 3 metus perteklinis – nežinau, ar juoktis ar verkti.

Ir čia deja, dar ne pabaiga, Valstybės kontrolė, atlikusi 2019 metų Lietuvos stabilumo programos vertinimą nustatė ir daugiau nesmagių dalykų.

Pasirodo, dėl to, jog darbu užmokesčio fondas 2020m. augs lėčiau (taigi ir Sodros pajamos), o pensijų indeksavimo formulė didelį svorį suteikia praeities darbo užmokesčio fondo raidai, socialinių apsaugos fondų perviršio kitais metais gali nebūti.

Pridėjus dar ir ganėtinai vangiai renkamą PVM, o jau per pirmus šių metų keturis mėnesius, PVM faktas nuo plano atsilieka 42 mln. eurų (mokestis, kuris sudaro apie 48% visų surenkamų valstybės biudžeto mokesčių), kyla labai pagrįsta rizika, jog 2020m. valstybės biudžetas taps deficitiniu ir be tų Boxerių efekto.

[caption id=”attachment_2014” align=”aligncenter” width=”480”] FinMin Valstybės biudžeto vykdymo duomenys
http://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/2019_04%20VB%20%C4%AFvykdymas(m%C4%97nesiais).pdf[/caption]

Sąmokslo teorija

Aš abejoju, bet kas galėtų paneigti teoriją, jog būtent žinios apie galimą kitų metų biudžeto deficitą ir lėmė tai, jog kai kurie politikai buvo paskelbę neva užleidžiantys valstybės valdymo vairą? Juk kaip smagu būtų tarkuoti tuos, kurie už deficitą neatsakingi, kaip kaltininkus, jog valstybė ir vėl turi veržtis diržus?

Gręsia diržų veržimasis

O būtent tai ir reiškia valstybės deficitas - arba valstybė turės didinti mokesčius, tam, kad išlaikytų dabartinį išlaidų mastą, arba turės mažinti išlaidas. Tiesa Valstiečių žaliųjų pirmininkas Ramūnas Karbauskis vienoje iš LRT debato laidų minėjo, jog jo vyriausybė siekią sumažinti valstybės valdymo aparatą Lietuvoje, bet jeigu medikai, mokytojai ir kitos viešojo sektoriaus darbuotojų grupės tikisi, jog to pakaks atsiradus biudžeto deficitui ir jiems dar kas nors ras pinigų didinti atlyginimus, iki 1.3, 1.5 ar 3 VDU…. Tai reikia būti arba labai naiviu arba kokiu tai nepataisomu optimistu.

https://www.youtube.com/watch?v=xJMy4Hqj8eg

Kai baigiama sunaikinti nepriklausomos institucijos nepriklausomumą...

Ir ko gero už tokį optimizmo naikinimą, kuriuo užsiima nepriklausoma fiskalinė institucija – Valstybės kontrolė ir buvo buldozeriu prastumtas valstybės tarnautojų įstatymas, kuris numato, jog nepriklausomai audito institucijai (kaip ir visam kitam valstybės sektoriui), personalo atrankas darys ir darbuotojus suras ne kas kitas, o Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Taigi taip, audituojamasis, skiria personalą auditoriui. Jeigu dar pridėsime faktą, jog priešingai nei Nacionalinis transliuotojas (LRT), valstybės kontrolės asignavimai nėra depolitizuoti, kyla pagrįstas klausimas, kaip ilgai mes dar turėsime instituciją, kuri nevynioja faktų į vatą?

Epilogas

Labai norėtųsi tikėti, jog Seimo dauguma susizgribs ir dar rudenį pateiks Valstybės kontrolės įstatymą, panašų į Lietuvos banko įstatymą, kuris užtikrintų šios institucijos nepriklausomumą, bent jau nuo Vidaus reikalų ministerijos personalo skyriaus. Jeigu ne, raudonuosime kitų EBPO šalių akyse, kaip sunaikinę nepriklausomą fiskalinę instituciją. Bet ko neišversi, kai šios institucijos ataskaitos, gadina nuotaiką, ypač, jeigu esi finansų ministras.

p.S. jeigu manėte, kad čia tik šiais metais taip, tai toli gražu ne, 2016 grynųjų pinigų principų, valstybės biudžeto deficitas siekė 1.1%, 2017m - 0.8% BVP.