Viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimo darbo grupės cirkas

Šiandien ir vėl posėdžiavo viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimo darbo grupė, kurios tikslas nustatyti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimo raidos gaires iki 2025 m. Šiame susitikime dalyvavau ir aš. Mano įspūdis – slogus. Nežinau, ar Vyriausybės atstovams trūksta kompetencijos organizuojant tokius darbo “procesus”, ar tiesiog norima vilkintį procesą tol, kol visiems atsibos.

Šiandienos pagrindiai įspūdžiai:

Šiandienos posėdis prasidėjo nuo to, jog profesinės sąjungos pristatė savo poziciją, tiksliau, opoziciją, praėjusią savaitę paskelbtam Vyriausybės planui (aš jį trumpai komentavau čia, prof. R.Lazutkos neblogas komentaras delfi.lt čia).
Po to tarsi ir prasidėjo diskusija apie apie pavienes detales: bazinį dydį, koeficientus, šakutes ir t.t., tačiau darbas konstruktyvus nebuvo.

Trumpai:

* Iš esmės per du mėnesius nėra nieko pasiekta, deja tokia tiesa;

* Nėra jokio supratimo, kaip turėtų būti sutvarkyta viešojo sektoriaus atlyginimų sistema. Šiandien buvo pasisakymų, kiek vieniems, ar kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams reiktų didinti atlyginimus procentais, visiškai nematant atlyginimų sistemos, kaip tokios;

* Aš argumentavau, kad Vyriausybė turi pateikti savo projekto / proceso sutvarkyti atlyginimų sistemą planą: su darbo aprašais, ką ir su kuo planuojama nudirbti ir per kokį laikotarpį. Nors visi diskusijos dalyviai sutaria, jog šiuo metu koeficientai, kurie turėtų atspindėti kiekvieno viešojo sektoriaus darbuotojo “svarbą” yra išbalansuoti ir neteisingi, sisteminio požiūrio, kaip siekti subalansavimo – nėra. Norima eiti paprasčiausiu keliu: didinti mažiausius koeficientus… Ne-sistemą bandoma nesistemiškai taisyti… manau visi supranta, kuo tai baigsis – šnipštu…

* Taip pat argumentavau, jog jeigu jau Vyriausybė pati nesiima šio “proceso” (t.y. viešojo sektoriaus atlyginimų sistemos sutvarkymo), kad šis procesas iš esmės galėtų vykti dabartiniame darbo grupės formate, tačiau būtina surinkti visų dirbančiųjų atlyginimų statistiką pagal profesijas ir tada atitinkamai derybų metų derinti visų profesijų koeficientus.
Seimo narys V.Poderys nelabai teisingai suprato, kas yra “profesija”, maišė su išsilavinimu, tad štai nuoroda į Lietuvos profesijų klasifikatorių su 5437 skirtingomis profesijomis, nuo Seimo nario iki šaltkalvio.
Tol kol nebus “teisingai”, kaip tai suprantama visuomenės, sudėlioti koeficientai – t.y. kiek uždirba Seimo šaltkalvis santykinai žiūrint su Seimo nariu, kiek Seimo narys santykinai uždirba lyginant su chirurgu, chirurgas su rezidentu, o rezidentas su mokytoju, tol neturint tokios teisingos vertybinės sistemos atsispindinčios koeficientų išraiška, visada turėsime “rėkiančias” (dažniausiai pagrįstai) visuomenės grupes, į rėkimą reaguojančius politikus ir atitinkamai toliau klestinčią atlyginimų ne-sistemą.
Kaip teisingai subalansuoti, klausimas sunkus, atsakymas – ko gero derybų keliu. Suprantama, tokios statistikos pateikimas ir atlyginimo sistemos sukūrimo nenori imtis niekas – profesinės sąjungos tam neturi resursų, o Vyriausybei tai reiškia metus ar dvejus debatų ir diskusijų, kas neparanku dėl artėjančių rinkimų, juolab, kad dabartinius 15 įstatymų, kurie vienu ar kitu būdų reguliuoja koeficientus – teiktų kardinaliai keisti. Grėstų rimta “reforma” antroje kadencijos pusėje… 😀

* Profesinės sąjungos nesutaria, ar bazinis dydis turėtų būti indeksuojamas taip, kad realiai nebereiktų profesinių sąjungų įsikišimo (indeksuojant viešojo sektoriaus darbuotojų bazinį dydį su VDU raida, kaip aš teikiau savo pasiūlyme), ar visgi indeksavimas turėtų tik padengti kainų augimą (infliaciją), o visą kitą turėtų priklausyti nuo profsąjungų gebėjimų “išsiderėti“. Na tokio “išsiderėjimo” rezultatus mes matome, kai šiemet BD padidėjo vos 1.3% apskritai.
Tai yra kritinis klausimas ir kol profesinės sąjungos nesutars – proveržio nebus. Tačiau šioje vietoje man kyla irgi tam tikrų abejonių: ar nereikėtų pateikti abiejų variantų pasirinkti patiems viešojo sektoriaus darbuotojams? Juk profesinės sąjungos atstovauja tik apie ~10 proc. visų užimtųjų, taigi maksimaliai, tik ~30 proc. visų viešojo sektoriaus darbuotojų. Bet imtis demokratijos – vargu ar norės kai kurios profsąjungos, kurios manau, kaip tik nori profiliuotis per tai, kad veda derybas, bet nemanau, kad ir pati Vyriausybė su tuo sutiktų, nes na juk… viską reikia baigt iki kovo… 😀

* Diskusijos dalyviai koncentruojasi į dvi atlyginimo dedamąsias dalis: bazinį dydį bei koeficientus, tačiau regis primiršta priedus. Šiandien diskusijoje buvo paminėta, jog kartais priedai sudaro iki 60% darbuotojo atlyginimo. Taisyk koeficientus netaisęs, bet jeigu nebus sumažinta maksimali priedų (kintamoji) dalis atlyginime, tai ne-sistemos nesutvarkysime. Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai turėtų mano supratimu parengti ataskaita, kokia yra OECD / ES šalių viešojo sektoriaus darbuotojų priedų politika. Kiek ir kokio lygio ar profesijos darbuotojams galima mokėti priedus. Manau yra akivaizdu, jog priedas pvz., Užimtumo tarnybos direktorei, galėtų būti svarbus motyvavimo instrumentas taigi ir sudaryti didesnę atlyginimo dalį, tačiau pvz., kokiam Užimtumo tarnyboje dirbančiam ir dokumentus tvarkančiam specialistui, vargu ar priedas turėtų sudaryti reikšmingą atlyginimo dalį ( šioje vietoje nekalbu apie priedus už viršvalandžius ir t.t. kalbu tik apie priedus kaip skatinimo priemones).

* Intelektualiai buvau išprievartautas, kai iš Vyriausybės vicekanclerio D. Matulionio išgirdau mintį, jog ši darbo grupė turi diskutuoti tik apie atlyginimus, bet ne apie jų finansavimo šaltinius. Suprask, koks jums skirtumas, kaip bus finansuojama. O skirtumas yra nemenkas: jeigu viešojo sektoriaus atlyginimų didinimas bus finansuojamas dabartinėje mokesčių sistemoje (“gyvulių ūkyje”), tai už savo atlyginimo didinimus, patys dirbantieji ir susimokės. Tačiau akivaizdu, jog tokia diskusija yra nepageidautina, nes nevalia gadinti Vyriausybės prestižinio projekto “milijardas milijonui”. Manau tokia pozicija, buvo nepriimtina ir posėdyje dalyvavusiems Seimo nariams V.Poderiui ir T.Tomilinui bei profsąjungų atstovams

* Jautėsi baisus spaudimas “rezultatams”. Vicekancleris D.Matulionis norėjo, jog profsąjungos apsispręstų, kaip indeksuojamas BD, tačiau šiuo metu, nei kokių nors paskaičiavimų iš FinMin pusės, nei pasiūlymų kaip toks indeksavimas būtų finansuojamas nėra. Taigi, vos ne pirk katę maiše… Tiesa, bepigu Vyriausybei siūlyti ją pirkti, kai Vyriausybės atstovai nori indeksavimą pradėti tik po kitų Seimo rinkimų…

* Nesuprantu, kodėl iki šiol vykstančios diskusijos, kurios nulems ~400 000 darbuotojų atlyginimų raidą, nėra transliuojamas viešai. Manau tiek žiniasklaida, tiek patys dirbantieji turi teisę matyti, kaip vyksta šis “cirkas”, kurio pabaigoje Vyriausybės vicekancleris pasako:

..bet sutariame, kad išėję skelbsime žinią, jog kultūros darbuotojams didinsime … proc. , o socialinės srites arbuotojams …. proc. atlyginimus

Tikiuosi Tomas Tomilinas prisimins savo žodžius, jog jeigu ne Vyriausybė, tai jis asmeniškai pradės transliuoti šiuos posėdžius 🙂

Nežinau, PR šou, cirkas, ar nuvarginimo strategija –  tačiau nesivienijant profesinėms sąjungoms, nedidinant bendradarbiavimo su politikais, nereikalaujant tikslių duomenų, statistikos ir paskaičiavimų –  kalbos tęsis, o rezultatų nebus…

3 comments

  1. Mauras says:

    Matulionis kiek pamenu buvo Kubiliaus “Atviros vyriausybės” kancleris, galite jam tai priminti. Dabar tiesa, atvirumas subiurokratėjo ir iš kultūros pavirto tik ES finansuojamu projektu:
    https://lrvk.lrv.lt/lt/apie-vyriausybes-kanceliarija/projektai/vykdomi-projektai/atviros-vyriausybes-iniciatyvos

    Vis dėlto, gal šis viešojo sektoriaus darbo grupės atvejis, kai jos siūlomi pokyčiai palies kokius 400 tūkst. dirbančiųjų ir jų šeimas, galėtų būti idealiai tinkamas pabandyti taikyti projekto sukurtus rezultatus? Nesvarbu, kad kokiam nors medžiotojų ar agronomų būreliui rezultatų reikia iki kovo.

    Nes nuo 2016.09 (finansavimo sutarties pasirašymo data) rezultatai, nors viešai nematomi, jau neabejotinai yra, ir aukšto lygio, profesionalūs kaip visa ši vyriausybė “…siekiama suformuoti bendrą viešųjų konsultacijų praktiką viešojo valdymo institucijose, padidinti visuomenės dalyvavimo viešajame valdyme veiksmingumą, plėsti informacijos apie Vyriausybės vykdomą veiklą ir visuomenės įtraukimo į sprendimų priėmimą priemones prieinamumą, sustiprinti viešojo valdymo atvirumo plėtrai reikalingas kompetencijas.”

  2. algis kazlauskas says:

    Ačiū už nuorodą į LPK. Būtu įdomu ir akompanuojančios algos. Turbūt kiekviena klasė turi algos ribas? Tai bent darbas klasifikuot ir algų ribas nustatinėt. Koki gi matą panaudosi? Kur pasišaukiama rinka į pagalbą?

    • Justas Mundeikis says:

      Nesu atlyginimų sistemų specialistas, bet kažkokiu būdu visgi turėtų būti reguliuojama saranga tarp visų viešojo sektoriaus darbuotojų. Privačios rinkos santykiais nežinau ar galima pasiremti, nes daugelio profesijų trūktų, pvz., policininkų, kartu reikia suprasti, jog privati rinka, nebūtinai atspindi “rinkos pusiausvyrą” jeigu viešojo sektoriaus atlyginimai daro didelę įtaką. Tad klausimas yra sudėtingas ir atsakymų kaip sutvarkyti – aš nežinau. Tik šiuo komentaru apie posėdį norėjau parodyti, aks vyksta už uždarų durų, t.y. kaip “sprendžiamas” ~380 000 dirbančiųjų atlyginimų klausimas…

Leave a Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: