Šiandien InfoTV paėmė trumpą interviu apie neegzistuojančią turto nelygybės statistiką Lietuvoje. Kadangi reportaže tik kelios sekundės viso mano teksto, manau verta papildyti tuo, kas netilpo į reportažą apie turto nelygybę Lietuvoje.

Gini koeficientas - nelygybės matas

Pajamų ar turto nelygybė gali būti įvertinta GINI koeficientu, kuris parodo kaip stipriai yra išreikšta nelygybė. Gini koeficiento reikšmė gali svyruoti nuo 0 iki 100 punktų, jeigu reikšmė lygi - 0, tada pajamos arba turtas yra pasiskirstęs vienodai visiems asmenimis, jeigu reikšmė lygi - 100, visomis pajamomis ar turtu disponuoja vienas asmuo.

Disponuojamų pajamų (t.y. pajamų po mokesčių ir socialinių išmokų) nelygybė Lietuvoje antra pagal dydi visoje ES ir siekia 37.6, didesnė disponuojamų pajamų nelygybė tik Bulgarijoje, kur ji siekia 40.2, mažiausia pajamų nelygybė Slovakijoje - 23.2

Turto nelygybės statistika

Kur kas mažiau yra žinoma apie turto nelygybę ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Pagrindinė problema, kaip pažymi EBPO ekspertai, tai vienodos ir aiškios metodikos trūkumas, jog visos šalys galėtų surinkti patikimus ir palyginamus duomenis. Visgi remiantis ankstesniais tyrimais, yra žinoma, jog turto nelygybė visada gerokai viršija pajamų nelygybę, ir pvz., grynojo turto nelygybės GINI indeksas Estijoje siekia apie 70, o Latvijoje net apie 80. punktų. Galima tik numanyti, jog Lietuvoje grynojo turto nelygybė svyruoja panašiame diapozone.

[caption id="attachment_1334" width="795" align="aligncenter"] European Semester: Thematic factsheet – Taxation – 2017 https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/file_import/european-semester_thematic-factsheet_taxation_en_1.pdf[/caption]

Labai svarbu suvokti, jog turto nelygybė, kur kas labiau nei pajamų nelygybė riboja socialinį judumą:

  • tiek vienos kartos ribose (t.y. galimybę judėti aukštyn arba žemyn pajamų skalėje per savo gyvenimą)
  • tiek judumą tarp kartų (reiškia mastą, kuriuo asmenų socialinės ir ekonominės sąlygos atitinka jų tėvų socialines ir ekonomines sąlygas)

Taip pat stipriai išreikšta turto nelygybė gali būti siejama ir su netolygiu politinės įtakos pasiskirstymu šalyje. Dideliu turtu disponuojantis elitas turi daugiau galių siekti sau palankių politinių sprendimų, dar labiau sustiprinančių turtingųjų galias visuomenėje. Geras pvz., būtų MG Baltic byla Lietuvoje...

Akli politikai

Turto nelygybės statistikos neturėjimas turi labai rimtų pasekmių ypač priimant fiskalinės politikos sprendimus. Nežinant kaip ir kodėl kaupiasi turtas, kokia forma, politikai negali priimti faktais pagrįstų sprendimų pvz., kokius paveldėjimo, turto ar kapitalo mokesčius reikia taikyti, ar priimti įstatymai veikia taip, kaip buvo planuota ir pan. Suprantama, tokios statistikos surinkimas ir viešinimas - rakštis libertarams, argumentuojantiems, jog "rinka viską sureguliuos".

Pelno vengimas ES mastu

Šiandien Europos parlamento Žaliųjų partija /EFA paskelbė raportą apie multinacionalinių įmonių pelno mokesčių vengimą. Žemiau prisegu lentelę, kurioje nurodomas nominalus, t.y. mokėtinas tarifas bei ETR, t.y. efektyvus, arba faktinis sumokėtas tarifas.

Citata iš santraukos:

The research shows that the effective tax rates in the European Union are much lower than nominal tax rates. ETRs and nominal rates are positively related, but for the EU countries less so. At the country level, the correlation between ETRs and nominal rates for the 63 countries is 0.63, while it is almost a half of that, 0.33, for EU countries only. In addition, most countries appear to tax MNEs regressively: the larger the MNE, the lower the effective tax rate. <...> In the past years, the EU has proposed key reforms to reduce the tax avoidance of big multinational companies in Europe - such as public Country-by-Country Reporting and Common Consolidated Corporate Tax Base - but these are blocked in Council by the member states. The Greens/EFA group in the European Parliament calls on the EU member states to end this blockade and approve the necessary reforms without any further delay.In the view of extremely low corporate tax rates in some EU member states, the European Commission should make a proposal to introduce minimum effective corporate tax rates in the EU to stop the existing race to the bottom and end the unhealthy tax competition in the European Union.

[caption id="attachment_1335" width="592" align="aligncenter"] Effective tax rates for multination companies in the EU https://www.greens-efa.eu/files/doc/docs/356b0cd66f625b24e7407b50432bf54d.pdf[/caption]
Epilogas

Turime suvokti, jog mums reikia ne tik standartizuotos metodologijos turto nelygybei matuoti, bet ir pastangų ES lygių kovoti prieš šalių lenktyniavimą (kuri šalis sukurs "geresnes" sąlygas) pritraukti verslą, tam kad verslui reikėtų mokėti mažesnius pelno mokesčius. Būtent toks šalių lenktyniavimas ("race to the bottom"), dar labiau prisideda prie turto nelygybės didėjimo, skurdina mūsų visuomenes ir didina socialines įtampas.

httpv://www.youtube.com/watch?v=Ddngq2XojUs&feature=youtu.be