Skaitytojai, kurie seka naujienas mano tinklaraštyje, tikrai jau skaitė apie naujausią Vyriausybės sudarytos “Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti” komisijos posėdį, kuriame VRM ministras E.Misiūnas siūlė Seimo nariui A.Sysui, pasisakančiam už komisijos darbo tiesioginę transliaciją, nesicirkinti ir kuriame paaiškėjo, jog Vyriausybė jau dabar žino, kiek skirs 2020 m. viešojo sektoriaus atlyginimų didinimui t.y. 200 mln. eurų, tad klausimo KIEK nebėra, liko tik klausimas KAIP padalinti. Finansinio apynasrio dėka derybos dėl didesnio bazinio dydžio ar darbuotojų koeficientų tampa spektakliu. Gaila, kad profsąjungos sutinka vaidinti šiame spektaklyje ir savo tokiu pasirinkimu de facto legitimizuoja tokią Vyriausybės veiklą.

Bet kyla klausimas: o kas nusprendžia, kiek 2020m. bus skirta viešojo sektoriaus atlyginimų didinimui? Jeigu skaičiai kiltų iš apačios į viršų, t.y. iš skirtingų ministerijų faktinis poreikis pasiektų finansų ministrą, manau skaičiai būtų kitokie. Sveikatos apsaugos ministerijai reiktų apie 600 mln. eurų, Švietimo ir mokslo ministerijai dar 300 mln. eurų, ir tai tik gydytojų bei mokytojų reikalavimams įgyvendinti. O kur visų kitų ministerijų poreikiai?

Tad nuojauta kužda, jog skaičiai iš viršaus leidžiasi žemyn, t.y. iš Finansų ministerijos. Kas vadovauja ministerijai, pristatyti nereikia - ministras, kuris pasisako už mažą ir efektyvų viešąjį sektorių, mielai cituojantis Airiją, kaip Lietuvos siektiną pavyzdį, nes Airijoje santykis tarp mokesčių ir BVP 2017 m. buvo žemiausias visoje ES ir siekė tik 23.3%.

Šiame komentare pabandysiu atsakyti į 3 klausimus

  • Ar Lietuvoje viešasis sektorius tikrai yra per didelis?
  • Ar ekonomistai žino, kokio dydžio viešasis sektorius būtų „normalus“ ar „siektinas“?
  • Ar turėtume nuolat naudoti Airiją, kaip pavyzdį Lietuvai?

1. Ar Lietuvoje viešasis sektorius yra tikrai per didelis?

Vyriausybės siūlymuose Komisijai, rašoma:

Tarptautiniame kontekste, lyginant su kitomis Europos Sąjungos ir Europos bendradarbiavimo plėtros organizacijos valstybėmis, paskutiniais turimais, 2015 metų duomenimis, viešajame sektoriuje dirbančių šalies darbuotojų procentas (22,8proc.) yra didesnis nei EBPO vidurkis (18,1proc.)

Šioje vietoje negaliu susilaikyt be sarkastiško pastebėjimo, kad Vyriausybė nežino, jog raidė E trumpinyje EBPO reiškia ne Europos, o Ekonomikos bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją.

Vyriausybės siūlyme Komisijai visiškai neužsimenama apie tai, kad Estijoje, į kurią nuolatos stengiamės lygiuotis, viešojo sektoriaus darbuotojų net 23% visos darbo jėgos, taigi net daugiau nei Lietuvoje.

Tačiau problema su EBPO statistika yra ta, jog tokioje šalyje, kurioje visi universitetai, visos ligoninės yra privačios, šiose institucijose dirbantys asmenys bus priskirti dirbantiems privačiame sektoriuje. Tačiau ekonominiu požiūriu t. y. ar efektyviai panaudojama darbo jėga, tai nieko nepasakys. Tad siūlau palyginti palyginamus dalykus.

Jeigu pažiūrėsime į tai, kokiuose ekonominės veiklos sektoriuose didžioji dalis užimtųjų priskiriami viešajam sektoriui, pamatysime, jog Lietuvoje egzistuoja 6 sektoriai, kuriuose viešojo sektoriaus darbuotojai sudaro didesnę nei 60% dalį visų užimtųjų.

6 Sektoriai, kuriuose viešojo sektoriaus darbuotojai >=60 proc visų užimtųjų:

  1. Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas
  2. Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas
  3. Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas
  4. Švietimas
  5. Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas
  6. Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla

Jeigu palyginsime užimtų dalį šiose sektoriuose lyginant su visais užimtaisiais šalyje, galėsime palyginti skirtingas šalis, nevertindami ar universitetai bei ligoninės yra privačios ar ne.

Lietuvoje šių 6 sektorių užimtųjų dalis siekia 27.2%. Estijoje mažiau - 24.4%, Latvijoje daugiau - 27.6%, Europos Sąjungos vidurkis irgi didesnis nei Lietuvoje – 28.5 %. Skandinavijoje viršija 30%.

Galima ir šiek tiek susiaurinti sektorių pasirinkimą – palikti tik viešąjį valdymą, švietimą bei sveikatos apsaugą. Vaizdas nekinta – Lietuvoje užimtųjų 22.8%, Estijoje ir Latvijoje mažiau, atitinkamai 20.2% ir 22.4%, tačiau ES vidurkis didesnis - 25.2%, didžiausias įvertis Suomijoje – 33.4%.

Taigi žiūrint, ar darbo jėga, nepriklausomai nuo darbovietės teisinės formos, yra efektyviai pasiskirsčiusi, galime konstatuoti, jog Lietuvoje nėra per daug užimtųjų dirbančių viešajam sektoriui būdingose veiklose, esame kažkur ties viduriu, lyginant su kitomis ES šalimis.

Gali kilti klausimas, o gal būtent  Viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo srityje dirba per daug. Na būtent ta ekonominės veiklos sritis, kurią dauguma supranta kaip “biurokratus”. Tai statistika drąsiai paneigia.

Lietuvoje santykinai didesnė darbo jėgos dalis, lyginant su kitomis ES šalimis, panaudojama Švietimo srityje.

2. Ar ekonomistai žino, kokio dydžio viešasis sektorius būtų „normalus“ ar „teisingas“?

Ir atsakymas į šį klausimą yra – NE. mano žiniomis neegzistuoja mokslinių tyrimų, kuriais būtų nustatytas optimalus viešojo sektoriaus dydis. Valstybės valdoma ligoninė gali būti efektyvesnė (kaštų ir teikiamo gydymo santykio prasme), bet gali būti ir mažiau efektyvi, nei privati gydymo įstaiga, nes daug kas priklauso nuo biurokratijos kiekio, vadybos metodų bei vadovaujančio personalo išsilavinimo.

Ekonomikos Nobelio premiją gavęs ekonomistas Paul Krugman labai aiškiai pasisako, jog tokios sritys kaip švietimas, sveikatos bei socialinė apsauga, ko gero geriau organizuojamos viešojo sektoriaus, nei privataus. Todėl, jo supratimu, saugu būtų teigti, jog pakankamai efektyvi ekonomikos sistema būtų susidedanti iš 2/3 privataus verslo ir 1/3 viešojo sektoriaus pagal užimtųjų skaičių.

Put all of this together, and as I said, you could see an economy working well with something like 1/3 public ownership.

Taigi, kokio dydžio viešojo sektoriaus norime – yra ideologinis klausimas. Nepriklausomai nuo to, visiškai sutinku su tuo, kad efektyvumo viešajame sektoriuje turime siekti, bet pirmiausia tai reiškia perteklinės biurokratinės naštos, o ne užimtųjų skaičiaus, mažinimą bei efektyvios vadybos, kaštų ir naudos analizės diegimą.

3. Ar turėtume nuolat naudoti Airiją, kaip pavyzdį Lietuvai?

Kai progresyvūs ekonomistai pradeda kalbėti apie tai, kad Lietuvoje per mažas perskirstymas ir dėl to viešasis sektorius tampa paskutiniu prioritetu, libartarių pažiūrų politikai, ekonomistai bei lobistai bruka palyginimui Airiją, kurioje perskirstymas t. y. mokesčių ir BVP santykis, mažiausias visoje ES. Tik tie, kurie pasako A, deja nepasako B.

Airijoje mokesčių santykis su BVP yra mažiausias, dėl to, jog Airija daugybę metų taikė mokestines lengvatas didelėms IT kompanijoms, kurios vengdamos mokesčių iš JAV į Ariją perkėlė savo patentų teises. Tai išpūtė Airijos BVP taip smarkiai, jog net Airijos statistikos departamentas, nebegalėjo pasakyti kokia yra reali ekonominė situacija šalyje. Tad nuo praėjusių metų Airijos statistikos departamentas ėmė skaičiuoti išvestinį nacionalinių pajamų įvertį, iš kurio būtų eliminuota didžiųjų IT įmonių įtaką.

Eliminavus šių įmonių išpūsta BVP gautume, jog mokesčių ir nacionalinių pajamų santykis siektų ne 23 procentus, o apie 37. Ir nors tai būtų trimis procentiniais punktais mažiau nei ES vidurkis, visgi visais 8 procentiniais punktais daugiau nei Lietuvoje.

[2017 m. Airijos BVP - 294 mlrd eurų, BNP* - 181 mrld. eurų, surinktų mokesčių suma - 68.5 mlrd. eurų, todėl atitinkamai: mokesčių ir BVP santykis: 68.5/294=23.2%, o mokesčių ir BNP* santykis: 68.5/181=37.8%. Šaltinis Airijos statistikos departamentas]

Jeigu Lietuvoje mokesčių ir BVP santykis atitiktų Airijos realų 37% santykį, tada į Lietuvos biudžetą būtų surenkama maždaug 3.5 mlrd. eurų daugiau nei dabar, t.y apie 15.9 mlrd eurų vietoj dabartinių 12.5 mlrd. eurų.

Tai reikštų, jog valstybė turėtų lėšų įgyvendinti gydytojų, mokytojų siekius gauti ne vakarietiškus atlyginimus, o bent adekvačius atlyginimus lyginant su vidutiniu Lietuvos darbo užmokesčiu. 8 procentiniais punktais didinti mokesčių ir BVP santykį – nuo tokios erezinės minties libertarinę ekonominę politiką išpažįstančiam Finansų ministrui V.Šapokai, ko gero stotųsi plaukai piestų. Įtariu, jog Finansų ministras ir verslo lobistai, prisidengiantys laisvos rinkos institutu, pultų aiškinti, jog didinant mokesčių ir BVP santykį, tik dar labiau didėtų šešėlis, verslas pasitrauktų iš šalies, turtingieji emigruotų, tad mokesčių surinktume dar mažiau.

Gal verta priminti, jog remiantis prof. Friedrich Schneider tyrimais, Estijoje šešėlio mastas 2017 m. buvo didesnis nei Lietuvoje ir siekė 24.6%, tuo tapu Lietuvoje 23.8%. Pagal kiek kitą metodiką Estijoje šešėlinė rinka siekė 16, Lietuvoje 15.5 %. Taigi šešėlio Estijoje daugiau, nei Lietuvoje. Tuo tarpu Estijos mokesčių ir BVP santykis 32.8% t. y. Estijoje perskirstymas yra 3.2 procentinių punktų didesnis nei Lietuvoje. Jeigu surinktumėme santykinai tiek, kiek estai, surinktume beveik 1.5 mlrd. eurų daugiau nei dabar. Tad mano supratimu, argumentai, jog didinant mokesčius, didės šešėlis, ir surinksime mažiau – mažų mažiausiai nepagrįsti.

Gal tiesiog, Finansų ministras bijo įvardinti tikrąsias priežastis - jog norint surinkti daugiau mokesčių, reiktų progresyvių mokesčių, kurie didesnę mokesčių naštą perkeltų dideles pajamas gaunantiems, taigi ne tiems, kurie gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, o tiems, kurių pajamos šimtatūkstantinės ar net didesnės? Tik bėda, tie kurių pajamos tokios didelės, turi ir politinius svertus, kad galėtų išvengti, pvz., 50% ar 70% siekiančio ribinio pajamų mokesčio tarifo.

Jau dabar turime ypatingai regresyvią mokesčių sistemą.Vaidas Navickas, kuris šiuo metu per Facebook viešina Seimo narės Aušros Maldeikienės surinktą Finansų ministerijos bei VMI statistiką, pažymi, jog jau dabar Lietuvoje mokesčių sistema yra regresyvi, nes mokesčių našta (per PVM, GPM) gula ant vidutines pajamas gaunančiųjų pečių, tuo tarpu ta visuomenės dalis, kurių pajamos labai didelės ir kurių didžioji pajamų dalis net ne iš darbo užmokesčio, sumoka tik skatikus.

Visi V.Navicko post’ai

Kiek dar metų reikės mūsų tautai ir politikams, jog suprastų, kad teisinga mokesčių sistema yra ne sovietinis socializmas, ar Markso šmėkla, o esminė prielaida demokratinės visuomenės klestėjimui? Tikiuosi, jog kai suprasime, dar nebus per vėlu.

Vietoj p.S.

Viršuje video, V.Šapoka aiškina, jog nieko nedarant, Lietuvos mokesčių ir BVP santykis gerėja. Pamiršo pasakyti, kaip tas santykis atrodė anksčiau… Iliustraciniais tikslais pateikiu 4 šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos rodiklius)…

…ai, ir pamiršo papasakoti, kad Europos Komisija reikalauja, jog Airija iš Apple susigrąžintų neteisėtas valstybines mokestines 13 mlrd. eurų subsidijas…

The European Commission has concluded that Ireland granted undue tax benefits of up to €13 billion to Apple. This is illegal under EU state aid rules, because it allowed Apple to pay substantially less tax than other businesses. Ireland must now recover the illegal aid