“Tautos akanamistas” G.Nausėda debunked

Jau ne vienas pažįstamas klausė, kada pabandysiu debunk’inti Nausėdą. Priešingai nei Aušra Maldeikienė, aš šio pliurpalų meistro “genialių” citatų nerenku, nekatologizuoju, tad kažkaip visad trūko tokios medžiagos, kad sėst, karpyt ir komentuot. Bet pagaliau, tokią medžiagą ant padėkliuko pristatė pats G.Nausėda, kai sudalyvavo “Kitokie pasikalbėjimai” laidoje ir prisikalbėjo tiek, jog sukarpiau net 14 video atraižų. Tikrai rekomenduoju pažiūrėti visą video, nes į menkaverčius nusipezėjimus dėmesio nekreipiau.

Visas laidos įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=pxLWCOOWVFg

Visgi ties kiekviena skiltimi įkėliau atitinkamą video atraižą, tam, kad blogo skaitytojai galėtų pasiklausyti, kaip man pasirodė, esminės G.Nausėdos mintis…

1.Nausėda: “…reikia paprastai, kad žmonės skaitytų ir jiems nereikėtų pernelyg daug apie tai galvoti”

Taip G.Nausėda kalba apie savo žmonos pasirengimą duoti kuo galima kokybiškesnius interviu.
Mano nuomone, elitas, ta tikrąja visuomenės elito prasme, turi daug galvoti ir protingai kalbėti, turi skatinti visuomenės diskusiją ir kartu visuomenės progresą. Tai nereiškia, jog visuomenės elitas turi kalbėti nesuprantama “paukščių” kalba, ne, bet tai nereiškia, jog visuomenės elitas turi neskatinti visuomenės mastyti. Nemastanti visuomenė reikalinga tik autokratams, kuriems reikia vergų, o ne piliečių.

„Kitokie pasikalbėjimai“ su Gitanu Nausėda _Snippet_1

2.Nausėda prognozuoja NT burbulus

Rytis cituoja 2005m. rugpjūčio mėnesio straipsnį apie NT prognozes. Nausėda atkerta, kad tuo metu, dar nesiformavo jokie NT burbulai, burbulai pradėjo formuotis tik 2006 pavasarį.

„Kitokie pasikalbėjimai“ su Gitanu Nausėda _Snippet_2

 

Rimtai? Per pusmetį ėmė ir susiformavo NT burbulai? O tai, kad bankai per pirmą 2005m. pusmetį spėjo PADVIGUBINTI NT paskolų portfelio augimą, nebuvo jokia indikacija, kad “something is going on” ???  Iki 2005m. bankai kas mėnesį išduodavo ~40-50 mln eurų NT paskoloms, staiga per pusmetį (dėl konkurencijos – aut pastaba), mėnesinis NT paskolų išdavimas išauga 120%, iki ~100-120 mln eurų per mėnesį… čia skaitosi normali bankų plėtra? Na gal…

 

3.Kodėl Nausėda tapo “tautos akanamistu”

G.Nausėda paprašytas reflektuoti, kodėl tapo pagrindiniu ekonomistu pasirodančiu TV ekranuose, savo mintis išdėstė, mano supratimu, kaip tikras narcizas. Nes JIS moka kalbėti paprastai. Epic

O vargeli, va čia ir prasideda visa problema su “akanamistais”, kurie nemato toliau, nei jų pačių nosis. Tai kad atsiranda vienas visų galų meistras, Nausėdai, kaip ekonomistui (čia atskira diskusija, kas yra ekonomistas), turėjo uždegti raudoną šviesą, kad kažkas labai negero vyksta su žiniasklaida, jos kokybe. Ekonomistų priedermė analizuoti sistemas, matyti visumą, analizuoti ir kritiškai vertinti visuomenės raidą. Dėmesys žiniasklaidos kokybei, nr 2, po ekonominės politikos vertinimo…

Bet ir šiaip “tautos akanimistas” turėtų suprasti, jog vienas ekonomistas būti visų galų meistru – negali. Iš asmeninės patirties: kai manęs studentai pradeda klausinėti apie finansus, investavimą, iškart sakau, kad tai ne mano sritis, todėl galiu pasidalinti tik bendromis įžvalgomis. Kaip ir visi specialistai, ekonomistai specializuojasi. Mano sritys (be bendros makroekonomikos), darbo rinka, viešojo sektoriaus ekonomika.  Kai man skambina iš žiniasklaidos ir prašo komentuoti ne bendrines ar viešojo sektoriaus ekonomikos temas, turiu labai kruopščiai atsirinkti, ar galėsiu pakankamai kokybiškai komentuoti temą. Bet gal tik aš, čia toks nevykęs 😀

O šiaip, tai iš tiesų būtų įdomu sužinoti, kiek Lietuvos žiniasklaida gavo mln. eurų pajamų iš bankų reklamos nuo pvz., 2005 metų. Tai, jog straipsniai, dalyvavimas konferencijose nėra “nemokami”, manau visi kuo puikiausiai suprantame… Gal tai dalis atsakymo, kodėl bankų PR’čikai dominuoja, yra vienas iš atsakymų?

 

„Kitokie pasikalbėjimai“ su Gitanu Nausėda _Snippet_3

4. Narcizas be refleksijos antras dublis

Laidos vedėjas iškart paprašė, jog Nausėda pakomentuotų, “kas sukėlė didžiąją finansų krizę, …, dėl ko kilo krizė?”

Nusišypsojęs ir apsipatenkinęs “tautos akanamistas” išpylė pusžargoniu finansų krizės raidą, bet ne jos priežastis!

Pasigirsta plojimai iš salės.

Jeigu kandidatas į prezidentus moka pavaryt žargonu, jis afigienas…. WOW…. Sėdmaišiniai….  Kad kandidatas neatsakė KODĖL, o tik KOKIA PROCESO EIGA, o tai nėra tapatu, ai nu… kam čia vargintis mastyt, gražiai skamba užtat. Laidos vedėjas buvo kiek greitesnis ir teisingai reziumavo: “kitaip sakant elementarus bankininkų godumas”.

Ir taip, krizės priežastys godumas, bet ne tik:

  1. Bankininkų godumas
  2. Reitingavimo agentūrų godumas bei
  3. Finansų sektoriaus dereguliavimas (čia tai, už ką labai pasisako konservatyvūs JAV politikai; Reagonomics – ką palaiko ir Nausėda)

Bet tai, aišku, geriau žargonu…

Tada Nausėda ir toliau pasakoja, koks žargonas anais laikais vyravo banko menedžmente. Bet vietoj to, jog atsistotų ir kaip gerovės ekonomikos gynėjas pasisakytų, jog būtina vykdyti subalansuotą ir atsakingą pinigų spausdinimo procesą šalyje, vienintelis dalykas, kuris banko vyriausiam ekonomistui rūpėjo – techniniai anglicizmai.

Fainiausia, kai Rytis papildo Nausėda su “sharinot expensus” suprask, bankas augino pelną, padalindamas kaštus visai visuomenei… Nausėda net nesureagavo, o tik pritarė…. EPIC!!!

„Kitokie pasikalbėjimai“ su Gitanu Nausėda _Snippet_4

5. “Valstybės kapitalizmas yra blogis iš esmės, tai yra mano alpha ir omega, jau tada geriau socializmas”

Rytis užduoda labai gerą klausimą, bankai vykdo ypatingą veiklą šalyje. Jie spausdina pinigus, todėl nuo jų veikos sprendimų priklauso šalies ekonominė raidą. Tad klausimas ar neturėtų bankai būti nesiekiantys pelno, suktas, bet labai geras klausimas.

Kaip tikras ekonomistas, Nausėda būtų pasakęs, jog reikėtų siekti, kad bankai nesiektų viršpelnio. Matote, tai ką buhalteriai vadina pelnu, ekonomistai dar nevadina pelnu. Buhalteriams pelnas = pajamos – išlaidos. Ekonomistams: pelnas=pajamos- tiesioginės išlaidos – netiesioginės išlaidos. Prie netiesioginių išlaidų priskiriami ir pakaitiniai kaštai. Jeigu banko akcininkas gali investuoti pinigus ne į banką ir kitur investavęs uždirbti 6% metinių palūkanų, tada (tobulos konkurencijos sąlygomis), bankas jam irgi turėtų generuoti ne daugiau kaip 6% palūkanų. Bet ekonomistai, tuos 6% nevertint kaip pelno, o kaip alternatyvius (nepatiriamus kaštus, nes akcininkas pasirinko investuoti į banką, o ne į pvz., kokį kitą verslą). Bet kadangi ant podiumo ne ekonomistas, o banko PR’čikas….

Tai vietoj tokios ar panašios  diskusijos (pvz., link to, jog bankai per silpnai reguliuojami, jog dabar bankų paskolų portfelis vėl auga dėka NT paskolų, o ne dėka įmonėms išduodamų paskolų skirtų produktyvios gamybos investicijoms, kurios generuotų ilgalaikį šalies ekonomikos augimą), Nausėda pradeda whataboutizmą, gal reikia ir ne pelo siekiančių prekybos centrų….

Tada Nausėda užsimoja ant valstybinio kapitalizmo, koks tai yra blogis, nes  valstybinės įmonės gimdo politinį blogį. Belieka paklausti kandidato, o tai gal jis mano, kad ir valstybinės ligoninės, valstybinė sveikatos apsauga, valstybinė švietimo sistema yra blogis? Nes taip, tada jo ideologija atitiktų Reagonomics. Kuo mažesnis viešasis sektorius, kuo daugiau “laisvos rinkos”. Bet kur tada dingo ta žadama gerovės ekonomika?

„Kitokie pasikalbėjimai“ su Gitanu Nausėda _Snippet_5

6. Nausėda kalbasi su knygomis

Šalyje turime SADM ministrą, kuris kalbasi su mirusiu vaiku (Matuku), o kandidatas į prezidentus, kalbasi su knygomis. Kas dar išradingiau? 😀

„Kitokie pasikalbėjimai“ su Gitanu Nausėda _Snippet_6

7. Nausėda homophobas

Kad Nausėda konservatyvus, pasisako už konservatyvų šeimos sampratos modelį, jau visiems ir taip aišku, bet, ką kandidatas turi omenyje su “reikia suprasti visų vyrų, normalių”.

Kaip suprasti tą, “normalių”, homoseksualūs vyrai nėra “normalūs”?
21 amžius Lietuvoje… kandidatas į prezidentus skirsto žmones į normalius ir nenormalius.

LNGBTQ ar Jūs girdite? Tikitės, kad šis kandidatas atstovaus Jūsų interesus?

Tai jis konservatorius, tai jis save liberalu vadina, tai net socialdemokaratu, tai jis žmones skirsto kaip senas geras homophobas… Žmogus be stuburo, be vertybių, arba tiesiog iš visur išsirenka razinas…

„Kitokie pasikalbėjimai“ su Gitanu Nausėda _Snippet_7

8. 5 žodžiai (mintys) apie ES, Nausėda vos randa 4

Ką čia bepakomentuosi. Nausėdos gynybai galima sutikti, jog pirmi tris terminai, de facto susisumavo į 5 žodžius. Bet….

Ar buvo galima referuoti apie ES galima naudą visuomenei, ekonomikai, Lietuvos teisės sistemai? Ar galima buvo referuoti į kylančius iššūkius? Manau taip…. vaizduotės reikalas… bet nerasti net 5 dalykų apie ES… kažkaip nyku, nyku….

„Kitokie pasikalbėjimai“ su Gitanu Nausėda _Snippet_8

9+10. ES pavojus – autokratijos, LT reikia mokytis iš Singapūro

Paklaustas apie tai, kokie dabar didžiausi ES iššūkiai, Nausėda referuoja apie ATR ir generalizuoja į tai, kad dabar ES kyla pavojus iš autokratinių valstybių.  Kiek vėliau Rytis klausia Nausėdos (tiksliau perskaito žiūrovo klausimą), iš kokių šalių Lietuvą galėtų pasimokyti ekonomikos srityje. Nausėda tiesiai šviesiai išpyškina – Singapūras! Gal reiktų priminti kandidatui, kad Singapūras ir buvo (o kai kurių kritikų iki šiol ir tebėra įvardinimas kaip…) autokratinė šalis? Net pats Rytis replikuodamas pamini, kad tai autokratinė, monarchinė šalis. …

Tai kaip, autokratijos pavojus ES, ar mokomės ekonominių sistemų iš autokratinių šalių, ignoruodami sistemas, ar vėl rankiojamės razinas, ignoruodami, kad ekonominės sistemos niekada neveikia izoliuotai nuo politinių sistemų?

 

„Kitokie pasikalbėjimai“ su Gitanu Nausėda _Snippet_9

„Kitokie pasikalbėjimai“ su Gitanu Nausėda _Snippet_10

11. Valdininkų nereikia daug

Tęsdamas mintis apie Singapūrą, Nausėda leidžiasi į Reagonomics apmąstymus, jog tų valdininkų, visai nereikia daug. Nors neva nesutiktų, kad jų skaičių galima sumažinti dviem trečdaliais (“nebūčiau toks kategoriškas”), bet… o tada pasigauna save ir pradeda kalbėti apie jų atlyginimus…

Jeigu kas nors supranta, kaip pas Nausėda galvoje pinasi mintys, tai respect! Aš nesuprantu. Ką aš suprantu, yra skaičiai. O sektoriuje (Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas ), Lietuvoje nėra daug užimtųjų, priešingai, viešajame sektoriuje tūkstančiai neužimtų darbo vietų!

 

„Kitokie pasikalbėjimai“ su Gitanu Nausėda _Snippet_11

12. “Tautos akanamistas” nesupranta klausimo apie ekonomiką kaip “mokslą” (science), Kubilius – ekonomistas

Rytis uždavė dar vieną gerą klausimą. Realiai klausimas yra labai gilus, leiskite perfrazuoti: ar ekonomika yra mokslas, kaip mes jį suprantame bendrąja prasme?

Tikrame “moksle” pvz., fizikoje, rezultatai nekinta, jeigu nekinta fundamentalūs veiksniai.
Ekonomikoje negalioja tokie dėsniai. Tarkime, jeigu niekas nekistų, rytoj akcijų rinkos pabaigtų +1% akcijų vertės augimu, bet jeigu rytoj ECB prezidentas padarytų spaudos pranešimą ir pasakytų, kad Graikijos, Italijos ir Ispanijos bankai bankrutuoja, akcijos rinkose prasidėtų išpardavimai, kristų akcijų vertės, nors fundamentaliai, niekas nebūtų pakitę. Labai geras klausimas, ar galima bandyti matematiškai modeliuoti sistemas, kurios nėra sumodeliuojamos?
Taigi mūsų samprata apie tai, ar ekonomikos tyrinėjimas, gali būti prilygintas “mokslui”, čia geriau turėt anglišką “science” prasmę, yra labai kvestionuotinas.

Šito “tautos akanimistas” nesupranta ir pradeda dėstyti, kaip kartais fizikai tampa ekonomistais, pvz Abišala ir Kubilius. Kubilius tapo ekonomistu? Na taip, jeigu Nausėda buvo ekonomistu, o ne PR’čiku, tada Kubilius gal ir buvo kada nors ekonomistu 😀

„Kitokie pasikalbėjimai“ su Gitanu Nausėda _Snippet_12

13. Nausėda apie progresinius mokesčius

Perfrazuoju kandidato atsakymo esmę: Lietuva gali pritraukti investicijas tik pritraukdama jas mažais mokesčiais, todėl Lietuva, kaip maža šalis, galėjo įsivesti progresinius mokesčius tik tada, kai Latvija juos įsivedė.

Jeigu čia tik man blogai su logika…sakykite… , nes, regis kandidatas nesupranta, kad LATVIJA yra mažesnė ekonomika nei Lietuva, jog Latvija nebuvo pirma šalis, iš EEC šalių kurios pakeitė flat-tax (plokščius mokesčių tarifus progresiniais, Čekija – 2013), ir tai, jog turime GPM antrą tarifą nepadaro mūsų MOKESČIŲ SISTEMOS PROGRESINE, kai nėra vienodai progresyviai apmokestinamos visos pajamos ir kai antras GPM tarifas neatsveria Sodros įmokų lubų!!!  Imputed-tax-rate žemėjantis darbo pajamos Lietuvoje regresnis nuo Sodros įmokų lubų dydžio. O ką kalbėti apie pajamas iš kapitalo, individualios veiklos pajamos apmokestinamos 15% GPM tarifu… tegyvuoja gyvulių ūkis!!!

 

Atsiprašau, bet arba reikia būtų ekonominiu idiotu arba visišku melagiu, jog drįsti teigti, kad Lietuvoje mes turime “progresinę mokesčių sistemą“!

„Kitokie pasikalbėjimai“ su Gitanu Nausėda _Snippet_13

14. Žiauriai geri klausimai, į kuriuos Nausėda visiškai nesugeba atsakyti

Mana labai patiko užduoti klausimai, kuriuos siūlo užduoti Yuval Noah Harari ir kuriuos laidos vedėjas uždavė kandidatui.

Stebėkite, kaip lyginant su visu pokalbiu, pakinta Nausėdos sėdėsena: jis įsitempia, pradeda virpinti kojas. Kandidato neverbalinė komunikacija suponuoja įtampa. Kur gi ne, nebe kažkokie lengvi klausimai….

1.”Kokių veiksmų imsitės mažindami branduolinio karo pavojų?”

Nausėda branduolinio karo pavojų pradeda tauškėti kažkokias nesąmones apie “reikia ieškoti sutarimo”…, “ieškočiau galimybių nuimti įtampas ten, kur jos tikrai kyla pavojus, kad bus karas…”

Pala pala, sakykime taip, turime 3 galimus atominio karo žinius: Europa (Rusija vs Nato), Kinija vs Amerika ir Š.Korėja vs P.Korėja /Japonija/US.  Apie kokius sutarimus čia Nausėda kalba? Kaip jis žada mažinti įtampas, kai jas kelia ne tik “agresoriai” bet ir psichopatas baltuosiuose rūmuose?

2.”Kokių veiksmų imsitės stabdydami klimato kaitą?”

Nausėdos atsakymas: neneigsiu klimato kaitos!
Taigi veiksmas – fakto neneigimas. EPIC!!!

3.”Kokių veiksmų imsitės reguliuodami ardomąjį technologijų (pvz AI, CRISP) poveikį?”
Nausėda nesutinka su tuo, kad dirbtinis intelektas pasižymį ardomuoju poveikiu. Čia kalba ekonomistas? WTF?

OECD leidžia tyrimus, kiek procentų darbo jėgos gali netrukus netekti darbo, nes tam tikros profesijos galėtų būti pakeistos “robotais”, tai ekonomistas galėtų bent jau pradėti referuoti apie tai, koks svarbus yra švietimo ir perkvalifikavimo sistemų kokybiškumas ir gebėjimas greitai reaguoti į darbo rinkos pokyčius. Arba kaip būtų prasminga siekti, jog būtų einama dirbtinio intelekto tarptautinio reguliavimo link, t.y. kam jis taikytinas: padėti žmonėms dirbti, bet ne juos pakeisti (labor enhancing, not labor substituting).

Bet ne, “tautos akanamistas” ardomojo poveikio neįžvelgia….

Job Creation and Local Economic Development 2018; Preparing for the Future of Work
https://read.oecd-ilibrary.org/employment/job-creation-and-local-economic-development-2018_9789264305342-en#page44

 

4.”Kokį regite 2040 pasaulį? Geriausias/ blogiausias scenarijus”

be komentarų… Blogiausias scenarijus – mes visi mirę. Geriausias, 100% energijos iš atsinaujinančių šaltinių ir elektroautomobiliai.

(ir ne, nepradėsiu čia referuoti apie Kobalt minose išnaudojamus žmones, kenksmingą jų sveikatai aplinką ir t.t., elektroautomobiliai yra sėdmaišinių  hipsterių būdas tik nematyti CO2, nes CO2 išskiriamas ne ten, kur vairuojama… bet ai..).

„Kitokie pasikalbėjimai“ su Gitanu Nausėda _Snippet_14

 

Epilogas

Net nežinau ką komentuoti. Kai leidi kalbėti S.Skverneliui, žinai, kad liūdna nebus. Kai leidi kalbėti G.Nausėdai…

Mano asmeniniu supratimu, G.Nausėda yra narcizas, kuris trokšta dėmesio, visuomenės patvirtinimo. Tai atsispindi jo pasididžiavime, kiek žmonių rinkose į SEB banko makro prognozių pristatymą ir tai, jog ėjimą ė prezidentus, jis dar dėl bendro gėrio. Na toks tipinis savęs susireikšminusio Superman‘o sindromas.

G.Nausėdos pasaulio suvokimas yra gana menkas, apsiriboja jam įprastomis temomis. Jeigu klausimai tampa sudėtingesni, bet kandidatas jų nesupranta, tada tauška kažkokius niekus, jeigu supranta, kad bus sudėtingi klausimai, susinervina, įsitempia, ir irgi tauška niekus.

Niekų tauškėjimas kartais paįvairinamas erudicijos demonstravimu, pvz., (nebuvo video atraižose, žr. originalų video), apie knygas. Tai gal kandidatui reiktų į vyriausiojo bibliotekininko pareigas, o ne vyriausiojo šalies politiko pareigas kandidatuoti?

Juo labiau, kad kandidatas yra politinis bestuburis: viešąjį sektorių reikia mažinti, bet atlyginimai turi būti dideli, reikia daugiau konkurencijos, bet gink dieve ne valstybės kišimosi. Konfliktus reikia spręsti tarpininkaujant,  bet homoseksualūs yra nenormalūs? Autokratijos kelia grėsmę demokratijai, bet mokytis reikia iš autokratijos, mokesčiai Lietuvoje per maži, bet reikia mažinto Sodros įmokų lubas, lyderystę rodyti tik tada, kai tai nekenkia konkurencingumui ir kai jau kiti tai padarė….

Taigi, Nausėda moka gražiai užkalbėti dantį, t.y. gražiai skambėti, daug sakyti, bet nieko nepasakyti. Realiai manau, jog Nausėdos-efektas yra tas, jog jo besiklausant, susidaro toks įspūdis, kad iš tiesų, pačiam galvoti nebereikia, nes jis viską tarsi taip gražiai, aiškiai ir protingai pakalba….
Tik va jeigu pradedi klausytis, dėlioti argumentus, pradedi matyti, kaip logikos visame tame kalbėjime išvis nėra! Tiesiog kliedesių ir neloginių sapaliojimų rinkinys…

Bet čia tik mano asmeninė nuomonė, klausykitės ir spręskite patys.

18 comments

  1. Vytautas Vakrina says:

    Jeigu aš teisus manydamas, kad jokia valstybę atstovaujanti institucija nekontroliuoja didžiųjų bankų balansų, bet indėlių draudimu garantuoja dalį jų įsipareigojimų, tai situacija nenormali.

    Labai bloga, absurdiška, sveiku protu nesuvokiama… Totalus užsienio privačių pinigų kartelio dominavimas, viršteisinis, viršpolitinis.

    Bet gal aš neteisus? Gal kažko nežinau, gal po Ūkio banko uždarymo balansų auditai atsirado? Tą klausimą derėtų pateikinėt Nausėdai, iš dalies ir Šimonytei.

    Ir jeigu atsakymas – NE, tuomet kaip tai vertinat, ką žadat su tuo daryti, kodėl iki šiol nieko nedarėt, etc. Kam apskritai prireikė brautis į valdžią turint tokias privilegijas? Planuojate, kad vyks dalykai, kuriems reikės didesnės nei iki šiol priedangos?

  2. Skaitytojas says:

    Man tie Harari klausimai atrodo nelabai aktualūs Lietuvos politikai (atsižvelgiant į tai, kad mes nesame pajėgūs tokių globalių problemų spręsti ar prisidėti prie jų spręndimo), tai iš pradžių buvau skeptiškai nusiteikęs, kad jų buvo klausiama. Na, bet išgirdus atsakymus pasidarė juokinga.

    Viena yra neturėti strategijos šiais klausimais, bet čia panašu, kad žmogus apskritai net nesupranta apie ką kalba. Tai va, pakeičiau nuomonę, šituos klausimus reikia užduoti visiems kandidatams ne todėl, kad iš jų išgirsti kažkokias tai labai protingas mintis ar planus, bet kad sužinoti ar žmogus apskritai orientuojasi šiuolaikiniame pasaulyje.

  3. pozitronas says:

    Perklausiau visą pokalbį, kas, beje, buvo ganėtinai nemenka gyvenimo auka. Kokios išvados? Tie 14 gabalėlių dar lašas jūroje. Kaip pažymi tinklaraščio autorius – visiškas kosmosas, žmogus didžiąją dalį laiko ne tik nesupranta apie ką kalba, bet, panašu, nenutuokia kur eina. Juokinga, kad Saulius Skvernelis apskritai tapo premjeru neturėdamas jokio supratimo apie viešųjų finansų valdymą, bet šitai turbūt nublanktų prieš Nausėdos tapimą prezidentu, kuris kaip ranka nuimtų branduolinio susideginimo pavojų. Visgi, tuzinas metų rodymo per teliką nepasitarnavo…

    Kalbant apie patį Nausėdą ir jo dažnai kartojamas frazes ar mėginimus išsisukti nuo klausimų… Ar kas nors galėtų jo galų gale paklausti kelių konkrečių klausimų, kurie gal ir nėra tiek svarbūs ir neturėtų jo pernelyg sugluminti, bet gal bent jau dar kažkiek mąstantys, tačiau jį dėl vienokių ar kitokių priežasčių palaikantys, išgirdę atsakymus galiausiai praregėtų (taip, aš optimistas)?

    Ką jūs, pone Gitanai, turite omenyje sakydamas, jog išmanote makroekonominius sąryšius? Pateikite bent kelis tokių makroekonominių sąryšių pavyzdžius ir juos paaiškinkite ta “paprastąja kalba”, kurią teigėte, jog esate įvaldęs.
    Apibrėžkite progresinius mokesčius ir pateikite po tris, jūsų nuomone, svarbiausius teiginius už ir prieš šiuos mokesčius. Ar pritartumėte idėjai nebediskriminuoti skirtingų pajamų rūšių?
    Ar Lietuvoje nuo 2019 m. įvesti progresiniai mokesčiai, kuriuos apibrėžėte atsakyme į antrąjį klausimą?

  4. Stasys says:

    12 video atraižoje yra rimtų “spragų” iš abiejų pusių:

    “Tikrame “moksle” pvz., fizikoje, rezultatai nekinta, jeigu nekinta fundamentalūs veiksniai.
    Ekonomikoje negalioja tokie dėsniai. Tarkime, jeigu niekas nekistų, rytoj akcijų rinkos pabaigtų +1% akcijų vertės augimu, bet jeigu rytoj ECB prezidentas padarytų spaudos pranešimą ir pasakytų, kad Graikijos, Italijos ir Ispanijos bankai bankrutuoja, akcijos rinkose prasidėtų išpardavimai, kristų akcijų vertės, nors fundamentaliai, niekas nebūtų pakitę. Labai geras klausimas, ar galima bandyti matematiškai modeliuoti sistemas, kurios nėra sumodeliuojamos?
    Taigi mūsų samprata apie tai, ar ekonomikos tyrinėjimas, gali būti prilygintas “mokslui”, čia geriau turėt anglišką “science” prasmę, yra labai kvestionuotinas”.

    Pirmiausiai yra klaidingai suprantamas ekonomikos mokslas. Toks požiūris į ekonomikos teoriją jau yra pasenęs. Ekonomikai galioja tie patys dėsniai kaip ir fizikai ir kitiems mokslams. Tik ekonomistai dar daug tų dėsnių, matyt, net nežino (pav. prisotinimo dėsnis, rinkų virsmo, skolos spąstų ir t.t. ir t.t.). Esant tokiai situacijai diskusija tampa neproduktyvi.
    Justui turiu mokslinį pasiūlymą. Jei pageidaujate jį išgirsti parašykite e-paštu.

    • Justas Mundeikis says:

      Gerb. Stasy,

      jeigu Draghis ar Mundeikis mestų obuolį tuo pačiu metu, iš to paties aukščio, obuolys nukristų ant žemės tuo pačiu metu. Bet jeigu Mundeikis padarytų spaudos konferenciją ir pačiulbėtų apie bankrutuojančią Graikiją, niekas nesureaguotų, o jeigu tai padarytų Draghis, na pasekmes manau galime įsivaizduoti…

      Tai kad ekonomistai bando matematizuoti iš esmės filosofinį mokslą, dar nepadaro ekonomikos “science”. Tai nė kiek nepaneigia, kad dar daug sąsajų bei priežstinių ryšių nėra aptikta.

      • Stasys says:

        Gerb. Justai,
        matau esat gerai įvaldęs vieno žinomo Jūsų profesoriaus požiūrį į ekonomikos mokslą. Deja, jau prieš dešimtmetį buvo aišku, kad toks požiūris yra klaidingas. Daugumai ekonomistų, perfrazuojant Jozefą Stiglicą, žemė dar tebėra plokščia. Tai liudytų ir pavyzdys ir su Draghiu. Dabar jau aišku, kad kažkada bus galima (reikės) modeliuoti ir tokias situacijas. Bet tam, pirmiausia, reikia pakeisti ekonominio augimo paradigmą (augimo prielaidų visumą). Kitaip tariant reikia keisti ekonomikos mokslo fundamentą ant kurio jis pastatytas (atsisakyti “plokščios žemės” modelio).
        Naujoji paradigma jau yra žinoma. Tačiau ją pakeisti gali tik jauni ekonomistai (seniesiems tokie pasikeitimai yra nuostolingi). Jau dabar naujoji paradigma duoda ypač įdomius rezultatus. Šiuo metu buriama entuziastų komanda tolimesnių problemų sprendimui. Jei įdomu – parašykit stasys.girdzijauskas@knf.vu.lt

  5. algis kazlauskas says:

    Justai, atrodo, kad jieškai priekabių Nausėdai. Kai kuri kritika rodos vien “iš piršto laužta”. Rimtesnės:

    2005 metų namų kainų ir paskolų kilimas, tuo laiku, galėjo būti suprastas kaipo tikimosi Euro įvedimo poveikis. Tik 2007 viešai žmonės išgirdo apie krizę.

    Ekonominių atskirų, naudingų poelgių galima mokytis iš įvairių valstybių. Taip pat ir veiksmingų poelgių autokratiniose. Yra protingų žmonių suvokiančių ekonomiją ir tarp jų. Ar Singapūre viskas mums tinka, tai atskirai svarstytina.

    “Ardomasis technologijų poveikis” dar vadinamas “kurybinis naikinimas” sakoma vyksta nuo pradžios industrinės revoliucijos, o gal ir dar anksčiau. Tai ne naujovė. Gal tik tempas vis greitėjantis. Lietuvoje esant labai žemai MMA (palyginus su ES vidurkiu), procentas darbų pakeičiamų senai kitur naudojamų mašinų (technologijos), tikėtina augštas. Pakėlus MMA našumas sparčiai paaugtu.

    Įdarbinus saulę ir pasiekus tolimesnius proveržius branduoliniuose moksluose labai tikėtina plačiai išplėstas elektros naudojimas.

    Sveikas narcistinis pojutis gali žmogui energijos teikti. Ir norime tikėti, kad visi kandidatai į prezidentus siekia pakelti gėrį Lietuvai, o ne dėl algos ar kišenės praturtinimo.

    • Justas Mundeikis says:

      Na skolinimo srauto padvigubėjimas turėtų kelti bent jau tam tikrų klausimų, kad burbulas išsipūtė jau per pusmetį nuo to, kai buvo publikuotas cituojamas straipsnis, irgi abejotina (vertinant skolinimosi srauto raidą).

      Ar galime perimti ekonominį modelį ir jį atskirti nuo socialinės aplinkos, institutų, giliai abejoju, kaip ir negalime imti ir perkelti “skandinaviško” modelio į Lietuvą (nesvarbu ar mokesčių ar švietimo…)… neveiktų tiesiog taip paprastai.

      Creative destruction man žinomas, bet nemanyti, kad tai yra pavojus darbo rinkai, ekonomistui, yra idiotiškumo laipsnio įrodymas, nes rizikos yra nemenkos, pokyčio greitis gali tapti toks didelis, kad nebepavyks suvaldyti socialinių pasekmių.

      Aš pasisakau už žaliąją energetiką, tik noriu, kad matytume visą energijos išgavimo ciklą, įskaitant ir tai, kaip išgaunamas kobaltas. Kitaip primename sėdmaišinius hipsterius, kurie gyvena savo rožiniuose burbuluose…

      Ir ne, narcisto jau vieno pakanka (Trump), gal galime be savojo apsieiti? 😀

      Priekabių neieškau, tiesiog išparceliavau man įdomiausius jo pasisakymus. Už liežuvio kandidato netraukiau, pats kalbėjo, ką kalbėjo. Tiesa, debatuose dažniausiai jis pasirodo ne ką geriau.

  6. Aušra Maldeikienė says:

    :0. Aš tas jo citatas ilgai renku, nes jos yra tobulas pavyzdys vaikams per pamokas, kaip galima supakuoti protingus žodžius ir gauti 0 minties. Man tiesą sakant jis toks nuobodus, kad jau sunku net savo politikos analitiko darbą dirbti ir klausyti, kaip jis “samprotauja”. Beje, totaliai nesuvokia nė vienos realios Lietuvos ekonomikos bėdos. Akivaizdu, kad nėra skaitęs net pagrindinių ekonomikos klasikų. Tipiškas intelektualinis runkelis.

  7. algis kazlauskas says:

    “Realių” bėdų girdime daug kas priskaičiuoja ir nebūdami “akonomistai”. Bet Aušra pasakyk kurią bėdą pirmiausia taisyti?
    Kaip būdami jau vienoje ekonomikoje su visa ES lietuviams pasivyti ES pragyvenimo vidurkį. Neišvažiuojant iš Lietuvos!!

  8. Marek says:

    Kažkaip bandoma žaisti į vienus vartus, parodyti kad Nausėda yra apsišaukėlis.
    Pabandykite tą pačią temą pakalbėti su Skverneliu 🙂
    Šou garantuotas

  9. Stasys Stirbinskas says:

    Labai įdomi ir išsami interviu dekonstrukcija, tik nesutikčiau dėl elektromobilių ir AI revoliucijos aspektų. Kas liečia AI revoliucija, pats žmonių išstumimas iš darbo rinkos savaime nebūtų neigiamas reiškinys, jei lygiagrečiai būtų sudaromos sąlygos robotų kuriama verte dalintis visiems visuomenėms nariams, o ne tik jų savininkams, a.k.a. UBI. Minite perkvalifikavimo sistemų kokybiškumą, bet klausant JAV kandidato į Prezidentus A. Yang’o minčių ir pateikiamų statistinių duomenų, kyla klausimas – ar pats persikvalifikavimo modelis apskritai gali būti tiek efektyvus , jog AI revoliucijos priešakyje apie jį vertėtų kalbėti kaip apie realią priemonę, galinčią padėti tas darbo vietas išsaugoti? Negana to, šioje stadijoje nelabai aiškus pats AI revoliucijos kelias, visai įmanoma, jog ankščiau ar vėliau robotai gebės dirbti ir be žmonių pagalbos (arba tos pagalbos reikės minimaliai, t.y. darbo didžiajai populiacijos daliai paprasčiausiai nebus). Žinome, jog technologinis progresas dažnai yra eksponentinis, todėl apie potencialius saugiklius būtina diskutuoti šiandien ir dabar. Kalbėti apie kažkokį progreso sustabdymą arba žmonių priverstinį įdarbinimą tuomet, kai tiesiog nebebus jokio žmogiškokios darbo jėgos poreikio, manau yra naivu ir nekonstruktyvu (nors taip kalbančių ekonomistų Lietuvoje yra). Interviu, kurį reference’inau ištrauką – https://www.youtube.com/watch?v=NAtyv8NpbFQ

    Kas dėl elektromobilių, taip, tai nėra panacėja, bet sakyti, jog tai nėra žingsnis į švaresnį ir ekologiškesnį pasaulį taip pat yra neteisinga. Net dabartinėmis sąlygomis kokioje nors JAV, tipinis elektromobilis išmeta gerokai mažiau emisijų (įskaitant pagaminimo emisijas, vartojimo emisijas, nepaisant elektros energijos išgavimo būdo). Detalus, moksliniais tyrimais paremtas palyginimas – https://www.youtube.com/watch?v=6RhtiPefVzM.

    • Justas Mundeikis says:

      Dėl AI, taip, labai daug neapibrėžtumo. Tačiau mano galva, mes pamatysime labiau pasektorinius pokyčius, taigi ne visi taps bedarbiai. Be to, tikėtina atsiras ir naujų specializacijų, kurių negalės AI pakeisti. Tad manau, kokybiška švietimo bei perkvalifikavimo sistema yra būtina. Ar jis padės, nežinau, bet iš ekonomisto norėtųsi bent jau girdėti mintis, girdėti kaip jis argumentuoja ir mato galimus scenarijus…

      Taip elektroautomobiliai yra švariau, bet ne panacėja. Būtent to kritinio diskurso ir pasigedau… IMHO, tiesiog paimamas šablonins sprendimas ir pateikiamas giliau nemastant.

  10. bambuks says:

    Mano asmeniniu supratimu, Justas Mundeikis yra narcizas, kuris trokšta dėmesio, visuomenės patvirtinimo.

  11. Tomo Jonio says:

    Lietuva, dėl savo ekonominio svorio globalių problemų nepajėgi spręsti, nei jų įtakoti , todėl net geriausi ekonomistai viso labo rungtynių komentatoriai, o ne dalyviai. Tiek, kiek jie pajėgūs Lietuvai iškovoti preferencijų ir protekcijų bet kokio lygio derybose, tiek jie ir ekonomistai tarptautiniu mąstu. Nežinau nei vienos specialios, išskirtinai Lietuvai palankios ekonominės išimties, kurią Nausėda išsiderėjo iš Skandinavų Lietuvai.Jei jis pats tokį kozirį kaip apdairiai ruošdamasis ateičiai politikas turėtų, tai ir laimėtų rinkimus.

  12. algis kazlauskas says:

    Lietuvai būtina išspręsti savo problemą dėl žemų algų, o tuomet galės kibti į globalias.

Leave a Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: