Planas, kaip kovoti su kylančiomis kainomis

Vyriausybėje vyko posėdis, kuriame buvo aptariamas planas, kaip kovoti su kylančiomis kainomis. Šiame komentare apie tai, kaip vertinu tokį planą / darbų sąrašą ir jame minimas darbų sritis.
Svarbu paminėti, jog viešoje erdvėje minimi  darbai, temos, nėra baigtiniai ir tai nėra įstatymų projektų siūlai, kuriuos būtų galima vertinti, tad komentaras labiau apie sritis, į kurias norimą arba nenorima koncentruotis.

Plano siūlymo laikas

Laikotarpis, kada imtasi kainų temos neatrodo atsitiktinis. Nuojauta kužda, kad artimiausiu metu bus mestos didelės valdžios sektoriaus pajėgos “pažaboti” kainas ir taip ruošiama teigiama dirva artėjantiems rinkimams. Kitaip įvertinti viešojo sektoriaus skurdinimo per mokesčių „reformą“ iš vienos pusės, begalinį rūpestį mažas pajamas gaunančiais namų ūkiais iš kitos pusės, neįmanoma. Logikos nėra. Kaip turėtų būti argumentuojama, kad vyriausybei prireikė >2 metų, susivokti, jog reikia kažką daryti irgi neaišku.

Valstybinio alkoholio parduotuvių monopolio atsisakymas

Niekada nepalaikiau valstybinio alkoholinių gėrimų parduotuvių monopolio idėjos. Tačiau manau, jog be reikalo nevyksta diskusijos apie alkoholinių gėrimų restoranams/barams bei parduotuvėms licenzijų aukcionavimo. Teisingai parengtas alkoholinių gėrimų pardavimo licencijų aukcionas nusrėbtų šių įmonių pelno dalį, padidintų alkoholio kainas, sumažintų prieinamumą ir skatintų privatų sektorių kovoti prieš šešėlinę rinką…
Bet tokia mintis reikštų MG Baltic ir kitų koncernų pajamų netekimą…Tad įtariu, jog realybėje tokių ekonomisto idėjų realizavimo niekada nesulauksime…

Konkurencijos tarybos teisių ir įgaliojimų stiprinimas

Pasisakau absoliučiai už tai, jog mūsų konkurencijos tarybai (kaip ir vartotojų teisines ginančioms institucijoms) būtų suteikta daugiau teisių bei galimybių, kurios yra įmanomos Europos Sąjungos teisyno rėmuose. Ar ir kiek erdvės yra mūsų teisės sistemos tobulinimui, žino tik šios srities specialistai. Tačiau mano supratimu, svarbus ne tik teisinės bazės gerinimas, bet ir techninių bei žmogiškųjų resursų gerinimas. Kai Konkurencijos tarybos vyriausias specialistas uždirba ~1000€ ir turi atlikti be galo kokybišką ir kompleksišką darbą, žinant, kad „priešininkai“ turės tarptautinių kompanijų parengtas studijas, kuriomis bus remiamasi teisme ir kad „priešininkių“ atlyginimai ne retai yra 10-20 kartų didesni,  reikia stebėtis, jog šiose institucijose išvis dirba kažkas. Mano supratimu, ten dirbantys specialistai yra tikri patriotai.
Bet negrįšiu prie viešojo sektoriaus skurdinimo temos (=mokesčių “reforma”), nes atsibos….

GPM lengvatos

GPM lengvatos mano kukliu supratimu yra nesąmonė. Iš esmės Lietuvoje politikai turėtų nuspręsti, kokio santykio tarp sąžiningos ir paprastos mokesčių sistemos norima. Tarsi norima, kad viskas būtų labai paprastai, bet kartu ir socialiai teisinga – špagatas. Siūlymas susigrąžinti dalį GPM mokesčio, jeigu apsiperkama mažose parduotuvėse, bijau, kad reikš didesnius administracinius kaštus, nei socialinę ar ekonominę naudą. Be to, abejonių kelia ir tokių siūlymų socialinis teisingumas, nes dengiamos išlaidos galimai būtų tos, kurias tendencialiai patiria didesnes pajamas turintys namų ūkiai. Tačiau kol nėra konkretaus pasiūlymo, komentuoti  sudėtinga.

Biurokratijos naštos mažiesiems rinkos dalyviams mažinimas

Šį punktą esu linkęs palaikyti, jeigu tai nereiškia neproporcionalaus pavojaus vartotojams padidėjimo. Tiesa, nelabai manau, jog toks žingsnis masto požiūriu bus pakankamas, jog reikšmingai didintų konkurenciją ir skatintų didžiuosius rinkos dalyvius mažinti kainas (tiekimo grandinės kaštus) .

Idėja rinkti kainas

Idėja rinkti kainas yra bene geriausia visų priemonių dalis. Labai gerai būtų, jog visi prekybos tinklai būtų įpareigoti sukurti atvirą IT prieigą (API), tam, kad bet kas galėtų matyti visų prekių aktualias bei istorines kainas. Labai panašus dalykas buvo įgyvendintas Vokietijoje prieš ~ 6 metus, kai visos degalinės buvo įpareigotos sukurti tokią duomenų pateikimo prieigą. Netrukus atsirado internetiniai puslapiai, kuriuose buvo galima realiu laiku pasitikrinti kuro kainas, rasti pigiausią degalinę.

Manau, tokių duomenų prieinamumas mažmeninėje rinkoje būtų tiesiog fantastiškas. Įsivaizduokite, jog kokiame nors PIGIAU.LT tinklapyje susirenkate savo norimus produktus ir Jums  apskaičiuojama kur aplinkui Jūsų gyvenamąją vietovę būtų pigiausia apsipirkti? Ir visai tai ne svajonės, o santykinai lengvai įgyvendinama… na jeigu nebūtų lobizmo… nes toks siūlymas reikštų, jog vartotojai iš tiesų įgautų visuminę informaciją apie rinka, o tai skatintų konkurenciją ir mažintų pelno maržas. Tad nuojauta kužda, kad agrarinės ekonomikos institutas ir vėl kažką skaičiuos, bet realios naudos iš to nebus jokios…

Nauji rinkos dalyviai

Nauji rinkos dalyviai galėtų potencialiai būti tik mažo asortimento parduotuvės (pvz. ALDI), nes būtent jų labai mažas asortimentas supaprastina tiekimo grandinę ir sudaro prielaidas konkuruoti kainomis. Didieji prekybos tinklai tenkina vartotojų norą VISKĄ rasti vienoje vietoje, tačiau toks norų tenkinimas kartu išpučia tiekimo grandinės kaštus. Kartu su santykinai nedidele apyvarta, šie kaštai dalinasi nedideliam prekių kiekiui. Taigi už tai, kad esame išpuikę, susimokame patys. Mažo asortimento tinklo atėjimas reikštų, jog LIDL atsirastu realus konkurentas, tada šie tinklai pradėtų tarpusavio konkuravimą kainos atžvilgiu. Į kainų karus tikėtina būtų įtraukti ir didieji tinklai. Daugiau ar mažiau toks mechanizmas veikia Vokietijoje. Dabar gi, LIDL nors ir turi tikėtina mažesnius kaštus nei pvz., Maxima, nemato prasmės naudos perteikti vartotojams, kai didieji tinklai dėl savo didelio asortimento, konkuruoti nėra pajėgus.

PVM mažinimas

Pasisakau už PVM mažinimą, iki 5-9%. Tačiau yra du bet:

  1. Teikiantys tokį siūlymą turi siūlymus, kaip socialiai atsakingai alternatyviu būdu surinkti PVM įplaukų netekimus į biudžetą. (Ach ir vėl grįžtame prie mokesčių “reformos” temos…)
    2. Būtina institucija, kuri turėtų panašias teisines galias (rinkti informaciją, vertinti ir jeigu reikia, bausti) bei techninius ir žmogiškuosius resursus, bausti įmones, kurios neatiduotų PVM sumažinimo vartotojams. Šiuo metu turime veikiančią Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kuri pvz., panašiai vertina ir tvirtina šilumos tiekėjų kainas (įvertinant ar nurodimai kaštai yra pagrįsti ir t.t.).
    Tačiau ar tokio prievaizdo atsiradimas įmanomas? Ech tas lobizmas…Tikėtina jog ne. Be to manau, jog kiltų daug diskusijų, kaip ilgai tokia institucija turėtų veikti (po PVM sumažinimo) ir kas būtų, jeigu pvz., po numatytų dviejų metų veiklos, tokia institucija būtų uždaryta. Ar tada pasikeistų mažmeninės rinkos dalyvių elgsena?

Neturint “botago” rizikuotume, jog nutiktų kaip ir su PVM sumažinimu viešbučiams: PVM sumažėjo, kainos ne. Argumentuojama padidėjusiais kaštais.

Tiek ir daugiau būčiau kalbėjęs Info TV laidoje „Info diena“, bet kaip visada, eterio laikas ribotas

Info TV – “Info Diena” – 2018-09-26 – Apie vyriausybės planus mažinti kainas ir didinti konkurenciją

Leave a Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: