Gerbiama Indre, dėkoju už Jūsų komentarą po mano gana kritišku blog-post’u “Kodėl nesutikau “sudirbt” L.Kukuraičio per LRT laidą ‘Dienos tema’”, kuriame aš paliečiau iš esmės net tris temas:

  1. bendrai žemą žurnalistų ekonomikos žinių lygį (švietimo sistemos problema)
  2. konkrečiai E.Jakilaičio palikimą Lietuvos diskusinėse laidose, ką pavadinau „Jakilaitis style“ (žurnalistų kultūros problema)
  3. ir konkrečiai iš Jūsų gautą pasiūlymą dalyvauti laidoje ir oponuoti ministrui L.Kukuraičiui, arba antrinti Jums ginant idėją, jog tam tikri priimti sprendimai  yra administracinių resursų švaistymas (propagandos problema)

Aš suprantu, jog mano blog-post’as yra galimai skausmingas  Jums o gal net ir visai žiniasklaidos bendruomenei, galbūt net suprantamas kaip puolimas, ar menkinimas. Anaiptol, neketinu menkinti, tačiau kaip ekonomistų bendruomenė, taip ir žiniasklaidos bendruomenė Lietuvoje turi savų problemų, o pastarųjų ignoravimo kaina labai didelė – demokratijos erozija šalyje. Jūs parašėte gana išsamų komentarą, ir manau būtų teisinga, jeigu aš skirčiau pakankamai laiko atsakyti į Jūsų išsakytas mintis. Žemiau pateikiu pasirinktas Jūsų komentaro citatas ir bandysiu į jas reaguoti.

Suprantu, kad išmanote ekonomiką, tačiau jūsų priekaištas apie kompetenciją yra be pagrindo. Žurnalistai negali būti tokie gilūs ekspertai, koks esate jūs, ir tai – vienintelė ir svarbiausia priežastis, kodėl esate kviečiamas į pokalbį. Lygiai taip pat, kaip kviečiami medikai, politikai, mokytojai, ugniagesiai gelbėtojai ir daugybės kitų profesijų, kurių žurnalistai taip gerai neišmano, atstovai.

Manau, kad Jūs čia ir padarote esminę klaidą teigdama, jog žurnalistai negali išmanyti visų temų. Sutikčiau su teiginiu, jog viena žurnalistė ar vienas žurnalistas negali gerai išmanyti daugelio temų, kaip ir vienas ekonomistas negali gerai išmanyti apie tarptautinę prekybą, buhalterinę apskaitą ir investavimą (pastaba: tiesa Lietuvoje žurnalistai ir visuomenė galvoja, kad ekonomistai visada išmano viską, kas bent kažkiek susiję su pinigais - baisi klaida).

Bet kaip specializuojasi ekonomistai, mano supratimu turėtų specializuotis ir žurnalistai. Aš suprantu, jog ekonomistams Lietuvoje specializuotis yra lengviau, nes tam pritaikytos jų studijų programos, tuo tarpu specializuotis žurnalistams, įvertinus VU žurnalistikos studijų programą (žurnalistikos bakalauro studijų planas , žurnalistikos magistro studijų planas) – beveik neįmanoma.

Nežinau kaip kitur pasaulyje, bet Vokietijoje žurnalistai iš esmės turi 2 būdus specializuotis:

  • specializuoti universitetai / kolegijos siūlo atitinkamai specializuotas žurnalistikos studijas: ekonomikos žurnalistika, politikos žurnalistika, inžinerijos žurnalistika, medicinos žurnalistika, sporto žurnalistika ir t.t. Pvz., bakalauro studijų pirmi keli semestrai inžinieriams ir inžinerijos žurnalistams  kolegijose yra identiški, tam kad visi studentai, įgautų tos srities žinių pagrindus
  • kitas būdas specializuotis: dvigubos studijos: žurnalistika + pasirinkta sritis, ar tai ekonomika, ar politika, ar tai koks kitas mokslas

Bent jau Vokietijoje, manau būtų labai neįprasta, jog žurnalistas studijavęs žurnalistiką bei politiką ir ekonomiką ir kurio specializacija tam tikroje žiniasklaidos priemonėje pvz., sveikatos ir pensijų politika (žr. Handelsblatt žurnalistą Gregor Waschinski), pradėtų rašyti apie energetiką, ar automobilius.

Įtariu legitimus prieštaravimas būtų, jog ten Vokietija, čia Lietuva ir čia mes sau negalime leisti žurnalistams taip specializuotis, nes Lietuvoje per mažai tam tikros srities naujienų ir tokių žurnalistų išlaikymas būtų per didelė prabanga. Galbūt taip, kaštus ir naudą reiktų pasverti, tačiau diskusijos, kuri stimuliuotų tokias mintis Lietuvoje, aš negirdėjau. Manau tai pačios žiniasklaidos interesas aiškinti visuomenei, jog bandant turėti pieną ir vilną duodančią kiaulę, galų gale neturėsime nei vilnos, nei pieno, nei kumpio. Ko negali žiniasklaidos bendruomenė, mano supratimu, turėtų daryti ir pats, žiniasklaidos etalonas (IMHO)  - LRT. Mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamas nacionalinis transliuotojas, turėtų ne tik mokėti adekvačius atlyginimus bet ir siekti turėti geriausius žurnalistus bei atitinkamai investuoti į jų išsilavinimą. Nežinau LRT virtuvės, nežinau ar tai finansų, požiūrio ar supratimo stygius, kuris lemia, jog tokių siekių bent jau viešai nesimato. Tuo tarpu visuomenė LRT kelia didelius lūkesčius.

Tačiau nėra ir taip, jog Lietuvoje nebūtų žurnalistų, kurie nebūtų studijavę tos srities, apie kurią kuria reportažus ar laidas. Galbūt tai išimtys, kurios patvirtina taisyklę, bet tokių žurnalistų  yra ir mums jų reiktų ženkliai daugiau.

Taip kad ne, nesutinku su Jumis. Turėti specializuotą žurnalistą sveikatos ir socialinei politikai, žurnalistą politikai ir ekonomikai, žurnalistą tarptautinei politikai  ar panašiai yra įmanoma. O diskusijos „Dienos tema“ laidoje apie tai, kiek litrų vandens gaisrininkų cisterna gali pavežti, girdėti neteko. Tai gal turint net 5 žurnalistus “Dienos temos” laidoje, galima tikėtis, kad jie specializuotųsi tam tikrose srityse?

Ir kviesdami pokalbiui mes visada laikomės paprastos taisyklės: norime, kad laidoje vyktų diskusija. Ji įmanoma tik tada, kai nušviečiamos kelios nuomonės.

Nesu įsitikinęs, ar aukštą (- kokybišką) išsilavinimą turinčiam žurnalistui, visada būtini diskusijos dalyviai. Jeigu Rita Miliūtė, kviečiasi į studiją Ūkio ministrą V.Sinkevičių diskusijai apie Vyriausybės pristatytas priemones kovoje prieš kainas ir prieš laidą pasako, perfrazuosiu laisvai „jog apie šią temą absoliučiai nieko nesupranta, bet tam Jūs (=svečiai) ir esate kviečiami į studiją“, tai labai atsiprašau, ar tai yra normalu?

Ar normalu, jog R. Musnickas, Žinių radijo laidoje, pasikvietęs diskusijai apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, pats net nenutuokia, kaip yra apskaičiuojami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai ir kai diskusijos dalyviai pradeda kalbėti apie jam nesuprantamus “bazinius dydžius” laidos vedėjas bando keist temą, nes nesusigaudo apie ką eina kalba ir nemano, kad tai, apie ką laidoje kalba jo pašnekovai, iš esmės ir yra svarbiausi vykstančių diskusijų aspektai?

httpv://www.youtube.com/watch?v=jJK1TUniCl0

 

Jeigu žurnalistas nė velnio nesiraukia temoje, apie kurią veda laidą, kaip jis gali užduoti papildomus klausimus, “patikslinti”, kai koks politikas ar “ekspertas” kalba niekus? Kaip tada žurnalistas gali užtikrinti, jog laidoje du susėdę “ekspertai” nepradės kliedėti nesąmonių? Nušviesti kelias nuomones, kilnus tikslas. Tačiau ar žurnalistas, neturėdamas jokio supratimo apie materiją, gali pasirinkti pašnekovus, kurie padėtų objektyviai diskutuoti? Gal dėl to ir kylą problema, jog kai E.Jakilaitis kviečiasi “ekonomistus”, ko gero pusę visų kartų, kviečiasi LLRI atstovus, kurie gal ir yra ekonomistai pagal išsilavinimą, bet lobistai pagal profesiją…, nes pats nesupranta, ką jie kalba? Ir svarbi tiesiog nuomonių įvairovė? Bet ar ne geriau tada, nuomonių įvairios vardan, klausti praeivių gatvėje? Juk tada nuomonių įvairovė bus garantuota?

Laidos temą iškart pristačiau – Ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimai: diskusijos dėl nemokamo pradinuku maitinimo iniciavimas, didesnės pensijos, didesni vaiko pinigai nėra orientuoti į rinkimus? Nuomonę, kad valdžia nenaudoja išmokų kaip administracinio resurso rinkimuose, jau atstovavo ministras. Natūralu, kad ieškome jam oponento. Kartu labai aiškiai pasakome, ko tikimės iš pašnekovo. Tikimės, kad jis parinks diskusijai svarbius argumentus ir faktus.

Man kyla du klausimai:

  1. Ar Jūs skiriate administracinius resursus ir tiesiog, biudžeto lėšas? Nes bent jau mano supratimu, administraciniai resursai, tai resursai, kuriais yra administruojama tam tikra sritis. Na pvz., S.Skvernelis galimai pasinaudojo administraciniais resursais, per Šilutės vizitą, kurį galimai panaudojo pranešti apie savo kandidatavimą į prezidento postą. Administraciniai resursai šiuo atveju – išlaidos susitikimo patalpoms, transportui, PR ir t.t. Abejoju, ar vaiko pinigai, vaikų maitinimo išlaidos ar pensijos yra priskirtinos administracinėms išlaidoms.
  2. Ar nemanote, kad būtent žurnalistai turėtų ruošti svarbius argumentus ir klausimus, o pasikviesti pašnekovai atsakyti į labai apgalvotus, iš argumentų ir minčių, išvestus klausimus? Dabar gi, susidaro toks įspūdis, jog laidą iš esmės turi paruošti patys pašnekovai? Gal, jeigu Jūs ruoštumėtės laidai, pastebėtumėte, jog pensijų indeksavimas, ergo pensijų didinimas, priimtas 2016 metų birželio mėnesį?; o „vaiko pinigai“, įsigaliojo 2018 metų pradžioje ir iškart buvo skelbiama, jog LVŽS siekis, kad suma už vaiką pasiektų 100 eurų 2021m? (Tiesa, LVŽS 2016 m. Seimo rinkiminėje kampanijoje minimi 60€, 8 psl.). Tad vienintelis savalaikis klausimas apie kurį būtų buvę galima diskutuoti, tai pradinukų maitinimo finansavimas. Visos šios temos, vertos gilių diskusijų, nes vaiko pinigai, pensijų indeksavimo mechanizmas ir pradinukų maitinimas savaime, turi ir pliusų ir minusų, tačiau Jūs nusprendėte viską "suvesti į vieną", nes ko gero "taip paprasčiau"?
Ekspertą kvietėme oponuoti ne L.Kukuraičiui kaip asmeniui, o pateikti sisteminį apibendrinantį požiūrį į valdžios sprendimus.

Deja, bet kvietėte į laidą, kur viskas turėjo “susivesti į vieną”, t. y. administracinių lėšų panaudojimą, siekiant daryti įtaką rinkėjams. Jeigu Jūs būtumėte kvietusi diskutuoti apie pavienes priemones, jų kaštus ir galimą naudą, taip, pabaigoje Jūs tikrai būtumėte galėjusi apibendrintai klausti, ar matant kaštus ir naudą, politiniai sprendimai priimti yra naudingi ar nenaudingi visuomenei ir jeigu paaiškėtų, jog sprendimai galimai nenaudingi visuomenei (kaštai didesni už galimą naudą), tai kodėl politikai tai daro. Bet peršokti visą analitinę dalį ir prieiti prie “vagys ar ne vagys” (aliuzija į “to be or not to be”), yra tiesiog Jūsų naratyvo stumimas į žiūrovų galvas, ką aš pirmame komentare atitinkamai ir pavadinau - propaganda.

Niekas jūsų nespaudė į laidą ateiti per prievartą ir primygtinai neįkalbinėjo.

Niekada to ir neteigiau. Skambučio turinį pateikiau pakankamai tiksliai.

Į laidą atvyko prof. Romas Lazutka, kuris problemą įžvelgė ir pateikė savo požiūrį į šią problemą ir laidoje abu pašnekovai galėjo atsakyti į klausimus. Prof. R. Lazutka nėra tas ekspertas, kurį kas nors kaip nors galėtų priversti kalbėti, kaip jis negalvoja.

Suprantama, juk ne tie laikai, kad priversti žmones kalbėti per TV ko jie nenori. Tačiau Jūs jau laidos įvade minite problemas ir užbaigiate “o ant nosies rinkimai“. Užduodate pirmą klausimą Ministrui ir na sakykite ką norite, bet tai sugestyvus klausimas, nes Jūs ne klausiate kodėl imtasi svarstyti tam tikras priemones, o iškart ir teigiate, jog tai, dėl artėjančių rinkimų: „<…> toks akivaizdus valdžios pinigų pasipinigavimas, o kai ant nosies treji rinkimai, čia atsitiktinumas?“.

Tai gerbiama Indre, jeigu Jums yra kažkas akivaizdu, kam tada Jums tas Ministras ir ekonomistas? Tai papasakokite tautai, kas Jums yra akivaizdu ir sutaupykite dviejų asmenų laiką (tiesa, vienam pagal pareigas kaip politikui kaip ir priklauso aiškinti tautai, tačiau ekonomistas atlygio už dalyvavimą Jūsų cirke pinigų negauna…bet čia jau atskira tema).

httpv://www.youtube.com/watch?v=7nqqOnDZzdU

 

Mano darbas yra rasti svarbią temą ir ją nušviesti. Kviesdama tiek ministrą, tiek jus ar kitus ekspertus į pokalbį tą ir darau.

Gal visgi sakyčiau yra skirtumas, ar randama tema, ar sugalvojama tema. Skirtumas tas, ar diskutuojama apie faktus, ar bandoma pritempti faktus prie naratyvo.

Jūs turite teisę neįžvelgti problemos, jog valdžia naudoja administracinius resursus rinkimams, bet žurnalistai vis tiek turi pareigą šį klausimą kelti.

Jeigu rasite kur nors žurnalistų pareigų sąrašą, pasidalinkite. Bus įdomu paskaityti. Būčiau linkęs manyti, jog turėjote omenyje, jog žurnalistai turi teisę kelti klausimus. Tebūnie nesvarbu, pareigą ar teisę, taip turi, užduoti klausimus, ieškoti faktų, o ne visuomenei įpiršti tai, kas žurnalistams atrodo “akivaizdu”.

Ar suskaičiavote, kiek kartų Jūs pati minite žodį „rinkimai“? Jeigu neapsirinku, „rinkimus“ minėjote 5 kartus, o prof. Lazutką, rinkimus šmaikščiai paminėjo tik viename sakinyje, atsakydamas Jums į klausimą, ar tai kas daroma, gali būti interpretuojama, kaip rinkiminės dovanos rinkėjams.

Žinau tokį žurnalistikos žanrą, “tiriamoji žurnalistika”, bet dar negirdėjau “įtaigos žurnalistikos” žanro… kai žurnalistai kažką kartoja tol, kol auditorija tuo patiki…

Kad nekiltų nesusipratimo, gerb. Indre, nieko prieš Jus asmeniškai aš neturiu (kaip ir prieš R.Miliūtę, R.Musnicką, A.Matonį “4xM” :) , A.Tapiną , E.Jakilaitį, ar D.Žeimytę), galbūt Jūs (ir jie) geras žmogus, teisybės ieškanti asmenybė, tačiau Jūs, kaip ir gana nemaža dalis kitų žurnalistų, mano akimis, esate katastrofiškos švietimo sistemos, sukryžmintos su kultūrinės etikos stoka vaisius. Deja, bet tokiais vaisiais maitiname mūsų dabartinę demokratiją. Tik gal nereikia stebėtis, kad po tokių “pietų” demokratijai pradeda “skaudėti pilvą”???

p.S. Ir kaip minėjau, ne tik žurnalistai, bet ir ekonomistų gildija turi daug problemų. Dalį jų jau esu aprašęs ir savo blogę, daug apie ekonomikos / vadybos studijų kokybę buvau rašęs asmeninėje (nebeegzistuojančioje) Facebook paskyroje ir manau, dar daug klausimų turėsiu kelti ateityje, nes visuomenės supratimas apie ekonomistus, kaip  apie “visagalius ekonomikos mokslo (Science) žiniuonis” yra labiau nei klaidingas….

========================================================= Žemiau pateikiamas visas I.Makaraityės komentaras: