Susitikimas su šventąja trejybe, arba “do it yourself” viešajam sektoriui

Aš tikrai, labai norėčiau sudėlioti viską, ką premjeras / kandidatas į prezidentus / seimo narys S.Skvernelis šiandien kalbėjo, į loginius sakinius. Deja tam tiesiog šią akimirką trūksta laiko. Tad žemiau pateiksiu tik pagrindines mintis, kurios užstrigo bei visą susitikimo garso įrašą. Visgi manau, jog visą esmę galima išgirsti ir šiose 12oje minučių, nes S.Skvernelis paklaustas kalba apie TAX/GDP, gydytojų 3VDU ir dėstytojų atlyginimus. Susitikimo metu, manau apie gydytojų VDU buvo bandyta kalbėti bent kokius 3 kartus. Apie neadekvatų viešojo sektoriaus finansavimą, regis irgi 2-3 kartus. Tad labai rekomenduoju, deja skirti, tas 2.5 valandos, ir bent jau šiek tiek įsiklausyti į kandidato mintis.

12 svarbiausių minučių:

 

Santrauka:

1.Premjeras neskaitė LNSS, galvoja kad įrašyti 2017m. Medikai, kurie patys neskaitę veliasi į diskusiją ir aiškina, kad sutarti 2017 – trukdo.  Premjero patarėjo pozicija: 2017m. VDU, nes 2017m. pasirašytas susitarimas.

2.Gydytojų VDU siejimas su  šalies VDU neva pavojingas, nes sumažėjus VDU (krizės atveju), gali mažėti gydytojų atlyginimas. Bet premjeras pamiršta, kad ir šalies gynyba finansuojama 2% BVP, taigi mažėjant BVP mažėtų ir asignavimai krašto apsaugai. Quid pro quo.

3.Apie mokesčių ir BVP santykį premjeras neišmano nieko. Lyderystės, kokio dydžio viešojo sektoriaus norime, jis nežino. Svarbiausia – efektyvaus! Tad galėtų pažadėti, jog kaip prezidentas siektų ir 50%, bet tai būtų tušti pažadai. Atlyginimai viešajame sektoriuje turi kilti didinant viešojo sektoriaus efektyvumą.

4.Aukštojo mokslo dėstytojų atlyginimai 2025m. turėtų būti 1.5 VDU. Pagal premjerą tada, kai verslas nesiskųs, jog aukštosios mokyklos ruošia nieko negebančius studentus, galėsime kalbėti apie algų didinimą.  Universitetai turi ruošti darbo jėgą, o ne mastančius žmones. Tai, kad ruošiami mastantys žmonės, ir privedė prie to, kokioje situacijoje dabar esame.

5.Premjeras nustebintas, kad “liaudis” pasisako už didesnius mokesčius šalyje. Tačiau iškart kalba tik apie darbo užmokesčio pajamų apmokestinimą. Kad pastarasis yra regresyvus, ypač po pastarosios įgyvendintos mokesčių reformos, premjeras tiesiog nesupranta.

6.Jeigu medikai galvoja, jog kažkas per mažai finansuojama, pvz., paslaugos nefinansuojamos adekvačiai, tada medikai turi atlikti mokslinius skaičiavimus ir pagrįsti savo poziciją. Tada galima tikėtis didesnio finansavimo. “Do it yourself”!!!
Tai, jog realių kaštų nustatymas ir finansavimas, bei finansavimo šaltinio, t.y. mokesčių, nustatymas yra vyriausybės darbas, premjeras irgi nesupranta.

7.Galima būtų reglamentuoti medikų atlyginimus, kaip valstybės tarnautojų, koeficientas x BD, bet S.Skvernelis prieš tokį reglamentavimą.  Deja jis nesupranta, kad profesinės sąjungos nėra pajėgios apginti darbuotojų teisių, jog egzistuoja galios asimetrija.
O būtent viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų sistemos kūrimas ir turėtų būti vyriausybės prioritetas. Tiesa S.Skvernelis tiki, kad komisija svarstanti strategiją dėl tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų iki 2025m., tai ir daro. Deja. reikia S.Skvernelį nuvilti, būtent tai ir NĖRA daroma. Nėra nei duomenų, nei politinės valios juos surinkti, nei sukurti (atkurti) atlyginimų SISTEMOS.
3 LRV siūlymų versija: nuoroda

Visas susitikimo garso įrašas:

1 dalis:

2 dalis:

Pabaigai

Nežinau, po susitikimo, likau labai keistos emocinės būsenos. Toks jausmas, jog S.Skvernelis, negeba įsiklausyti. Į daug klausimų, yra išmokęs atsakymus ir juos kartoja. Į kritiką jis reaguoja gana agresyviai. Ne retai paklaustas kažko konkretaus, keičia temą, pradeda kaltinti visus kitus. Svarbiausia – vidiniai resursai, optimizavimas. Nors susitikimas turėjo būti su kandidatu, kandidatas nedemonstravo absoliučiai jokios nuosavos pozicijos, idėjų, vizijų.
Deja ir patys medikai, atrodė nelabai suvokiantys, apie ką reikėtų diskutuoti ir nuo kurių temų nepaleisti S.Skvernelio nuo kabliuko. Tad neretai buvo nukrypstama praktinių “sopulių” link, vietoj esminių diskusijų apie kandidato idėjas ir siekius, tapus prezidentu. Truputi gaila.

6 comments

  1. kestutis d says:

    Reikėjo klausti: tai tikitės, kad aukštojo mokslo sistema dirbs kokybiškiau, jei duosite jai mažiau pinigų?

  2. Mauras says:

    Sutinku, kai žmogus, siekiantis aukštų postų visuomenėje ir juose aplinkybių dėka atsiduriantis nesuvokia visuomenės vystymosi prielaidų ir sisteminių dalykų esmės, truputį gaila. Bet žmogaus evoliucija turėjo aklaviečių, čia taip pat panašu į tai. Kad nebando klausytis ir suvokti, o kalba patogiom klišėm (efektyvus viešasis sektorius, pirma pakelkit kokybę tada gal padidinsim atlyginimus) yra tipiška grynai ideologinė, libertarinė kaukėtų “centro kairės” veikėjų retorika. Tas pats buvo su mokytojais.

    Kitas klausimas, kodėl klausa ir mąstymas yra pažeisti. Akivaizdu, kad jis pats nenustato krypties, tik ištikimai kartoja valstiečių viršūnėlės išsikeltą titanišką tikslą – 20% (!) sumažinti viešąjį sektorių. Reiktų patikrinti, ar ir kokia forma tai yra vyriausybės programoje, bet apie tai šiemet yra garsiai interviu metu minėję ir Karbauskis, ir jo pilkoji kardinolė Širinskienė.

    • Aušra Maldeikienė says:

      o kas tą kardinolą mokė/ ar ne tie patys nuolankūs, tylintys akademikai/

  3. Mokslo darbuotojas says:

    1) Tiesą pasakius, jau nusibodo atsikalbinėjimai tematika “padidinkite efektyvumą, tuomet padidinsime finansavimą”. a) KAI užaugs geras derlius, tuomet ir pasėsime. b) KAI mano automobilis nustos gęsti, tuomet aš ir skirsiu pinigus jo remontui. c) KAI mano raumenys pradės efektyviai augti, tuomet aš ir pradėsiu vaikščioti į sporto klubą, kol kas auga neefektyviai…

    2) Tokie procesai, kaip specialisto paruošimas (4-6-10 metų), tik TUOMET specialisto įsiliejimas į darbo rinką ir darbo patirties įgavimas (2-5-10 metų), tik TUOMET našumo padidėjimas. Tai yra labai inertinis procesas, užtrunkantis apie 20 metų. Beje, specialisto įėjimas į paruošimo ciklą prasideda BŪTENT nuo tam tikros specialybės atlyginimo lūkesčio. Būtent dėl šios priežasties aukštojo mokslo naikinimo, vykstančio paskutinius 10-15 metų, rezultatai pasimatys tik po dar 5-10 metų, ir kuomet jie pasimatys (jeigu kol kas dar nesimato), kažką stabdyti ar keisti jau bus per vėlu.

    3) Iki kokio dydžio yra prašoma padidinti efektyvumą? Kada galima bus sakyti, kad efektyvumas pakankamas pakankamam finansavimui gauti? 2% efektyvumo padidėjimo užtenka? 200%? 2000000%? Apskritai, yra labai didelis klausimas, kaip išmatuoti švietimo efektyvumą ir našumą? BVP/žmogui? Tik išsivysčiusių šalių darbo aukštas našumas (aukštas BVP/žmogui) ir yra aukštas būtent dėl tos priežasties, kad žmonės ten gauna didesnius atlyginimus. Pats savaime atlyginimo pakėlimas, net nesikeičiant darbo efektyvumui, didina BVP/žmogui, kas ir yra apibendrinama, kaip didesnis našumas. Be to, ir moksliniai tyrimai rodo, jog padidinus atlyginimą už tą patį darbą, darbuotojų motyvacija išauga ir, kaip rezultatas, išauga darbo kokybė. Iš darbuotojo pozicijos žiūrint, viskas logiška, kad už vidutinį atlyginimą, ir darbas tik vidutinės kokybės, už minimalų atlyginimą – deja, tik minimalus.

    • Mauras says:

      Viešojo sektoriaus finansavimą galėsim didinti, kai nugalėsim korupciją, tarė šv. šapoka. Kaip sekasi ir ar pavyko nugalėti drakoną, vyriausybės ataskaitoje rašoma nesirenkant žodžių, bet su viltimi -“Tačiau tikėtina, kad 2017-2018 m. Vyriausybės atlikti darbai prisidės prie teigiamų pokyčių, kurių galima tikėtis jau 2019 m.”. Jūs mėginate aiškintis, ką reiškia “suavėkite geležines kurpes”? Neverta, atsakymo nebus, nes jis niekam nerūpi, o tokio naratyvo tikslas – pasiųsti klausėjus laužyti galvas kuo toliau. Taigi, sekite vyriausybės pavyzdžiu ir kantriai avėkite tas geležines kurpes, o ne uždavinėkite čia keistus klausimus 😉

  4. kestutis d says:

    toks atsikalbinėjiimas – mantra tam kartui, kad atsikabintume ir tiek. taip tęsis tol, kol neturėsime kiaušių užlipti vyriausybei ant kiaušių

Leave a Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.