Šiandien buvau pakviestas dalyvauti Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos Įgaliotinių tarybos posėdyje - konferencijoje, kurioje perskaičiau pranešimą tema “Sveikatos priežiūros kokybė bei finansavimas”.

Pagrindinai pranešimo akcentai:

• • Išvengiamų mirčių Lietuvoje apie 5000 daugiau, nei būtų, jeigu Lietuvoje išvengiamų mirčių rodiklis atitiktų ES vidurkį. Tai atitinka apytiksliai 33 pilnus  Airbus A320 lėktuvus pilnus keleivių.

• Gydytojų, seselių ir lovų Lietuvoje pakanka, gal net per daug, tačiau sveikatos apsaugos sistema neatliepia demografinių pokyčių, o valdymo struktūra apsunkina reformų vykdymą
• Didelė problema - pirminės pagalbos prieinamumas regionuose
• Finansinė našta gula ant tų pečių, kurie dažniausiai serga, o ne ant tų, kurie gali prisidėti prie sveikatos apsaugos sistemos finansavimo
• Iššvaistomi pinigai ruošiant rezidentus, kurie emigruoja, be to trūksta atvirų duomenų apie gydytojus pagal specialybes /regionus
• Korupcijos rizika, nes SAM valdo investicijas (med. įrangą, pastatus), kuriuos perleidžia naudoti med. įstaigoms. Paslėpti kaštai neatsispindi įkainiuose. Nėra kaštų / naudos analizės investicijoms
• Daktarai persidirba (viršvalandžiai), 5 min pacientui, 10 - biurokratijai (remiantis gydytojų pasisakymais)
• LT sveikatos apsaugos finansavimas lyginant su bendru biudžetu yra pakankamas, lyginant su BVP galėtų būti didesnis (5.8% 2016 m.). Neretai naudojama neteisinga statistika (pagal EBPO metodologija) valdžios išlaidoms vertinti, joje nurodomas valdžios finansavimas (~4 proc.) neatspindi išlaidų už valstybės draudžiamus asmenis. EBPO patartina naudoti tik šalies mastu. [Ačiū Statistikos departamentui už kantrybę aiškinant skirtumus]
• Siekiant užtikrinti, jog vienam asmeniui tenkanti suma sveikatos priežiūrai padidėtų nuo 837€ per metus būtina didinti finansavimą sveikatos apsaugai, tai galima daryti nedidinat mokesčių, o naikinant gyvulių ūkį (PSD lengvatas individualios veiklos vykdytojams, ūkininkams, pereinant prie apmokestinimo pagal namų ūkių disponuojamas pajamas). Tačiau tokiai mokesčių reformai, dabartinė politinė daugumą nėra pasiryžusi.
• Kitais metais gydytojų atlyginimams bus numatyta ~ 40 mln. €, taigi tik 1/3 ekvivalento to, kiek buvo didinta šiais metais. Didesnis atlyginimų didinimas bus vėl siekiamas tuštinant PSDF rezervą, nepaliekant erdvės "blogiems laikams". Kai ekonomikos augimas lėtės arba ekonomika trauksis, neturint PSDF rezervo reikš, jog vėl bus mažinami atlyginimai.

Siūlymai gydytojams:

1. Siekti resursų racionalaus pasiskirstymo, aktyviai dalyvauti svarstant tinklo optimizavimo klausimus
2. Siekti, jog normose būtų įtvirtinti darbo kiekio limitai, prieš tai medikų bendruomenėje išdiskutuojant, kaip tokie limitai turėtų būti apskaičiuojami (pvz., ne medicininiai psichologai / slaugės neturi normos, kiek pacientų per dieną/savaitę priimti, slaugyti ir t.t.). Tokios normos turėjimas gerinti resursų alokaciją, didintų galimybės reikalauti papildomų etatų kūrimo
3. Siekti pirminio lygio sveikatos priežiūros paslaugų (ypač psichologinių) prieinamumo gerinimo
4. Sekti ir patiems imtis iniciatyvos rinkti duomenis, kurie leistų konstruktyviai diskutuoti
5. Aktyviai dalyvauti viešoje diskusijoje su visuomene, kaip mažinti padėkas "vokeliais", nes taip galimai dar labiau gilinama socialinė atskirtis. Siekti, jog vokelius pakeistų oficialus atlyginimas.

Pranešimo skaidrės:

[gview file=”http://lithuanian-economy.net/wp-content/uploads/2018/10/2018_10_05_KONF_LSADPS_Sveikatos_priežiūros_kokybė_bei_finansavimas.pdf”]