Transparency International paskelbė naujausią (2018 m.) korupcijos suvokimo indeksą. Galima būtų teigti, kad naujienų nebuvimas, yra gera naujiena, nes Lietuvos rezultatai jau keturis metus iš eilės tokie pat – 59 balai (skalėje nuo 0 iki 100, kur 0 suvokiama kaip labai daug korupcijos, 100 – labai mažai korupcijos). Kita vertus, turime užduoti sau klausimą, ar turint dvejus metus „profesionalų“ Vyriausybę, siekiančią skaidrumo ir tvarkos viešajame sektoriuje, naujienų nebuvimas yra iš tiesų gera naujiena?

Dar labiau neramina, tai, jog atotrūkis tarp Lietuvos ir Estijos didėja, t. y. Estijoje suvokiamos korupcijos yra mažiau, nei Lietuvoje, ir mažėjo, ypač per paskutinius dvejus metus.

[caption id=”attachment_1402” align=”aligncenter” width=”1024”] Korupcijos suvokimo indeksas 2018, pasirinktos šalys. Duomenys iš: https://www.transparency.org/cpi2018[/caption]

[caption id=”attachment_1405” align=”aligncenter” width=”1024”] Korupcijos suvokimo indeksas 2018, Europos šalys. Duomenys iš: https://www.transparency.org/cpi2018[/caption]

Ar korupcijos suvokimo ataskaita - šaltas dušas Vyriausybei ir valdantiesiems? Abejoju, nes sekančių dviejų metų rinkimų maratonas, vargu ar leistų iš esmės imtis „nepopuliarių“ sprendimų. Partijų viduje, IMHO, imtis pokyčių nėra nei noro, nei galimybių (nėra jaunimo, kuris galėtų keisti partijų struktūrą, valdyseną), bet ir tas verslas, kuris yra pripratęs prie viešųjų pirkimų gaunamos naudos ir kuris tikėtina turi pakankamai galios daryti įtaką politikams, nebus suinteresuotas esminiais pokyčiais. Taigi, iki susimatymo kokiais 2022m (?), nes iki tol, pokyčių , t. y. naujienų vargu ar bus.