Prieš geras dvi savaites perskaičiau Hans Rosling knygą “Faktų galia”. Šiame komentare trumpai apie pačią knygą bei kaip pritaikyti knygoje pateikiamus pasiūlymus praktikoje, pvz., vertinant politikų pasisakymus bei naujienas žiniasklaidoje bandant demaskuoti didelių skaičių apgavystes. Knyga prasideda nuo gana paprasto, kaip gali iš pradžių pasirodyti, 13-os klausimų apie pasaulį testo. Štai keli klausimų pavyzdžiai:

Per pastaruosius dvidešimt metų žmonių, gyvenančių visiškame skurde… a) beveik padvigubėjo b) liko tiek pat c) sumažėjo per pusę

Kiek vienerių metų vaikų visame pasaulyje šiandien yra skiepijami nuo kai kurių ligų? a) 20 procentų b) 50 procentų c) 80 procentų

Knyga  "Faktų galia"

Skaitytojai įsivertinę savo žinias tikėtina nustemba pastebėję, jog į daugumą klausimų atsakė neteisingai. Knygos autorius pažymi, jog 2017 metais apklausus beveik 12 000 žmonių iš 14 šalių, į pirmuosius 12 klausimų vidutiniškai teisingai buvo atsakyta tik į 2 (13 klausimas apie klimato kaitą) ir net 15 procentų respondentų teisingai neatsakė nei į vieną klausimą. Knygos autorius pažymį, jog įvertinus apklausos rezultatus galima daryti išvadą, jog išsilavinimas nelėmė tikimybės atsakyti į klausimus teisingai, o kai kurios visuomenės grupės, pvz., Nobelio premijos laureatai klydo netgi dažniau, nei visa kita visuomenės dalis. Autorius iškelia hipotezę, jog dauguma respondentų klysta, ne tik galimai dėl to, jog jų žinios apie pasaulį yra pasenusios, bet ir todėl, jog žmogaus prigimtis yra labiau reaguoti į neigiamus faktus bei pernelyg dramatiškai vertinti pasaulį. 10-yje knygos skyrių Hans Rosling aprašo instinktus, kurie lemia per dramatišką pasaulio suvokimą, taip pat kiekviename skyriuje autorius aprašomą instinktą iliustruoja savo paties patirtimi bei pateikia siūlymus, kaip išvengti panašių mastymo bei vertinimo klaidų.

Nerekomenduočiau šios knygos tiems, kurie nori atnaujinti savo žinias apie pasaulį, nors knygoje ir pateikiama pakankamai įdomių faktų, man susidarė įspūdis, jog autorius ganėtinai selektyviai pasirenka pristatomus faktus bei temas. Tačiau rekomenduočiau šią knygą tiems, kurie norėtų užsiimti savirefleksija ir įsivertinti, ar dažnai patys remiasi išankstiniais nusistatymais bei klaidinga informacija, ar dažnai pakliūva į savo paties instinktų paspęstus spąstus.

Dydžio instinktas

Penktame skyriuje, Hans Rosling aprašo dydžio instinktą – žmonių polinkį išpūsti reiškinių svarbumą bei klaidingai įvertinti reiškinių dydžius, ypač kai vertinami pavieniai dydžiai. Todėl autorius siūlo dvi priemones dydžio instinktui suvaldyti – naudoti palyginimą ir dalybos aritmetiką. Beskaitydamas šį knygos skyrių, negalėjau negalvoti apie mūsų dabartinės Vyriausybės lozungą „Milijardas milijonui“. Manau šis lozungas turėjo sėti pasitikėjimo Vyriausybės bei valdančiosios Seimo daugumos darbais sėklą, iš kurios išaugusio medžio vaisius Valstiečių žaliųjų atstovai, tikėtina, ketino raškyti per ateinančių dviejų metų rinkimų maratoną. Milijardas skamba įspūdingai, bet ar toks skaičius savaime yra žmonių suvokiamas ir racionalizuojamas? Tad tikrai prasminga pasinaudoti Hans Rosling patarimu ir imtis dalybos veiksmų…

Milijardas kiekvienam šalies gyventojui

Jeigu padalinsime 1 milijardą iš trijų metų arba 36 mėnesių, nes tokia mokesčių reformos poveikio trukmė, o tada iš Lietuvos gyventojų skaičiaus (2019 sausio mėn. - 2 793 968), gausime kur kas labiau suprantamą skaičių, t. y. kiek vidutiniškai naudos mokesčių reforma turėtų duoti kiekvienam asmeniui per mėnesį t. y. 9.94 €. Akylas skaitytojas šioje vietoje galėtų įsiterpti ir sakyti, jog mokesčių reformą pajus tik dirbantieji, tad vardiklyje turėtų būti ne 2.8 milijono gyventojų, o tik 1.4 milijono užimtųjų. Padidėjusių pajamų prasme tiesa, tačiau padidėjusios pajamos pasiskirsto ne tik dirbantiesiems. Juk dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų šeimoje, dirbančiųjų pajamos pasiskirsto irgi visiems 4 šeimos nariams bei neretai dirbantieji dar rūpinasi ir savo pensijinio amžiaus tėvais… Pripažinsiu, milijardas milijonui, man asmeniškai skamba kur kas patraukliau, nei 10 eurų per mėnesi vienam gyventojui.

Tačiau šis lozungas tik vienas iš daugybės pavyzdžių, kai valdžios atstovai radijo ar televizijos eteryje naudojo didelius skaičius. Kodėl šie „svarbūs dėdės ir tetos“ nuolat kalba apie milijonus, o ne apie tai, kaip tai paveiks gyvenimo situacija individualiame lygyje? Nes dideli skaičiai, imponuoja, o individualūs ir maži skaičiai, ar poveikio vertinimas, paliktų karalių nuogą. httpv://www.youtube.com/watch?v=bltzwln6iO0 LRT Forumas - 2018-10-22

Dramatizuoja ir žurnalistai

Knygos „Faktų galia“ autorius pažymi, kad tam tikrą iškreiptą supratimą apie realybę padeda sukurti ir tendencingi, ne retai neigiama konotacija pasižymintys žiniasklaidos pranešimai. Aktualus pavyzdys: 15min.lt žurnalistas Ernestas Naprys praėjusią savaitė parašė dienos temos straipsnį pavadinimu: „Čia tai algų augimas: tarnautojui – 50–100 eurų, įstaigos direktoriui – 500 eurų į rankas“. Perskaičius tik antraštę, neskaitant paties teksto gali kilti emocinė reakcija: “Vagys, didinasi sau atlyginimus” ar panašiai… Tai, kad viešojo sektoriaus darbuotojai yra veltėdžiai, įvairaus plauko libertarai bei lobistai perša jau kelis dešimtmečius, tad tokia emocinė visuomenės reakcija - beveik garantuota.

Atsisakiau Ernestui komentuoti paskelbtą valstybės tarnautojų atlyginimų skaičiuoklę, nes mano žiniomis, didžiajai daliai Valstybės tarnautojų atlyginimai realiai nedidės, dėl dingstančios kvalifikacijos klasės bei įvairių priedų. Be to, atlyginimo padidėjimas atspindi net 3 faktorius: Valstybės tarnybos įstatymo poveikį koeficientams, Valstybės tarnautojų bazinio dydžio didinimą bei mokesčių ir pensijos “reformas”.

Tai jog Valstybės tarnautojams atlyginimai nedidės šimtais iš esmės patvirtina ir straipsnyje cituojamas VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamento Politikos skyriaus patarėjas Adrianas Mečkovskis, pasak kurio apie 80 proc. visų valstybės tarnautojų turėjusių 12-ą kategoriją, II klasę ir dirbančių II įstaigų grupėje atlyginimas padidės apie 30 eurų (15min.lt).

Tokiam tipiniam Valstybės tarnautojui, tai reikštų, jog atlyginimas į rankas galėtų padidėti priklausomai nuo turimo darbo stažo tarp 7.1 ir 12.7 procento (atitinkamai 0 ir 30 metų stažo), taigi vidutiniškai tiek, kiek per paskutinius metus didėjo ir šalies vidutinis darbo užmokestis (~10 procentų)

[Pastaba: šioje vietoje nevertinu kaupimo 2 pakopoje, nes tai sumažintų pajamas į rankas, tačiau kaupimas 2 pakopoje yra tas pats atlyginimas, tik atidėtas į ateitį. Taip pat nėra aišku, ar pvz., įstaigos vadovas turi perskaičiavus naująją koeficientą, jeigu jis viršija apatinės koeficiento šakutės ribas, taikyti koeficiento atitikmenį, ar gali, taupydamas darbo užmokesčio fondą, taikyti tiesiog žemutines šakutės ribas. Tokiu atveju galimas net pajamų sumažėjimas!].

[caption id=”attachment_1314” align=”aligncenter” width=”1024”] Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiuoklė https://www.ird.lt/uploads/tools/vtdu_skaiciuokle.html[/caption]

[caption id=”attachment_1315” align=”aligncenter” width=”1024”] Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiuoklė https://www.ird.lt/uploads/tools/vtdu_skaiciuokle.html[/caption]

 

Kiek iš tiesų ir kokiems valstybės tarnautojams padidės atlyginimai dabar dar pasakyti per anksti, teks sulaukti statistinių ataskaitų. Tačiau jau dabar darosi akivaizdu, jog antraštėje minimi dideli skaičiai, labiau išimtys nei taisyklė, o daugeliu atveju, didėjantys atlyginimai tik atspindės vidutinio darbo užmokesčio raidą.

Apibendrinant, norėčiau palinkėti visiems kaskart išgirdus ar perskaičius naujienas apie absoliučius skaičius, visad užduoti klausimus: ką tie skaičiai reiškia vienam žmogui? Kokia tokio pokyčio procentinė išraiška? Ir kaip tokie absoliutūs skaičiai atrodo bendrame kontekste? Taigi lyginkite ir dalinkite, kaip ir patarė Hans Rosling.

Atsakymai į minėtus du klausimus komentaro pradžioje
  • Per pastaruosius dvidešimt metų žmonių, gyvenančių visiškame skurde sumažėjo per pusę
  • Kiek vienerių metų vaikų visame pasaulyje šiandien yra skiepijami nuo kai kurių ligų? 80 procentų