Šį pirmadienį dalyvavau LRT laidoje “LRT forumas”. Grįžau gana keistos nuotaikos, nes niekaip nesuvokiau, kokia prasmė skirti 50 minučių diskusijai tik apie maisto kuponus 🤔😱. Tad šis pustrumpis įrašas, tarsi laidos ir temos refleksija…

httpv://www.youtube.com/watch?v=0CnYhpQ4mu8

Aš suprantu, ir net viename savo “Ekonomisto komentare” minėjau, kad lietuviams infliacijos tematika yra svarbi, visgi ko gero visi ekonomistai sutinka, jog maisto kuponai, dabar siūloma forma, nėra prasminga priemonė nei kovoje su kainomis, nei mažinant socialinę atskirtį, nei, ko gero skatinant konkurencingumą. Tad labai stebiuosi, jog laida tematiškai nebuvo padalinta į kelias temines dalis:

  • ar kainos iš tiesų drastiškai didėjo?
  • ar siūlomos priemonės veiks?
  • kodėl Lietuvoje atlyginimai tokie žemi?

Bent jau aš asmeniškai, manau, jog arba Vyriausybės atstovai tikrai tiki kuo kalba, arba tiesiog iš tiesų naudoja maisto kuponų temą tam, kad nukreiptų dėmesį nuo to, kad ši Vyriausybė nesiėmė jokių struktūrinių reformų per dvejus metus, kurios turėtų ilgalaikį teigiamą poveikį šalies ekonomikai ir atlyginimams. Man pilvo jausmas sako, kad yra kur kas lengviau ekonomistus ir žiniasklaidą įtraukti į technines diskusijas, tam kad visi nebematytų bendro vaizdo ir tai sėkmingai daroma…

Blogiausia su šiai kuponų atrakcija yra tai, kaip Skirmantas Malinauskas įvardino, kaip bus matuojamas pasisekimas, perfrazuosiu: “pagal įsisavinimą”. Kitaip tariant, jeigu bus sunaudoti visi kuponai, priemonė bus “pasisekusi”, nesvarbu, jog nėra aišku, kiek kuponai sukurs papildomo vartotojų srauto. Vyriausybė neturi jokių kiekybinių tikslų, kaip pvz., koncentracijos pokytis, smulkiųjų įmonių pelningumo pokytis ir t.t. O kai neturi išmatuojamų tikslų, pasakyti ar priemonė suveikė ar ne, negali. Gera žinia, jog tada negali būti ir apkaltinas lėšų iššvaistymu.

Trumpai apie kainas, jeigu palyginsime LT, LV, EE, PL, EU-28 kainų pokyčius nuo 2015 metų, tai pamatysime, jog daugumoje maisto produktų grupių įvertinus kiekvienos šalies vartojimo įpročius ir pagal tai apskaičiavus svertinį vidurkį, Lietuvoje kainos nebuvo jokioje grupėje labiau padidėjusios, nei kitose kaimyninėse šalyse (EE,LV,PL).

Taip pat Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sakė, jog nesupranta apie kokius skaičius aš kalbėjau, minėdamas jog 75 mln tėra lašas jūroje… Tai trumpai: Lietuvoje 207112 vaikų iki 6 metų (imtinai) x 6 eur x 12 mėn =14.912.064€ ~15 mln. 15 mln sudaro nuolaidą, tad perkamoji galia = 15 x 5= 75 mln. Lietuvoje metinė apyvarta “G4711_G472 Maisto, gėrimų ir tabako mažmeninė prekyba” siekia 5521 mln € (~su PVM). Tai 75/5521=0.014 arba 1.4%. Ar tokia suma pakankama kam nors? Abejoju. Tiesa, mielai sužinočiau, o kokia metinė apyvarta tokių įmonių, kurios galėtų naudotis kuponais? Ar tai išvis žinoma? Abejoju…

Taigi, visos priemonės be ekonominio ar konkurencinio poveikio vertinimo… bet apie religinį fanatizmą aš jau irgi kalbėjau….

Tiesa, jeigu supratau teisingai, tai planuojama kviesti mažmeninės prekybos tinklus kviesti kartą per savaitę skelbti 21 prekės kainas. Po laidos su Arunas Vizickas pašmaikštavom, jog makaronai vien tik makaronai paprasti / pilno grūdo ir su ar be kiaušinių, jau = 4 produktams. Tai kaip bus atrenkami tie 21 produktai? Lidl turi kokius 1100-1500 maisto prekių, Hypermaxima/ Rimi gal net daugiau nei 20000 prekių (įskaitant ir ne maisto prekes)… tai ką turėtų pakeisti 21 produktas? Ko reiktų, tai būtų jog visi prekybos tinklai būtų įpareigotų tiekti kasdien savo visų produktų kainas į vieną duombazę, kuri būtų padaryta atvira visiems. tada ja galėtų naudotis tiek gyventojai, tiek kuriantys kainų palyginimų programėles… Jeigu tai pavyko Vokietijoje su kuro kolonėlėmis, kodėl neturėtų pavykti Lietuvoje su maisto produktais?

Aš manau, jog laida, neverta dėmesio ir laiko, bet kas norite, prašau…