Ekonomisto komentaras – apie pensijų reformą

Praėjo 120 dienų po to, kai Seime buldozeriu buvo prastumos mokesčių ir pensijų reformos, tačiau vis dar trūksta aiškumo tiek apie tai, kas ir kodėl buvo padaryta, tiek  apie tai, kam ir kaip  reforma atsilieps. Šiame komentare apie pensijų reformą norėčiau atsakyti į tris klausimus: pirma – kokie yra esminiai pensijų reformos pokyčiai, antra – ar dalyvavimas antroje pakopoje užtikrina orią senatvę ir trečia – ką daryti norint priimti kuo galima teisingesnius investavimo sprendimus. Nekantraujantiems galiu atsakyti iš karto, universalaus ir optimalaus sprendimo nėra. Todėl šiame komentare negalėsiu pateikti konkrečių siūlymų, tačiau stengsiuosi patarti, kaip nepadaryti klaidų priimant sprendimus susijusius su pasiruošimu pensijai.

Svarbiausi pensijų sistemos pokyčiai

Šių metų vasarą priimtais mokesčių ir pensijų sistemos pokyčiais buvo norėta atskirti “Sodros” kaupimą nuo antros pensijų pakopos.
Iki šiol asmeniui pasirinkus pervesti 2 proc. iš “Sodros” į privačius pensijų fondus, šia suma buvo mažinamas kaupimas “Sodroje”. Nuo naujų metų pasirinkimas kaupti antroje pensijų pakopoje nebemažins kaupimo “Sodroje”, nes bus finansuojamas nebe iš “Sodros”, o gyventojo asmeninių lėšų.
Tiesa, yra tam tikras niuansas: teigiama, jog kaupimas bus finansuojamas iš asmeninių lėšų, tačiau ignoruojamas faktas, jog šios lėšos atsiranda tik dėl to, jog mažinami mokesčiai, kas savaime konsoliduotą valstybės biudžetą iš principo veikia taip pat, kaip ir dabar galiojantis pinigų pervedimas iš “Sodros” į privačius pensijų fondus. Taigi ir toliau biudžeto lėšomis yra netiesiogiai subsidijuojami privatūs pensijų fondai.

Besirūpindama savo piliečiais, vyriausybė priėmė ir kitą gana keistą sprendimą, priverstinai įtraukti visus asmenis, kuriems iki 40 metų, į antros pakopos kaupimą. Jeigu asmuo to nepageidauja, tada turi apie tai raštu informuoti jam parinktą fondą. Net atsisakius, žmogus po trijų metų ir vėl bus įtraukiamas, o atsisakius antrąkart, po trijų metų ir vėl asmuo bus įtrauktas. Jeigu bent kartą per pusmetį nuo įtraukimo žmogus nespės atsisakyti, tada privalės kaupti iki jam sueis 65 metai, be galimybės išstoti iš kaupimo ir tik turint galimybę pristabdyti kaupimą 12 mėnesių.

Sveiku protu yra labai sunku suvokti, kodėl valdžia taip rūpinasi privačių pensijų fondų ateitimi.

Kodėl apskritai imtasi šios reformos?

Jeigu suprantu teisingai, tai vienas iš argumentų buvo tai, jog nuo 2020 m.  turėjo didėti valstybės įsipareigojimai tiems asmenims, kurie ne tik pervedė 2 proc. iš “Sodros”, bet ir papildomai kaupė 2 proc. Iki 2020 metų valstybė iš biudžeto (t. y. visų dabartinių mokesčių mokėtojų pinigais) tokį kaupimą skatino prisidėdama 2 proc. nuo VDU (2+2+2 modelis). Nuo 2020 metų pervedimas iš “Sodros” turėjo didėti iki 3.5 proc. (3.5+2+2 modelis). Tačiau, regis paaiškėjo, jog papildomai skirti pinigų nėra iš ko, tad buvo atsisakyta tokio didinimo.
Pastaba: perskaičiavus į naująją atlyginimų sistemą, kai atlyginimai dėl darbdavio ir darbuotojo “Sodros” dalių sujungimo padidės 1.289 karto,  tai 2 procentai absoliučia suma apytikriai atitiks įstatymuose numatytus 1.5 proc. (2 proc. / 1.289 ~ 1.55 proc.), kaip ir buvę 4 proc. (2+2) tampa ~3 proc (4 proc. / 1.289 ~ 3.1 proc.)

Apie neva bankrutuojančia Sodrą

Tai, jog Lietuvoje demografinė situacija nėra gera, nėra jokia paslaptis: darbingo amžiaus asmenų emigracija visiškai neslopsta, o gimstamumas išlieka per žemas. Dar 2001 m. vienam pensijinio amžiaus asmeniui teko vidutiniškai 4.8 dirbančiųjų, o 2018 m.šis skaičius sumažėjo iki 3.3. Tad nestebina, jog viešumoje nuolatos pasigirsta lobistų, atstovaujančių investicinius fondus bei bankus, argumentai, jog ateityje pakeitimo norma, t.y. santykis tarp pensijos ir algos, kuris dabar siekia apie 43 proc. sumažės iki 30 ar net mažiau proc. “Sodra” šių lobistų nuolatos vaizduojama kaip “jau jau bankrutuojanti” institucija.

O-bet-tačiau, ką nutyli šie lobistai ir net patys socialinės apsaugos ir darbo ministerijos klerkai yra tai, jog toks scenarijus yra realus tik tokiu atveju, jeigu kintant visai socialinei ir ekonominei sistemai, nei mokesčių struktūra, nei mokesčių tarifai, nei biudžeto dalis skiriama pensijoms nekis, o ekonomikos produktyvumas nebeaugs. Ignoruojami ir galimi demografinių tendencijų pokyčiai: auganti imigracija, spartesnė bedarbių ar asmenų su negalią integracija į darbo rinką. Kitaip tariant, piešiamas juodas scenarijus, kurio reali pasekmė būtų pensininkų badas, jeigu ne revoliucija ar pilietinis karas šalyje. Pripažinkime, toks scenarijus, labiau iš fantazijų, nei realybės pasaulio, tačiau jo tikslas aiškus – paskatinti santykinai finansiškai neraštingus Lietuvius pulti į privačių pensijų fondų glėbį. Bet ne…. nepanašu, jog “Sodra” bankrutuotų ir apskritai, “pay as you go” pensijų sistema yra viena efektyviausių sistemų nes įmokos momentiškai virsta išmokomis ir grįžta į ekonomikos apytaką.

Tiesa, pasišventusiems libertarams užkliūva ir kita pensijų reformos dalis – bazinės pensijų dalies įsipareigojimai iškeliami iš “Sodros” į bendrą valstybės biudžetą. O tai reiškia, jog ateityje prireikus išpildyti valstybės įsipareigojimus pensininkams, gali būti didinami mokesčiai.

Pakaks ar nepakaks, štai klausimas, kuris iškylą

Ar asmenims pakanka 43 proc. pakeitimo normos? Vargubau, jau dabar žemiau skurdo rizikos ribos gyvena apie 33 proc. pensininkų. Tad taupyti ateičiai būtina. Tačiau verta pasvarstyti, ar dalyvavimo antroje pensijų pakopoje pakanka ir ar tai geriausias būdas finansiškai pasiruošti pensijai.
Man labai patinka prof. R. Lazutkos nykščio taisyklė: kaupiant 40 metų po 3 proc. nuo gaunamo atlyginimo, galima tikėtis 20 metų gauti 6 proc. buvusio atlyginimo dydžio pensiją. Tačiau šioje vietoje reikia paminėti svarbų aspektą, priešingai, nei “Sodroje”, privačių pensijų fondų grąža nėra indeksuojama ir yra ženkliai prasčiau prognozuojama. Be to, privatūs pensijų fondai neturi valstybinio, kaip pvz., indėlių, draudimo, tad visą investavimo riziką prisiima patys kaupiantieji. Kaip per sekančius 20-40 metų vystysis kapitalo rinkos nežino niekas. Fondo grąža gali būti didelė, bet gali nutikti ir taip, jog visi pinigai privačiame pensijų fonde sudegs arba padidės mažiau, nei nominaliai augs Lietuvos ekonomika (nominalus BVP).
Todėl universalaus atsakymo, kaupti antroje pensijų pakopoje ar ne, tiesiog nėra.

Tai kaip priimti teisingus sprendimus?

Skaityti ir skaičiuoti, mano atsakymas Jums. Nueikite į biblioteką, pasiimkite A.Maldeikienės knygą „Išmokite skaičiuoti savo pinigus“, o dar geriau ir kitas knygas (pvz., M.Grajausko „Ko niekada neišgirsite iš bankininko: praktiški patarimai poros finansų planavimui ir organizavimui“) ir pradėkite skaityti, jog suprastumėte, kaip apskritai organizuoti savo namų ūkio finansus. Taip pat konsultuokitės su nepriklausomais specialistais, o ne bankų ar investicinių fondų darbuotojais, kurių tikslas, uždirbti iš žmonių naivumo ir patiklumo.

p.S.
Jeigu Jums siūlomas investicinis (pastaba: anksčiau minėtas kaupiamasis, žr. komentarus kodėl pakeista) gyvybės draudimas – bėkite nuo tokio  “patarėjo” kiek kojos neša.

p.p.S. Manau jog šis E.Naprio (15min.lt) straipsnis taip pat gali būti infformatyvus:“8 nuomonės apie kaupimą pensijai: kuo rizikuojame ir ko galime tikėtis”
O apie finansines priemones rekomenduočiau paskaityti Tautvydo Marčiulaičio FB paskyroje

 

Žinių radijas – “Ekonomisto komentaras” – 2018-10-31 – “Apie pensijų reformą”

Žinių radijas – "Ekonomisto komentaras" – 2018-10-31- Apie pensijų reformą

5 comments

  1. Lilija says:

    Kuom gyvybės draudimas yra blogai?

    • Justas Mundeikis says:

      Matote, kaupiamasis/investicinis gyvybės draudimas iš tiesų susideda iš dviejų produktų: gyvybės draudimo + investicinės dalies.
      Pateiksiu pvz., su išgalvotais skaičiais, tiesiog kad ryškiau iliustruoti situaciją: tarkime Jūs įmokate 100€, tada iš tų 100€ kokie 40€ keliauja gyvybės draudimui, tam, kad jeigu mirtumėte, Jūsų artimieji nepatirtų finansinių problemų. Iš likusių 60€ dalį, kaip administravimo ir komisinius mokesčius pasiima investiciniai fondai, taigi Jūsų sąskaitoje investuojami gal kokie 40€. Po 10 metų Jūs pažiūrite kas darosi jūsų sąskaitoje ir pamatote, kad nieko gero nesate sukaupę…Ir Jums kyla klausimas – kodėl? 😀 Tarkime Jums dar liko kaupti metus ar du iki sutarties išpildymo, bet Jūs nusprendžiate daugiau nešelpti banko/draudimo bendrovės ir nutraukiate šią sutartį…tada dar sumokėsite ir sutarties nutraukimo mokesčius… kuo tai baigiasi, galite paskaityti čia: https://www.facebook.com/justas.mundeikis/posts/10156654752596212 (sharinau vieno žmogaus su investiciniu gyvybės draudimu istoriją. Šiam asmeniui buvo parduotas investicinis gyvybės draudimas kaip 3 pensijų pakopa)
      Ir dar čia ne pabaiga, kokia suma yra draudžiama gyvybė? Atsakysiu už Jus – per maža. Įprastai, gyvybės draudimas yra skirtas jauniems dirbantiems asmenims, kurie yra paėmę būsto kreditą ir siekia apsaugoti savo artimuosius mirties atveju. Nykščio taisyklė – gyvybės draudimo išmoka turėtų siekti 5x metinių draudėjo pajamų. Jeigu Jūsų metinės pajamos siekia 12.000€, tai draudimo suma turėtų siekti ne mažiau kaip 60.000€. Ir nors tokias sumas galite pasirinkti atskiruose gyvybės draudimo instrumentuose, kai renkatės kaupiamąjį/investicinį gyvybės draudimą, ne retai gaunate jau fiksuotą dydį, pvz 10.000€ (pvz., PZU: https://pzugd.lt/gyvybes-draudimas/investicinis-gyvybes-draudimas). Taigi, nei sukaupiate, nei apsidraudžiate, tik sušelpiate finansines bendroves.
      Taigi, jeigu Jūs norite apsaugoti savo artimuosius mirties atveju, Jums gali būtų gyvybės draudimas geras produktas. Jeigu norite investuoti, Jums gali būti investiciniai produktai patrauklūs. Bet kai sukergiate abu – nieko gero nesigauna.

  2. Andrius says:

    atleiskite, p.Justai, gerbiu jus kaip gerai susigaudantį makroekonomikoje, bet iš straipsnio ir komentaro gaunasi kaupiamojo ir investicinio gyvybės draudimo mišrainė, ir nebeaišku apie ką kalbam. Dėl investicinio gyvybės – sutinku, tai prastas ir labiausiai finansų tarpininkui naudingas produktas, o dėl gyvybės kaupiamojo, kuris yra visiškai kitaip veikiantis – tikrai nesuprantu jūsų kritiškumo, nebent jį minite netyčia o komentuojate apie investicinį (PZU nuoroda), o jūsų pasidalintas facebook postas apskritai yra apie III pakopą, kurioje nėra jokio gyvybės draudimo. Turiu realios patirties jau beveik 20 metų (buvau, sutartis baigėsi, bankas siūlė konvertuoti į investicinį arba III pakopą, paskaičiavęs kiek uždirba jie ir kiek gaunu aš, atsisakiau ir vėl esu k.g.d. klientas draudimo bendrovėje), ir manau kad viskas su kaupiamuoju yra daug geriau nei visais aktyviai valdomais investiciniais. Kaip taupymo priemonė kaupiamasis konservatyvus bet patrauklus, pirmiausia dėl GPM lengvatos ir gyvybės+kritinių ligų realaus draudimo, kurį investicinis gyvybės tik imituoja. Nutraukimo atveju kaupiamasis kainuoja tik GPM lengvatą.

    • Justas Mundeikis says:

      Sveiki, Andriau,
      Jūs visiškai teisus. Kalbėjau apie investicinį gyvybės draudimą.
      Facebook’e pasidalinta žmogaus istorija, kaip paaiškėjo, apie tai, jog jam kaip PIII buvo įsiūlytas investicinis gyvybės draudimas (15min.lt žurnalisto teigimu, žr. Ernestas Naprys komentarą).
      Kodėl susimaišiau dėl kaupiamojo ir investicinio? Nuoširdžiai nežinojau, kad jiedu abu egzistuoja. Vokietijoje, iš kur pats ir esu, egzistuoja tik vienas apibrėžimas “Kapitalbildende Lebensversicherung”, neskaidant į kaupiamąjį ar investicinį draudimą.

      Ir visgi, kaupiamasis ar investicinis, nelabai kuo skiriasi: dalis įmokos atitenka draudimui ir mažina kaupiamąją dalį, todėl gyvybės draudimo suma nė iš tolo nėra tokia, kurios reikėtų siekiant apsaugoti šeimą, arba padengti kreditinius įsipareigojimus. Kaupiamoji dalis investuojama arba labiau, arba mažiau rizikingai, jeigu supratau teisingai Lietuvos specifiką. Visgi, asmenims, kurie norį investuoti, patartina tai daryti naudojant būtent tam skirtus instrumentus, dėl didesnio pajamingumo.
      Dėl GPM lengvatos – čia yra kita didelė nesąmonė, kurią pramušė finansų lobistai ir turiu įtarimą, jog jeigu dabartinė pensijų reforma baigsis be Konstitucinio teismo įsikišimo, prie šių GPM lengvatų naikinimo bus dar grįžta arba šioje arba kitoje Seimo kadencijoje. Tai, kad tokios lengvatos egzistuoja ir kitose šalyse, nėra indikatorius, jog mums verta atkartoti kitų šalių klaidas 😀
      Visgi, esu dėkingas, jog nurodėte netikslumą mano straipsnyje/komentare. Suvienodinsiu, jog kalbu apie investicinį gyvybės draudimą. Jeigu ne paslaptis, kokia vidutinė metinė Jūsų kaupiamojo gyvybės draudimo grąža BE GPM lengvatos?

  3. Andrius says:

    Sveiki, Justai, pasitaiko, ne problema. Turiu kelis komentarus, deja Kgd sąlygų ir galutinio var. neturiu po ranka, tai skaičiai bus orientaciniai, t.y. kiek pamenu ir randu užrašuose.

    kaupiamasis ar investicinis, nelabai kuo skiriasi: dalis įmokos atitenka draudimui ir mažina kaupiamąją dalį – taip, nes nemokamų pietų nebūna, o draudikai prisiima riziką ir kažkam visgi moka išmokas. Atsakymas į klausimą, kiek skiriama GD (t.y.kiek nuo tavo įmokos atitenka kaupimui) priklauso nuo to, kokiai sumai draudiesi. Jei draudimo sumos (atskirai gyvybės, traumų ir krit.ligų) nėra labai didelės, sudaro tarp 50-100% įmokų per 15 metų sumos, tai draudimo paslauga suvalgo apie 20-30% įmokų. Kalbant apie likusią dalį, yra 1% garantuotos palūkanos nuo sukauptos sumos, pas kai kuriuos iki 1,5-2% nuo uždirbto pelno, bet vidurkis per dešimtmetį gali būti 0,5%.

    Dėl GPM lengvatos – kaupiamajam tai šalia draudimo ir kaupimo yra stipri paskata, kitaip produktas nebūtų patrauklus. Manau kad lengvata su lubomis, įvestomis prieš 2 metus, save pateisina, nors tam tikra prasme esu suinteresuotas, taigi negaliu būti objektyvus. Imho jei jau atakuoti kaip nepagrįstą, tai GPM lengvatą “investiciniam” gd, kuris iš esmės yra spekuliacinis produktas, ir kuriame gyvybės draudimas gali būti tik dėl kvapo, kad pasinaudoti GPM lengvata, o jei nori gauti realų gd – jis kainuoja 1,5-2 kartus daugiau, nei kaupiamajame. Nei draudimu nei kaupimu ateičiai, kas yra deklaruotas GPM lengvatos tikslas, ten nekvepia, o III pakopos GPM lengvatą per n metų pilnai suvalgo už investicijų rezultatą niekaip neatsakingas ir realaus gd nesiūlantis finansų tarpininkas (daugiausia bankai).

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.