Pastaruoju metu,  vis dažniau pasigirsta žinių apie diržų veržimąsi viešajame sektoriuje, nepaisant to, jog gyvename ekonomikos augimo periodu. Pavienės žinutes gali būti interpretuojamos kaip išlaidų “optimizavimas”, visgi, pažvelgus į jų visumą, gali kilti klausimų, ar tai nėra ženklas, jog Finansų ministerija galimai jau dabar susiduria su dideliais iššūkiais siekiant subalansuoti sekančių metų biudžetą.

Ištakos: mokesčių "reforma"

Pradėkime nuo pradžių t.y. balandžio 16 d. kai LR vyriausybės atstovai pristatė mokesčių reformą: “Milijardas milijonui”. Atlikus pirminį siūlomos mokesčių reformos vertinimą į akis iš karto krito galimai netvarus mokesčių reformos finansavimo planas. Milžiniškus mokesčių reformos kaštus, kurie atsiranda dėl plečiamos neapmokestinamo pajamų dydžio bazės bei įvedamų Sodros įmokų lubų suplanuota atsverti ekonomikos augimu, šešėlio mažinimu bei struktūrinių ES lėšų panaudojimu.

Birželio 19 d. Seimo narė Ingrida Šimonytė savo facebook paskyroje pasidalino Biudžeto ir finansų komitete išplatintais Finansų ministerijos atnaujintais, reformos kaštų skaičiavimais, kuriuose matyti, jog gyventojų pajamų mokesčio netekimai per trejus metus turėtų siekti vieną ir šešias dešimtasas milijardo eurų, o Valstybinio socialinio draudimo apie 300 mln. Taigi iš viso apie vieną ir devynias dešimtąsias milijardo eurų per trejus metus. Vienas milijardas milijonui, stebuklingai tapo dviem milijardais.

[caption id=”attachment_1054” align=”aligncenter” width=”440”] Šaltinis: Ingridos Šimonytės FB paskyra[/caption]

Pasidarė akivaizdu, jog tokių kaštų padengti ekonomikos augimu bei šešėlio mažinimu vargu ar pavyks, tad beliko laukti kada bus tvirtinamas sekančių metų biudžetas.

Atėjus rudeniui, kaip grybai po lietaus pradėjo dygti naujienos, leidžiančios suprasti ko galima tikėtis arba tiksliau, ko nesitikėti sekančių metų biudžete. Pateiksiu kelis tokio taupymo pavyzdžius:

Medikų atlyginimai

Šių metų gegužės mėnesį buvo padidinti medikų atlyginimai. Didinimo ekvivalentiniai metiniai kaštai siekia apie 130 mln eurų. Didžioji dalis išlaidų padengta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)  rezervo. Tačiau kas laukia medikų 2019ais metais? Kitais metais medikų algoms einamųjų išlaidų eilutėje numatyta skirti tik apie 40 mln eurų, tai trečdaliu mažesnis atlyginimų padidinimas, nei šiemet.

Suprantama medikų bendruomenė liks nepatenkinta, tad esu įsitikinęs, jog Seime bus imtasi populizmo ir bus kartojamas šių metų scenarijus, kai vėl bus tuštinamas PSDF rezervas, ydan padidinti atlyginimus. Deja toks populistinis sprendimas turi didelį minusą: jeigu Lietuvą užklups ekonominė krizė, sukauptas PSDF rezervas gali būti per mažas, tam kad padengtų dėl krizės sumažėjusių mokestinių pajamų netekimą. Tokiu atveju gali tekti mažinti medikų algas ir arba apmokamų sveikatos paslaugų apimtį.

Kitas biudžeto balansavimo pavyzdys:

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė pavasarį buvo pateikusi įstatymo projektą, kuriuo buvo numatyta nuo kitų metų pradžios padidinti įmokas už valstybės draudžiamus asmenis į PSDF nuo dabartinių 341 euro iki 432 eurų, kas atitiktų 9 % nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo įmoką. Tokią įmoka yra minimali kitiems gyventojams, tiek užsiimantiems individualia veikla, tiek nedirbantiems, bet nesiregsitravusiems kaip bedarbiams. Atsižvelgiant  į kitais metais didinimą MMA, tokia priemonė būtų papildžiusi PSDF  apie 180-190 mln. eurų. Tačiau pavasario planas buvo atidėtas neribotam laikui, po to kai birželio 28 dieną buvo priimtas įstatymas, numatantis, jog devynių procentų nuo MMA suma bus pasiekta tik 2021 -ais metais iki tol kasmet nuosaikai didinant įmokas už valstybės apdraustus asmenis. Toks didinimas už valstybės draudžiamus asmenis 2019 m. PSDF biudžeta papildys tik 63 mln eurų (2019 metų Lietuvos  biudžeto projektas, 17 psl, Nr. 9).

Išlaidų karpymas - tik optimizavimas?

Tačiau, nedidinti arba tik minimaliai didinti viešojo sektoriaus finansavimą akivaizdu negana. Tai parodė Seimo nario Arūno Gelūno nutekintas laiškas, kurį parašė Finansų ministras Vilius Šapoka ir kuriame rašoma:

Į pastatus, prekes ir paslaugas , sutikime esame investavę nemažai. Nebegalime sau to leisti. Ateinantys metai – reformų įgyvendinimo metai. Kodėl? Tam, kad didėtų gyventojų skaičius ir šalis augtų tvariai. Visi turime prie to prisidėti, visi esame to dalis. Kviečiu į Ministrų pasitarimo, vykusio šių metų spalio 1 diena, sprendimą - sumažinti suplanuotas 2019-iems metams lėšas prekėms, paslaugoms ir turtui įsigyti - pasižiūrėti atsakingai ir geranoriškai

[caption id=”attachment_1055” align=”aligncenter” width=”480”] Šaltinis: Arūno Gelūno FB[/caption]

Toliau laiške ministras informuoja, jog kultūros ministerijos valdymo sričiai ketinama sumažinti asignavimus beveik 6 mln. eurų. Panašų nurodymą gavo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išlaidas prekėms, paslaugoms ir turtui įsigyti irgi įpareigota sumažinti apie 15%.

Netikri pažadai

Valstybės tarnautojų bei dirbančių pagal darbo sutartis viešajame sektoriuje darbuotojų atlyginimas apskaičiuojamas kaip sandauga iš koeficiento, kuris priklauso nuo užimamų pareigų, bei Valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio.

Nuo 2019 m sausio 1 dienos įsigalioja naujas valstybės tarnybos įstatymas, kuriame žemesnių grandžių specialistams didinami jau minėti koeficientai. Tačiau kiek teko asmeniškai girdėti iš įvairių institucijų atstovų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro asmeniškai, nors pinigai ir buvo pažadėti, jau dabar žinoma, jog iš tiesų jie nebus skirti, o vietoj to, bus siūloma „racionalizuot“.

Profesinių sąjungų fiasko

Spalio 2 d. įvyko paskutinis profesinių sąjungų ir vyriausybės derybinis sutikimas, kurio metu dvi iš trijų jame dalyvavusių profesinių sąjungų, t.y Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) bei Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga (RJPS) sutiko, jog valstybės tarnautojams bei dirbantiems pagal darbo sutartis viešajame sektoriuje kitais metas bazinis atlyginimas didėtų tik 1.29 %. Tiesa, deryboms baigiantis norą pasirašyti tokią nacionalinę kolektyvinę sutartį išreiškė ir derybose nedalyvavusi profesinė sąjunga „Sandrauga“, tuo tarpu profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdyba, posėdžiavusi spalio 15 d., nepritarė tokiam bazines algos didinimui ir nacionalinės kolektyvinės sutarties pasirašyti nežada.

Šioje vietoje norėčiau priminti, jog prognozuojama, kad kainų augimas kitais metais sieks 2.5 %, taigi beveik dvigubai viršys tai, kiek planuojama didinti valstybės tarnautojų bei viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Taigi ir toliau galima tikėtis, jog valstybės tarnautojų (įskaitant ir Seimo narius, bei prokurorus. teisėjus), reali perkamoji galia 2019 m. mažės.

 

Kokie argumentai pastūmėjo jau minėtas profesines sąjungas geranoriškai sutikti su atlyginimų devalvacija - nežinia. Aišku tik viena, jog Finansų ministrui tai palankus susitarimas, kuris biudžetui kainuos tik apie 33 mln. eurų, vietoj bemaž 66 mln. eurų, kurių reiktų, vien tam, jog bazinis dydis didėtų tiek, kiek augs kainų lygis.

Apibendrinant galima teigti, jog kaip ir buvo galima numanyti jau pavasarį, Finansų ministerija galimai jau dabar susiduria su dideliais iššūkiais siekiant subalansuoti sekančių metų biudžetą. Galbūt anksčiau išvardintų priemonių šiais metais pakaks, tačiau jau po vienerių metų, planuojant 2020 m. biudžetą, galima būtų tikėtis ir drastiškesnių taupymo priemonių. Akivaizdu, jog vietoj tikros mokesčių reformos, kovos su socialine atskirtimi ir nelygybe, ši vyriausybė imamasi butaforinių reformų bei dalina priešrinkimines dovanėles rinkėjams, o tokios politikos kainą jau dabar pradeda jausti viešasis sektorius, kuris akivaizdu šiai vyriausybei tampa paskutiniu prioritetu.

Žinių radijas - "Ekonomisto komentaras" - 2018-10-17- Apie diržų veržimąsi ekonomikos augimo metu”

httpv://www.youtube.com/watch?v=FtBk1yR6mGM

Taip pat besidomintiems kitų metų biudžetu rekomenduoju:

LRT - "Dienos tema" - 2018-10-16 - Apie 2019 m. biudžetą

httpv://www.youtube.com/watch?v=2WbmNpIe2vc