Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose bei kai kuriose žiniasklaidos priemonėse nuvilnijo naujiena apie Lazdijų rajono savivaldybės viešosios įstaigos „Lazdijų švietimo centras” projektų koordinatoriaus darbo skelbimą. Jame nurodomos pareigos apima: rengti ES struktūrinių fondų bei kitų nacionalinių ir tarptautinių programų lėšomis finansuojamus projektus, administruoti ir kontroliuoti įstaigos įgyvendinamus projektus, rengti ir paramą administruojančioms institucijoms teikti finansines ir veiklos projektų įgyvendinimo ataskaitas. Reikalavimuose nurodytas aukštasis universitetinis išsilavinimas, puikūs informacijos rengimo ir pristatymo lietuvių kalba įgūdžiai, puikūs darbo su kompiuteriu, duomenų sisteminimo, analizavimo ir interpretavimo įgūdžiai, mokesčių administravimo bei viešųjų pirkimų įstatymų išmanymas.

Reikalavimai nemaži, o atlyginimas – vos 300 eurų iki mokesčių už pusę etato. Didesnės etato dalies viešoji įstaiga pasiūlyti negali. Priminsiu, jog šiuo metu minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje siekia 555 eurus. Taigi projekto koordinatoriaus pozicija jeigu būtų siūloma dirbti pilnu etatu, minimalų mėnesinį atlyginimą viršytų vos 45 eurais.

Vyriausybės komisija - BD 183€ iki 2021 m.

Panašiu metu, kaip ir šios naujienos pasklidimas, darbą baigė „Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti“ komisija, kuri buvo sudaryta po to, kai neapsikentę darbo sąlygomis bei dialogo trūkumu pro Švietimo ir mokslo ministerijos langus pradėjo lipti mokytojai.

Nors komisijos pavadinimas ir skamba taip, tarsi komisijos tikslas būtų buvęs parengti tvaraus viešojo sektoriaus finansavimo strategiją, apie tai, kokiu būdų bus finansuojami viešojo sektoriaus atlyginimai nė kalbos nebuvo. Tačiau beveik pusmetį trukęs cirkas, kai deramasi be jokios, realią situaciją atspindinčios, statistikos, kai tie kurie garsiau rėkia, daugiau gauna, visgi galų gale baigėsi.Vyriausybė praėjusį trečiadienį patvirtino komisijos siūlymus, tiesa, kai kurių profesinių sąjungų atstovai dalyvavę komisijoje nepritarė komisijos dokumentui dėl įvairių priežasčių, viena jų, jog vyriausybė neturėjo noro imtis vieningos viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų sistemos sukūrimo.

Naujausia komisijos siūlymo versija čia(lrv.lt tinklapyje tik sena, kovo mėnesio versija). Dokumento 78.1. punktas gana svarbus:

78.1. per 2 metus (2020–2021 m.) atkurti iki ekonominės krizės buvusį bazinį dydį (183 eurai), konkretų dydį kasmet stengtis suderėti nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje.

Šiuo metu bazinis dydis, kuris naudojamas daugumos viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimui apskaičiuoti, siekia 173 eurus, taigi proporcingai išdalinant bazinio dydžio augimą, jis sekančius dvejus metus kasmet turėtų didėti po 2.8 % ir siekti 178 eurus 2020 m. bei 183 eurus 2021 m.

Taigi, pati Vyriausybė pritarė, jog per 2 metus BD pasiektų 183€

Tuo tarpu vyriausybės pozicija kitose derybose…

Tačiau dar tebevykstant vyriausybės sušauktos komisijos posėdžiams prasidėjo ir šalies nacionalinės kolektyvinės sutarties derybos, kuriose ir turėjo būti sutartas konkretus sekančių metų bazinis dydis. Po kelių daugiau ar mažiau sėkmingų posėdžių gegužės 3 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija persiuntė nacionalinės sutarties projektą. Jame siūlomas kitų metų bazinis dydis ne 178 o tik 175 eurai. Lyginant su šiais metais, tai +1.16 %. Tik norėčiau priminti, jog Finansų ministerijos prognozuojamas kitų metų kainų augimas Lietuvoje turėtų siekti 2.2 %.

Taigi ir vėl siūloma bazinį dydį didinti tiek, jog viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, įvertinus kainų augimą, nuvertėtų.

Panaši situacija susiklostė ir praėjusių metų pabaigoje, kai, kai kurios profesinės sąjungos su vyriausybė sutarė, jog 2019 metų bazinis dydis padidės 1.29 %. Pasirašiusias profesines sąjungas kritikavau dėl to, jog jos realiai sutiko devalvuoti viešojo sektoriaus atlyginimus, nes prognozuojama šių metų infliacija siekia irgi 2.2 %.

Kodėl profsąjungos ir vėl lipa ant to paties grėblio?

Profesinės sąjungos nevieningos, baiminasi, jog nesutinkant su tuo kas siūloma ir nepasirašant nacionalinės kolektyvinės sutarties, jos praras ir šioje sutartyje siūlomas papildomas garantijas profesinių sąjungų nariams, t. y. dvi papildomas apmokamų kasmetinių atostogų dienas bei suteikiamas dešimties dienų mokymosi atostogas.

Štai ir vėl kyla ta pati dilema: kaip profesinės sąjungos turi elgtis, siekti savo narių ar visų užimtųjų viešajame sektoriuje gerovės tokiose derybose?

Tuo tarpu vyriausybei, kaip viešojo sektoriaus darbdaviui, toks profesinių sąjungų nevieningumas, labai parankus. Skaldyk ir valdyk!  Arba tiksliau, skaldyk ir taupyk! Vyriausybė kažkiek padidina medikų, mokytojų ir statutinių pareigūnų atlyginimus, o kiek lieka, skiriama bazinio dydžio didinimui. Tai, jog Seimas, dar 2017 metais priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo siūloma vyriausybei dar iki 2020 m. pasiekti prieškrizinį bazinį dydį (183€) arba tai, kad pati vyriausybė pritarė komisijos siūlymui didinti bazinį dydį (pasiekti 183€ iki 2021 m), pačiai vyriausybei dabar jau nė motais. Argumentuojama, lėšų stygiumi. Kitaip tariant Finansų ministerija nustato kapšo dydį, o Jūs jau ten peškitės kiek galite.

Kokia išeitis iš šios situacijos?

Manau, jog nekeičiant teisinio reglamentavimo, progreso ir toliau nebus. Arba turėtų kisti teisinis profesinių sąjungų dalyvaujančių nacionalinės kolektyvinės sutarties derybose reglamentavimas, kuris numatytų, jog dalyvaujančios profesinės sąjungos turėtų būti įpareigotos atstovauti visus viešojo sektoriaus darbuotojus, arba, kaip mano siūlyme vyriausybės komisijai, bazinis dydis turėtų būti indeksuojamas, jog kasmet didėtų tiek, kiek didėja kainos bei ekonominis šalies našumas (arba VDU). Pastaruoju būdų bazinio dydžio taigi ir daugumos viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų nustatymas būtų depolitizuotas, kartu įpareigojantis Finansų ministeriją ir Seimą priimti atitinkamus sprendimus reikiamam finansavimui užtikrinti.

Tačiau ar dabartinė vyriausybė bei Seimo dauguma tam mato poreikį, giliai abejoju. Mat įvairiuose debatuose bei televizijos laidose, tiek Valstiečių Žaliųjų partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, tiek Vyriausybės nariai yra ne kartą pasisakę už mažą viešąjį sektorių.

O kas geriau mažina viešąjį sektorių, jei ne 300 eurų atlyginimai?

P.S. apie “Lazdijų švietimo centras” atlyginimą

“Lazdijų švietimo centras” yra viešoji įstaiga, todėl joje dirbančiųjų atlyginimas nėra priklausomas nuo bazinio dydžio. Tiesa, suprasdama šią problemą, komisija įsirašė punktą

  1. Dėl viešųjų įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimo – įstatymų lygmeniu reglamentuoti viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė arba kai valstybė ar savivaldybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų ir darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas ir minimalius bei maksimalius darbo užmokesčio dydžius (išskyrus aukštąsias mokyklas, kurioms autonomiją šioje srityje garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai).

Visgi matant šios komisijos “sėkmę” ir dabartinę Finansų ministerijos politiką,  pagerėjimo užimtiesiems viešosiose įstaigose greit tikėtis nereikėtų.