Atsakymas Indrei Makaraitytei

Gerbiama Indre, dėkoju už Jūsų komentarą po mano gana kritišku blog-post’u “Kodėl nesutikau “sudirbt” L.Kukuraičio per LRT laidą ‘Dienos tema’“, kuriame aš paliečiau iš esmės net tris temas:

  1. bendrai žemą žurnalistų ekonomikos žinių lygį (švietimo sistemos problema)
  2. konkrečiai E.Jakilaičio palikimą Lietuvos diskusinėse laidose, ką pavadinau „Jakilaitis style“ (žurnalistų kultūros problema)
  3. ir konkrečiai iš Jūsų gautą pasiūlymą dalyvauti laidoje ir oponuoti ministrui L.Kukuraičiui, arba antrinti Jums ginant idėją, jog tam tikri priimti sprendimai  yra administracinių resursų švaistymas (propagandos problema)

Aš suprantu, jog mano blog-post’as yra galimai skausmingas  Jums o gal net ir visai žiniasklaidos bendruomenei, galbūt net suprantamas kaip puolimas, ar menkinimas. Anaiptol, neketinu menkinti, tačiau kaip ekonomistų bendruomenė, taip ir žiniasklaidos bendruomenė Lietuvoje turi savų problemų, o pastarųjų ignoravimo kaina labai didelė – demokratijos erozija šalyje. Jūs parašėte gana išsamų komentarą, ir manau būtų teisinga, jeigu aš skirčiau pakankamai laiko atsakyti į Jūsų išsakytas mintis. Žemiau pateikiu pasirinktas Jūsų komentaro citatas ir bandysiu į jas reaguoti.

Suprantu, kad išmanote ekonomiką, tačiau jūsų priekaištas apie kompetenciją yra be pagrindo. Žurnalistai negali būti tokie gilūs ekspertai, koks esate jūs, ir tai – vienintelė ir svarbiausia priežastis, kodėl esate kviečiamas į pokalbį. Lygiai taip pat, kaip kviečiami medikai, politikai, mokytojai, ugniagesiai gelbėtojai ir daugybės kitų profesijų, kurių žurnalistai taip gerai neišmano, atstovai.

Manau, kad Jūs čia ir padarote esminę klaidą teigdama, jog žurnalistai negali išmanyti visų temų. Sutikčiau su teiginiu, jog viena žurnalistė ar vienas žurnalistas negali gerai išmanyti daugelio temų, kaip ir vienas ekonomistas negali gerai išmanyti apie tarptautinę prekybą, buhalterinę apskaitą ir investavimą (pastaba: tiesa Lietuvoje žurnalistai ir visuomenė galvoja, kad ekonomistai visada išmano viską, kas bent kažkiek susiję su pinigais – baisi klaida).

Bet kaip specializuojasi ekonomistai, mano supratimu turėtų specializuotis ir žurnalistai. Aš suprantu, jog ekonomistams Lietuvoje specializuotis yra lengviau, nes tam pritaikytos jų studijų programos, tuo tarpu specializuotis žurnalistams, įvertinus VU žurnalistikos studijų programą (žurnalistikos bakalauro studijų planas , žurnalistikos magistro studijų planas) – beveik neįmanoma.

Nežinau kaip kitur pasaulyje, bet Vokietijoje žurnalistai iš esmės turi 2 būdus specializuotis:

  • specializuoti universitetai / kolegijos siūlo atitinkamai specializuotas žurnalistikos studijas: ekonomikos žurnalistika, politikos žurnalistika, inžinerijos žurnalistika, medicinos žurnalistika, sporto žurnalistika ir t.t. Pvz., bakalauro studijų pirmi keli semestrai inžinieriams ir inžinerijos žurnalistams  kolegijose yra identiški, tam kad visi studentai, įgautų tos srities žinių pagrindus
  • kitas būdas specializuotis: dvigubos studijos: žurnalistika + pasirinkta sritis, ar tai ekonomika, ar politika, ar tai koks kitas mokslas

Bent jau Vokietijoje, manau būtų labai neįprasta, jog žurnalistas studijavęs žurnalistiką bei politiką ir ekonomiką ir kurio specializacija tam tikroje žiniasklaidos priemonėje pvz., sveikatos ir pensijų politika (žr. Handelsblatt žurnalistą Gregor Waschinski), pradėtų rašyti apie energetiką, ar automobilius.

Įtariu legitimus prieštaravimas būtų, jog ten Vokietija, čia Lietuva ir čia mes sau negalime leisti žurnalistams taip specializuotis, nes Lietuvoje per mažai tam tikros srities naujienų ir tokių žurnalistų išlaikymas būtų per didelė prabanga. Galbūt taip, kaštus ir naudą reiktų pasverti, tačiau diskusijos, kuri stimuliuotų tokias mintis Lietuvoje, aš negirdėjau.
Manau tai pačios žiniasklaidos interesas aiškinti visuomenei, jog bandant turėti pieną ir vilną duodančią kiaulę, galų gale neturėsime nei vilnos, nei pieno, nei kumpio. Ko negali žiniasklaidos bendruomenė, mano supratimu, turėtų daryti ir pats, žiniasklaidos etalonas (IMHO)  – LRT. Mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamas nacionalinis transliuotojas, turėtų ne tik mokėti adekvačius atlyginimus bet ir siekti turėti geriausius žurnalistus bei atitinkamai investuoti į jų išsilavinimą. Nežinau LRT virtuvės, nežinau ar tai finansų, požiūrio ar supratimo stygius, kuris lemia, jog tokių siekių bent jau viešai nesimato. Tuo tarpu visuomenė LRT kelia didelius lūkesčius.

Tačiau nėra ir taip, jog Lietuvoje nebūtų žurnalistų, kurie nebūtų studijavę tos srities, apie kurią kuria reportažus ar laidas. Galbūt tai išimtys, kurios patvirtina taisyklę, bet tokių žurnalistų  yra ir mums jų reiktų ženkliai daugiau.

Taip kad ne, nesutinku su Jumis. Turėti specializuotą žurnalistą sveikatos ir socialinei politikai, žurnalistą politikai ir ekonomikai, žurnalistą tarptautinei politikai  ar panašiai yra įmanoma. O diskusijos „Dienos tema“ laidoje apie tai, kiek litrų vandens gaisrininkų cisterna gali pavežti, girdėti neteko. Tai gal turint net 5 žurnalistus “Dienos temos” laidoje, galima tikėtis, kad jie specializuotųsi tam tikrose srityse?

Ir kviesdami pokalbiui mes visada laikomės paprastos taisyklės: norime, kad laidoje vyktų diskusija. Ji įmanoma tik tada, kai nušviečiamos kelios nuomonės.

Nesu įsitikinęs, ar aukštą (- kokybišką) išsilavinimą turinčiam žurnalistui, visada būtini diskusijos dalyviai. Jeigu Rita Miliūtė, kviečiasi į studiją Ūkio ministrą V.Sinkevičių diskusijai apie Vyriausybės pristatytas priemones kovoje prieš kainas ir prieš laidą pasako, perfrazuosiu laisvai „jog apie šią temą absoliučiai nieko nesupranta, bet tam Jūs (=svečiai) ir esate kviečiami į studiją“, tai labai atsiprašau, ar tai yra normalu?

Ar normalu, jog R. Musnickas, Žinių radijo laidoje, pasikvietęs diskusijai apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, pats net nenutuokia, kaip yra apskaičiuojami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai ir kai diskusijos dalyviai pradeda kalbėti apie jam nesuprantamus “bazinius dydžius” laidos vedėjas bando keist temą, nes nesusigaudo apie ką eina kalba ir nemano, kad tai, apie ką laidoje kalba jo pašnekovai, iš esmės ir yra svarbiausi vykstančių diskusijų aspektai?

ŽR – 2019-01-02 – Ar politikai susitars dėl viešojo sektoriaus algų?

 

Jeigu žurnalistas nė velnio nesiraukia temoje, apie kurią veda laidą, kaip jis gali užduoti papildomus klausimus, “patikslinti”, kai koks politikas ar “ekspertas” kalba niekus? Kaip tada žurnalistas gali užtikrinti, jog laidoje du susėdę “ekspertai” nepradės kliedėti nesąmonių?
Nušviesti kelias nuomones, kilnus tikslas. Tačiau ar žurnalistas, neturėdamas jokio supratimo apie materiją, gali pasirinkti pašnekovus, kurie padėtų objektyviai diskutuoti? Gal dėl to ir kylą problema, jog kai E.Jakilaitis kviečiasi “ekonomistus”, ko gero pusę visų kartų, kviečiasi LLRI atstovus, kurie gal ir yra ekonomistai pagal išsilavinimą, bet lobistai pagal profesiją…, nes pats nesupranta, ką jie kalba? Ir svarbi tiesiog nuomonių įvairovė? Bet ar ne geriau tada, nuomonių įvairios vardan, klausti praeivių gatvėje? Juk tada nuomonių įvairovė bus garantuota?

Laidos temą iškart pristačiau – Ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimai: diskusijos dėl nemokamo pradinuku maitinimo iniciavimas, didesnės pensijos, didesni vaiko pinigai nėra orientuoti į rinkimus? Nuomonę, kad valdžia nenaudoja išmokų kaip administracinio resurso rinkimuose, jau atstovavo ministras. Natūralu, kad ieškome jam oponento. Kartu labai aiškiai pasakome, ko tikimės iš pašnekovo. Tikimės, kad jis parinks diskusijai svarbius argumentus ir faktus.

Man kyla du klausimai:

  1. Ar Jūs skiriate administracinius resursus ir tiesiog, biudžeto lėšas? Nes bent jau mano supratimu, administraciniai resursai, tai resursai, kuriais yra administruojama tam tikra sritis. Na pvz., S.Skvernelis galimai pasinaudojo administraciniais resursais, per Šilutės vizitą, kurį galimai panaudojo pranešti apie savo kandidatavimą į prezidento postą. Administraciniai resursai šiuo atveju – išlaidos susitikimo patalpoms, transportui, PR ir t.t.
    Abejoju, ar vaiko pinigai, vaikų maitinimo išlaidos ar pensijos yra priskirtinos administracinėms išlaidoms.
  2. Ar nemanote, kad būtent žurnalistai turėtų ruošti svarbius argumentus ir klausimus, o pasikviesti pašnekovai atsakyti į labai apgalvotus, iš argumentų ir minčių, išvestus klausimus?
    Dabar gi, susidaro toks įspūdis, jog laidą iš esmės turi paruošti patys pašnekovai? Gal, jeigu Jūs ruoštumėtės laidai, pastebėtumėte, jog pensijų indeksavimas, ergo pensijų didinimas, priimtas 2016 metų birželio mėnesį?;
    o „vaiko pinigai“, įsigaliojo 2018 metų pradžioje ir iškart buvo skelbiama, jog LVŽS siekis, kad suma už vaiką pasiektų 100 eurų 2021m? (Tiesa, LVŽS 2016 m. Seimo rinkiminėje kampanijoje minimi 60€, 8 psl.).
    Tad vienintelis savalaikis klausimas apie kurį būtų buvę galima diskutuoti, tai pradinukų maitinimo finansavimas.
    Visos šios temos, vertos gilių diskusijų, nes vaiko pinigai, pensijų indeksavimo mechanizmas ir pradinukų maitinimas savaime, turi ir pliusų ir minusų, tačiau Jūs nusprendėte viską “suvesti į vieną“, nes ko gero “taip paprasčiau”?

Ekspertą kvietėme oponuoti ne L.Kukuraičiui kaip asmeniui, o pateikti sisteminį apibendrinantį požiūrį į valdžios sprendimus.

Deja, bet kvietėte į laidą, kur viskas turėjo “susivesti į vieną“, t. y. administracinių lėšų panaudojimą, siekiant daryti įtaką rinkėjams. Jeigu Jūs būtumėte kvietusi diskutuoti apie pavienes priemones, jų kaštus ir galimą naudą, taip, pabaigoje Jūs tikrai būtumėte galėjusi apibendrintai klausti, ar matant kaštus ir naudą, politiniai sprendimai priimti yra naudingi ar nenaudingi visuomenei ir jeigu paaiškėtų, jog sprendimai galimai nenaudingi visuomenei (kaštai didesni už galimą naudą), tai kodėl politikai tai daro. Bet peršokti visą analitinę dalį ir prieiti prie “vagys ar ne vagys” (aliuzija į “to be or not to be”), yra tiesiog Jūsų naratyvo stumimas į žiūrovų galvas, ką aš pirmame komentare atitinkamai ir pavadinau – propaganda.

Niekas jūsų nespaudė į laidą ateiti per prievartą ir primygtinai neįkalbinėjo.

Niekada to ir neteigiau. Skambučio turinį pateikiau pakankamai tiksliai.

Į laidą atvyko prof. Romas Lazutka, kuris problemą įžvelgė ir pateikė savo požiūrį į šią problemą ir laidoje abu pašnekovai galėjo atsakyti į klausimus. Prof. R. Lazutka nėra tas ekspertas, kurį kas nors kaip nors galėtų priversti kalbėti, kaip jis negalvoja.

Suprantama, juk ne tie laikai, kad priversti žmones kalbėti per TV ko jie nenori. Tačiau Jūs jau laidos įvade minite problemas ir užbaigiate “o ant nosies rinkimai“. Užduodate pirmą klausimą Ministrui ir na sakykite ką norite, bet tai sugestyvus klausimas, nes Jūs ne klausiate kodėl imtasi svarstyti tam tikras priemones, o iškart ir teigiate, jog tai, dėl artėjančių rinkimų:
„<…> toks akivaizdus valdžios pinigų pasipinigavimas, o kai ant nosies treji rinkimai, čia atsitiktinumas?“.

Tai gerbiama Indre, jeigu Jums yra kažkas akivaizdu, kam tada Jums tas Ministras ir ekonomistas? Tai papasakokite tautai, kas Jums yra akivaizdu ir sutaupykite dviejų asmenų laiką (tiesa, vienam pagal pareigas kaip politikui kaip ir priklauso aiškinti tautai, tačiau ekonomistas atlygio už dalyvavimą Jūsų cirke pinigų negauna…bet čia jau atskira tema).

LRT – 2019-01-30 – L.Kukuraitis ir prof. R. Lazutka

 

Mano darbas yra rasti svarbią temą ir ją nušviesti. Kviesdama tiek ministrą, tiek jus ar kitus ekspertus į pokalbį tą ir darau.

Gal visgi sakyčiau yra skirtumas, ar randama tema, ar sugalvojama tema. Skirtumas tas, ar diskutuojama apie faktus, ar bandoma pritempti faktus prie naratyvo.

Jūs turite teisę neįžvelgti problemos, jog valdžia naudoja administracinius resursus rinkimams, bet žurnalistai vis tiek turi pareigą šį klausimą kelti.

Jeigu rasite kur nors žurnalistų pareigų sąrašą, pasidalinkite. Bus įdomu paskaityti. Būčiau linkęs manyti, jog turėjote omenyje, jog žurnalistai turi teisę kelti klausimus. Tebūnie nesvarbu, pareigą ar teisę, taip turi, užduoti klausimus, ieškoti faktų, o ne visuomenei įpiršti tai, kas žurnalistams atrodo “akivaizdu”.

Ar suskaičiavote, kiek kartų Jūs pati minite žodį „rinkimai“? Jeigu neapsirinku, „rinkimus“ minėjote 5 kartus, o prof. Lazutką, rinkimus šmaikščiai paminėjo tik viename sakinyje, atsakydamas Jums į klausimą, ar tai kas daroma, gali būti interpretuojama, kaip rinkiminės dovanos rinkėjams.

Žinau tokį žurnalistikos žanrą, “tiriamoji žurnalistika“, bet dar negirdėjau “įtaigos žurnalistikos” žanro… kai žurnalistai kažką kartoja tol, kol auditorija tuo patiki…

Kad nekiltų nesusipratimo, gerb. Indre, nieko prieš Jus asmeniškai aš neturiu (kaip ir prieš R.Miliūtę, R.Musnicką, A.Matonį “4xM” 🙂 , A.Tapiną , E.Jakilaitį, ar D.Žeimytę), galbūt Jūs (ir jie) geras žmogus, teisybės ieškanti asmenybė, tačiau Jūs, kaip ir gana nemaža dalis kitų žurnalistų, mano akimis, esate katastrofiškos švietimo sistemos, sukryžmintos su kultūrinės etikos stoka vaisius. Deja, bet tokiais vaisiais maitiname mūsų dabartinę demokratiją. Tik gal nereikia stebėtis, kad po tokių “pietų” demokratijai pradeda “skaudėti pilvą”???

p.S. Ir kaip minėjau, ne tik žurnalistai, bet ir ekonomistų gildija turi daug problemų. Dalį jų jau esu aprašęs ir savo blogę, daug apie ekonomikos / vadybos studijų kokybę buvau rašęs asmeninėje (nebeegzistuojančioje) Facebook paskyroje ir manau, dar daug klausimų turėsiu kelti ateityje, nes visuomenės supratimas apie ekonomistus, kaip  apie “visagalius ekonomikos mokslo (Science) žiniuonis” yra labiau nei klaidingas….

=========================================================
Žemiau pateikiamas visas I.Makaraityės komentaras:

23 comments

  1. Simas says:

    Tikslūs pastebėjimai, Justai. Bet netikiu, kad tie žurnalistai sureaguos į kritiką. Jų reakcija nuspėjama (kaip ir jų NEžurnalistika). Tiesiog pradės ignoruoti Tave ir važiuos tais pačiais bėgiais, kuriais važiuoja jau beveik 30 metų. Tais bėgiais, kuriais tolsta nuo kokybiškos žiniasklaidos

    • Justas Mundeikis says:

      Prieš vėją nepapūsi, o pūsdamas užkimsi, ech tas mano “jaunatviškas maksimalizmas” 😀 . Na nebekvies, tai nebekvies, bet sėdėti ir žiūrėti kaip degraduoja žiniasklaida, to pasekoje politika ir demokratija, man nepriimtina. Su tokia žurnalistika mes turėsime arba Nausėdą arba Skvernelį prezidentą, kas jau savaime man nepatinka, bet po to ir ko gero dėl to, sekantis prezidentas, nenustebčiau kad bus, Orbanas2.0.

  2. Arūnas says:

    Pastebėjau gal ne į temą, bet juokingą dalyką. Maldeikienė ir Mundeikis visada kalba argumentais ir bet kokiai temai stengiasi primesti pirmiausiai argumentų kalbą. Tai visada yra sunkus darbas, reikia ieškoti konkrečių faktų, iš daugybės išrinkti temai svarbiausius ir t.t. O štai jų kritikai ir oponentai dažniausiai bando prisikabinti prie ko nors asmeniškai kaip kokia nors gramatinė klaidelė. Kas juokingiausia, kad Mundeikis net į asmeninius išpuolius sugeba reaguoti ne ad hominem, o argumentais.

  3. Paulius says:

    Indrė Makaraitytė gal ir geras žmogus. Bet geras žmogus – ne profesija. o pecunia non olet

    • Justas Mundeikis says:

      Gal aš naivus, bet nemanau, kad tai dėl pinigų. Man atrodo, tai labiau toks per daug metų adaptuotas “kietas” stilius. Kaip lietuviams patinka “kieti” (griežti) prezidentai, tvarką žadantys įvesti komisarai-premjerai, taip manau, tautai patinka ir kai tuos “blogus” politikus, kietai “patvarko” eteryje. Ir įtariu daug metų tai darant, tai tampa norma, kultūra. Prie kultūrinių palikimų prisideda, mano įtarimu, jog reikia ruošti daug laidų, tam kad galėti gyventi, tad vargu ar lieka laiko kokybiškai ruoštis laidoms. Nežinau vidinės žurnalistikos virtuvės, bet tai būtų mano spėjimai. Nes kaip būtų galima paruoši n laidų per savaitę, neaukojant kokybės, aš nežinau. Bent jau man paruošti savo “Ekonomisto komentarą” – atime 2-3 darbo dienas, dėl 7 min eterio…

  4. Paulius says:

    Sutikčiau dėl to tautiečių trokštamo „kietumo“. Išties, tai labai plati tema, paliečianti istorinius, kultūrinius, pagaliau, pavadinkime tai viso regiono traumuojančios patirties aspektus. būtų labai įdomus tyrimų objektas, tik, įtariu, kaip ir daugeliu kitų atvejų, negautų nei deramo finansavimo nei dėmesio dėl „aktualumo stokos“ etc tačiau ne mažiau svarbūs, o gal svarbesni yra kiti aspektai. „ pakazuchinis Kietumas“ greičiau slepia baimę ir nepasitikėjimą savo jėgomis, kompetencijomis, kaip Jums labiau patinka. Jūs atkreipėte dėmesį, kad žurnalistams stinga kompetencijos jų aptarinėjamoms sritims. aš generalizuočiau – jiems apskritai stinga kompetencijos. Netgi mokėjime sklandžiai išdėstyti savo mintis. apie gramatiką nekalbėsiu. Jei abejojate, pametėkite jiems kokį nesudėtingą logikos uždavinuką, kurio atsakymo nesugebės rasti per 3 min internete. Pamatytumėte smagų, o gal graudų – priklauso nuo požiūrio, vaizdelį. Ir bėda čia gal netgi ne išsilavinimo stoka – tai tik pasekmė. O požiūryje. kurį geriausiai atspindėtų kokio nors „vadovėlio žaliems“ antraštė. pvz „Kantas per 30 minučių“. o gal „Heizenbergo neapibrėžtumo dėsnis per vakarą“. o supratimas, kad daugelio visuomeninių procesų suvokimui būtinas sisteminis požiūris jiems apskritai svetimas. žinoma, jei apskritai žino kas tas „sisteminis požiūris“. tačiau tai ne vien tik žurnalistų bėda. tai tampa mūsų visų bėda. pvz ar galėtumėte nurodyti bent vieną atvejį, kai politikai aiškindami savo būsimą „strategiją“, rėmėsį mokslininkų tyrimų rezultatais? Aš nežinau nei vieno. beje, kaip ir nei vienos jų „strategijos“ neteko girdėti. O kam? Tai per daug sudėtinga, per daug reikalauja pastangų, o ir nežinia ar pasiskes. Svabiau įtaikyti žengti į koją. ir paprasčiau ir storesnis sviesto sluoksnis garantuotas

    • Justas Mundeikis says:

      Iš esmės sutinku su viskuo, ką parašėte, tik man nelabai patinka tas bandymas “sumokslinti” politiką. Aš pvz., ekonomikos net nevadinčiau mokslu (angl. science), nes nors mes turime daug gražių formulių, mums iki “mokslo” labai toli. Ir patys ekonomistai, turi tam tikras ideologijas. Ekonomika yra ko gero vienintelis mokslas, kur galima gauti “Nobelio” premiją už dvi, viena kitai prieštaraujančias mintis/idėjas 😀
      Sutinku, kad politikai turėtų daugiau bendrauti su specialistais (ne lobistais), tartis, bet politika yra kompromisų menas, kuris derina visuomenę, ne visada mokslas ar žinios būtų teisingas, nors gal efektyvus, kelias.
      Ekonomistai, ko gero mielai pasiūlytų už greičio viršijimą 1kmh mirties bausmę, siekiant sumažinti mirusiųjų keliuose skaičių. Garantuoju, kad žuvusiųjų keliuose beveik neliktų, bet ar tai būtų proporcionalu, teisinga, žmogiška? Taip kad atsargiai su tuo “sumoklsinimu”. Tą ir tenorėjau pasakyti.
      Tačiau ką palinkėčiau politikams, tai sakant A visada pasakyti ir B. Kažką žadant, pasakyti kas už tai apmokės 😀 Va čia mokslo nereikia… 😀
      Tikiuosi perteikiau savo mintį aiškiai 🙂

      • Paulius says:

        neabejotinai, ekonomika, politologija, visuomenės mokslai nėra jokie mokslai, jei keltumėm jiems kriterijus, keliamus gamtos moksluose. šiuo atveju kalbama apie mokslus platesne prasme. Ypač galėčiau smagiai ta proga pasišaipyti iš ekonomistų ir politologų. Tačiau ir visuomenės mokslai gali nustatyti visuomenėje vykstančių procesų tikimybinius dėsiningumus ar koreliacijas. Na pvz yra seniai sukurtos kelios teorijos dėl demografinės krizės aukštesnės technologijos visuomenėse. Nesigilinsime dabar į jas, tačiau bet kuris antropologas, pasakytų kad Lietuvos vyriausybių „pastangos“ „gerinti gimstamumą“ neduos absoliučiai jokių vaisių (turiu omenyje tikslo pasiekimo prasme, o ne gautų balsų skaičių per artimiausius rinkimus). Grubiai pasakius kirkilo vyriausybė finansavo resursų turtingesnių valstybių darbadaviams kūrimą ir ugdymą. Galime paimti pvz miestus ir jų problemas. USA dar 5-6 dešimtmetyje, kai ekspediciniai korpusai susidūrė su Okeanijos autochtonais ir kilo akivaizdūs tarpusavio supratimo sunkumai finansavo plataus masto antropologinius tyrimus plačiąja to žodžio prasme, davusius pakankamai daug naudingos medžiagos kurią apibendrinus sukurtos realiai veikiančios schemos. Lietuvoje, turėjusioje pakankamai neblogas starto pozicijas miestų plėtros aspektu apie jas niekas net negirdėjo ir niekas jomis nesidomėjo. Nuėjo lengviausiu keliu, (ir pelningiausiu „suinteresuotiems asmenims“)ir dabar susiduriame su standartinėmis didmiesčių problemomis – šimtmečio liūtimis kasmet, šiukšlių problemomis ir aišku tokiais banaliais kamščiais… visa kita savo laiku.. noriu pasakyti, kad net nebūdami įspausti į giežtus fizinės būtinybės determinantus visuomenės mokslai galėtų būti labai naudingi ir praktikoje (Dieve, iki ko nusiritome, jei tai jau reikia įrodinėti), ne tik kaip ideologijos tarnaitės. na tarkime, pasakyti amžinai besiskundžiantiems politikams, kad negalėjo įgyvendinti savo pažadų nes jie negavo daugumos, tokį dalyką: tai kodėl nepakeičiate rinkimų sistemos, ponai politikai? Jau seniai pastebėta, kad mažoritarinėje rinkimų sistemoje politinė visuomenės struktūra konverguoja link dvipartinės sistemos. kaip visi puikiai matome GB ir USA. o tada paaiškėja, kad niekas nenori vykdyti pažadų, nori kitko – likti prie vairo. Ir įsivaizduokite dabar koks politikas „rinkiminiuose debatuose“ norėtų sulaukti tokio klausimo? Gal geriau jau tokie moderatoriai, kurie net negirdėję šitokių rinkimų sistemos ir daugiapartinės sistemos funkcionavimo koreliacijų padarytų iš debatų show, smagų siurbiančių alų darželinukų ausiai ir akiai? tokie pavyzdžiui kaip lietuviški „profesionalūs žurnalistai“ 🙂

  5. Romas says:

    Gal vis dėl to geriau eiti į laidas ir mėginti išsakyti savo (o ne įpirštą) nuomonę nei kritikuoti visus elitinius žurnalistus tinklaraštyje, kurio auditorija šimtus kartų atsilieka nuo populiarių laidų auditorijos? Jūsų tiesiog nebus eteryje ir eilinis žiūrovas net nežinos, kad jame kažkada buvote ir kodėl nesate.
    Manau, kad daugelio žurnalistų tikslas paprastas – formuoti nuomonę pagal vyraujančius politinius vėjus ar tiesiog vykdyti užsakymą. Tokiam darbui didelės kompetencijos nereikia, tai jos ir nėra.

    • Justas Mundeikis says:

      Labai legitimus / teisingas klausimas. Atsakymo į jį aš nežinau… Kai suguls mintys – surašysiu bloge…
      Tačiau mano pastaba būtų tokia, šiandien Vokietijoje teisia net ir koncentracijos stovyklose dirbusius apsauginius, už pasyvų dalyvavimą žydų ir kitų mažumų naikinime. Nemanau, kad kažkada teis už pasyvų demokratijos naikinimą, bet prie jo prisidėti, kad ir pasyviai, neketinu.
      Esmė ta, kad ekonomistai gali eiti kalbėti apie ekonomines temas, bet mums reikia gerų žurnalistų ne tik verslo/ekonomikos, o svarbiausia politikos srityje…

  6. wrong says:

    Žurnalisto pareiga yra nušviesti sudėtingus dalykus kaip įmanoma glausčiau ir paprasčiau paprastam, eiliniam piliečiui, o ne specui. Kas iš to, jeigu žurnalistas tarkim nusimanantis ekonomikoje nemažiau nei jo pašnekovas ekonomistas, kalbėsis tarpusavyje taip, kad paprastam žmogui turinčiam tik minimalų suvokimą apie ekonomiką jų diskusija bus nesuprantama be vertėjo. Kam tai reikalinga?

    • Justas Mundeikis says:

      Du punktai:
      1) Nušviesti, o ne kurti dirbtinius konfliktus
      2) Mano ekonomisto komentarus skaitėt / klausėtės? Labai daug nesupratote? Kur link lenkiu, žurnalisto išlavinimas ir kompetencijos nesąlygoja, jog parašytas tekstas taptų techninių…tai tik sąlygoje, kad pats žurnalistas suprastu, apie ką kalba / rašo…

  7. Andrius Baranauskas says:

    Šiaip jau surašyti atsakymai į argumentus, kurių niekas nė neišsakė.

    Jums sako, kad “žurnalistai negali būti tokie gilūs ekspertai, koks esate jūs” – jūs atsakot, kad žurnalistai turi specializuotis. Tai specializuojasi, atsiverskite kad ir Delfi metriką ir prašom – vieni apie politiką rašo, kiti apie sportą.
    Klausimas yra ne specializacijos, o ekspertizės, ir čia autorius pusę įrašo ginčijasi pats su savim. Sveikinam, tai nepralaimimas ginčas.

    Jums rašo “Norime, kad laidoje vyktų diskusija” – jūs atrašote apie Miliūtę, Musnicką, kad tie nieko neišmano. Ką? Apie ką klausimas buvo, pakartokite? Primena anekdotą apie studentą, kuris mokėsi sliekų temą ir ištraukė bilietą su klausimu apie dramblį.

    Jums sako, kad pristatė temą – ir šiaip jau svarbią temą- o jūs kabinėjatės prie skirtumo tarp sąvokų “administracinis resursas” ir “biudžeto lėšos”. well, abiem atvejais tai mokesčių mokėtojų pinigai, abiem atvejais valdžia turi polinkį piktnaudžiaut jais siekdama pergalės rinkimuose. Ar yra skirtumas, kaip tai vadinasi?

    etc, etc, etc.

    Na, ir pabaigai – minima žurnalistė šiaip jau, kiek žinau, ne žurnalistiką baigusi, o TSPMI; kitaip tariant, visas tas rant’as apie išsilavinimą labiau rodo išankstinę nuomonę, kurią ekonomikos ekspertas šparina nesukdamas galvos dėl tų nuobodžių faktų.

    • Mauras says:

      well, bandote paklaidinti, vietoj to kad kalbėti apie esmę – kaip pristatė temą. Kad negali būti tokie gilūs, niekas ir nesiginčija, bet jokios specializacijos reiškia tai, ką matom kasdien – ką tik žiniasklaidoje nuskambėjo krūva švietimo (tiklsiau, bendrojo ugdymo) egzpertų, nuo Savukyno iki Makaraitytės, su visiškais nusišbekėjimais, susigraibytais iš pakampių. O dabar ji su ekonomikos ekspertų pagalba norėjo pagrillinti lengviausiai sudorojamą ministrą dėl resursų naudojimo, kurių neskiria nuo šiaip veiklos. Ir jūs verčiate viską į vieną krūvą, apsimesdamas kad nesuprantate, kad šitaip išverčiant realybę bet koks platesnei visuomenei naudingas veiksmas iš anksto traktuojamas kaip masinis rinkėjų papirkimas. Na, objektyvumu, įsigilinimu ir noru pamėginti suprasti jūsų neapkaltinsi.

  8. Antanas says:

    Graži idėja dėl žurnalistų specializacijos. Bet, man rodos, tikra specializacija įmanoma tik didžiausiose organizacijose (daug temų ir daug žurnalistų) arba tik labai specifiniuose kontekstuose (kas nors kur nors randa idealią nišą). Tačiau labai didelė specializacija vis tiek galiausiai neišeis į naudą žurnalistui. Prireikus keisti darbą, jis tokioje mažoje rinkoje, jeigu joje dar ir vyraus reikalavimas būti konkrečios srities ekspertu, gali būti pasmerktas nebūčiai.

    Reikia turbūt suprasti vieną dalyką – žurnalistika pirmiausiai yra amatas. Amatas skaityti, rašyti, užduoti klausimus, klausytis atsakymų. Žurnalisto profesija, kitaip negu ekonomisto, beveik visai nenurodo turinio – galimas labai platus spektras, kurio tolimajame gale, na, kad ir Hunteris Thompsonas. Kadangi tai yra amatas, pirmiausiai jo mokomasi praktikoje, o ne universiteto suole. Žurnalistikos studijos gali kažkiek padėti, bet jos nėra būtinos. Ir, be abejo, Lietuvoje net nelabai yra galimybių vienu metu studijuoti ir žurnalistiką, ir kokį nors konkretų, žiniomis, o ne įgūdžiais, grįstą dalyką, kaip ekonomika ar politikos mokslai.

    Atsakyme Indrei Makaraitytei įžvelgčiau tam tikrą painiojimą žurnalistinio darbo ir ekspertinės veiklos. Žurnalistas gali būti tam tikros srities ekspertas, jeigu ilgainiui įgyja ekspertinių žinių. Tačiau savo kasdieniame darbe, o ypač mažos šalies mažose naujienų organizacijose, jis labai dažnai turi griebtis temų, apie kurias teturi tik gana paviršutinišką supratimą. Ir jau visai keistai atrodo kaltinimai, kad žurnalistas neišsilavinęs, ir kaip jis čia dabar drįsta kalbinti jam tolima tema. Daugybėje situacijų nėra pasirinkimo – tenka eiti ir dirbti darbą. Žurnalistinį darbą. Ir todėl tokie svarbūs yra pamatiniai principai – išklausyti kitą nuomonę, kritiškai vertinti abi puses, ir t.t. Dažnu atveju žurnalistui net ir nedera brukti savo ekspertinių žinių – tam skirti kiti formatai.

    Kitas dalykas – klausimas, ar dabartiniai žinomiausi TV žurnalistai visada susitvarko su savo užduotimis. Ne, ne visada. Kartais be reikalo leidžiama šėlti „kitai nuomonei“, kuri nelabai ko verta, o kitais atvejais – žurnalistas pernelyg įsijaučia į teisėjo vaidmenį ir nesiklauso, kas jam sakoma. Tačiau už visus kluptelėjimus žurnalistai pirmiausiai moka savo reputacija, o ir nervų ląstelėmis. Ir vis tiek jie niekada niekam neįtinka. Tokia jau ta žurnalisto profesijos realybė.

    • Justas Mundeikis says:

      “Ir todėl tokie svarbūs yra pamatiniai principai – išklausyti kitą nuomonę, kritiškai vertinti abi puses, ir t.t. ”
      Kaip yra galimas “kritinis vertinimas” nesuprantant apie ką kalba pašnekovai?

      Sutinku, jog mažoje šalyje turėti labai specializuotis žurnalistus, yra sunku, tačiau nemanau, kad LRT tai yra neįmanoma. Tačiau čia, mano supratimu, labiau jau lyderystės klausimas. Tad manau, iš LRT ir būtų galima tikėtis turėti tokius žurnalistus, kurie turi atitinkamą išsilavinimą.

      Aš nemanau, kad žurnalistai turėtų turėti “ekspertinių žinių”, tada nebereikėtų ekspertų :D, tačiau neturint pakankamo išsilavinimo, užduoti ekspertams teisingus ir protingus klausimus nėra įmanoma.

      Ir paimkime asmenį, kuris studijavo tarkime žurnalistiką + ekonomiką. Šiam žurnalistui nebūtų problemų įsigilinti į mokesčių klausimus, vėliau gilintis į tarptautinės prekybos, konkurencijos ir panašius klausimus, nes toks žurnalistas turėtų tam tikrą bazę, supratimą, kuris leidžia suprasti, ką supranti ir ko nesupranti ir padėtų atitinkamai efektyviau įgyti papildomų žinių. Tad nesakau, bet taip, ekonomiką + žurnalistiką baigęs tikėtina neturėtų tapti aprašančiu restoranus vieną dieną, analizuojančiu kriminalus kitą ir vertinančiu 5G rizikas dar kitą dieną 😀

  9. GB says:

    Niekaip nesuprantu Makaraitytės fenomeno. Ji gi yra tik švelnesnė Janutienės versija.

  10. Ričardas says:

    Justai, dėkui už jūsų komentarą apie žurnalistus. Jūsų pastabos teisingos ir, manau, gerai pataikėte dėl pastarųjų išsilavinimo. Tai yra labai opi problema, kurios šaknys yra ta pati krepšelių sistema ir šiaip noras turėti “karmuškę” 4 metams. VU komunikacijos fakultetas sėkmingai nužiūrėjo VU istorijos fakulteto programą, pasidarė savo pseudo-žurnalistikos kursus ir per 4 metus žmonėms kala į galvą visokias medijas, rašymą, bet realiai išėję po studijų jie nieko apie nieką nežino (specializacijos prasme). Pasitaiko vienas kitas kokio nors reikalo žinovas, bet tai grynai žmogaus asmeniniai pomėgiai. Normali pasaulinė praktika yra tokia: 4 ar 3 metus studijuoji specialybę, o po jos eini 2 metų žurnalistikos magistrą, kur gauni specifines amato žinias. Dar būna visokie kvalifikacijos kursai ir t.t., tačiau tokio cirko normaliose šalyse nėra (tiesa, pasitaiko, bet tai yra universitetų begėdiškai pigi politika). Gerai, kad pas mus dar yra tas dviejų metų magistras į kurį stoja žmonės, baigę tam tikras specialybes. Jeigu atkreipsite dėmesį per bakalaurą ir magistrą (tarp privalomų) yra tik tokie: (1) Ekonomikos teorija, (2) Politikos mokslų pagrindai, (3) Politikos žurnalistika, (4) Sporto žurnalistika / Kultūros žurnalistika / Nepaprastųjų situacijų žurnalistika. Magistre yra (1) Ekonomikos ir finansų analizė; (2) Teatro meno seminaras; (3) Muzikos kritika; (4) Europos Sąjungos institucijos ir viešoji politika. Ir kai kurie čia yra tik pasirenkamieji. Tarsi Lietuvoje žurnlistui neaktulu būtų studijuoti ir išmanyti socialinės politikos klausimų, istorijos, žemės ūkio klausimus, teisės, mokslo politikos ir t.t. dalykus.
    Šiandienos žurnalistai, bent man taip atrodo, dar sugeba paklausti, paspausti ir paprovokuoti, o toliau viskas, nebent pats giliau domisi kokia nors tema.

    • Justas Mundeikis says:

      O pačiam domėtis tikėtina net nėra laiko 😀 na bent jau kaip suprantu, tai žurnalistai visuose internetiniuose portaluose uždirba iš kiekio, ne kokybės…o maitintis juk reikia?

  11. Jonas says:

    Nelabai sutinku, Justai, su tavo mintimis apie žurnalistų kompetenciją. Tavo komentare jaučiamas noras sudirbti visus, kas ne taip gerai gaudosi ekonomikoje kaip pats. Siūlai žurnalistams dvigubas studijas – baigti papildomai ekonomikos bakalaurą. Analogiškas pastebėjimas iš mano pusės būtų, kad rašydamas blog’ą darai daug rašybos bei stiliaus klaidų. Ir pasiūlymas būtų tau baigti žurnalistikos bakalaurą, kadangi taip aktyviai žianiasklaidoje dalyvauji. Manai tai logiška ir būtina?
    P. S. Indrės atsakymas puikus, mano galva

  12. Palmira says:

    Labai juokingai ir, deja, itin neprofesionaliai skamba jūsų reikalavimas specializuotis žurnalistams. Tai- praėjusio šimtmečio atgyvena, to jau seniai nėra ir niekas to nereikalauja iš žurnalisto. Žurnalistas yra INFORMACIJOS skleidėjas, perteikėjas, todėl jis ir kalbina atitinkamos srities specialistus. Kaip, jūsų nuomone, turėtų “specializuotis” 2 žurnalistai, kurie VIENI leidžia visą portalą? Atsipeikėkit ir jau geriau nefilosofuokit tema, kurioje nieko nesuvokiat.

  13. Palmira says:

    OMG- geriau patylėkit apie žurnalistiką, nes NĖ VELNIO nesuvokiate, kas tai per daiktas. Iš kokio jūs akmens amžiaus?! Kokia dar specializacija? Tai – atgyvena, viduramžiai. Žurnalistas, jūsų žiniai, yra informacijos skleidėjas ir jos perteikėjas. Kad informacija būtų teisinga, jis ir remiasi tam tikrų sričių PROFESIONALAIS- specialistais, juos cituoja, kalbina etc. Kitu atveju reiktų rengti žurnalistus- gydytojus, žurnalistus – policininkus, žurnalistus – ekonomistus etc. Taip, didelėse redakcijose tam tikrose srityse žurnalistai specializuojasi, bet jie niekada nebus geresni už profus- ir neturi būti , nes ne tokia jų funkcija. O kaip, jūsų nuomone, turi “specializuotis” internetinio portalo 2 žurnalistai, vieni patys leidžiantys portalą? Nusišnekėjote totaliai.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.