Gal nustokime mulkinti visuomenę dėl to, kas sumoka mokesčius?

Gal nustokime mulkinti visuomenę, dėl to, kas sumoka mokesčius į biudžetą? Aš suprantu, kad VMI ko gero “taip pateikė”, o 15min.lt “taip perteikė” ir kad “suneša” nėra labai apibrėžtas terminas, nes neaišku, “sumokėjo” ar “pervedė”, bet manau žinutė skaitytojams yra aiški – verslas suneša t.y. sumoka didžiąją dalį mokesčių. Kurmi, tu kurmi…

Nors galime leistis į gilias diskusijas apie tai, kas sumoka mokesčius, pagal mokesčių teoriją tai priklauso nuo prekės ar paslaugos pasiūlos ir paklausos elastingumo, tačiau supaprastintai ir trumpuoju periodu vertinant:

  • vartotojai sumoka PVM, akcizo mokesčius
  • darbuotojai sumoka GPM, socialinio draudimo įmokas (Sodra, PSD)
  • verslas sumoka pelno mokesčius, NT, taršos mokesčius ir t.t.

Priskirti visas VMI administruojamas įmokas prie “įmonių sumokamų mokesčių” yra  idiotiškumas kvadratu. Deja ir 15min.lt žurnalistas galėjo į ne tiesiog “copy paste” daryti, bet ir savo kritišku vertinimu pasinaudoti.

Štai skaičiai iš 2019 m. biudžeto projekto (be ES lėšų):

Mokesčių / įmokų rūšis Mln. € %
PVM 3850.5 27.32%
Socialinio draudimo įmokos 2722.4 19.32%
Sveikatos draudimo įmokos 1424.6 10.11%
GPM (savivaldybių biudžetams) 1534.3 10.89%
GPM (valstybės biudžetui) 1744.7 12.38%
Dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos 192.4 1.37%
Pajamos už prekes ir paslaugas 220.4 1.56%
Sandoriai dėl materialiojo ir nematerialiojo turto ir finansinių įsipareigojimų prisiėmimas 124.7 0.88%
Pelno mokestis 739 5.24%
Akcizai 1540.8 10.93%

Šaltinis: http://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/LT_ver/2019%20m_%20biudzetas%20glaustai(1).pdf (9 psl.)

Jeigu prie vartotojų, t.y. gyventojų sumokamų mokesčių priskirsime tik PVM, GPM ir socialinio draudimo įmokas, bet nepriskirsime akcizų mokesčių (nes dalį gali sumokėti ir įmonės), tai bendra VARTOTOJŲ sumokama, SUNEŠAMA, biudžeto dalis prognozuojama sieks 80.01%

Pelno mokestis, t.y. pagrindinis verslo sumokamas mokestis, planuojama sieks tik 5.24% viso Lietuvos biudžeto.

Gal nustokime mulkinti visuomenę dėl to, kas sumoka mokesčius?

8 comments

  1. algis kazlauskas says:

    Lietuvoje krašto gamyba t.y. BVP, tai visa ka Lietuva pagamina pasiskirsto apytikriai taip – puse išmokoma darbuotojams algoms, o antra pusė Likutis t.y. pelnas. Tad pagal viršutine lentelę darbuotojai iš algų ir apmokestinimų pildo budžeta 80-95%, o iš pelno, antros pusės gamybos (Likutis) dapildoma 5% budžeto. Pilnai suprantama kodėl verslininkams tenka riebiai mokėti už tokius straipsnius kaip Ernesto Naprio?

    • Justas Mundeikis says:

      Turiu paprieštarauti, BVP pajamų metodu pasiskirsto į 3 dalis:
      – darbuotojų atlyginimą
      – likutinį pelną ir mišrias pajamas
      – gamybos / importo mokesčius minus subsidijas

      Preliminariais duomenimis darbuotojų atlyginimas sudarė ~43.8% BVP (2017m). Tačiau ir likutinis pelnas (45.8%) atėmus investicijas, iš esmės būna paskirstomas tiems patiems gyventojams dividendų pavidalu. Suprantama, dalis pelno dividendų iškeliauja iš Lietuvos, jeigu įmonės teisiškai priklauso ne Lietuvos gyventojui. Tiesa ir ta, jog mišrios pajamos, tai pajamos iš individualios veiklos, o didėjant “uberizacijai” ta dalis vis labiau didėja, ir nors tai tiesiogiai atspindi darbo užmokestį, statistikoje ji nugula į “Bendrasis likutinis perteklius ir bendrosios mišriosios pajamos” grupę…

      taigi suma sumarum, nėra taip, kad iš 43.8% gyventojai sumoka 80% biudžeto įplaukų…

      tačiau tiesa yra ta, kad keičiantis ekonominei struktūrai 21 amžiuje, ekonomistams vis sunkiau pasakyti kiek uždirba “darbas” ir kiek “kapitalas”… (bent jau iš viešai prieinamų šaltinių)

      • algis kazlauskas says:

        Mano žiniomis 2016 metais bendrosios mišriosios namų ukių pajamos 2.492 mil. eu. Tad darbuotojams atlygis ir bendrasis likutinis perteklius lieka apytikriai lygus ir sudaro apie 80% BVP. Išeina, kad likutis apmokestinamas 5,4% tuomet dalis išmokoma dividendais dar 1,37% mokestis, o po to kaip jus minėjote, iškeliauja į užsienį pas užsienio savininkus, dar sunaudojamas lietuvių savininkų pragyvenimui Lietuvoje, arbo ir Lietuvos savininkai jį investuoja užsienyje. Iš tos veik pusės Lietuvos gamybos budžetui tik trupinys. Jei veik visas likutis būtu investuojama Lietuvoje turėtume matyti našumą ir BVP kylant kaip ant mielių.

  2. Mauras says:

    iš vieno teksto supratau, kad Ernestas Naprys turi stiprų bias, arba didelių problemų su suvokimu, kas yra valstybė, ir ant ko ji laikosi. Libertarinės mokesčių reformos jam patinka, reikalavimas kelt mokytojų atlyginimus ne.
    https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/ernestas-naprys-as-tikrai-neisiu-i-protesta-sekmadieni-500-1070842

    • Justas Mundeikis says:

      Šiaip, kiek teko pačiam bendrauti su Ernestu, man susidarė gana objektyvaus ir mastančio žurnalisto įspūdis. Kliurkų kaip antai VMI spaudos pranešimo perspausdinimo, manau visiems pasitaiko… dėl Ernesto pozicijos dėl mokytojų mitingo – manau tai jo asmeninė pozicija ir ją gerbiu.
      Man asmeniškai Tapino organizuotas mitingas irgi atrodė šou, dėl ko aš atsisakiau eiti ir kalbėti ant scenos. Tapinas ir co, mano supratimu labai kryptingai juda nuo objektyvios žiniasklaidos, prie selektyvaus žinių pateikimo, o įvairių mitingų organizavimas yra de facto dalyvavimas politikoje. Tad jo gynimasis, esą jis ne politikas, neįtikina. Tad taip, mitingas turėjo tam tikrą neskanų prieskonį, kaip ir suformuluoti tikslai – jie neatrodė logiški ir man ir skyrėsi nuo mokytojų reikalavimų, išsakytų ŠMM viduje.
      Taigi neskubėčiau priskirti Ernesto kuriai tai kategorijai. Tai nereiškia, jog negalima konstruktyviai kritikuoti žurnalisto darbo… kaip ir ekonomistai, yra net labai kritikuotini 😀

      • Mauras says:

        jei iš žurnalisto tekstų šviečia asmeninė ideologizuota pozicija, jis jau nebe žurnalistas, o politinis apžvalgininkas. Toks, kuris nemėgina vertinti objektyviai ir kalbinti visų pusių, o tekste suteikia progą dominuoti LLRI valeškaičių nuotraukoms ir nuomonėms. Naprio pozicija lygiai tokia pati, kaip “Verslo žinių” Baryso ar Simėno – mokesčių mažinimas gerai (nes mažina darbdavių sąnaudas ir spaudžia viešojo sektoriaus finansus, kas sukuria daugiau erdvės privačioms paslaugoms), o pensijų reforma blogai (nes atima riebų kąsnį iš finansų tarpininkų). Lietuvos banko vertinimas, oriemntuotas į platų visuomenės interesą – iš esmės diametraliai priešingas.
        https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/reformos-parode-tikraji-veida-ka-besirinktum-pensija-mokes-tik-sodra-662-969284

        Taip vertinant, Vainienė irgi turi asmeninę poziciją, kurią viešai skleidžia per žiniasklaidą ir iš kurios gyvena, kas jai už tą poziciją mokėjo ir toliau moka, visi žinom.

        Tapino asmenybės ir veiklos stiliaus nediskutuosiu. Tačiau jei į kitus jo organizuotus renginius nėjau, tai šis padarė reikalingą darbą – išvedė žmones prie vyriausybės parodyti, kad premjero ir jį atvedusios partijos politika švietime daug kam nepriimtina.

        Tikslai, kalbos – mitinge visko buvo, bendrai kiek pamenu kratinys, įskaitant skystą profsąjungų vadovės pasisakymą, pilietinę poziciją išsakyti atėjusį Vytarą Radzevičių, Vilniaus licėjaus Jurkevičiaus asmeninės darbotvarkės pasiūlymus (atšaukti etatinį, kas neturi nieko bendra su mokytojų reikalavimais), ir pigoką Navicko šou. Bet atmetant asmeniškumus, veiksmas teisingas ir reikalingas, visiems pliusas.

  3. Matas says:

    Puiki pastaba, Justai. Klausimas. Gal turete vaizd1 kaip mes su savo skaičiais atrodome ES kontekste?
    Būčiau dėkingas.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.