Šiandien per Žinių Radijo laidą “Dienos klausimas” buvo gvildenama tema, ar būtų prasminga, jog darbdavys darbo skelbime šalia visų pageidavimų pretendentams nurodytų ir darbo vietos atlyginimą. Diskusijai įtakos turėjo Seimo nario T.Tomilino teikiamas projektas. Apie viešą atlyginimų skelbimą aš kalbu jau paskutinius porą metų, nes įžvalgiu daug pliusų. Dalį jų, paminėjau ir “Dienos klausimo” laidoje.

Tiesioginė nauda abiems pusėms

Nauda darbdaviui yra akivaizdi: paskelbęs darbo skelbime informaciją apie atlyginimą, jis sulauks ne tik tokių pretendentų, kurie sutiktų už tokį atlyginimą dirbti, bet kartu, jis gali sulaukti ir pretendentų, kuriems skelbiama pozicija pasidaro patraukli būtent dėl numatyto atlyginimo. Tai leistų sutaupyti laiko tiek patiems darbdaviams, tiek darbo ieškantiems asmenims, nes turėti net kelis susitikimo pokalbius ir pabaigoje išsiaiškinti, jog nebus rastas kompromisas dėl atlyginimo - yra pretendento ir savo personalo skyriaus darbuotojų / įmonės vadovų laiko gaišimas. Taip pat darbdaviai neskelbdami atlyginimo rizikuoja nepritraukti geresnių potencialių kandidatų.

Viešos informacijos nauda darbuotojams

Vieša informacija apie atlyginimus turi ir kitą didžiulį pliusą: ji skatina racionalių lūkesčių kūrimąsi darbo jėgos pasiūlos (darbuotojų) pusėje. Šiais laikais, kai studentai stoja studijuoti, jie ne visada žino, kokios algos bus galima tikėtis ir ne retai, turi pernelyg optimistinius lūkesčius, to pasekmė - neatitikimas tarp darbo rinkoje reikalingų ir pasirinktų mokytis ar studijuoti profesijų. Su panašia situacija susiduria ir bedarbiai. Neturėdami informacijos apie siūlomus skirtingų profesijų atlyginimus, jie negali priimti pagrįstų sprendimų, pvz., ar verta pasirinkti kokius nors profesinius kursus, ar verta ieškoti darbo didesniame miestą, regiono centre ir pan. Taip pat vieša informacija galėtų prisidėti prie to, jog darbuotojai ir patys pradėtų labiau investuoti į savo žinias, lankytų įvairius kursus, mokytųsi ir panašiai, nes šiuo metu nuo tokių pažangių valstybių kaip Danija, Suomija ar Švedija, atsiliekame ~5 kartus, pagal gyventojų dalį, kuri dalyvauja mokymosi programose.

Taigi darbo jėgos pasiūlos pusėje atsiranda tam tikrų disbalansų, kurie skatina struktūrinį nedarbą bei emigraciją. Informacijos asimetrijos pašalinimas padėtų sušvelninti ar net išspręsti šias problemas.

Viešos informacijos nauda darbdaviams

Viešai prieinama informacija apie profesijų ar pareigybių atlyginimus teikia naudą ir darbdaviams. Darbdaviai, ypač mažesnėse įmonėse gali turėti neteisingus lūkesčius, kokia yra tam tikro specialisto kaina. To pasekoje, gali būti gaištamas laikas, bandant surasti reikiamos kvalifikacijos specialistą. Ypač mažoms įmonėms, mano supratimu, vieša informacija padėtu laiku adaptuoti lūkesčius ir nuspręsti, kokios kvalifikacijos specialisto norima. Galbūt įmonei labiau prasminga į darbą priimti absolventą, be darbo patirties ir jį “užsiauginti”?

Baimė viešumui yra baimė konkurencijai

Aišku, nenoras viešinti atlyginimų yra suprantamas, priėmei darbuotoją, moki atlyginimą daugiau jo nebedidinamas ir gyveni sau ramiai (dalinai šiai problemai spręsti sukūriau “Sąžiningo atlyginimo skaičiuoklę” kuri parodo, kaip tam tikrame sektoriuje vystėsi vidutinė alga, tam, kad darbuotojas įgautų daugiau derybinių argumentų dėl savo atlyginimo).

Viešas atlyginimų skelbimas reikštų, jog darbuotojai matydami konkurentų siūlomus atlyginimus, būtų labiau motyvuoti keisti darbovietes, kas savaime jiems suteiktų jau esame darbe tam tikras derybines galias. Tai gali pasirodyti iš pradžių kaip minusas, tačiau reikia suprasti, jog Lietuvoje, verslas per mažai investuoja į savo gamybinius pajėgumus ir į žmogiškąjį kapitalą, matydamas kylančius darbo jėgos kaštus, darbdavys taptų labiau suinteresuotas, jog kartu su kylančių atlyginimu, didėtų ir darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė įmonei. Todėl tai galbūt net paskatintų didesnes investicijas visoje šalyje.

Vienas galimas minusas

Visgi vienas minusas yra galimas: norint daugiau konkurencijos, galima jos ir negauti. Gali nutikti ir taip, jog įmonės vertindamos rinkos situaciją, gali pradėti labiau orientuotis į kitų įmonių skelbimus ir nesiūlyti didesnių, nei galėtų mokėti atlyginimų. Tad šiuo klausimu reikėtų daugiau ekonominių eksperimentų ir tyrimų. Kur kas saugiau, gali pasirodyti galimybė, jeigu Sodra pradėtų skelbti profesijų (ne profesijų grupių) vidutinius atlyginimus, juos suskaidant pagal regioną, darbo stažą, įmonės dydžio grupes ir t.t. Toks informacijos prieinamumas savaime padėtų darbuotojams ir darbdaviams adaptuoti lūkesčius. skaitytojams siūlau pažiūrėti, kaip panaši statistiką atrodo, kai atlyginimai pateikiami grupėmis šiame Excel faile:

Darbdavių argumentas - "Čia viskas derybų reikalas"

Šis argumentas yra baisus Lietuvos verslo kultūros ir proto trūkumo įrodymas. Kodėl? Nes jis parodo, jog priešingai nei “Vakaruose”, Lietuvoje darbdaviai ieško specialisto už mažiausią kainą, o ne geriausio specialisto už galimą mokėti atlyginimą. Galbūt atlyginimų viešinimas ir prisidėtų, prie šios kultūros keitimo….

Mano mintys nuo 39:45 httpv://www.youtube.com/watch?v=OQyPd0SPA34