Nustokime būti mandagūs! Reikalaukime kokybės!

Nežinau, kiek Jūsų, skaitančių mano blogą, kartais turite tą tuštumos jausmą: kai viskas, kas vyksta aplinkui, pradeda atrodyti surealiai, kai nuo visko, kas vyksta viešame gyvenime norisi vemti, po to ką nors aprėkti, iškeikti visais įmanomais necenzūriniais žodžiais, bet tada suprantate, kad tai nieko nekeičia, niekam neįdomu ir traukinys juda toliau savo vėžiomis. Būtent tokį jausmą turiu, po praėjusios žurnalo „Valstybė“ organizuotos “Lietuvos ekonomikos konferencijos“.

Šis mano komentaras – savitas rėkimas ir reikalavimas, kad visuomenė įjungtų smegenis, klausytų, galvotų, nustotų būti mandagi, besišypsanti visiems ir visad ir pradėtų rėkti, reikalauti gauti kokybę. Gauti kokybę iš žiniasklaidos, gauti kokybę iš politikų…
Nustokime būti mandagūs! Reikalaukime kokybės!

Kai po konferencijos norisi “vemti”

Tiesa, šis jausmas ne dėl to, kad daugumą diskusijų Eduardas Eigirdas ne tik nepraturtino ir sugadino savo nykiais, bukais juokeliais (remark’ais). Šis jausmas ir ne dėl to, kad nebeliko “diskusijų”, kai klausimus panelių dalyviams galėdavo užduoti auditorija (galbūt tos diskusijos nekeisdavo pasaulio, bet su buvusiu energetikos ministru padiskutuot apie norimą statyti Visagino atominę elektrinę, bent skatindavo dalį auditorijos įjungt smegenų lasteles). Toks jausmas yra dėl to, nes kad ir kiek “akademkai” bekaltų į galvas viešumoje, kas yra negerai Lietuvoje, nei žurnalistai, nei konferencijos rengėjai, nei panelių dalyviai, atrodo, nieko negirdi ir gyvena savo rožiniame pasaulyje. Lietuvos realybė ir “elito” realybė, tarsi du atskiri pasauliai.

Nesupraskite manęs klaidingai, priešingai nei Aušra Maldeikienė mano, (bent jau aš nesijaučiu) esantis nei jaunas, nei labai naivus.
Aš suprantu, jog konferencija reikalinga susirinkti pinigams, reikalingiems finansuoti žurnalo leidybą. Iš to gyvena “Valstybė”, iš to maitinasi ir „Verslo žinios“. „Žinių radijas“, kuriame skaitau savo komentarus, regis irgi kartais bando kažkokius renginius organizuoti. Žiniasklaidos verslas tapo sunkus. Kai nėra pinigų, tai galų gale trūksta ir investicijų į kokybę. O kam investuoti į kokybę, kai “papai” uždirba visus pinigus internetiniuose portaluose?

[Atsakymas gerbiamai Aušrai: aš suprantu, kodėl Makaraitytė daro, ką ji daro. Aš įtariu, kad ji net pati nesupranta. Bet aš ir čia gal Jūs teisi, per daug naiviai tikiuosi, jog “exposé” yra pakankamas vaistas pūliuojančiai žiniasklaidai]

„Lietuvos ekonomikos konferencija“ mano supratimu reiktų pervadinti į

Lietuvos (akvariumo) [ekonomikos] “konferencija”

Galbūt aš iš tiesų naivus, galvodamas, jog į konferenciją susirinkę “verslo elito” moterys ir vyrai bent jau bandys galvoti, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje. Kodėl? Jeigu jiems rūpi jų verslas, tai mano supratimu, jiems turėtų rūpėti ir nuomonė iš išorės. Aštrių protų situacijos vertinimas, kuris padėtų iš anksto atpažinti trendus ir priimti atitinkamus sprendimus. Politikams šita konferencija irgi turėtų rūpėti, nes svarbu girdėti ir privataus verslo balsą, nuotaikas, nuomones. O kaip viskas vyksta iš tiesų? Niekam nerūpi niekas. Svarbiausia pristatyt, pakalbėt ir pabūt ant scenos. Na štai, du balandėliai: Gitanas ir Ingrida…

Intarpas:
Nausėda vs Šimonytė

Ką čia vs.? Jokio čia versus nėra. Antraštė turėtų būti: “Jeigu Nausėda nebūtų vedęs, Šimonytė ir Nausėda kartu iškeliautų 4 metų povestuvinę kelionę“.
Ar matėte prezidentų rinkimų kampaniją, kurioje du kandidatai suoktų vienas apie kitą, tarsi norėtų piršlybų? Čia skaitosi, taip bandoma pateikti savo skirtumus, išryškinti savo pozicijas, vertybes? Gal Nausėda ir Šimonytė tiesiog galėtų viešai pripažinti, kad neturi jokių vertybių, arba neturi sąžinės ir “kiaušų” atvirai apie jas kalbėti, nes bijo, kad tai atgrasys dalį rinkėjų? Nausėda konferencijoje džiūgauja, kaip faina, kad rinkimuose dalyvauja Šimonytė, nes abu protingi ir yra apie ką padiskutuoti. Tik diskusijos šioje rinkimų kompanijoje nerasta. Nyku!

Ta nykuma, kartu ir mūsų politinių partijų savi-destrukcijos pavyzdys. Kandidatai nežino ar dalyvaus rinkimuose, svarsto iki paskutinės akimirkos. O kai sumano, paskelbia apie savo “žygį”, nors dar net rinkimų kampanijos neturi. Mano žiniomis, net pas 3 kandidatus, šiuo metu, dar tik rašomos rinkiminės kampanijos programos.

Žiniasklaida.

Kokia dar žiniasklaida? Mes jos neturime…

Intarpo pabaiga, grįžtame į konferenciją…

Diskusija tarp Šimonytės ir Nausėdos. E.Eigirdas: “Tai dėl kokių dalykų sutarsite?” klausimas po to, kai pusę valandos abudu suokė apie viską ir nieko. Po to, kai Nausėda aiškino, kaip yra už tai, kad Lietuva atstovautų ES derinyje Lietuvos poziciją, vos po kelių sekundžių pasakydamas, kad Lietuva turi atstovauti ES poziciją. Čia jau pasidaro nebeaišku, ar LT ir ES pozicija visada atitinka? Ką daryti, kai ES nėra vieningos pozicijos? Ką daryti, kai LT pozicija skiriasi nuo ES pozicijos? Klausimai kandidatui? O ne… o kam? Norint klausimus užduoti, reikia intelektualiai dirbti. Ką daro diskusijos vedėjas ir publika? Šypsosi, ploja…

Nausėdos bestuburiškumas

Kalbėdamas apie tai, kaip Lietuva turėtų vienyti JAV ir ES pozicijas:

… ir stenkimės, kad mums nereikėtų priimti labai skausmingų pozicijų, kuomet reikia atsistoti į kažkieno pusę. Nes tas atsistojimas į kažkieno pusę, turi visada tam tikrą politinę kainą. Stenkimės kad tu skirčių, kurios verčia pasirinkti barikadų puses būtų kuo galima mažiau, o jeigu to nepavyksta išvengti, ir atsiranda konkretūs klausimais kuriais tiesiog tenka užimti poziciją, tada ir turėkime tą poziciją

 

Leiskite pasakysiu ką manau apie tokią mintį: kandidatas yra bestuburis, siūlo Lietuvai įgyvendinti bestuburę užsienio politiką, o stuburą atrasti tik tada, jeigu jis būtinas. Gal nestebina tai, kad kandidatas iš vienos pusės sako, kad su autoritariniais rėžimais nėra ko diskutuoti, iš kitos pusės meilikauja Kinijai?

4. Dialogas su Rusija. „Prieš kalbantis turime deklaruoti principus ir nepadaryti iš savo principų mazgotės, bendraujant su valstybėmis, kurios šiandien elgiasi agresyviai, kuriose yra žmogaus teisių pažeidimų ir kurios neatitinka mūsų supratimo apie demokratiją.“

5. Atviras žvilgsnis į Kiniją. „Aš už tai, kad ekonominis bendradarbiavimas su Kinija būtų plėtojamas, dėl prekybos nėra kokių nors ypatingų rizikų. Svarbu atskirti investicijas į kokias nors siuvyklas, tekstilės ar baldų pramonę, ir į infrastruktūrą ar IT technologijas. Pirmuoju atveju esu už, antruoju atveju investicijos turi praeiti nacionaliniu saugumu besirūpinančių institucijų filtrą. Žiūriu į Kiniją atviromis akimis, suprantu, kad be ekonominės ekspansijos planų kartais gali būti ir kitokių planų (…). Gerbiu Dalai Lamą kaip religinį dvasinį lyderį. Jam apsilankius Lietuvoje, su juo galėtų susitikti ir mūsų religiniai lyderiai, bet šiandien nematau būtinybės ir galimybės, kad prezidentas turėtų sutikti Dalai Lamą savo rūmuose.“

Gavęs klausimą, ar Lietuvoje politikai geba diskutuoti su visuomenę apie tai, kokios ES norime, Nausėda pasileidžia pirma į diskusiją apie tai, kaip pradėjo skaityti komentarus apie save…

 

Dėkui, jau supratom, tamstai dėmesio stygius, narciziškumas, poreikis būti patvirtintam…. Eikite spręsti savo psichologinių problemų pas psichoterapeutą, nė į rinkimų kampanijas….

“Lithuania first”???

“Šiandien mes matome susiduriančias dvi priešpriešines sroves, viena vadovaujama Macron’o siūlo dar daugiau centralizuoti ir suveržti ar užveržti Europos kūną, kita dalis pasisako užtai kad liktų tautų Europa, kurioje tautos turėtų nemažą dalį suverenumo savo rankose. Lietuvos pozicija turėtų būti tokia, kad mes turime labai atidžiai stebėti kiekvieną iniciatyvą, vertinti ją, kiek ji tinka mūsų nacionaliniais interesų sumetimais…“ tada Nausėda pavardina kokios iniciatyvos atitinka mūsų interesus, bet va kas neatitinka, tai, kad būtų atsisakyta veto teisės mokesčių politikoje, nes mokesčių politika yra svertas mums prisitraukti verslą ir tos “meškerės” Nausėda nenori atiduoti…

 

Gal Nausėda suderino poziciją su Šapoką? Kiek buvo sprendimų ar siūlymų, iš ES pusės, naikinti Lietuvos mokesčių lengvatas? Kaip dažnai mes ta veto teisę pasinaudojome? Ar nemano kandidatas, kad ta veto teisė labiau naudinga mokesčių optimizavimu užsiimantiems Nyderlandams, Liuksemburgui, Kiprui? Ar atsistodamas “tautinio suvereno” pusėje, Nausėda neatsistoja didžiųjų kompanijų, kurios nori ir toliau išvengti apmokestinimo, pusėn? Ar Neatrodo kandidatui, kad jo pasiūlymas yra vykdyti vienkryptę integraciją? Pasiimti ką duoda ir nieko negrąžinti atgal?

Turėtume žiniasklaidą, kažkas šiuos klausimus užduotų…. Kažkam rūpėtų ką ir kodėl taušką kandidatas į prezidentus, aiškindamas, jog yra už “gerovės valstybę”, bet nepasakydamas kam ta gerovės valstybė jo supratimu turėtų būti kuriama (šioje vietoje rekomenduoju kitą intarpą: šį Vaido Navicko tekstą)

Šimonytė, nors ir kalba apie grėsmes liberaliai demokratijai, kažkaip labai keistai įvardina šios grėsmės priežastis.

 

O vargeli…. neatpažinti, kokie politiniai spendimai pasaulyje nuo ~70-ųjų metų didina atskirtį pasaulyje, ko pasekoje turime ką turime, yra tiesiog nuostabu! Tai kad maržinalistų paveiktas Reagan’as 80-ais nedidino MMA, ko pasekoje MMA realiai nuvertėjo 30% ir tai buvo vienas svarbiausių veiksnių lėmęs JAV pajamų nelygybės didėjimą, aišku… na kaip čia kritikuosi tuos, kurių laive sėdi? Na ok, TSLKD nepriimta kritikuot respublikonų, na ok, bet gal bent jau pripažinkime, kad globalizacijos ir technologinio progreso poveikis, stipriai prisidedantis prie augančios nelygybės šalyse, neprasidėjo prieš 10 metų?

Tada atėjo Skvernelis…

…kalbėjo kaip premjeras. Gal būtent dėl to, kad nekiltų dilemų, kaip kas dalyvauja, ir neprisijungė prie Nausėdos ir Šimonytės dueto. Bet įtariu, politinė programa dar irgi neparuošta, tai ir diskutuot nebūtų aišku apie ką.

Skvernelis, na net nežinau ką komentuoti. Manau viena nuotrauka pasako daugiau, nei 100 žodžių….

…daug gražių skaidrių, nusišnekėjimas apie neva iš šešėlio jau ištrauktus kelis šimtus milijonų eurų (primenu, VMI kalba apie 30 mln. eurų) ir bandymas įgelt visiems kritikams, kurie aiškino, kad vykdant “mokesčių reformą” trūks pinigų viešajam sektoriui. Vos po pusvalandžio toje pačioje konferencijoje kitas vyriausybės narys, buvo cituojamas: “R.Masiulis: pinigų trūksta ir dideliems projektams, ir kelių palaikymui“.

Turėtume žiniasklaidą, tai gal susidėliotų koks žurnalistas klausimus ir priremtų premjerą, kad pastarasis nekartotų to, ką yra išmokęs mintinai?

Ne, neturiu iliuzijų, kad premjeras geba mastyti. IMHO, Premjeras yra policininkas, išmokęs vadovautis instrukcijomis. Tačiau, kas jam rašo instrukcijas – apie tai niekas kalbėti nenori… kodėl? Na žinote, visi tie ministerijų viešinimo projektai finansuojami ES lėšomis….

“Asfaltinė demokratija”

Konferenciją pagaivino Rima Urbonaitė, grįždama prie nustekentos Lietuvos „asfaltinės demokratijos“ temos, bet tuo ir baigėsi akistata su Lietuvos 2019 metų iššūkiais… Eduardui buvo svarbiau sužinoti kuris (iš dviejų jo favoritų -aut. pastaba) bus prezidentas, Gitanas ar Ingrida… apie giluminės politines problemas kalbėta nebuvo.

APIBENDRINAMOJI DISKUSIJA – „Svarbiausi veiksniai, kurie 2019 m. darys įtaką Lietuvos verslui bei valstybei ir į kuriuos dėmesį turėtų atkreipti Lietuvos verslo lyderiai“

Na ir ką, susirinko tada visi kas dar buvo likę į paskutinę panelinę diskusiją. Neketinu transkribuoti visko, kas buvo pasakyta, nes sugadinčiau klaviatūrą ir likčiau be miego…. Tačiau keli epizodai:

TV3 generalinė direktorė paklausta apie šių metų didžiausius Lietuvos ir savo verslo iššūkius atsako:

<…> labai daug paranojos <…>  didelis pokytis nuo kitų metų yra tai, kad lietuviškas verslas yra pozytivesnis nei tarptautinis <…>  kaip žinia anoji krizė įvyko lapkričio gruodžio mėnesį, tai kaip negalime pasakyti kuo baigsis krepšinio čempionatas papuolus į tokia grupę, taip šiandien sunku pasakyti, kaip atrodys šie žiniasklaidos metai

 

Į klausimą “..kokie veiknsniai neramina, kokius veiksnius stebite?”, TV3 vadovė atsako:

Aš norėčiau visiems palinkėti draugiškumo ir vienybės, nes kuo toliau tuo labiau ryškėja dvi Lietuvos… daugia draugiškumo ir tolerancijos…

 

Taip kalba TV3 vadovė? Mes dar stebimės kad Lietuvoje beveik nebėra normalių žurnalistų… Iš kur jų bus, jeigu vadovai, ne tik negali kalbėti apie ateities iššūkius, bet ir nėra pajėgūs reflektuoti esamos situacijos? Na bent jau apie grožį gali kalbėti…

https://www.tv3.lt/naujiena/892944/tv3-vadove-laura-blazeviciute-atskleide-puikios-isvaizdos-paslaptis

 

 

Kitas visiško nusišnekėjimo pavyzdys, Valdas Sutkus. Pažėręs komplimentus Skverneliui UŽ DIDĖJANČIAS PENSIJAS, Sutkus pasidžiaugė kitais dviem kandidatais:

…ponia Šimonyte, ekonomistė ir gyvenime buvusi Finansų ministre, moka skaičiuoti pinigus ir bent jau tikiuosi prižiūrės, kad jie nebūtų švaistomi vėjais ir būtų investuoti protingai ir teisingai. Gitanas Nausėda, jam turbūt ir dievo duota, ekonomikos analitikas, tai visi trys šitie žmonės turi pakankamą supratimą ne tik apie ekonomiką bet ir kad svarbi ekonomika….

 

Nežinau ar verkti ar juoktis… Skvernelis priskiriamas prie išmanančių apie ekonomiką, Šimonytė kaip prezidentė prižiūrėtų kad teisingai, čia kam teisingai, Sutkui (?), būtų investuojami pinigai… o Nausėdai, kaip suprantu, Sutkus meldžiasi?

Teisininkų vertybės?

Konferencijos metu, Vilius Bernatonis (TGS Baltic“ vadovaujantysis partneris) nusiskundė, koks dar “ryšių siekiantis” mūsų verslas:

 

Tačiau vos keliolika minučių vėliau, tas pats teisininkas aiškino, jog turi daug vaikų ir labai gerai žino, “kaip yra sunku patekti į gerą mokyklą” ir todėl premjero dienotvarkėje švietimas turėtų būti pirmu numeriu …

 

Tai kaip vaikus patalpinote į geras mokyklas? Be ryšių?
Ar ką reiškia “sunku patekti”? Nepateko jūsų vaikai į geras mokyklas? O gal teko persikraustyti į kitą rajoną, kad pagal gyvenamąją vietą pavyktų? Nematote tame problemos? Galimybių nelygybė par excellence. Ką galėjo, ką turėjo “elito” atstovas daryti? Turėdamas daug vaikų, matydamas mokyklų kokybės skirtumus, IMHO, galėjo ir turėjo stengtis kelti šį klausimą savivaldos ir nacionalinių lygmeniu. Užduoti klausimą sau, kaip piliečiui, ką jis gali padaryti, kad būtų geriau? Ir apie tai daug ir viešai kalbėti.

Apibendrinimas

Tai va, štai tokia nuoga tiesa apie situaciją Lietuvoje. Ir dėl to, ši konferencija gera ir naudinga. Ji parodo pūlius, kurie kaupiasi politikos, verslo ir žiniasklaidos “elito” viduriuose… ir kaip visi aklai renkasi į tokias konferencijas ir tais pūliais mėgaujasi… plodami, šypsodamiesi…svarbiausia – tik neužduoti nepatogių klausimų…

Po epilogo

Vienas žurnalistas nusiskundė, kad nėra apie ką rašyt. Klausiu, kodėl nesikapsto, kodėl gerėjant gyvenimui, nemažėja emigracijos srautas, kodėl ir kam naudingas veto teisės dėl mokestinės politikos ES neatsisakymas Lietuvoje? “Jo, gal reikėtų… “, su giliu atsidusimu atsakė pašnekovas.

Žiniasklaida Lietuvoje nuraško žemai kabančius vaisius, raportuoja faktus, bet neužsiima žurnalistika.

Kita žurnalistė nusistebėjo, kai pasakiau, jog paruošti vieną mano Žinių radijo “Ekonomisto komentaras” laidą (kuri trunka 7-10 min.), aš užtrunku 1-3 dienas!  Žurnalistai nesupranta tokių terminų. Čia ir dabar, greit ir daug. Na ir turime ką turime. Ir kol nereikalausime daugiau, daugiau ir negausime.

Tad šis komentaras, ne papurkštavimas, ne naivaus jauno ekonomisto nuostaba, o reikalavimas ir skatinimas reikalauti gauti kokybę. Gauti kokybę iš žurnalistų, gauti kokybę iš politikų. Gal tada gausime kokybę ir iš “verslo elito”…

 

21 comments

  1. Mauras says:

    stiprus kritiškas tekstas, ir daugeliui vertinimų belieka pritarti. Tik autorius matyt mažai skaitęs “Valstybę”, kurią remdamasis savo kelių metų senumo įspūdžiais geriausiu atveju priskirčiau antrarūšei skandalų ir manipuliacijų žiniasklaidai su aiškia ideologine linija ir be jokios idėjų ar nuomonių diskusijos. Kad kandidatai vaizduoja katinus Leopoldus (buvo toks sovietinių animacinių filmukų herojus, kuris visus ragino gyventi draugiškai), ir tokią pačią natą paima Blaževičiūtė, kuri nėra jokia žurnalistė, o yra paprasčiausia TV verslo lobistė, nenuostabu. Gražus renginys, visi šypsosi ir vieni kitiems malonūs, kalba apie liaudies ūkio pasiekmus ir nepatogių klausimų nekelia. Nes jei kokiam prelegentui iškelsi, kitais metais jo neprisikviesi. O jei tai premjeras ar kandidatas į JE, tai tavo konferencija ne tik turiniu bet ir dalyvių rangu tampa antrarūšė, baisiai nemalonu. Taip ir tęsiasi politiškai korektiškas iš renginių uždirbančių žiniasklaidos verslo atstovų ir verslo lobistų pagyrimais apibarstytas šnekėjimas apie malonius ir nekenkiančius dalykus, tokia rytietiška tuštybės mugė. Bet iš šio paradinio renginio nieko daugiau ir nesitikėčiau, o jo organizatoriai užduoda toną dalyviams. Asmeninių nusišnekėjimų nėra prasmės komentuoti, bet kad Šimonytė bekonstatuodama kaip prastėja daugelio žmonių finansinė situacija nebando aiškintis priežasčių, atrodo simptomiška. Konservatorių ekonominė doktrna yra neoliberalizmas, Gabrielius afekto būsenoje kartą sušuko, kad taps žmonių partija, bet tuoj pat apie tai pamiršo. O Šimonytė nors ir nebūdama partijos narė, jaučia paramą ir net nebando kelti aštresnių klausimų ar idėjų, ar kartelės – seimui, vyriausybei, verslui, pagaliau patiems piliečiams. Mažiausiai norėtųsi status quo patenkinto naujo prezidento.

    • Justas Mundeikis says:

      Pabandysiu šiek tiek replikuoti:

      • ne neskaitau “Valstybės” žurnalo. Subjektyvumas man krito ir 2012m į akis, tad regis po vienerių metų prenumeratos, atsisakiau. Labai jau buvo pro Visagino AE, pro TSLKD ir t.t. Jokios kritinės minties nebuvo… Man pakako.
      • Neteigiau, kad Laura žurnalistė, bet TV3 Lietuva direktorė, nesugebanti atsakyti į gana paprastus klausimus… Manau nuo vadovo labai daug kas priklauso žiniasklaidoje, ar judama kokybės link, ar ne.
      • Labai pritariu dėl Šimonytės, juolab, kad ji turi tą aštrų protą (ir liežuvį), tik nenaudoja, nes, įtariu, turi įtikti visam TSLKD elektoratui, kuris ko gero yra margesnis nei vaivorykštė… Ar pasikeistų retorika tapus prezidente – geras klausimas…
  2. Paulius says:

    Aš pakomentuosiu tokiu žiauriai buitiniu lygmeniu ir pavyzdžiu. Yra prekybos centrai MAX* ir LID*; * – galūnes pridėkite patys. Kai atsiskaitote už prekes, kasos gale kasininkė/-as turėtų sustumti pasinaudojant tokią lentelę jūsų prekes į vieną ar kitą pusę (skyrelį), priklausomai nuo to, ar ankstesnis pirkėjas jau susirinko visus savo pirkinius, ar ne. MAХ* gi vieną iš tų skyrelių išnaudoja savo reklaminiams katalogams ir visokioms gėlytėms parduoti. Prekybinis plotelis, taip sakant. LID* gi švaru (“vis dar”; nori nenori imi galvoti apie šalis, esančias labiau į vakarus, nei mes) ir naudojami abu ploteliai pagal paskirtį. Taip ir Lietuvoje makro lygiu: kokybės ir pagarbos pirkėjui/rinkėjui/gyventojui tiesiog negali reikalauti iš vietinio produkto ar paslaugos tiekėjo, nes tiesiog nebūsi suprastas nei pardavėjo/valdininko, nei šalia/už tavęs stovinčio pirkėjo (kuris pavyzdžiui skuba nusipirkti degtinės iki 20/15 val., priklausomai nuo savaitės dienos ir niekas jam daugiau pasaulyje nerūpi); kovojant už pagarbą klientui/asmeniui/kolegai/žmogui tavęs nepalaikys net 95%, jei ne dar daugiau, bendrapiliečių.

    Šiame tekste jūs kalbate apie esmines mūsų visuomenės problemas. Bėda tik ta, kad nėra to branduolio (esminio visuomenės sluoksnio), kuris šias problemas pripažintų, priimtų gilintųsi į jas ir keltų kaip jiems rūpimas ir spręstinas. Keli matomi žmonės, deja, nieko nepakeis kai didžiajai visuomenės daliai tai banaliai nerūpi. Ar galime tikėtis, kad kažkas šioje visuomenėje keisis? Vargu. Nebent kokia trisdešimt metų dykumoje padėtų. Perkeltine prasme, žinoma. “Don Kichotų” visuomenėje visados bus, bet galutiniame rezultate ar neliks jie išjuokti (ir vėliau užmiršti, plačiai interpretuojant), kaip kad tampa mano paminėtas knygos herojus?

    Šiuo komentaru aš nesistengiu jūsų sumenkinti ar įžeisti; aš džiaugiuosi jūsų kritinėmis įžvalgomis šalia kitų kritinių įžvalgų, bet lygiai taip pat stengiuosi atšaldyti jūsų nepamatuotą ar galbūt pasąmoninį optimizmą, kad jūsų idėjos palies bent kiek užčiuopiamą visuomenės dalį…

    • Justas Mundeikis says:

      Dėkoju už mintis. Nesijaučiu nei kiek įsižeidęs 🙂

      Dėl mano (naivaus) optimizmo.. Aš nežinau, ar kada nors tai pasikeis ir nežinau ką reiktų daryti, siekiant, jog tai pasikeistų. Aušra “rėkė” daugybę metų, santūriau bet kalbėjo Romas, Raimondas… niekas nekinta, arba toliau prastėja. Aš tai matau ir suprantu, tik neturiu (sau) atsakymo, kaip prisidėti prie to, kad visuomenės degradacija jeigu nesustotų, tai bent nespartėtų…

      Tačiau lygiai taip pat, man kažkas viduje neleidžia akceptuoti tai, ką matau. Šis blogas “gimė” prieš 9 metus dėl to, jog negalėjau akceptuoti LLRI skleidžiamos propagandos.

      Gal iš tiesų, neįmanoma kai kurių reiškinių sustabdyti. Gal iš tiesų, pirma Lietuvoje (ir kitose ES šalyse), į valdžia keliolikai metų turi ateiti radikali, nacionalistinių pažiūrų, dešinė (~Juozaičiai, Radžvilai ir co), tam kad visuomenė pasiektų dugną… Gal iš tiesų JAV reikėjo Trump’o, tam, kad kairė suprastų ką darė dešimtmečius ne taip? Neturiu atsakymų į šiuos klausimus….

      O dėl branduolio sutinku. Kai sunaikinti universitetai, kaip filosofinės institucijos, tikėtis branduolio visuomenėje neverta. Kuo džiaugiasi kad ir tas pats VU ekonomikos fakultetas: studijomis kurios trumpinamos metais, studijomis, kur mažėja kontaktinės valandos su studentais, studijomis, kur ekonomikoje nelieka vietos filosofijai…kitaip tariant, ruošiamais kalkuliatoriais, o ne ugdomais mastančiais žmonėmis…

  3. Aušra Maldeikienė says:

    #walcome to club. :)Šiaip turinys geras. Save gerbiantis žmogus į Eigirdo baliukus ir nevaikšto. Asmeninė patirtis su tuo žmogumi buvo nyki: įkyriai piršo savo žmoną į Teisingumo ministeriją ir nuolankiai prašė, kad ją padėtų įdarbinti mano vyras, kuris tuomet buvo ministru. Jau tada žiūrėjau ir buvo gėda, kad tada jaunas žmogus toks korumpuotas savo sieloje.
    Bet – jūs vis tiek naivus: aš tai kalbu jau daugiau, kaip dvidešimt metų; kalbu nuolat; ir kalbu “nemandagiai”. Būtent todėl esu vadinama turgine kaimo boba, o mane kur nors paminintys žmonės visada pradeda nuo to, kad jiems gėda už mano nemandagumą, tad kam jau kalbėti apie esmes, jeigu toks nekultūringas pasakė.
    O šiaip sėkmės. Po dvidešimt metų pamatysime, ar išlaikysite. Žinokite, bus sunku… 🙂
    Man irgi, beje, buvo gėda už Ingridos linkčiojimus. Bet aš vis tiek ją labai myliu.

    • Justas Mundeikis says:

      Na nuėjau, nes … ilga istorija, bet padėjau labai aktyviam vienam mano studentui patekti kaip savanoriui į šį renginį, ir buvau pats pakviestas apsilankyti. Kadangi to nedariau jau kokius 4-5(?) metus, tai buvo proga atšviežinti įspūdžius.

      Na negaliu pasigirti 20 metų stažu, bet šiais metais, suėjo 9 metai mano blog’ui 😀 . Pokyčio nėra ir tikėtina nebus tol, kol nebus esminių kokybinių pokyčių švietimo srityje. Kol nenustosime kepti bakalaurus ir magistrus, kol nepradėsime ugdyti kritinio mastymo mokyklose ir universitetuose (žr atsakymą į Pauliaus komentarą). Tačiau vis tiek širdis neleidžia ignoruoti tai, kas vyksta. Net suprantant, jog pasiekti, nieko nepasieksiu.

      Man Ingrida irgi patinka, nes žinau kad ji kritiškai mastanti asmenybė. Bet kažkaip nuvilia tas noras įtikti visiems, kad tik neprarasti balsų…

      O kad tamsta “rėkia”, nes visuomenė “kursta”, man atrodo normalu… Gaila, kad kiti, kurie galėtų, to nedaro…
      Ir labiausiai gaila, kad Jūsų nesiklauso ne dėl to, kad nesutinka su turiniu, o dėl to, jog nepatinka Jūsų asmenybė. Myliu klausausi, nemyliu nesiklausau…
      Manau ši tema, sulauks irgi dėmesio mano bloge dar…

  4. anarchistas says:

    Į dabartinę politinę sistemą galima žiūrėti dvejopai. Vieniems ji demokratija su trūkumais, kuriuos dera taisyti, vieniems iš kitų reikalauti taisyti, reikalauti reikalauti taisyti, “susigrąžinti valstybę”, etc. Labai apkraunantis diskursas.

    Kitas būdas vertinti sistemą realistiškesnis. Plutokratija su demkratijos fasadu, Lietuvoje – kompradorinė plutokratija. Nereikia kaži ko iš to demokratinio fasado tikėtis, o jeigu ir nori ką pakeist į gerą, nereikia savo veiklos vertint kitaip, nei hobi. Tai kažkaip ramiau, mažiau nervų…

  5. Aušra Maldeikienė says:

    Siūlau gerą temą, net jeigu nuskambės kažkaip pagyrūniškai
    Panagrinėkite mano rinkimų kelią. Pradėjau vėlokai, iki rinkimų buvo likę tik 11 mėnesių. Pradėjau nuo programos pristatymo. Programai jokių rimtų priekaištų nebuvo (gaila, bet nebuvo, jei neskaityti Laurinkaus minties, kad neįvertinau Turkijos naudos ES, kurią dabar jau ES paskelbė persona non grata… :))Kinijos klausimą pirma ir vienintelė nuolat aštrinau. Apie viešojo sektoriaus tragediją parašiau knygą dar 2013 metais, etc. etc. etc.
    Problema ne eigirdai ir “elitas”, kuris ne elitas jei rimtai žiūrėsi – tiesiog daugiau mažiau pinigingos nuosėdos be savarankiško gebėjimo mąstyti . Problema visuomenė – jai reikia ramybės ir melo, nes padėtis tiek bloga, kad dabar geriausiai padeda švęstas vanduo.
    Laukiu kritikos savo veikimui – ir tada rašydamas ir dėliodamas argumentus už ir prieš pamatysit, kaip toli ir kaip sudėtinga ateiti į protą.
    Beje – 🙂 – drįsiu priminti ir paklausti – Ar jau pasirašei už traukinį? Lietuva EP atrodo tikrai, kaip neįgalių neįgali tėvonija.
    Mandagi ir bukoka.

    • Justas Mundeikis says:

      Jau regis minėjau, kad kaupiuosi parašyti apie slopstantį akademikų vaidmenį visuomenėje. Bet dar neprisikaupiau tiek, kad rezultatas būtų mane tenkinantis kokybės prasme. Bet tame “traktate” Jūs tikrai būsite minima.
      Rinkimų programą skaičiau, prie ko “prikibti” neradau, tai kritikuot nebuvo ko :D. Tai nereiškia, jog su visomis tezėmis besąlygiškai sutikau (vertybinė prasme), tačiau tai reiškia, jog nebuvo nieko, kas viršytų benchmarką kritikavimui. Logiškai sudėlioti argumentai ir pozicijos…

      Taip, sutinku, problema nėra Eigirduose, Skverneliuose, ar Malinauskuose… problema yra visuomenėje ir politikų – visuomenės – žiniasklaidos – švietimo santykyje, kuris kaip spiralė užsuktas grimzta degradacijos liūne.

      Ir taip, pasirašiau už traukinį, kuriam linkiu gero garo(?) 😀

  6. Aušra Maldeikiene says:

    atleiskit už klaidą Welcome to Club, Justai. 🙂

  7. Anonimas says:

    Geras, teisingas tekstas, bet trumpas komentaras dėl žiniasklaidos, kadangi kurį laiką joje dirbau. Paprastai portalų žurnalistams, jei tą dieną nėra kokio nors superįvykio, ties kuriuo reikia budėti, bent prieš 2-3 metus buvo keliamas reikalavimas parašyti po tekstą į dieną. T. y. ~17-18 val. jau reikia jį būti pridavus, kad iš ryto būtų galima leisti. Aišku, galima būti idealistu ir jį rašyti iki 23 val., bet anksčiau ar vėliau tai atsibosta, o dar yra šeimos, laisvalaikis, po darbo reikia valkiotis po analogiškų žurnalų renginius ir pan. Tai realiai dažniausiai pirmą pusdienį gaudaisi pašnekovus, o antrą pusdienį užsiimi “kepimu”. Natūralu, kad tekstai gaunasi primityvūs, aprašantys menkus skandaliukus ir pseudoproblemas. Be to, portalų statistika rodo, kad papai yra skaitomi 20x daugiau nei rimti tekstai (nehiperbolizuoju), todėl kas nors iš pramogų padirbės 20 min. apie tai, kaip Bunkė pasididino užpakalį, ir likusi redakcija tą dieną kaip ir gali eiti namo, nes skaitomumas jau būna padarytas. Televizijoje tikriausiai viskas tik dar blogiau, ką rodo nuolatiniai žinių vedėjų pokštavimai, reportažuose pasirodanti vox populi, kur prieš euro įvedimą buvo parodyta, kaip viena bobutė Kalvarijų turguje aiškino, kad Lietuvoje bus jevrai, tai jevrejai, tai, vadinasi, žydai. Natūralu, kad toks darbo pobūdis, nors jis ir nėra labai blogai apmokamas (bet ir nelabai gerai), intelektualų, lėtai įsigilinti į problemą mėgstančių žmonių nei pritrauks, nei išlaikys. Todėl dauguma žurnalistų yra itin jauni, prastai išsilavinę, nes geras mokymasis universitete yra absoliučiai nevertinamas lyginant su ankstyva darbo patirtimi, ir išvis turintys menką istorinę atmintį apie tai, kas buvo, kad ir prieš 10 m. Todėl nenuostabu, kad jūsų pažįstami skundėsi, kad nėra apie ką rašyti – man ir nebūdavo, nes tarp Seimo sesijų labai sunku iš nieko iškepti po tekstą kas dieną. Galiausiai taip įpranti dirbti, atbunki ir po kurio laiko jau net nebesinori į kažką rimčiau gilintis. Aišku, ne visi taip dirba – yra 15min tyrimų skyrius, Staselis, dar kažkas. Jie bando rimčiau gilintis, prie tekstų dirba po kelis mėnesius, bet tokių nėra dauguma.

  8. Arūnas says:

    Argumentai teisingi. Ypač dėl to, kas vadinama diskusijų kokybe. Jau senokai viešoji erdvė gyvena paveiksliukais, o argumentai ar mėginimas diskutuoti pasirodo pernelyg sudėtingi vidutiniam statistiniam klausytojui.
    Dėl nuosavo naivumo nesuvokimo – galiu paaiškinti: tokios konferencijos yra daromos ne jų dalyviams (ypač – žiūrovams), o jų organizatoriams. Kaip niša pasirodyti kažkuo svarbiu, kas yra itin svarbu erdvėje, kurioje svarba apsprendžiama ne argumentais, o jau minėtais paveiksliukais. Taip ir atsiranda “socialinė sutartis” – tu sakai, kad aš svarbus, aš sakau, kad tu svarbus, o pusgyvei žiniaisklaidai pateikiame bendrą gražų mūsų abejų paveiksliuką.

  9. Baisu says:

    eigirdas… čia tokia yra virusinė liga, plinta kartu su tymais. Reikia skiepytis kritiniu mąstymu.

  10. Vytautas says:

    Dėkui, kad įdėjote įrašus. Nes tai ką parašėte, nėra tai ką žmonės sakė. Viena vertus, nepanašu, kad norėjote apgauti (būtumėte įrašų nedėjęs), kita vertus, parašėte kaip labai prastas žurnalistas.

    V. Bernatonis pasakė, kad sunku patekti į geras mokyklas, nes žmonių konkurencija didelė. Pasakė, kad žmonės priversti į užsienį vaikus siųsti, kad tai yra blogai ir švietimas turi būti prioritetas. Blogai padarė? Ir jis ne tik sako, bet ir daro. Yra 5 vaikų tėvas. Šeimų universiteto steigėjas. Ne mokykla, bet prisideda kaip gali prie kitų sėkmės. O ką Jūs padarėte? Žmogų korupciją apkaltinote. Man toks Jūsų elgesys šlykštus.

    • Justas Mundeikis says:

      Dėkui už kritišką žvilgsnį. Tam ir sudedu garso įrašus, jog kiekvienas skaitytojas galėtų pasiklausyti ir susidaryti savo nuomonę, savo išvadas. Interpretacijos gali skirtis.

      Žmogaus korupcija aš neapkaltinau, o uždaviau klausimus, ar vaikai nepateko į geriausias mokyklas, jeigu pateko, kokiu būdu. O jeigu mokosi ne Lietuvoje, ar teisininkas nemato tame problemų? Ir čia potemė yra galimybių nelygybė. Ne kiekviena “šeima”, gali leisti savo vaikus išsiųsti mokytis į užsienį, arba mokytis “gerose” mokyklose, taigi turime ir skirtingos kokybės mokyklas, kas yra pirma problema, ir per kartas perduodamą galimybių nelygybę, nes turtingų šeimų vaikai, įgyja geresnį švietimą ir gyvenimo sprintą pradeda ne nuo tos pačios starto linijos…

      Apie tai ir reiktų viešai ir garsiai diskutuoti: kaip visiems vaikams suteikti apylyges galimybes… kad žmonių pasiekimai priklausytų nuo jų pastangų, o ne nuo to, kokio turtingumo ar išsilavinimo buvo jų tėvai… va jeigu dar galite kuo šlykštėtis, tai šlykštėkitės galimybių nelygybę. Nes tikrai yra visuomenei svarbesnių temų, nei mano mintys ir interpretacijos 🙂

      • Vytautas says:

        Apsimetate kvailiu ar manote, kad kiti kvailiai ir žmonės nežino kas yra retorinis klausimas? Neįsižeiskite. Juk čia tik klausimas. Retorinis.

  11. Stasys says:

    Geras straipsnis. Teisingas. Ir komentarai neblogi, bet…

    “Nustokime būti mandagūs!Reikalaukime kokybės!”. Pasinaudosiu kvietimu – būsiu nemandagus. Reikalausiu ir aš iš rašančiųjų kokybės, ypač iš ekonomistų. Mūsų teorijos pagrindai įstrigę “žiloje senovėje”. Išeina, kad “aklas neregį veda”, tai kokia gali būti ir pačių diskusijų kokybė? Ką jau kalbėti apie žurnalistus, kurie daug ko gali (neprivalo?) žinoti. Atsėlina krizė, o priežasčių nesuprantam. Nežinom net, kas yra “bendrosios palūkanos” nekalbant apie sudėtingesnius dalykus.

    Na, o Justas mane žavi savo energija ir principingumu, tik reiktų tą energiją nukreipti perspektyvesnia kryptimi. Linkiu sėkmės!

    • Justas Mundeikis says:

      O kas yra ta perspektyvesnė kryptis? 😀

      • Stasys says:

        Tai naujoji ekonomika, paremta nauja ekonominio augimo paradigma – bendrosiomis palūkanomis (bendrųjų palūkanų teorija). Tai ekonomikos teorija, kuri vertina rinkų prisotinimą kapitalu. Ši teorija atskleidžia naujus ekonominius dėsnius (soties fenomenas, skolų spąstai, rinkų virsmas, …), kitaip vertina (apibrėžia) laisvąją rinką, paaiškina kainų, finansų, ekonominius burbulus, krizes ir t.t. Tuo tarpu kai kurios dabar studentams dėstomos teorijos yra beviltiškai pasenusios (elgsenos finansai ir pan.)
        Kita vertus ši kryptis yra dar tik savo vystymosi pradinėje stadijoje, laukia naujų įžvalgų.

  12. Zigmantas SKB says:

    Ačiū gerb. Justui už pastangas mums, Lietuvos piliečiams, padėti tapti labiau išprususiais politinės ekonomikos srityje.
    Gera matyti, jog prie diskusijų prisijungė visai kritiško mąstymo žmonės (tik Vytautas labiau prie akiplėšų, kuris pats sau padaro klaidingas išvadas ir tuo kaltina kitus. Neturėtų taip būti.). Džiaugiuosi, kad ir gerb. Aušra įsijungė.

    Lašas, po lašo ir akmenį pratašo – žiūr ir pajudinsim visuomenės kritinį požiūrį teisinga kryptimi, tuomet nebebus ji maustoma vaidamianių politikų ir policininkų.

  13. algis kazlauskas says:

    Gerai Justai ,kad bent Pats paminėjai MMA svarbą. Šimonytės ir kitų pasisąkymuose to nepastebėjau. Tačiau šiuo laiku manyčiau Lietuvai netiek svarbu aiškinimas bendras pasaulio ekonomikos vyksmas, kiek butinumas pasivyti ES ekonomikos vidurkį. Gi esame ES ekonomikos dalis. Mūsų žmonės išvažiuoja nes čia algos palyginus pajuokinančiai žemos. Nei vienas klausimas apie pagreitintą MMA kėlimą. Ar Nausėda bijo, kad augštesnės algos nepritrauks bendrovių mokančių 4 kartus žemesnes algas nei ES vidurkis? Lietuvoje tokių nereikia. Ekonomistai, o ne žurnalistai gali tai suprasti ir viešai aiškinti.

Leave a Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.