Darius Matas, Žinių radijo laidoje “Dienos klausimas” kvietė diskutuoti apie vėl įsižiebusią Universalių bazinių pajamų (toliau - UBI) idėją. Tad trumpai perteikiu pagrindinius laidoje išsakytus argumentus.

Ar UBI teisingas ir reikalingas instrumentas?

R.Kuodis atmeta UBI idėją argumentuodamas, jog žmonija turėtų siekti pilno įdarbinimo, kokybiškų darbo vietų ir panašiai. Kitaip tariant, žmonija turėtų siekti, jog robotizacija palengvintų darbą žmonėms, o ne juos pakeistų… Tačiau nėra aišku, kaip žmonijai reiktų sustabdyti robotizaciją. Deja faktai byloje, kad globalizacija ir robotizacija priverčia darbuotojus imtis daugiau (kartais net 2-3) mažiau apmokamus ir prastesnės kokybės darbus. Aš nelabai tikiu, jog žmonijai pavyktų susitarti dėl robotizacijos taisyklių.

Jeigu robotizacija vyktų gana sparčiu tempu, alternatyvos bazinėms pajamos vargu ar būtų, nes didėtų socialinės išlaidos (bedarbių pašalpos), o biudžetai savaime mažėtų dėl mažėjančių darbo apmokestinimo įplaukų. Tad vyriausybės turėtų ieškoti būdų, kaip kompensuoti buvusius darbuotojus: arba daryti juos akcinių bendrovių dalininkais, tam kad darbo užmokesčio netekimus kompensuoti išaugusios kapitalo pajamos (dividendai),  kas yra gana rizikinga (nes įmonės bankrutuoja), arba visgi galvoti apie UBI, kurios būtų finansuojamos apmokestinant turtą, patentus, t.y. kapitalą. Su libertarų aiškinimu, neva bedarbiais tapusiems reiktų tiesiog “persikvalifikuoti”, sutinku! Taip reiktų, bet įvertinus kokios tikimybės, kad pvz., koks šaltkalviu 30 metų pradirbęs asmuo ims ir persikvalifikuos į dirbtinio intelekto programuotoją, darosi aišku, jog struktūrinis nedarbas tik didės, o šį trendą tikėtina sustiprins tai, kad vyresnio amžiaus darbuotojų dalis visuomenėje laikui bėgant augs.

Nesiimant spręsti robotizacijos sukelto struktūrinio nedarbo problemos (in-work-poverty ir t.t.), grėstų vis didesnė socialinė ir kartu liberalios demokratijos erozija, kurios apraiškas mes jau matome: JAV prezidentas Trumpas, Brexitas, Višegrado šalių santykinis atsiribojimas nuo vieningos Europos idėjos, kylantys nacionalistiniai judėjimai net Lietuvoje!

Visgi nėra aišku kokio lygio robotizaciją ateityje pasieksime. Stiprus argumentas, jog nenutiks taip, kad viską dirbs robotai yra tai, jog robotams susidarys darbo jėgos perteklius , dėl to santykinai atpigs darbo jėga (lyginant su robotais), dėl ko investicijų grąža į robotus gali sumažėti. be to, mažėjant užimtųjų asmenų skaičiui, mažėtų ir šalies darbo užmokesčio fondas, o kartu ir pajamos skiriamos vartojimui. mažėjant vartojimui dalis į robotizaciją investavusių įmonių negautų planuotos investicinės grąžos ir bankrutuotų. Taigi tikėtina susidarytų kažkokia nauja pusiausvyra, tačiau kokia, dabar pasakyti neįmanoma.

UBI svarbiausia prielaida

Esminė UBI prielaida, kuri reikalinga, jog bazinių pajamų finansavimas veiktų, yra ta, jog internacionaliniame lygmenyje būtų rasti susitarimai panaikinantys mokesčių vengimo galimybes. Kitaip patentai (robotų “kapitalas”), bus perkraustyti į mokesčių rojus.Gera žinia, jog jau dabar Europos parlamente prasideda diskusijos apie pelno mokesčio vengimą.Be internacionalinio bendradarbiavimo šiuo klausimu, finansuoti UBI negalės nei viena šalis.

UBI Lietuvoje?

Darant prielaidą, kad šiandienos perkamąja galia įvertintos bazinės pajamos turėtų siekti ~800€, įvertinus tai, kad bazinės pajamos turėtų pakeisti tik dalį biudžeto (40%), bei įvertinus Lietuvos ekonomikos augimo tempo perspektyvas, galima apskaičiuoti kiek turėtų išaugti Lietuvos BVP ir kartu biudžetas, kad UBI tema tema Lietuvai taptų aktuali.  Rezultatas: už 30-40 metų. Tiesiog dabar dar mūsų sukuriamas ekonomikos pyragas yra per mažas, jog galėtume finansuoti adekvačias bazines pajamas, bet kartu išlaikyti ir kariuomenę, sveikatos  ir švietimo sektorius. Suprantama, tai labai grubus skaičiavimas, nes mes negalime numatyti kaip ir kokiu tempu iš tiesų vystysis technologijos ar šalies ekonomika ateityje.

Beprasmė diskusija?

Anaiptol. UBI finansavimas iš esmės kils iš didesnio kapitalo (pelno) apmokestinimo (darant prielaidą, jog mažėja užimtumas). Tad Lietuvos politikai gali jau dabar pradėti galvoti, kaip Lietuvoje, kur mokesčių ir BVP santykis vienas žemiausių ES, reiktų didinti kapitalo / pelno apmokestinimą. Galbūt tada atsiras ir supratimas, jog kartu su kitomis ES šalimis partnerėmis, turime siekti, jog būtų panaikintos mokesčių vengimo galimybės?

httpv://www.youtube.com/watch?v=kbX-AWPfslk